Žemės ūkio naujienos: 2025-04-07

Pirmiausia, prailgintas įspėjimo apie patikrą vietoje laikas. Anksčiau pieno gamintojai, gavę pranešimą apie būsimą pieninių karvių patikrą vietoje, privalėjo per 48 valandas sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnams patikrai atlikti. Dabar pieno gamintojas tai padaryti privalės ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.

Dar vienas pieno gamintojams aktualus pakeitimas: pareiškėjams atsiranda galimybė atlikti laikomų pieninių veislių karvių patikrą nuotoliniu būdu, naudojantis mobiliąja programėle „NMA Agro“.

Gavęs iš VMVT pranešimą apie galimybę atlikti patikrą nuotoliu, pieno gamintojas galės per 3 kalendorines dienas per programą „NMA Agro“ pateikti pieninių karvių nuotraukas ir VMVT prašomų dokumentų kopijas. Nuotraukose turės būti aiškiai matoma karvės spalva ir individualūs ženklinimo numeriai, nurodyti ant ausų įsagų. Jeigu pareiškėjas per 3 kalendorines dienas nepateiks visų reikiamų nuotraukų ar dokumentų, tuomet VMVT per 4 kalendorines dienas atliks patikrą vietoje.

Taisyklėse taip pat patikslintos nuostatos dėl sankcijų, jeigu valdos valdytojas ar partneris neleidžia atlikti patikros vietoje arba nesudaro tinkamų ir saugių sąlygų VMVT pareigūnams šiai patikrai atlikti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-07

Ūkininkai paraiškas paramai gauti už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus, kaip ir praėjusiais metais, galės teikti atvykus į savivaldybę ar seniūniją pagal valdos centrą ir gauti darbuotojo pagalbą; taip pat paraiškas galės teikti savarankiškai, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), prisijungę per elektroninius valdžios vartus.

ŽŪDC kuriamas vedlys veiks kaip interaktyvus įrankis, leidžiantis pareiškėjams žingsnis po žingsnio užpildyti ir pateikti paraišką, įvertinti savo galimybes dalyvauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse. Vedlys pateiks išsamią informaciją apie reikalavimus kiekvienai paramos priemonei, paskaičiuos preliminarias išmokų sumas, bei padės pareiškėjams geriau suprasti paramos galimybes.

iki 2025 m. paraiškų priėmimo pradžios bus įgyvendintas pirmasis vedlio etapas: pareiškėjai galės naudotis paramos pasirinkimo įrankiu, kuris, pagal įvestą laukų informaciją, atrinks laukus, kurie gali dalyvauti paramos priemonėje, pateiks paramos priemonių reikalavimus, paskaičiuos preliminarias išmokas, bendrą plotą pagal paramos priemonę.

Antrojo etapo metu (iki 2026 m. paraiškų priėmimo pradžios) planuojama įgyvendinti visą Paraiškų priėmimo informacinės sistemos vedlį, integruojant paramos pasirinkimo įrankį: pareiškėjas žingsnis po žingsnio galės užpildyti ir pateikti paraišką.

Paraiškų priėmimo informacinės sistemos vedlio sukūrimas užtikrins efektyvesnį ir aiškesnį paraiškų teikimo procesą.

Pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimas truks iki birželio 13 dienos. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 23 d. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-04-03

„Gyvename laikmetyje, kai, įvertinant geopolitinius ir klimato kaitos keliamus iššūkius, tvarumas ir inovacijos tampa vis svarbesniais aspektais visuose sektoriuose, ypač žemės ūkyje. Mokslo pasiekimai ir technologijų plėtra leidžia mums ne tik užtikrinti apsirūpinimą maistu ir gamtos išteklių apsaugą, bet ir prisidėti prie kovos su klimato kaita“, – sakė ministras.

Lietuvos mokslų akademijos nariai akademikai Zenonas Dabkevičius ir Vidmantas Stanys, pristatydami akademijos ir jos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus veiklą, itin akcentavo mokslo indėlį į tvaraus žemės ūkio plėtrą bei skirtingų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo svarbą.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas aptarė naujų genominių technologijų reglamentavimo ir jų panaudojimo galimybes ES, akcentuodamas, kaip šios technologijos gali prisidėti prie produktyvumo didinimo ir tvarumo žemės ūkyje.

Posėdyje taip pat aptarti pasiūlymai temoms, skirtoms projektams, teikiamiems pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ bei „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Galimybes teikti projektus pristatė Žemės ūkio ministerijos specialistai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-04

Konsultavimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys paraiškas galės teikti nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

Konsultavimo paslaugų gavėjai (ūkininkai ir kiti asmenys) paraiškas dėl finansinės paramos, skirtos apmokėti konsultavimo paslaugoms, galės gauti nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-01

Galimi pareiškėjai

Dėl paramos pagal intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ kviečiami kreiptis šie žemės ūkio subjektai:

* fiziniai asmenys (ūkininkai), užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį;

* privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla, atitinkantys labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei (MVĮ) keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatyme;

* viešieji juridiniai asmenys, atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus SVV plėtros įstatyme, ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą.

Paraiška priimama tik kartu su projekto partneriu ar partneriais, t. y. visais trumpos grandinės projekto dalyviais, įskaitant tarpininką – fizinį ir juridinį asmenį, bei atitinkantį priemonės įgyvendinimo taisyklėse pareiškėjui taikomus reikalavimus.

Tarpininkas projekte gali dalyvauti tik jei projekto be jo įgyvendinti negalima – tarpininkas gali būti pasitelkiamas kaip trumpos tiekimo grandinės procesų organizatorius, bet ne kaip jos produktų supirkėjas ir pardavėjas.

Projekto kontrolės laikotarpiu į trumpos tiekimo grandinės veiklą galima įtraukti kitus fizinius asmenis (ūkininkus), tačiau apie tai būtina informuoti NMA (pateikti pranešimą). Su projekto partneriu (-iais) turi būti pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, įtvirtinanti projekto dalyvių bendradarbiavimą projekto įgyvendinimo metu.

Remiama veikla

Pagal intervencinę priemonę remiama naujos trumpos tiekimo grandinės kūrimas ir veikla arba jau veikiančios grandinės nauja veikla bei plėtra (pvz.: plečiamas asortimentas, galimų pirkėjų ratas, ieškoma naujų pardavimų kanalų, taikoma daugiau pirminių produktų apdorojimo, perdirbimo, realizavimo būdų), kuri apima platesnę žemės ūkio ir maisto produktų asortimento pasiūlos didinimą, tiesioginį žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą vietinėje rinkoje ir žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą. Veikla turėtų būti įgyvendinama daug dėmesio skiriant skaitmeniniams sprendimams diegti.

Parama bus skiriama, numatytą veiklą kuriant ar plėtojant pagal šiuos paramos modelius:

* 1 paramos modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;

* 2 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (t. y. trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu);

* 3 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.

Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktams (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus), bendradarbiaujant tarp ūkio subjektų ir valdoje (-ose) pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (ar) rinkodarai.

Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas.

Paramos dydis ir intensyvumas

Šiuo kvietimu projektams įgyvendinti skirta 5 128 913 Eur paramos lėšų, iš jų Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 2 000 000 Eur.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta:

* iki 150 000 Eur be PVM – įgyvendinant projektą pagal 1 paramos modelį;

* iki 250 000 Eur be PVM – įgyvendinant projektą pagal 2 paramos modelį;

įgyvendinant projektą pagal 3 paramos modelį:

* iki 700 000 Eur be PVM, naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu;

* vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 Eur suma;

* iki 1 500 000 Eur be PVM, vykdant statinio (-ių) statybą, statinio (-ių) rekonstravimą, statinio (-ių) kapitalinį remontą; vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma.

Paramos intensyvumas:

* projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms finansuoti – 60 proc.;

* projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidoms finansuoti – 100 proc.

Kontrolės laikotarpis ir įsipareigojimai – priklauso nuo paramos modelio

Atsižvelgiant į tai, pagal kokį paramos modelį vykdomas projektas, skiriasi jo kontrolės laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo galutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte (paramos paraiškoje ir verslo plane) numatytų įsipareigojimų), t. y.:

* pagal 1 ir 2 paramos modelį projekto kontrolės laikotarpis yra 3 metai;

* pagal 3 paramos modelį – 5 metai.

Taip pat priklausomai nuo paramos modelio paramos gavėjai prisiima skirtingus įsipareigojimus:

* Paramą gaunantys pagal 1 paramos modelį įsipareigoja, kad visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis per pirmuosius metus nuo prekybos ar produkcijos realizavimo vietos įkūrimo būtų ne mažesnis kaip 5 000 kg ir kiekvienais paskesniais metais laipsniškai didėtų po 1 000 kg per metus, skaičiuojant nuo prekybos vietos įkūrimo dienos proporcingai išdirbtam laikui.

* Paramą gaunantys pagal 2 paramos modelį įsipareigoja tiekti žemės ūkio ir maisto produktus parduoti ir (arba) naudoti juos kaip žaliavą teikiant maitinimo paslaugą į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ar įmones bei užtikrinti, kad visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis per pirmuosius metus nuo prekybos ar produkcijos realizavimo vietos įkūrimo būtų ne mažesnis kaip 7 000 kg ir kiekvienais paskesniais metais laipsniškai didėtų po 2 000 kg per metus (vertinama pagal pareiškėjo ir partnerių pateiktą apskaitos registrą, kuriame nurodytas realizuojamos produkcijos kiekis (kg) pagal produktų grupes ir suma (Eur), skaičiuojant nuo prekybos ir (arba) realizavimo vietos įkūrimo dienos proporcingai išdirbtam laikui). Numačius investicijas į realizavimo vietas, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms būtina suteikti reikiamą įrangą maisto produktams saugoti ir laikyti.

* Paramą gaunantys pagal 3 paramos modelį įsipareigoja įsteigti regioninio lygmens žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklą (logistikos centrą) ir tiekti žemės ūkio ir maisto produktus į realizavimo vietas ir (arba) vykdyti (mažmeninę) prekybą, nesumažinant jo fizinio ploto visą projekto kontrolės laikotarpį bei užtikrinti, kad visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ir (arba) pagamintos produkcijos realizuojamas / tiekiamas į regioninio lygmens realizavimo tinklą (logistikos centrą) kiekis per pirmuosius metus nuo regioninio lygmens žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklo (logistikos centro) įkūrimo bus ne mažesnis kaip 25 000 kg, kuris kiekvienais paskesniais metais laipsniškai bus didinamas po 7 200 kg (vertinama pagal pareiškėjo ir partnerių pateiktą apskaitos registrą, kuriame nurodytas realizuojamos produkcijos kiekis (kg) pagal produktų grupes ir suma (Eur), ir (arba) viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos ir (ar) įmonės pavadinimas ir savivaldybė, skaičiuojant nuo regioninio lygmens tinklo (logistikos centro) įkūrimo dienos proporcingai išdirbtam laikui). Taip pat būtina užtikrinti, kad bus veikiama didesniu nei vienos savivaldybės lygiu, turint pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimento krepšelį (jis gali būti plečiamas).

Šie pareiškėjai taip pat įsipareigoja su pirmuoju mokėjimo prašymu NMA pateikti ketinimų bendradarbiauti su savivaldybėmis, kurių teritorijoje planuojama tiekti produktus viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms, sutartis, o visą projekto kontrolės laikotarpį NMA kartu su metinėmis ataskaitomis teikti informaciją apie turimas produkcijos tiekimo sutartis su viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar įmonėmis.

Pažymėtina, kad be atskirų įsipareigojimų teikiantieji paraiškas prisiima visiems pareiškėjams (pagal visus paramos modelius) taikomus įsipareigojimus, nurodytus įgyvendinimo taisyklėse.

Atrankos kriterijai

Pagal intervencinę priemonę pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius ir sudaroma paraiškų pirmumo eilė.

Paraiškoms taikomi bendri atrankos kriterijai (neatsižvelgiant į paramos modelį) ir, juos atitikus, suteikiamas atitinkamas balų skaičius:

Projekto trumpoms tiekimo grandinėms vystyti dalyvių skaičius (skaičiuojami visi projekto grandinės dalyviai, išskyrus tarpininką):

* 6 ir daugiau grandinės dalyvių – suteikiama 15 balų;

* nuo 4 iki 5 grandinės dalyvių – suteikiama 10 balų.

* Projektas įgyvendinamas be tarpininko – suteikiami 5 balai.

Naujos trumpos tiekimo grandinės kūrimas rinkoje:

* kuriama nauja trumpa tiekimo grandinė, o jos dalyviai (pareiškėjas, partneriai, tarpininkas) nėra gavę paramos projektui įgyvendinti pagal intervencinę priemonę ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms teikimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ – suteikiama 15 balų;

* kuriama nauja trumpa tiekimo grandinė, o jos dalyvių (pareiškėjas, partneriai, tarpininkas) dauguma nėra gavę paramos projektui įgyvendinti pagal intervencinę priemonę ir pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms teikimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ – suteikiama 10 balų.

Projektu kuriama ar plėtojama trumpa tiekimo grandinė visuomenei tieks maistingus, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus (kai trumpos grandinės dalyviai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo veikla, yra ekologiniai ūkiai ir (ar) ūkiai, dalyvaujantys nacionalinėje maisto kokybės sistemoje (balai nesumuojami):

* dalyvauja tik ekologiniai ūkiai – suteikiama 20 balų;

* ne mažiau kaip pusė dalyvių yra ekologiniai ūkiai – suteikiama 15 balų;

* dalyvauja tik ūkiai, dalyvaujantys nacionalinėje maisto kokybės sistemoje, – suteikiama 10 balų.

Projekte numatytas skirtingų žemės ūkio sektorių dalyvių bendradarbiavimas, kai rinkai tiekiamas skirtingas žemės ūkio pagamintos ir (ar) perdirbtos produkcijos asortimentas (balai nesumuojami):

* rinkai tieks ne mažiau kaip 5-ių skirtingų žemės ūkio sektorių produktus – suteikiama 15 balų;

* rinkai tieks ne mažiau kaip 3-jų skirtingų žemės ūkio sektorių produktus sistemoje – suteikiama 10 balų.

Vystoma tvari trumpa tiekimo grandinė, kai projekte numatytos investicijos į (balai sumuojami – didžiausias galimas surinkti balų skaičius – 30 balų):

* aplinkos taršos mažinimą ir (ar) tausų gamtos išteklių naudojimą (kai projekte investuojama į trumpos tiekimo grandinės reikmėms būtinos energijos aprūpinimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras–oras, oras–vanduo šildymo sistemos ir pan., kai nurodytos investicijos susijusios su trumpos grandinės poreikiais) – suteikiami 5 balai;

* transportavimo kaštų optimizavimą (kai paraiškoje įrodoma, kad projekto dalyviai transportuojant produkciją veikia vietos lygmeniu, t. y. tarpusavyje nutolę ne daugiau kaip 100 km spinduliu (vertinama pagal paraiškoje nurodytą projekto dalyvio faktinę veiklos vykdymo vietą ar žemės ūkio valdos centrą, atstumus matuojant elektroniniame žemėlapyje maps.lt) – suteikiami 5 balai;

* transporto priemonės išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimą (kai produkcijai transportuoti naudojami elektromobiliai arba hibridiniai automobiliai) – suteikiami 5 balai;

* maisto atliekų kiekio mažinimą (kai paraiškoje įrodoma, kad projekte numatomos investicijos maisto atliekų kiekiui mažinti) – suteikiami 5 balai;

* gamybinių procesų skaitmeninimo ir (ar) inovacijų diegimo (balai suteikiami, jei projekte numatytos investicijos į skaitmeninius, inovatyvius sprendimus, technologijas ir atitinka Projektų inovatyvumo vertinimo metodiką, tvirtinamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu) sistemą – suteikiama 10 balų.

Didžiausias galimas surinkti balų skaičius – 100, o mažiausias privalomas surinkti balų skaičius – 30 balų, nesurinkus šio balų skaičiaus, paraiška atmetama.

Paraiškos teikimo būdai

Paraiškos kartu su papildomais dokumentais NMA gali būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) arba pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-01