Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-04-16
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-04-16

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2025-04-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Įsipareigojimai siekiantiems gauti susietąją paramą už pienines karves

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraiškas, gali prašyti skirti susietąją paramą už pienines karves. Parama mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdos valdytojams, kurie atitinka šiuos reikalavimus.

* Einamaisiais metais pateikė NMA paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus ir jose nurodė, jog prašo skirti susietąją paramą už pienines karves (valdos partneriai valdoje gali būti užregistruoti ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d.);

* už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ar partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje einamųjų metų gegužės 1 d. – birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;

* jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą per paskutinius 18 mėn. iki einamųjų metų balandžio 30 d.

Paramos dydžiai yra diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių pagal 4 pakopas:

* 1 pakopa – už pirmąsias 10 karvių (imtinai);

* 2 pakopa – už 11-50-tąją karves (imtinai);

* 3 pakopa – už 51-150-tąją karves (imtinai);

* 4 pakopa – nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.

Pieninių karvių augintojai gali gauti papildomą 10 Eur išmoką už pieninę karvę, jei tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d.

Papildoma 30 Eur išmoka už pieninę karvę einamaisiais metai skiriama valdos valdytojui, jeigu laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d. ir tuo pačiu laikotarpiu kooperatyvui pardavė pieną perdirbti. Atkreiptinas dėmesys, jog išmoka gali būti skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdos valdytojui.

Atkreipiame dėmesį, jog žemės ūkio ministro įsakymu pakeitus taisykles, pieninių karvių augintojai, gavę iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešimą apie galimybę atlikti patikrą nuotoliu būdu ir tinkamų paramai gauti pieninių karvių bei reikalingų pateikti dokumentų kopijų sąrašą, per 3 kalendorines dienas gali pateikti per „NMA agro“ mobiliąją programą pieninių karvių nuotraukas, pagal kurias būtų galima identifikuoti laikomas pienines karves ar dokumentų kopijas.

Nuotraukose turi būti aiškiai matoma karvės spalva ir individualūs ženklinimo numeriai, nurodyti ant ausų įsagų.

Jeigu per 3 kalendorines dienas nebus pateiktos nuotraukos ir prašomi dokumentai per „NMA agro“ programą ar bus pateiktos ne visos nuotraukos ir prašomi dokumentai arba jų kokybė bus nepakankama, VMVT per 4 kalendorines dienas turės atlikti patikrą vietoje.

Valdos valdytojai ir jų partneriai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų bei žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-15

Aktuali informacija NMA skolininkams

Informuojame, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) jungiasi prie Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos (VIKSVA) ir nuo šių metų sausio 1 dienos vykdo paramos ir kitų lėšų mokėjimus bei susigrąžinimus per VIKSVA, todėl keičiasi sąskaitų numeriai.

Nuo šiol įsiskolinimus pareiškėjai turi grąžinti pavedimais į žemiau nurodytas sąskaitas.

* Įsiskolinimus, susidariusius pagal tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros priemones žemės ūkiui bei nacionalinės paramos ir valstybės pagalbos priemones – į sąskaitą Nr. LT304040063610002527 (vietoj buvusios LT207300010084024685);

* Įsiskolinimus, susidariusius pagal Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemones – į sąskaitą Nr. LT734040063610002529 (vietoj buvusios LT287300010129237890).

Atkreipiame dėmesį, kad visiems įsipareigojimų NMA turintiems pareiškėjams ši informacija pateikta asmeniškai informaciniame portale adresu: https://portal.nma.lt.

Kilus klausimų – prašome kreiptis trumpuoju numeriu 1841 arba telefonu (0 5) 252 6999

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-04-16

Pirmoji nuotolinė konsultacija pasėlių deklaravimo klausimais – ketvirtadienį 8 val.

Žemės ūkio ministerija tęs tradiciją ir deklaravimo metu kiekvieną ketvirtadienį (8–10 val.) nuo balandžio 17 d. iki birželio 12 d. rengs nuotolines konsultacijas, kuriose ūkininkus konsultuos ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) specialistai. Prisijungti prie susitikimo galima čia.

Taip pat primename, kad yra išleistas specialus informacinis laikraštis, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie pasėlių deklaravimo aktualijas. Kviečiame skaityti laikraštį čia.

Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu pagalba@zudc.lt.

ŽŪM interneto svetainės rubrikoje ,,Dažniausiai užduodami klausimai“ nuolat atnaujinama informacija dėl pasėlių deklaravimo, o skyriuje „Leidiniai“ rasite naujausius leidinius ,,Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ ir ,,Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai“.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-15

Raginame teikti mokėjimo prašymus pagal KPP priemones

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primenaparamos gavėjams, įgyvendinantiems investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones, kad artėja šių projektų įvykdymo terminas – jie privalo būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Svarbu pažymėti, kad projektai turi būti įgyvendinti ir mokėjimo prašymai teikiami pagal paramos sutartyje (sprendime) numatytus terminus. 

Atkreiptinas dėmesys, jog, laiku nespėjant įgyvendinti projekto, mokėjimo prašymo pateikimo vėlesniam terminui nei 2025 m. rugsėjo 30 d. nukelti nebus galima. Užbaigiant KPP programos laikotarpį, 2025 m. rugsėjo 30 d. yra paskutinė diena, kuomet NMA priims projektų, įgyvendinamų pagal šios programos priemones, mokėjimo prašymus. Tuo tarpu 2025 m. gruodžio 31 d. KPP programos laikotarpis privalo būti visiškai užbaigtas – iki šios datos pateikti mokėjimo prašymai turi būti įvertinti bei išmokėta visa KPP parama projektų vykdytojams.

Taip pat svarbu žinoti, jog, iškilus poreikiui, suderinus su NMA, leidžiama keisti paramos sutartis, jei norima keisti paramos sumas tarp paramos dalių (mokėjimo prašymų), taip pat keisti tinkamas finansuoti išlaidas, jei:

* tinkamos finansuoti išlaidos kinta dėl prekės techninių parametrų;

* tinkamos finansuoti išlaidos kinta dėl prekės komplektacijos;

* viena tinkama finansuoti išlaida keičiama į kitą tos pačios kategorijos tinkamą finansuoti išlaidą, tinkamą tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti ir tam pačiam produktui gaminti ir (arba) paslaugai teikti;

* kelios tos pačios kategorijos tinkamos finansuoti išlaidos keičiamos į vieną tos pačios kategorijos tinkamą finansuoti išlaidą, skirtą numatytoms funkcijoms, kurios yra tarp anksčiau patvirtintų tinkamų finansuoti išlaidų, atlikti;

* viena tinkama finansuoti išlaida keičiama į kitas tos pačios kategorijos tinkamas finansuoti išlaidas, kurios skirtos tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti ir tam pačiam produktui gaminti ir (arba) paslaugai teikti.

NMA ragina projektų vykdytojus atsakingai suplanuoti darbus, įgyvendinti projektus ir, esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus anksčiau nei nustatytas mokėjimo prašymo pateikimo terminas, t. y. nelaukiant paskutinės mokėjimo prašymo pateikimo dienos, nustatytos paramos sutartyje (sprendime).

Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje sprendime nustatyto pateikimo termino pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.

Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos – detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

Mokėjimo prašymai NMA pateikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.

Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, paskolos sutartis, įsigytų investicijų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-15

Išaugusios ūkių sąskaitos už komunalines atliekas: kas kiek nori, tas tiek prašo

Pastaruoju metu nemažai žemės ūkio subjektų gavo gerokai išaugusias sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą. Pasirodo, savivaldybės nevienodai ir dažnu atveju netinkamai interpretuoja poįstatyminius teisės aktus ir neteisingai skaičiuoja vietines rinkliavas už šiukšlių surinkimą. Dėl to ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės patiria nemažų nuostolių.

Negera tvarka

Šalies žemdirbiai jau seniai viešai rodė nepasitenkinimą dėl komunalinių atliekų apmokestinimo tvarkos. Jų nuomone, ši tvarka buvo ydinga ir neretais atvejais ūkininkams nešdavo tik nuostolių. Problemą į viešumą iškėlė Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA).

LKAA direktorius ir ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pasakojo, kad labiausiai kentėdavo jokios veiklos nevykdantys ūkiai, kurie vis tiek turėdavo mokėti didelius mokesčius už atliekų tvarkymą. Dėl įstatymo pakeitimo buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją.

Dar 2023 m. spalio 25 d. Vyriausybės nutarimu buvo pakeistos vietinės rinkliavos bei kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklės. Jose nurodoma, kad skaičiuojant apmokestinamą plotą neturėtų įeiti pastatai, kurie naudojami galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (pvz., kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės) ir kiti fermų paskirties pastatai, žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (pvz., svirnai, angarai, garažai) bei kiti panašios paskirties objektai. Nors, atrodo, įstatymas aiškiai apibrėžia, už ką turėtų būti taikomi atliekų tvarkymo mokesčiai, ne visos šalies savivaldybės linkusios paisyti šių reikalavimų.

„Atrodė, kad įstatymas viską aiškiai nurodo, tačiau praėjusiais metais iš šalies ūkininkų ėmėme gauti nusiskundimų, kad jiems vėl tenka mokėti dideles sumas už šiukšlių išvežimą net iš tų objektų, kurie nevykdo jokios veiklos. Dėl to dar sykį kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Mums buvo pažadėta, kad nuo šių metų pradžios tvarka bus pakeista. Taip ir įvyko, tik, panašu, ne žemdirbių naudai. Vasarį gautos sąskaitos nemažą dalį ūkininkų šokiravo – jos buvo gerokai išaugusios“, – pasakojo A.Baravykas.

Rado, kaip apeiti

Vienas iš padidėjusias sąskaitas gavusiųjų – Aivaras Urba. Vyras kadaise vadovavo nemažam kiaulių ūkiui, kuriame jau kurį laiką teismo sprendimu uždrausta bet kokia veikla. Pastatai stovi, tačiau juose niekas nevyksta. Akivaizdu, kad ten nekaupiamos ir jokios atliekos, todėl už jas, logiškai mąstant, nereikėtų mokėti. Visgi yra priešingai.

„Su Kauno rajono savivaldybe jau kurį laiką dėl to intensyviai diskutuojame. Net sunku būtų suskaičiuoti, kiek esame išsiuntę raštų, mėgindami apginti savo interesus. Pagal pirminę atliekų tvarkymo teisės akto redakciją, reikėjo pateikti dokumentus, kad pastatai apgriuvę, apleisti ar dėl kitų priežasčių netinkami naudoti. Tiesą pasakius, mūsų fermos, nors ir nenaudojamos, šių kriterijų nelabai atitinka. Visgi pernai teisės aktai pasikeitė. Dabar aiškiai nurodoma, kad, jei teismo sprendimu veikla apribota, jokie mokesčiai už atliekų tvarkymą negali būti skaičiuojami. Deja, į tai niekas neatsižvelgia. Ir toliau gauname dideles sąskaitas“, – stebėjosi A.Urba.

Negana to, pastaruoju metu sąskaitos dar labiau išaugo. Kauno rajono savivaldybė, kaip, beje, ir nemaža dalis kitų šalies savivaldybių, ėmė taikyti mokesčius ne už plotą, kaip anksčiau, o už objektų vienetus.

„Taip iš tikrųjų apeinamas reikalavimas neapmokestinti patalpų, kurios naudojamos gyvuliams laikyti. Apmaudu, tačiau biurokratai visada randa, kaip įstatymus pakreipti sau naudinga linkme“, – apgailestavo A.Urba.

Nepriimtina tvarka

Su nelauktai išaugusiomis sąskaitomis už atliekų tvarkymą susidūrė ir Kupiškio rajone gyvenantis Nerijus Jėcka. Šiame rajone situacija identiška kaip ir Kauno savivaldybėje – vietiniai komunalinių atliekų tvarkytojai ėmė imti mokestį ne už pastatų plotą, bet juos ėmė skaičiuoti vienetais.

„Praėjusiais metais kas ketvirtį už šiukšlių išvežimą mokėdavome maždaug po 400 eurų. Šiemet – jau po daugiau nei 1,2 tūkst.! Suma išaugo net 3 kartus! Pernykštėse sąskaitose buvo įrašytas tik administracinis pastatas ir vienos gamybinės patalpos. Turėjome du konteinerius, kuriuos išveždavo du sykius per mėnesį. Vadinasi, už vieną konteinerį mokėdavome maždaug po 70 eurų. Kaina – didoka, tačiau dar gana adekvati. Šiemetinių sąskaitų dydžiai jau nesuvokiami protu. Įdomu tai, kad šiemet jau įtraukta ir daugybė nenaudojamų pastatų, kuriuose jokia veikla nevykdoma. Turime mokėti ir už juos. Bandėme aiškintis su vietine savivaldybe, tačiau veltui“, – apgailestavo N.Jėcka.

Nuo šiol už konkretų pastatų skaičių, įskaitant ir fermas, mokama ir Šilalės savivaldybėje. UAB „Kontvainiai“ direktorė Raimonda Skaburskienė stebėjosi, kad kaimyninėje Klaipėdos rajono savivaldybėje galioja visiškai skirtinga tvarka – mokama tik už administracinėse patalpose sunaudotas atliekas.

„Mes Vyriausybės nutarimą suprantame taip, kad anksčiau fermų plotas, o dabar jų skaičius neturėtų būti įtrauktas į komunalinių atliekų tvarkymo sąskaitas. Juk fermose tokių atliekų negeneruojama! Ten liekančios atliekos tvarkomos pagal kitas tvarkas. Manau, kad įstatymai turėtų visų būti suprantami vienodai. Taip, kaip yra dabar, nepriimtina“, – teigė R.Skaburskienė.

Išaugo daugiau nei 100 kartų!

Su neadekvačiai išaugusiomis sąskaitomis susidūrė ir pavardės nenorėjusi atskleisti kaunietė Rita. Moteris apstulbo šių metų pradžioje už atliekų tvarkymą gavusi net 666 eurų sąskaitą, priskaičiuotą vos 27 kv. m jos valdomam ūkinės paskirties sandėliukui. Įdomu tai, kad pernai metinė sąskaita nesiekė 6 eurų. Vadinasi, šių metų sąskaita padidėjo daugiau nei 100 kartų.

Moteris nedelsdama susisiekė su Kauno rajono savivaldybe ir ėmė aiškintis situaciją. Netrukus sąskaita jai buvo sumažinta iki 67 eurų. Visgi ir ši suma kaunietei atrodo pernelyg didelė.

„Paskaičiavau, kad Vilniuje už panašų objektą turėčiau sumokėti apie 15 eurų. Apmaudžiausia, kad šiame sandėliuke laikau tik nedidelį bulvių kiekį ir keletą darbo įrankių. Jokių atliekų čia tikrai negeneruoju“, – apmaudo neslėpė kaunietė.

Ji teigė, kad panašią sumą, kokią šiais metais turės sumokėti už šiukšlių iš sandėliuko išvežimą, ji moka už turimą gerokai didesnį gyvenamosios paskirties butą ir garažą Vilniaus mieste.

„Pasirodo, Kauno rajono savivaldybės taryba susitarė su komunalininkais, kad nuo 2025 metų taikys mokestį ne pagal kvadratūrą, o už vienetą. Taigi, ar mano 27 kv. m sandėliukas, ar verslininko 500 kv. m patalpos – nuo šiol mokame už šiukšles tiek pat. Absurdiška situacija“, – stebėjosi kaunietė.

Neturėtų klaidinti

ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas susidariusią padėtį vadino absurdiška ir nepriimtina. Jis informavo apie tai jau kalbėjęs su naujuoju aplinkos viceministru Tomu Vaitkevičiumi, kuris pažadėjo pakoreguoti Vyriausybės nutarimą, kad jame neliktų vietos interpretacijoms. Dabar kaip tik rengiamos rekomendacijos šalies savivaldybėms, kaip reikėtų traktuoti galiojantį nutarimą.

„Apmokestinti fermas tas pats, kas apmokestinti bulvių laukus! Juk gyvuliai negeneruoja jokių atliekų. Juk kiaulės ar karvės nesivalo dantų, nenaudoja muilo ar kokių nors pakuočių. Fermose visos atliekos kruopščiai rūšiuojamos ir tvarkomos pagal kitus galiojančius teisės aktus. Nesuvokiu, kaip skirtingos savivaldybės gali skirtingai interpretuoti Vyriausybės nutarimus. Manau, kad teisės aktai neturėtų nieko klaidinti. Dėl šios situacijos kartu su ŽŪR teisininkais parengėme pasiūlymą, kaip reikėtų pataisyti Vyriausybės nutarimą ir išsiuntėme į Aplinkos ministeriją. Tikimės, kad į jį bus atsižvelgta“, – vylėsi A.Baravykas.

ŽŪR siūlymai

ŽŪR išsiųstame rašte pažymima, kad kai kurios savivaldybės nevienodai ir dažnu atveju netinkamai interpretuoja poįstatyminius teisės aktus ir neteisingai skaičiuoja vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ūkio subjektams, o tai sąlygoja finansinius nuostolius žemės ūkio subjektams.

Atsižvelgiant į tai, ŽŪR rekomenduoja ŽŪR organizacijoms pasidalinti šia informacija su savo atstovaujamos organizacijos nariais ir paraginti juos kreiptis į savo savivaldybę, kad būtų peržiūrėta savivaldybės rinkliavos apskaičiavimo metodika bei užtikrintas teisingas taisyklių taikymas.

Vyriausybei išsiųstame rašte, siekiant išvengti skirtingo taisyklių taikymo praktikoje bei tokiu būdu apsaugoti žemės ūkio subjektų interesus nuo skirtingų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apskaičiavimo metodų ir principų, ŽŪR siūlo patikslinti kai kuriuos galiojančius punktus.

Visų pirma, siūloma įmokos pastoviąją dedamąją nustatyti paskirstant pastoviąsias sąnaudas kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams (netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems kitos (fermų) paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems kitos (ūkio) paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais) tik pagal vieną iš šių pastoviųjų sąnaudų paskirstymo kriterijų (pasirinktinai): bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams).

Tuo tarpu įmokos kintamąją dedamąją siūloma nustatyti paskirstant kintamąsias sąnaudas kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, t.y. neturi tik šiam konkrečiam nekilnojamojo turto objektui naudotis priskirtos konteinerių aikštelės (netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems kitos (fermų) paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems kitos (ūkio) paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais) tik pagal vieną iš šių kintamųjų sąnaudų paskirstymo kriterijų (pasirinktinai): bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams).

Belieka tikėtis, kad į šiuos pasiūlymus jau greitu metu bus atsižvelgta, šiuo metu galiojantis nutarimas bus pakoreguotas ir kai kuriems žemės ūkio subjektams nebeteks daugiau mokėti neadekvačiai didelių sumų už komunalinių atliekų tvarkymą. Svarbiausia, kad nebeliktų vietos galiojančios tvarkos interpretacijoms.

Parengta pagal ŽŪR

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-16

Ankstesnės žemės ūkio naujienos