Žemės ūkio naujienos: 2025-04-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema atvers naujas galimybes
Žemės ūkio ministerija su projekto partneriais Žemės ūkio agentūra prie ŽŪM, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir VĮ Žemės ūkio duomenų centru įgyvendina bendrą projektą, kurio metu bus sukurta Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) skaitmeninė / informacinė platforma. Šiuo metu jau pradėti platformos programavimo darbai.
Pasak žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio, ŽŪŽIS platforma skirta palengvinti informacijos ir žinių mainus tarp įvairių žemės ūkio sektoriaus dalyvių: ūkininkų, konsultantų, mokslininkų ir valdžios institucijų. Platforma siekia sukurti patogią prieigą, paremtą „vieno langelio“ principu, prie naujausių žinių apie žemės ūkio inovacijas, mokslinių tyrimų rezultatus, mokymus ir kitus susijusius renginius.
Planuojama, kad bandomoji platforma startuos kitų metų pradžioje. Pradėjus veikti platformai, ūkininkai joje turėtų lengvai rasti visą su žemės ūkiu susijusią informaciją apie mokymus, konsultacijas, inovacijas ir paramos galimybes.
Platformoje bus galima dalyvauti diskusijų forumuose, keistis patirtimi su kitais ūkininkais, užsisakyti konsultacijas, registruotis į mokymus ir lengvai gauti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.
Konsultantai platformoje galės bendrauti su klientais, taip pat turės prieigą prie naujausių mokymų ir kvalifikacijos kėlimo galimybių. Mokslininkai čia galės skelbti mokslinių tyrimų rezultatus, ieškoti partnerių bendriems projektams. Ir tai – tik keletas iš būsimos platformos naudų, kurias gaus jos vartotojai.
Projekte numatyta, kad ŽŪŽIS platforma turi būti sukurta iki 2026 m. balandžio 30-osios.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-04
LEADER iniciatyvai įgyvendinti – papildomas finansavimas ir rizikų valdymas
Kaimo bendruomenes stiprinančiai LEADER iniciatyvai 2014–2020 m. laikotarpiui papildomai skirta 14,5 mln. Eur ES ir valstybės paramos. Siekiant sėkmingai šią iniciatyvą įgyvendinti, Žemės ūkio ministerija, pasitarusi su Europos Komisija, leido vietos veiklos grupėms prisiimti didesnius finansinius įsipareigojimus, nei joms yra skirta lėšų pagal vietos plėtros strategiją.
LEADER iniciatyvos svarba
LEADER iniciatyva – tai ilgalaikė, nuolat atnaujinama ir teritorijos poreikiams pritaikoma kaimo plėtros priemonė, skatinanti vietos bendruomenių iniciatyvas ir prisidedanti prie kaimo vietovių ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi. Lietuvoje LEADER programa įgyvendinama per vietos veiklos grupes (VVG), kurios finansuoja vietos projektus pagal parengtas vietos plėtros strategijas (VPS).
Rizikų valdymas
Vietos projektai yra finansuojami pagal VVG įgyvendinamas vietos plėtros strategijas, kurių biudžetas sudarytas iš dviejų veiklos sričių: ne mažiau 80 proc. lėšų skiriama vietos projektams įgyvendinti ir ne daugiau kaip 20 proc. – VPS administruoti ir gyventojams aktyvinti. Įgyvendinant VPS, privaloma išlaikyti šias lėšų proporcijas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai nebaigia projektų, atsisako paramos arba jiems pritaikomos sankcijos, todėl šios proporcijos VPS įgyvendinimo pabaigoje gali būti neišlaikytos ir VVG turės grąžinti lėšas, skirtas VPS administruoti.
„Jau 2023 m. pradėjome diskusijas su VVG apie sėkmingą vietos plėtros strategijų užbaigimą. Įvertinus galimas rizikas, susijusias su projektų įgyvendinimu nestabilioje ekonominėje ir geopolitinėje situacijoje, ir pasikonsultavus su Europos Komisija, priimtas sprendimas dėl papildomo finansavimo skyrimo, leidžiant viršyti LEADER priemonės įgyvendinimui skirtas lėšas. Šios lėšos programos įgyvendinimo pabaigoje bus padengtos kitose jos priemonėse nepanaudotų lėšų likučiais. Tai leis užtikrinti, kad LEADER iniciatyva Lietuvoje būtų įgyvendinta sėkmingai ir nebus prarastos ES lėšos“, – sako Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Virginija Liukpetrytė.
Leidimas viršyti LEADER priemonei skirtas lėšas suteikia galimybę vietos veiklos grupėms prisiimti didesnius finansinius įsipareigojimus, nei joms yra skirta lėšų pagal vietos plėtros strategiją. Tokiu būdu VVG lanksčiau reaguoja į vietos bendruomenių poreikius ir sudaro daugiau sutarčių su vietos projekto vykdytojais, tuo pačiu valdo rizikas, kad baigiantis programos laikotarpiui ne visi vietos projektai gali būti sėkmingai įgyvendinti ir dalis paramos lėšų bus grąžinta.
ES reikalavimu LEADER iniciatyvai privalo būti skirta ne mažiau kaip 5 proc. visų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšų. Leidimas viršyti LEADER priemonei skirtas lėšas užtikrina, jog dėl įvairių priežasčių pareiškėjams nebaigus įgyvendinti vietos projektų arba atsisakius paramos, ši 5 proc. lėšų riba bus išlaikyta.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-03
Trumpoms tiekimo grandinėms vystyti – daugiau kaip 5 mln. eurų
Nuo balandžio 7 d. iki gegužės 30 d. norintys vystyti trumpas tiekimo grandines bus kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 5,1 mln. Eur, o didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1,5 mln. eurų.
Parama bus skiriama numatytą veiklą kuriant ar plėtojant pagal šiuos paramos modelius:
1 paramos modelis: tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas – iki 150 tūkst. Eur be PVM;
2 paramos modelis: žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (t. y. trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu) – iki 250 000 Eur be PVM;
3 paramos modelis: žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.
* iki 700 000 Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu;
* vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 tūkst. Eur suma;
* iki 1,5 mln. Eur be PVM, vykdant statinio (-ių) statybą, statinio (-ių) rekonstravimą, statinio (-ių) kapitalinį remontą; vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 tūkst. Eur suma.
Pramos intensyvumas:
* projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms finansuoti – 60 proc.;
* projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidoms finansuoti – 100 proc.
Paraiškos teikimo būdai
Paraiškos kartu su papildomais dokumentais NMA gali būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-04
Baigtas naujas valstybinio dirvožemio monitoringo ciklas: kokie pokyčiai pastebėti?
Lietuvos geologijos tarnyba baigė valstybinio dirvožemio monitoringo ciklą. Jo metu 71 atraminėje aikštelėje visoje Lietuvoje buvo atlikti sistemingi ariamų laukų dirvožemio tyrimai – vertintos pagrindinės fizinės ir cheminės savybės, teršalų kiekiai ir galimos ilgalaikės dirvožemio pokyčių tendencijos.
Palyginus valstybinio laukų dirvožemio monitoringo programos 2011–2017 ir 2018–2023 m. ciklų dirvožemio ariamojo horizonto agrocheminę sudėtį, daugumos parametrų pokyčiai yra nežymūs ir atitinka mėginių ėmimo bei laboratorinių tyrimų paklaidas (±10–15 %).
Reikšmingesni pokyčiai pastebėti greta stambesnių gyvenviečių esančiose atraminėse aikštelėse ir susiję su pasikeitusia žemėnauda.
Ką rodo tyrimai?
Dirvožemis kinta, bet lėtai. Fiksuotas nedidelis organinės medžiagos ir kalcio kiekio augimas siejamas su pievų plėtra ir aplinkosauginių žemės ūkio priemonių taikymu. Tai – teigiama tendencija, rodanti, kad dirvožemio kokybė gali būti palaikoma taikant tvarų ūkininkavimą.
Tiksliau atliekami tyrimai atskleidžia daugiau. Pastebimai išaugusi katijonų mainų geba siejama su tikslesnėmis laboratorinėmis metodikomis – tai parodo, kad nuolatinis metodų tobulinimas leidžia geriau įvertinti dirvožemio potencialą.
Teršalai vis dar pastebimi. Nors daugumos sunkiųjų metalų koncentracijos viršutiniame dirvožemio sluoksnyje padidėjo nežymiai, tai rodo, kad pasklidoji tarša vis dar egzistuoja ir reikalauja dėmesio, ypač kalbant apie ilgalaikę maisto saugą ir ekosistemų sveikatą.
Dioksinai ir pesticidai – retai stebimi, bet jau pastebimi. Iš 63 tirtų patvariųjų organinių teršalų tik keletas aptikta visose aikštelėse. Šiuo metu jų kiekiai nelaikomi pavojingais žmogui ar aplinkai, bet užfiksuota informacija taps atskaitos tašku atliekant ilgalaikę stebėseną.Jie kaupiasi gyvų organizmų riebaluose, todėl svarbi šių medžiagų aplinkoje stebėsena. PCDD/F junginiai – polichlorinti sintetiniai organiniai junginiai, pasižymintys skirtingu ir kaičiu toksiškumu, į aplinką patenka kaip herbicidų / pesticidų sudedamoji dalis deginant buitines, ypač plastiko, atliekas.
„Dirvožemis – neatsinaujinantis gamtos išteklius. Jo kokybė daro įtaką viskam: nuo derliaus ir maisto sudėties iki gruntinio vandens būklės ar net klimato kaitos. Tokie ilgalaikiai tyrimai leidžia stebėti pokyčius, prognozuoti tendencijas ir pagrįsti tolesnius veiksmus, susijusius su dirvožemio apsauga bei tausojančiu naudojimu“, – sako projekto vykdytoja LGT Hidrogeologijos ir ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-03
NMA susitikimas su Urbo banku, siekiant dar efektyvesnio paramos skyrimo proceso
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir UAB „URBO bankas“ atstovai susitiko aptarti bendrų procesų, susijusių su paramos administravimu, tobulinimo galimybių. Susitikimo metu NMA atstovai pristatė paramos mokėjimo tvarką, pabrėždami svarbiausius mokėjimą lemiančius veiksmus, klientams pasitaikančias kliūtis, ir aptarė galimas bendrų procesų optimizavimo galimybes.
Susirinkusieji taip pat svarstė būdus, kaip patogiai ir veiksmingai keistis informacija tam, kad ūkininkams svarbūs sprendimai dėl projektų finansavimo būtų priimami kuo operatyviau.
Susitikimas ir iškeltų klausimų aptarimas buvo naudingas tiek NMA, tiek banko atstovams, nes paramos administravimo procesuose dalyvaujančios šalys turi būtų visiškai pasiruošusios numatyti galimybes ir būdus tinkamai bei greitai spręsti iškilusius klausimus.
