Žemės ūkio naujienos: 2025-03-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Išaugusi stumbrų populiacija kelia iššūkių: ūkininkų nuostoliai ir eismo įvykių grėsmė
Stumbrus tyrinėjantys mokslininkai siūlo svarstyti galimybę leisti komercines stumbrų medžiokles, nes jų populiacija Lietuvoje išaugo. Anot mokslininkų, bandą reguliuoti būtina, o už komercinę medžioklę gauti pinigai būtų skiriami stumbrų priežiūrai ar moksliniams tyrimams. Aplinkos ministerija žada siūlymus svarstyti.
Beveik keturiasdešimties stumbrų banda užfiksuota Kauno rajone Domeikavos seniūnijoje gyvenančio fotografo. Stumbrai iš pamiškės priartėjo beveik prie gyvenamųjų namų. Šiuos laukus dirbantis ūkininkas sako, kad stumbrai po jo pasėlius laksto jau du mėnesius.
„Atvažiavau anuo keliu, žiūriu, jie tam kampukyje visai prie to namo. Galvoju, iš tos pusės apvažiuosiu, jie į mišką sueis, tai jie nieko, šalia mane per ravą ir kaip su kultivatoriumi“, – pasakoja ūkininkas Rimantas Šidlauskas.
Ūkininkas sako, kad už patirtus nuostolius mokamos kompensacijos, stumbrų bandai išaugus, nebėra išeities.
„Vienais metais pamokėjo, kitais metais vėl tas pats, tai ką, valstybė tiek pinigų turi?“ – klausia R. Šidlauskas.
Stumbrai Lietuvoje – atkurta saugoma rūšis. Išsaugant populiaciją, parengtame apsaugos plane rekomenduojama, kad būtų 180 stumbrų. Dabar jų apie 300.
Kasmet leidžiama sumedžioti apie 15 pasenusių, sergančių, grėsmę keliančių stumbrų. Šis darbas patikėtas Valstybinei miškų urėdijai.
„Praeitais metais buvo išimta daugiau stumbrų – 20 stumbrų, nes Kauno rajone atklydus stumbrams iš Kėdainių rajono, pradėjo daryti žalą, kelti grėsmę“, – sako Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.
„Gamtosaugininkai tris sumedžiojo mano lauke, tai manęs dar prašė, aš išvežiau jiems, sukroviau. Sakau, ką darysit su jais? Sako, vešim į zoologijos sodą liūtams, o ką jie ten?“ – teigia ūkininkas R. Šidlauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algimantas Paulauskas sako, kad populiacijai išplitus, didėja ne tik nuostoliai ūkininkams, bet ir eismo nelaimių grėsmė, jei stumbrai išbėgtų į kelią. Jie dabar pastebimi ir netoli automagistralės.
Anot mokslininko, siekiant efektyviau ir ekonomiškiau kontroliuoti bandą, reikėtų svarstyti galimybę leisti komercines medžiokles.
„Vietoj to, kad dabar mes kai kuriuos išimame ir utilizuojame į Rietavą, būtų leidžiama juos sumedžioti. Kai kurie nori trofėjų, galėtų medžioti, ir tą kainą nustatytų Vyriausybė, ir susimokėtų jie. Pinigai eitų į stumbrų apsaugos planą, lėšos būtų kaupiamos“, – sako VDU profesorius A. Paulauskas.
Pasak mokslininko, per metus būtų galima leisti sumedžioti apie 10 stumbrų. Galimus medžioti nurodytų gerai gyvūnus pažįstantys specialistai.
Medžiotojų prognozėmis, komercinė stumbrų medžioklė galėtų kainuoti apie 10 tūkstančių eurų. Neatmetama, kad tokia trofėjine medžiokle domėtųsi dabar dažnai į Lietuvą medžioti atvykstantys vokiečiai.
„Dėl paklausumo galbūt, bet reikia prisiminti, kad stumbras yra saugomas įvairių konvencijų, ir Lietuvoje džiaugiamės, kad ta populiacija iš viso yra“, – sako medžiotojas Kęstutis Markevičius.
Aplinkos ministerija galimybės komercinėms stumbrų medžioklėms neatmeta, įžvelgia ir ekonominių privalumų. Tačiau sako, kad reikia detalesnės analizės, kuri, įvertinus, kad stumbras Lietuvai yra svarbus saugomas gyvūnas, nebus greita.
„Principinis klausimas – ar saugoma rūšis stumbras, kuri buvo atkurta Lietuvoje, buvo inicijuoti projektai, naudotos europinės lėšos, biudžeto lėšos, ar gali būti ta rūšis komerciniais tikslais naudojama?“, – sako L. Janulaitienė.
Kontroliuojant bandų dydį stumbrai iš susitelkimo vietų vidurio Lietuvoje perkeliami į Dzūkijos miškus. Per paskutinius tris mėnesius perkelta 10 stumbrų.
NMA neskuba bausti – mažareikšmius pažeidimus leidžiama išsitaisyti
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuolat ieško būdų, kad pareiškėjas, sąžiningai įgyvendinantis projektą, kuo greičiau gautų paramą ir jam dėl to nekiltų formalių kliūčių, net jei fiksuojamas pažeidimas. NMA pakoregavo savo darbo procesus, kurie nuo šiol leis pareiškėjui mokėjimo išsitaisyti daugiau nustatytų trūkumų.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) administravimo taisyklėse (Administravimo taisyklės) nustatyta, kad, mokėjimo prašymo vertinimo metu nustačius reikalavimų nesilaikymo faktus, kuriuos galima ištaisyti, paramos gavėjui gali būti nustatomas ne ilgesnis nei 3 mėn. reikalavimų nesilaikymo faktų ištaisymo terminas.
Paskyrus terminą išsitaisyti reikalavimų nesilaikymo faktus, paramos mokėjimas atitinkamam laikui sustabdomas – šis sustabdymas, kaip ir ilgiausias galimas reikalavimų nesilaikymo faktų ištaisymo terminas, negali būti ilgesnis nei 3 mėn. Kaip numatyta Administravimo taisyklėse, paramos mokėjimas gali būti atnaujinamas tik po to, kai paramos gavėjas NMA pateikia dokumentus, įrodančius, kad nustatyti trūkumai buvo ištaisyti.
Primename, kad NMA direktoriaus įsakymu yra patvirtinti tiek KPP, tiek SP programiniams laikotarpiams taikomi Pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais bei jų kriterijų nustatymo tvarkos aprašai (Mažareikšmių pažeidimų aprašai).Aprašuose nustatyti kriterijai, kuriais remiantis užfiksuotas paramos gavėjo pažeidimas gali būti laikomas mažareikšmiu ir ištaisius šį pažeidimą paramos gavėjui nėra taikoma sankcija.
NMA, atsižvelgdama į šių teisės aktų nuostatas, patobulino savo darbo procesus ir numatė, kokia tvarka, vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, mokėjimo prašymo vertinimo metu gali būti ištaisomi reikalavimų nesilaikymo faktai. Mokėjimo prašymo vertinimo metu bus sudaryta galimybė ištaisyti tokius trūkumus kaip, pavyzdžiui, įsigytos žemės ūkio technikos neužregistravimas – bus suteikta galimybė ją užregistruoti, nustačius, kad pasibaigusi techninė apžiūra – sudaryta galimybė ją atlikti, suteiktas kelių dienų terminas pateikti trūkstamus dokumentus, paviešinti paramą ir ištaisyti kitus trūkumus.
Taip pat NMA reglamentavo, kaip, vadovaujantis Mažareikšmių pažeidimų aprašais, projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiais taisomi patikros vietoje metu arba administracinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, jeigu jais nepadaryta finansinė žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė, o pažeidimas yra ištaisomas.
Pažymėtina, jog NMA darbuotojai, nustatę pažeidimą, visada atsižvelgia į jo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą, o tais atvejais, kai paramos gavėjas, nors ir padaro mažareikšmį pažeidimą, tačiau pasiekia numatytus rodiklius bei tikslus – suteikia galimybę tokį pažeidimą ištaisyti ir sankcijų netaiko.
Tuo tarpu neįrodžius, kad nustatyti i pažeidimai yra ištaisyti, NMA turi priimti sprendimą dėl pažeidimo tyrimo ir sankcijų skyrimo.
Šie pokyčiai leidžia lanksčiau vertinti paramos gavėjų veiklą atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir taip padėti sąžiningiems paramos gavėjams efektyviai pasinaudoti parama –paramos gavėjui netgi formaliai pažeidus teisės aktų reikalavimus, tačiau tokiu pažeidimu nepadarius neigiamos įtakos projekte numatytiems rezultatams pasiekti, NMA finansiškai nebaus savo klientų, betpirmiausia juos perspės, leisdama pažeidimą ištaisyti.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-03
IGC sumažino 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2025 m. sausio 16 d. duomenimis, 2024–2025 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 6,7 mln. t ir turėtų sudaryti 2 304,6 mln. t – tai būtų 4,5 mln. t mažiau nei buvo 2023–2024 m. Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 3,8 mln. t didesnis dėl didesnio jų sunaudojimo maistui ir etanolio gamybai.
Bendras sunaudojimas turėtų sudaryti 2 335,4 mln. t ir tai turėtų būti 15,7 mln. t daugiau, palyginti su 2023–2024 m. 2024–2025 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje pagal naujausias prognozes turėtų sudaryti 420,0 mln. t ir tai būtų 0,5 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2024 m. lapkričio mėn., bet 38,6 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m.
IGC naujausiais sausio mėnesio prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2024–2025 derliaus metų pabaigoje numatomos mažesnės 2,6 mln. t ir turėtų sudaryti 573,2 mln. t, tai būtų 30,8 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 derliaus metų pabaigos atsargomis.
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2024–2025 m. gali siekti 796,3 mln. t ir tai būtų 0,2 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2024 m. lapkričio mėn., bei 1,0 mln. t daugiau, palyginti su 2023–2024 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 804,6 mln. t ir tai būtų 0,5 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje bei 1,9 mln. t mažiau, palyginti su 2023–2024 m. Kviečių sunaudojimas 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., maistui gali padidėti 1,0 proc. (iki 563 mln. t), pramonei – 1,5 proc. (iki 27,5 mln. t), o pašarams sumažėti 3,0 proc. (iki 150 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2025 m. sausio mėn. prognozė padidinta 0,9 mln. t, o 2024–2025 m., palyginus su 2023–2024 m., gali būti mažesnė 17,3 mln. t ir sudaryti 197,7 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį padidinta 1,9 mln. t. 2024–2025 m., palyginti su 2023–2024 m., kviečių atsargos gali būti 8,3 mln. t mažesnės ir sudaryti 265,3 mln. t.
IGC pirmos preliminarios 2025–2026 metų derlius prognozės duomenimis, tikimasi kad kviečių derlius turėtų būti gausesnis, nei 2024–2025 m. ir pasiekti rekordinį kiekį – 805 mln. t. Kviečių prekybos apimtys turėtų padidėti, daugiausia dėl padidėjusių prekybos srautų į Aziją. 2025–2026 m. dėl prognozuojamo kviečių sunaudojimo padidėjimo, o grūdų pasiūlai padidėjus nedaug, prognozuojama, kad kviečių atsargos 2025–2026 derliaus metų gale pasaulyje gali dar labiau sumažėti.
Šaltinis: Agro RINKA nr. 2 (460), 2025-02-10
Kokybiškų produktų gamintojai gali kreiptis valstybės paramos
Produktų su saugomomis kilmės vietos ar geografinėmis nuorodomis, garantuotų tradicinių gaminių, ekologiškų ar nacionalinės maisto kokybės sistemos produktų gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškas pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles galima teikti nuo kovo 3 d. iki kovo 28 d.
Priemonei finansuoti skirta 150 tūkst. eurų.
Pagalbą gali gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų pirminę gamybą ar perdirbimą, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus.
Iki 100 proc. kompensuojamos ES saugomų nuorodų (kilmės vietos ar geografinių nuorodų, garantuoto tradicinio gaminio) registravimo paraiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) produktų specifikacijų parengimas, šių produktų ir ekologinės gamybos sertifikavimo bei kontrolės išlaidos.
Iki 70 proc. (neatskaičiavus mokesčių ir kitų rinkliavų) atlyginamos kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo išlaidos.
Išlaidos kompensuojamos ateinančius 5 metus po pirmojo sertifikato gavimo kokybiško žemės ūkio ir maisto produkto gamybai ar gamintojų įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomuose produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre ar Garantuotų tradicinių gaminių registre, gamintojų sąrašuose.
Papildomą informaciją teikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento Nacionalinės paramos skyrius tel. (+370 5) 252 6762 ir Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyrius tel.: (+370 5) 239 1194.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-02-28
Veterinarinių vaistų likučiai maiste 2023 metais – neatitiktis išlieka labai maža
EFSA ataskaita už 2023 metus rodo, kad veterinarinių vaistų likučių neatitiktis ES maiste išlieka labai maža (0,11%). Iš 548 194 mėginių, kurie buvo atrinkti iš Lietuvos ir kitų ES šalių, įskaitant Norvegiją ir Islandiją, neatitikimų rasta tik 602 mėginiuose. Ataskaitoje pirmą kartą pateikiami duomenys pagal tris kontrolės planus: nacionalinį rizikos pagrindu sudarytą planą, nacionalinį atsitiktinės atrankos planą ir nacionalinį rizikos pagrindu sudarytą planą importui iš trečiųjų šalių.
Remiantis ES reglamentais (2022/1644 ir 2022/1646), visos valstybės narės privalo vykdyti farmakologiškai aktyvių medžiagų kontrolę taikydamos:
* rizika grįstą nacionalinį kontrolės planą (valstybinė kontrolė);
* atsitiktinės atrankos būdu vykdomą kontrolės planą (stebėsena).
EFSA ataskaita padeda rizikos valdytojams Europos Komisijoje ir valstybėse narėse įvertinti kontrolės planų veiksmingumą, siekiant apriboti farmakologiškai aktyvias medžiagas ir jų likučius ES maisto grandinėje. Taip pat ji padeda numatyti tolesnius veiksmus, kurie dar labiau sumažintų neatitikimą mėginiuose ateinančiais metais.
Daugiau informacijos ir duomenų EFSA interaktyvioje švieslentėje:
Veterinarinių vaistų ir kitų medžiagų likučių stebėsena: 2023 m. rezultatai
