Žemės ūkio naujienos: 2025-03-25

Pagal intervencinę priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ parama skiriama kasmet už melioracijos griovio ar melioracijos reikmėms sureguliuotos upės šlaito, įskaitant ir 3 metrų pločio griovio priežiūros juostą nuo griovio šlaito viršutinės briaunos, sutvarkymą, nupjaunant, iškasant ar kitu būdu sunaikinant šiame plote esančius invazinių rūšių augalus, kurių sąrašas nurodytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ įgyvendinimo taisyklių projekto 1 priede.

Pareiškėjai, norintys gauti paramą pagal naują intervencinę priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, privalo būti aktyvūs ūkininkai ir deklaruoti bendrą paramai tinkamą plotą, ne mažesnį kaip 0,1 ha, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai. Paraišką gali teikti fizinis ar juridinis asmuo savo vardu (atskirai) arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu veikdamas kartu su:

* fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupe;

* melioracijos sistemų naudotojų asociacija;

* savivaldybės administracija.

Norėdami dalyvauti intervencinėje priemonėje, pareiškėjai:

* ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 1 d. privalo įregistruoti invazinės rūšies augalo radavietę Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje (https://inva.biip.lt/), jei invazinės rūšies augalo radavietė joje nepažymėta, arba patikslinti jau pažymėtą radavietę, jei jos dydis padidėjo ar sumažėjo;

* iki paraiškos pateikimo dienos turi sudaryti tarpusavio jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jei vienas iš asmenų, veikdamas pagal tarpusavio jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, teikia paraišką.

Lietuvos teritorijoje nustatytus invazinių rūšių augalų radaviečių plotus ir augalų rūšis galima peržiūrėti VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainės (https://zudc.lt) skiltyje „Žemėlapiai“, pasirinkus žemėlapį „GAAB ir VR“ (https://zuikvc.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=e7fade140ccf4c3d8c1922e43e56a0c6) ir sluoksnių sąraše pažymėjus sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas grioviuose“ (šis sluoksnis elektroniniame žemėlapyje atvaizduojamas atsitiktine tvarka išdėstytais žalios spalvos taškais).

PPIS (paseliai.vic.lt) paraišką paramai pagal intervencinę priemonę gauti gali pateikti pats pareiškėjas per Elektroninių valdžios vartų portalą (https://www.epaslaugos.lt) arba su savivaldybės darbuotojo pagalba, nuvykęs į savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūniją ar struktūrinį padalinį.

2025 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui PPIS erdvinių duomenų sluoksnių sąrašas papildytas nauju erdvinių duomenų sluoksniu „Invazinių rūšių plitimo valdymas grioviuose“.

Pareiškėjas, PPIS erdvinių duomenų sluoksnių sąraše pažymėjęs sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas grioviuose“ (šis sluoksnis elektroniniame žemėlapyje atvaizduojamas atsitiktine tvarka išdėstytais žalios spalvos taškais), įbraižo paramai tinkamą plotą ir lentelėje „Lauko informacija“ pasirenka Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus kodą INZ („Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“).

Įsipareigojimų pagal intervencinę priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ laikotarpio trukmė – 5 metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus (laukus).

Dalyvaudami šioje intervencinėje priemonėje, pareiškėjai prisidės prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, ekosistemų funkcijų gerinimo ir buveinių bei kraštovaizdžio elementų išsaugojimo.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-03-20

Svarbių palengvinimų sulauks ir gyvulius auginantys ūkininkai – su tais pačiais gyvuliais jie galės dalyvauti keliose priemonėse.

Svarbiausios naujovės

Atsisakyta Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos, tad pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose, nebeprivalės ariamosios žemės dalies skirti negamybinėms veikloms. Tačiau deklaruojantys daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės ir dalyvaujantys veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, privalės pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.

Pagal ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“ augalų, kuriuos leidžiama auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke (jiems nuo antrųjų deklaravimo metų skiriant ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto), sąrašas papildytas žolinių augalų mišiniais, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, ir kmynais.

Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ patikslinta tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data (vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiant į kovo 1 d.), šiuose plotuose atsisakyta draudimo ganyti, į galimų auginti tarpinių pasėlių per žiemą sąrašą įtraukta facelija. Taip pat nustatyta papildoma galimybė sutvarkyti (voluoti, smulkinti) posėlį jo išlaikymo (8 savaičių) laikotarpiu, nesuardant dirvos dangos.

Patikslintas terminas (buvusi kovo 15 d. data keičiama į kovo 1 d.), iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą (kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikla „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“). Nuo 2025 m. prisiimantiems įsipareigojimus ir taikantiems tiesioginės sėjos būdą – po žemės ūkio augalų sudygimo per 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 15 d. / lapkričio 15 d., mobiliąja programa „NMA agro“ privaloma pateikti aiškiai matomų sudygusių žemės ūkio augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų. Ši nuostata įtraukta siekiant užtikrinti kontrolę − kai prašoma paramos už tiesioginę sėją, siekiama įsitikinti, kad tiesioginė sėja ir buvo taikoma.

Išplečiamos galimybės deklaruoti kraštovaizdžio elementus, pievas bei šlapynes, sumažinant mažiausią tinkamą paramai plotą − kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklai „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ūkiams iki 50 ha (anksčiau buvo ūkiams iki 10 ha) − 0,1 ha; ūkiams, didesniems kaip 50 ha (anksčiau buvo ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha, ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir ekologinei sistemai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ vietoje nustatyto 1 ha keičiama į 0,5 ha plotą.

Įtvirtintas ekologinių sistemų „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ suderinamumas, t. y. su tais pačiais plotais galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose.

Kaip minėta, atsiranda galimybė su tais pačiais ūkiniais gyvūnais dalyvauti ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius tvarkymas“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“), „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ bei „Gyvūnų gerovė“.

Iš kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklų „Tarpiniai pasėliai“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinių sistemų „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ išbrauktos atskiros nuostatos dėl duomenų pildymo apie panaudotus augalų apsaugos produktus / tręšiamuosius produktus (įskaitant mėšlą ir srutas). Šiuos duomenis pareiškėjai privalės pildyti laikydamiesi bendrųjų reikalavimų ir terminų.

Supaprastintas ekologinėms sistemoms „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ reikalingas Atliktų ūkio darbų žurnalo pildymas – jis galės būti pildomas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba popierine, arba elektronine forma.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-21

Pataisas, be kita ko, pasirašė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas lengvatinis 9 proc. PVM ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms.

Pataisų autoriai sako, kad remiantis Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi lengvatinis PVM vaisiams ir daržovėms gali skatinti sveikesnę mitybą, vietos žemės ūkio plėtrą ir mažinti šešėlinę rinką.

Lietuvos daržovių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas anksčiau BNS yra sakęs, kad kad šio sektoriaus atstovai palaiko siekį mažinti PVM vaisiams ir daržovės, nes tai skatintų daržovių vartojimą, padidėtų jų auginimo plotai, sektoriuje būtų įdarbinama daugiau žmonių.

Tuo metu kai kurie ekonomistai įspėja, kad tokio žingsnio nauda yra trumpalaikė, vartotojai jos nepajunta, nes kainos vėl grįžta į buvusį lygį.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad kitų metų biudžete vietos įvairių mokesčių lengvatoms nėra daug, o finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad tokių galimybių visai nėra.

Vaisiams, daržovėms, uogoms lengvatinis PVM tarifas ne kartą siūlytas ir anksčiau. Lietuvos ūkininkams 2017 metais smarkiai nukentėjus dėl itin gausių liūčių, buvo siūlyta trejus metus – iki 2021-ųjų – jų išaugintai produkcijai taikyti 5 proc. tarifą. Tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų.

Po metų siekta įtvirtinti 9 proc. tarifą. Tuometinis premjeras S. Skvernelis abejojo, ar kainos sumažėtų.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, lrt.lt, 2025-03-24

Viceministras Gediminas Tamašauskis (kab. 383) Balandžio 7 d. 13.00 – 14.15 val.

Viceministras Arūnas Jagminas (kab. 387) Balandžio 10 d. 10.30 – 11.45 val.

Viceministro G. Tamašauskio kuruojamos sritys: strateginis planavimas ir valdymas, žemės ūkio ekonomika, mokslas, mokymas ir konsultavimas, žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema, krizių valdymas ir ekstremaliosios situacijos, mobilizacija, valstybės rezervo formavimas, tvarus dirvožemio naudojimas, ekologinis žemės ūkis, agrarinė aplinkosauga, augalų tręšimas ir apsauga, sėklininkystė, fitosanitarija, biokuras ir biodujų gamybos plėtra, gazoliai, valstybės pagalbos koordinavimas, kooperacijos plėtra, žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių teisinis reglamentavimas, rinkos reguliavimo priemonės (pagal viceministrui pavaldžių administracijos padalinių veiklos sritis ir funkcijas), įslaptintos informacijos, kuria disponuoja ministerija, administravimo, apsaugos, kontrolės bei įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo koordinavimas;

Viceministro A. Jagmino kuruojamos sritys: žemės valdų struktūrų gerinimas ir apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų mažinimas, žemės išteklių stebėsena, žemės ūkio infrastruktūros plėtra, ištekliai ir melioracija, žuvininkystė (įskaitant Europos Sąjungos paramos žuvininkystei politiką), žemės ūkio technika, žemės ūkio inžinerinė plėtra ir techninė pažanga, žemės ūkio paskirties statinių normatyvų rengimas, energetinio efektyvumo didinimas žemės ūkyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-24

Energetikos ministerija prieš kelias savaites pranešė, jog buvo atnaujinta baterijų skatinimo tvarka bei išplėstas pareiškėjų ratas, tai leidžia įsirengti dukart didesnės talpos kaupiklius.

Anot jos, šiemet skirta 18 mln. eurų suma triskart didesnė nei pernai. Parama bus teikiama jau įsirengusiems saulės ar vėjo elektrines. Tikimasi, jog už šią paramą iki 2026 metų bus įrengta beveik 94 megavatvalandžių (MWh) pajėgumų.

LEA duomenimis, pagal pernai skelbtus kvietimus agentūra kaupikliams jau išdalino 4,65 mln. eurų, bendra už šias lėšas įrengtų baterijų talpa sieks 15,64 MWh.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-03-25