Žemės ūkio naujienos: 2025-03-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Papildomas paraiškų dėl valdų modernizavimo priėmimas
Ūkininkai gali pasinaudoti dar viena proga įgyvendinti modernizavimo iniciatyvas – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia teikti paraiškas supaprastintąja tvarka gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dotacijoms ir paskoloms. Tai papildomas kvietimas teikti paraiškas. Paraiškas galima teikti nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d.
Kvietimui skirta 40 mln. Eur paramos lėšų:
* pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 12 mln. Eur;
* mėsinės gyvulininkystės (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai) – 12 mln. Eur;
* sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 6 mln. Eur;
* kitiems augalininkystės sektoriams skirta 10 mln. Eur.
Remiama veikla –žemės ūkio produktų gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius) ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d., todėl patariama planuoti tokias investicijas, kurias bus galima atlikti iki šio termino.
Paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą (reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
Paramos formos
Pareiškėjas gali kreiptis:
* tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
* investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
* tik lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui; tuo atveju, kai pareiškėjui jau yra skirta investicinė parama, pareiškėjas gali kreiptis lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui (šiuo atveju pareiškėjo tinkamumo vertinimas pagal Taisyklių 20 punktenurodytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus neatliekamas).
Paramos intensyvumas
Kai vykdomos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.1 papunktyje nurodytos gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių veiklos, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos intensyvumas 20 proc. punktų padidinamas:
* jauniesiems ūkininkams;
* pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas;
* pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Kai vykdoma Taisyklių 10.1 papunktyje nurodyta augalininkystės sektoriaus veikla, finansuojama 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų:
* jauniesiems ūkininkams;
* pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Kai vykdoma veikla, nurodyta Taisyklių 10.2 papunktyje, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų:
* pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);
* pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).
Didžiausias prašomos paramos dydis projektui – 80 tūkst. Eur arba 280 tūkst. Eur (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola).
Paraiškų teikimas
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai dėl investicinės paramos NMA turi būti teikiami užpildant Žemė ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) esančią elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka.
Paraiškos dėl investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui, paraiškos tik dėl lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ir prašymai tik dėl lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui, kai pareiškėjui jau yra skirta investicinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, bet projektas dar nėra įgyvendintas (Taisyklių 5 priedas), turi būti teikiamos elektroniniu būdu:
* pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt;
Kadangi parama bus teikiama supaprastinta tvarka, nereikės pateikti atskirai parengto verslo plano, būtina informacija yra integruota į paraiškos formą; ūkio ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai skaičiuojami pasirinktinai tik pagal praėjusių arba ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės duomenis.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-26
Patvirtintos priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ įgyvendinimo taisyklės
Nacionalinė mokėjimo agentūra informuoja, jog žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės.
Pagal šią Priemonę parama skiriama kasmet už žemės ūkio naudmenų plotą vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio ar mažesnio intensyvumo), ar vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių (intensyvaus karsto ar potvynių užliejamose vietovėse), siekiant kompensuoti pareiškėjams dalį patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų dėl vietovei nustatytų didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal priemonę, privalo būti aktyvūs ūkininkai ir laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, be to jų žemės ūkio valda arba jos dalis:
* turi būti vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio ar mažesnio intensyvumo);
* turi patekti į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų arba į tam tikrų šalies regionų teritoriją, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, kategorijos.
Pareiškėjas yra laikomas tinkamu gauti paramą, jei jis atitinka reikalavimus:
* pareiškėjas atitinka aktyviam ūkininkui keliamus bendruosius reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje;
* pareiškėjo, kaip valdos valdytojo, valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje ir jos duomenys atnaujinti nustatytais terminais ir tvarka;
* pareiškėjui neiškelta byla dėl bankroto ir jis nėra likviduojamas;
* deklaruotas bendras tinkamas paramai naudmenų plotas vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (klasifikatoriaus I–VI grupės kodai), turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų;
* pareiškėjas, pretenduojantis į paramą už deklaruotas pievas ar ganyklas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, RZV, 5PT-7, DGP, AGP, EPG, ŠLT, EBB, DKP, EKP, AKP), privalo turėti bent 0,3 sutartinių gyvulių (SG)/ha (nurodytų Tiesioginių išmokų taisyklių 3 priedo 1–9, 21, 22, 25 eilutėse), pievų ar ganyklų (ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje);
* pareiškėjas, siekiantis gauti paramą už daugiametes žoles, auginamas sėklai, paraiškoje laukus turi deklaruoti klasifikatoriaus kodu GPŽ, pasirinkdamas sutartinį kodą „SĖ“ (kai paramos prašoma pagal Priemonę) arba „JS“ (kai paramos prašoma pagal Priemonę ir pagal Strateginio plano priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“), – reikalavimas turėti bent 0,3 SG/ha deklaruotų pievų ir ganyklų netaikomas.
Pareiškėjai visoje valdoje privalo laikytis paramos sąlygų, kurios apima Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Nuo šiol pareiškėjai privalo laikytis naujo reikalavimo, tai yra socialinių paramos sąlygų reikalavimų, kaip nustatyta Tiesioginių išmokų taisyklių II skyriuje.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai privalo laikytis įsipareigojimų, kuriųtrukmė 1 metai, skaičiuojant nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo dienos iki einamųjų metų gruodžio 31d.
Taip pat taisyklės papildytos nuostata, jog tais atvejais, kai antraisiais metais visuose konkrečios pluoštinių kanapių veislės mėginiuose tetrahidrokanabinolio kiekio vidurkis viršys 0,3 proc., tai nuo kitų metų už laukus, kuriuose auginama ši veislė, nebus skiriama parama.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-27
Pristatytos naujausios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įžvalgos žemės ūkyje
Žemės ūkio ministerijoje pristatyti 2024 metais jos finansuotų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, skirtų tvariam ir inovatyviam žemės ūkiui skatinti, rezultatai. Svarbiausius tyrimų rezultatus bei jų pritaikymo galimybes praktikoje pristatė mokslininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro.
Renginyje, kuriame dalyvavo ūkininkai, socialiniai partneriai ir įvairių institucijų atstovai, diskutuota žemės ūkio sektoriui aktualiais dirvožemio sveikatos gerinimo, tvaraus ūkininkavimo, gyvulininkystės inovacijų ir klimato kaitos iššūkių klausimais.
„Mokslo ir praktikos bendradarbiavimas yra esminis veiksnys, siekiant konkurencingo ir tvaraus žemės ūkio. Diskusijos parodė, kad ūkininkams svarbu gauti naujausią mokslinę informaciją ir praktiškai ją pritaikyti“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.
Tikimasi, kad tokie pristatymai taps tradicija, leisianti mokslininkams ir ūkininkams dalintis žiniomis bei patirtimi.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-26
Briuselyje aptarta Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateitis
Pasikeitusi geopolitinė realybė lemia naujus iššūkius žemės ūkyje, kurio stabilumo, savarankiškumo ir konkurencingumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir maisto sektoriaus politikos tikslų. Šie iššūkiai ir galimi jų sprendimo būdai aptarti Briuselyje vykusioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, taryboje kalbėdamas apie Europos Komisijos pristatytą komunikatą dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijos, iškėlė vieną svarbiausių klausimų – ar turėsime vizijos įgyvendinimui tinkamus instrumentus?
„Mums reikalinga atskira, tinkamai finansuojama, lanksti ir supaprastinta Bendroji žemės ūkio politika su dviejų ramsčių sistema. Negaliu nepaminėti ir vieno esminių Lietuvos lūkesčių – tiesioginių išmokų suvienodinimas ES lygiu turi būti užbaigtas nedelsiant. Tai svarbu Lietuvos žemės ūkio konkurencingumui“, – sakė ministras.
Ministras I. Hofmanas taip pat pabrėžė, kad būtina sudaryti sąlygas ūkininkams visų pirma užsidirbti iš žemės ūkio veiklos. Kitos ekonominės veiklos turėtų papildyti pajamas, gaunamas iš ūkininkavimo, bet ne jas pakeisti. Pasak jo, idealiu atveju ūkiai turėtų būti savarankiški, tai yra, gebantys pasigaminti tai, ko reikia: pašarus, energiją ar kitus ūkyje reikalingus produktus. Toks turėtų būti ateities ūkis.
„Reikia šalinti visas reguliacines kliūtis, stabdančias tokio požiūrio įgyvendinimą. Priminsiu, kad jau ne kartą šioje taryboje įvardijome problemas, susijusias su biodujų gamybos plėtra. Draudimas parduoti pagamintas biodujas ir energiją rinkai, jei jėgainės statybai buvo suteikta ES parama, yra nelogiškas. Juk kalbame apie papildomas pajamas ūkiams, kurias jie galėtų gauti, pašalinus tokius trikdžius“, – teigė ministras.
Taryboje taip pat pristatyta Lietuvos ir Latvijos informacija dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatų dėl leidžiamo nuokrypio, taikomo smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybai, kuri iškraunama neišrūšiuota, įgyvendinimo.
„Atlikta išsami situacijos analizė patvirtino mūsų nuogąstavimus – naujosios Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatos dėl sugavimų kiekio nuokrypio daugeliu atvejų verčia griežtai bausti žvejus už akivaizdžiai netyčines klaidas. Ypač nerūšiuotos pelaginės žvejybos atveju, esant jūroje, žvejams itin sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek sugauta kiekvienos rūšies žuvų. Kyla pagrįstas klausimas, ar apskritai yra tikslas invazinėms žuvims taikyti nuokrypį. Jei šie atvejai pripažįstami sunkiais pažeidimais, žvejams gresia neproporcingos sankcijos, netenkama galimybės gauti paramą iš Europos jūrinių reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo. Kyla rizika padaryti nepataisomą žalą Baltijos žvejybos laivynui ir pakrantės bendruomenėms“, – akcentavo ministras.
Tiksli informacija apie sugavimus yra būtina siekiant tinkamai įvertinti jūros išteklių būklę. Tačiau Lietuva nesutinka, kad šio tikslo būtų siekiama baudžiant žvejus už netyčines klaidas.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie Bendros žuvininkystės politikos ateitį. Ministras akcentavo lankstesnio reglamentavimo poreikį bei būtinybę išlaikyti mūsų žuvininkystės sektorių gyvybingą, užtikrinti jo ilgalaikį ekonominį bei socialinį tvarumą, kad šis sektorius efektyviai prisidėtų prie ES apsirūpinimo maistu.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai taip pat aptarė snukio ir nagų ligos protrūkio Vengrijoje, veislinių gyvūnų įsigijimo finansavimo paramos lėšomis, ateities paramos ES žuvininkystės sektoriui klausimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-25
NMA susitikimas su VSSA: siekiame užtikrinti kokybiškų elektroninių paslaugų teikimą
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) atstovai susitiko aptarti keitimąsi duomenimis ir konkrečius veiksmus dėl informacinių sistemų neveikimo prevencijos. Tai dar vienas NMA žingsnis siekiant klientams teikti kokybiškas, nuolat prieinamas paslaugas.
NMA ir VSSA atstovai vieningai sutarė, kad klientų patogumui būtina užtikrinti sklandų informacinių sistemų veikimą bei numatyti konkrečius veiksmus tam pasiekti.
NMA klientams naudojantis elektroninėmis organizacijos teikiamomis paslaugomis informacinių sistemų trikdžių prevencija ypač aktuali, tad susitikime aptartos maksimaliai sklandaus informacinių sistemų veikimo užtikrinimo galimybės, bendras planavimas ir priimti konkretūs sprendimai dėl duomenų mainų.
