Žemės ūkio naujienos: 2025-05-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pateiktos paraiškos esamų melioracijos sistemų rekonstravimui
Iki 2025 m. balandžio 30 d. savivaldybės, žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės turėjo galimybę teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ veiklos sritį „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“. Informuojame apie paraiškų pateikimo rezultatus.
Paraiškos pagal priemonę buvo priimamos nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 300 000 eurų, finansuojant iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pagal šią veiklą iš viso buvo pateiktos 54 paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma siekia daugiau kaip 16,1 mln. eurų. Tuo tarpu kvietimui finansuoti buvo skirta kiek daugiau kaip 7,8 mln. eurų. Kadangi bendra prašoma paramos suma viršija kvietimui skirtą paramos sumą, parama galės būti skirta tik pareiškėjams, surinkusiems daugiausia atrankos balų. Galutinė paraiškų pirmumo eilė bus sudaryta ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2025 m. birželio 12 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-07
„Auga Group“ kreditorių reikalavimai siekia 94 mln. eurų, iš jų 53 mln. eurų – ginčijami
Finansinių sunkumų patiriančios restruktūrizuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojos „Auga Group“ bendri kreditorių reikalavimai siekia 94 mln. eurų. Neginčijami reikalavimai yra apie 41 mln. eurų, o ginčijami – apie 53 mln. eurų, gegužės 2 dieną įsiteisėjusia nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Ginčijamų reikalavimų nagrinėjimą teismas nutarė išskirti į atskiras bylas.
„Susipažinus su nemokumo administratoriaus prašymu dėl neginčytinų reikalavimų (…) teismas pripažįsta administratoriaus prašymą pagrįstu (…)“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Kaip skelbia „Auga Group“, ginčijami reikalavimai daugiausiai susiję su bendrovės prievolėmis, pavyzdžiui, suteiktais laidavimais, garantijomis už kitas grupės bendroves, kurios taip pat restruktūrizuojamos.
„Šiuo atveju nemokumo administratoriui ginčijant tokius kreditorių reikalavimus siekiama išvengti situacijos, kai kreditoriai tą patį reikalavimą reiškia du kartus, nors reali skolos suma yra dvigubai mažesnė. Tokiu atveju, patvirtinus tą patį kreditorinį reikalavimą du kartus, t. y., ir pagrindinio skolininko, ir skolininko, išdavusio užtikrinimo priemonę, būtų netinkamai atspindėtas realus skolos dydis grupės įmonių mastu“, – pranešė įmonė.
„Toks faktinio skolos dydžio grupės mastu išpūtimas nepagrįstai apsunkintų bendrovės ir jos grupės įmonių restruktūrizavimo procesus ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais“, – skelbia „Auga Group“.
„Auga Group“ teigia esanti pasiruošusi bendradarbiausi su kreditoriais, atsiskaityti bei išsaugoti grupės veiklą.
Įmonės restruktūrizavimo bylą teismas iškėlė sausio 6 dieną, administratore paskirta įmonė „Valnetas“.
Grupės valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius yra sakęs, kad restruktūrizavimas inicijuotas patyrus finansinių iššūkių, kuriuos nulėmė infliacija ir augantys gamybos kaštai, nepastovios ekologinės žaliavinės produkcijos kainos.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-05-06
VMVT sieks gerinti biosaugą Lietuvos ūkiuose
Statistika rodo, kad Lietuvos ūkininkai augina reikšmingą kiekį gyvulių: virš 600 tūkst. galvijų, apie 480 tūkst. kiaulių, 160 tūkst. avių, ožkų, arklių ir daugiau nei 12 milijonų vištų, neskaičiuojant kitų paukščių (kalakutų, putpelių ir pan.). Iš viso – daugiau nei 13 mln. gyvūnų, jautrių užkrečiamosioms ligoms. Toks mastas reiškia, kad net ir viena klaida biosaugoje gali turėti rimtų padarinių. Todėl biosauga turi būti ne papildomas pasirinkimas, o prioritetas – tiek mažam šeimos ūkiui, tiek stambiam komerciniam kompleksui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kviečia visus gyvulių laikytojus, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, skirti daugiau dėmesio biosaugai ir prisijungti prie nuotolinių mokymų „Biosauga – tavo ūkio skydas“.
„Balandį lankėmės Lietuvos regionuose, organizavome kontaktinius susitikimus su ūkininkais, dalinomės informacija apie biologinio saugumo svarbą ir atsakėme į daugybę klausimų. Suprasdami, kad apie 50 tūkst. registruotų ūkininkų augina gyvulius, o visų gyvai pasiekti nepavyks, ėmėmės organizuoti nuotolinius mokymus. Nuotoliniai mokymai leis patogiai gauti naujausią informaciją neišeinant iš namų ar ūkio, taupant laiką ir kelionės išlaidas. Mokymų metu dalyviai sužinos, kaip tinkamai organizuoti biologinio saugumo priemones ūkyje, kaip greitai atpažinti pirmuosius mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligos bei afrikinio kiaulių maro ligų požymius ir laiku imtis veiksmų.
Kviečiame visus ūkinių gyvūnų savininkus, prisijungti prie VMVT mokymų, kuriuos organizuojame patogiu metu, vakare, po dienos darbų ūkyje”, – VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.
VMVT nuotoliniai mokymai ūkinių gyvūnų laikytojams vyks gegužės 8 dieną, 20:00 val. VMVT kviečia registruotis į mokymus bei atsiųsti išankstinius klausimus lektoriams. Tai galite padaryti čia.
„Snukio ir nagų ligos ar mėlynojo liežuvio patekimas į Lietuvą gali turėti labai rimtų padarinių visai žemės ūkio sistemai: būtų stabdomas gyvūnų judėjimas, eksporto srautai, o užkrėstuose ūkiuose – naikinami gyvuliai. Per pastaruosius keturis mėnesius Vidurio Europoje šis užkratas buvo patvirtintas 12 ūkių, dėl ko teko išskersti daugiau nei 26 tūkstančius gyvulių. Todėl biosaugos laikymasis yra pagrindinis ūkininko skydas“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
„Mokymų metu bus galima užduoti klausimus VMVT ekspertams bei įsivertinti, ar ūkis atitinka biosaugos reikalavimus. Raginame tai padaryti dabar – nelaukite, kol bus per vėlu ir teks likviduoti ligos padarinius“, – pabrėžia Egidijus Mecelis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-05-06
Mažėja matininkų klaidų, bet nusiskundimų skaičius išlieka didelis
Per pirmąjį 2025 metų ketvirtį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) užfiksavo, kad gerėja matininkų rengiamų kadastro duomenų bylų kokybė – esminių trūkumų jose nustatyta 12 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau tuo pat metu padvigubėjo skundų dėl matininkų veiklos skaičius. Vykdydama žemės sklypų kadastro duomenų patikros funkciją, NŽT per pirmąjį 2025 m. ketvirtį patikrino 20 356 matininkų pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
Nustatyta, kad išaugo matininkų kokybiškai parengtų bylų skaičius. Iš visų patikrintų kadastro duomenų bylų esminiai trūkumai buvo nustatyti 5 976 bylose. Tai – 12 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m., kai iš patikrintų 17 333 bylų 6 823 bylos buvo parengtos nekokybiškai.
Nors fiksuojama mažiau klaidų, skundų dėl matininkų veiklos padaugėjo dvigubai – šiemet jų gauta 20, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 10. Pagal skunduose pateiktą informaciją pradėti 10 tyrimų, iš kurių 2 jau baigti – matininkams taikytos poveikio priemonės, įpareigojant ištaisyti pažeidimus.
„Iš gaunamų skundų tendencijos matome, kad sprendimas įsteigti specializuotą matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų priežiūros padalinį pasiteisino. Pagrindinė jo užduotis – aktyvi pažeidimų prevencija, kai vadovaujamasi principu „ne bausti, bet padėti“. Tačiau tai nereiškia, kad liks nepastebėti šiurkščius pažeidimus darantys asmenys. Pavyzdžiui, pernai už tam tikrus pažeidimus buvo panaikinti 4 kvalifikacijos pažymėjimai, o informacija dėl dviejų nustatytų pažeidimų buvo perduota ikiteisminio tyrimo pareigūnams“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška.
Matininkų daromų klaidų pobūdis yra labai įvairus. Dažnai nustatoma, kad žemės sklypų ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, kartografuoti duomenys – miško naudmenos – neatitinka Miškų valstybės kadastro duomenų, neišlaikytos kviestinių asmenų informavimo procedūros ir pan.
NŽT specialistams surašius neigiamą kadastro duomenų bylos patikrinimo išvadą, byla yra grąžinama ją parengusiam matininkui klaidoms ištaisyti ir trūkumams pašalinti, o visas kadastro duomenų nustatymo procesas užsitęsia.
NŽT primena, kad visi ūkio subjektai privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir ragina kilus klausimams konsultuotis su NŽT Ūkio subjektų priežiūros skyriaus ar Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus specialistais. Tai padeda išvengti klaidų bei užtikrina sklandų dokumentų rengimo procesą.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-05-07
Sumaištis pasaulio rinkose Lietuvos ūkininkus veda prie svarbios išvados
Tarptautinė prekybos sistema seniai neregėjo tokio chaoso. Vadinamieji muitų karai daro itin didelę neigiamą įtaką pasaulio ekonomikai ir ilgainiui gali neigiamai paveikti grūdų rinkas įmonės. Marius Balsys, „Scandagra Group“ analitikas pranešime žiniasklaidai nurodo, kad šiuo metu didžiausias susipriešinimas tvyro tarp Vašingtono ir Pekino.
Kažką panašaus pasaulis matė ir 2018 metų vasarą, kai pirmosios kadencijos metu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 25 proc. muitų tarifus Kinijai tam tikroms prekėms.
Istorija kartojasi?
Kažką panašaus pasaulis matė ir 2018 metų vasarą, kai pirmosios kadencijos metu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 25 proc. muitų tarifus Kinijai tam tikroms prekėms.
Tuo metu Kinija buvo gana priklausoma nuo prekybos su JAV. Apie penktadalį bendro Kinijos eksporto sudarė pardavimai, nukreipti būtent į Ameriką. Neigiamas poveikis jautėsi ir žemės ūkio žaliavų prekyboje. Kritus Kinijos sojos pupelių, kukurūzų pirkimams iš JAV, krito ir kainos, o žemės ūkio produkcijos prekyba buvo rekordiškai žema.
Prekybos karas tęsėsi apie pusantrų metų ir baigėsi sutartimi, kuria Kinija įsipareigojo pirkti daugiau žemės ūkio produkcijos iš JAV. Atslūgus įtampai, ir prekyba, ir žemės ūkio žaliavų kainos grįžo į ankstesnį lygį. Tačiau ilgainiui kinai į sutartinius įsipareigojimus numojo ranka. 2025 metų situacija kažkiek skiriasi. Visų pirma, naujos JAV administracijos vykdoma prekybos politika yra itin chaotiška su didele priešpriešos doze.
Bendras JAV taikomų muitų mastas yra ženkliai didesnis (25 proc.), paskutinį kartą tokio dydžio tarifai buvo taikomi prieš II pasaulinį karą. Tuo tarpu, Kinija yra labiau nepriklausoma, geriau pasiruošusi tęsti šitą priešpriešą. Visa tai, gali trukti ilgiau ir turėti itin neigiamų pasekmių pasaulio ekonomikai.
Grūdų rinkose JAV prarado pozicijas
JAV yra reikšminga pasaulinės žaliavų, ypač energetinių išteklių, prekybos dalyvė. Vis dėlto, kalbant apie žemės ūkio produkcijos prekybą, JAV pozicijos pastaraisiais metais yra gerokai susilpnėjusios. Pasaulinėse kukurūzų ir sojų rinkose JAV dalį perima Brazilija ir Argentina, iš kurių Kinija perka vis daugiau, o kviečių rinkos pokyčius vis labiau nulemia Rusijos grūdų rinkos situacija.
JAV turi tenkintis mažesniais pardavimais, daugiausiai eksportuodama į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Meksiką, ar Azijos valstybes – Japoniją, Filipinus, Pietų Korėją. Šios prekybos partnerės yra labiau priklausomos nuo žemės ūkio žaliavų tiekimo iš JAV, taigi, tikėtina, jos neketina eskaluoti esamos situacijos. Sumaniusios įvesti muitus JAV produkcijai, jos tiesiog būtų priverstos pirkti brangiau. Todėl tiesioginis muitų poveikis JAV grūdų prekybai nėra reikšmingas.
Pagrindinės kviečių pirkėjos susiduria su iššūkiais
Itin neigiamai žemės ūkio žaliavų prekybą gali paveikti prastėjanti pasaulio ekonomikos padėtis. Naujosios JAV administracijos sprendimai sugriovė viltį, kad infliacija gali būti suvaldyta, ir kad dėl mažinamų palūkanų ekonomikos augimo ciklas pasauliniu mastu gali prasitęsti. Istorija rodo, kad lėtėjant pasaulio ekonomikai labiausiai nukenčia besivystančios valstybės. Beje, jos ir yra pagrindinės žemės ūkio produkcijos pirkėjos.
Svarbiausi žemės ūkio žaliavų prekybos keliai veda iš Šiaurės pusrutulio į Afrikos ar Azijos žemyną, kur gyvena didžiausia žmonijos dalis. Didelė infliacija, kurią pastaraisiais metais patyrė Turkija, Egiptas ir kitos stambios grūdų pirkėjos, labai paveikė šių valstybių ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, didžiausio kviečių pirkėjo Egipto perkamoji galia gerokai susitraukė dėl aukštos infliacijos (30 proc.) ir vietinės valiutos nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu. Egipto vyriausybei tenka sunkus uždavinys išlaikyti stabilias kviečių pirkimo apimtis eksporto rinkose.
Prastėjant ekonominei būklei, Kairui pernai teko mažinti subsidijas duonos pramonei ir taip kelti pačios produkcijos kainas. Tarp šios šalies valdžios planų minimas ir siekis reguliuoti duonos kepimo receptus, mažinant santykinai brangesnių kvietinių miltų dalį ir juos pakeičiant į pigesnius kukurūzų ar sorgų miltus. Kitaip tariant, sunkmečiu valdžia kontroliuoja, kokią duoną valgys egiptiečiai. Su panašiais sunkumais susiduria ir kita svarbi kviečių pirkėja Turkija.
2024 m. kviečių importas smuko 40 proc. ir siekė 6 mln. tonų. Aukšta infliacija, kuri pernai siekė 70 proc., ir JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjusi Turkijos lira itin apribojo šalies galimybes importuoti žemės ūkio produkciją iš kitur. Turkijos vyriausybė netgi buvo iš dalies sustabdžiusi kviečių importą nuo 2024 birželio iki spalio. Pokyčiai valiutų rinkose veikia padėtį ir Europoje, vienoje pagrindinių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų.
Panika finansų rinkose ir nepasitikėjimas JAV ekonomika iššaukė stiprų dolerio nuvertėjimą. Didžioji dalis žaliavų prekybos pasaulyje vyksta būtent JAV doleriais, todėl šios valiutos pigimas suteikė pranašumo konkurentams – Rusijai ir iš dalies Lotynų Amerikos šalims.
Naujo derliaus prognozės
Žemės ūkio produkcijos kainų patiriamas spaudimas greičiausiai tęsis ir toliau, versdamas vis dažniau žvalgytis į orų prognozes. Kol kas rimtesnių iššūkių dėl orų nematyti, tad, išankstinėmis prognozėmis, kviečių derlius Europoje gali būti 14 mln. tonų didesnis negu pernai. Panašių tendencijų galime tikėtis ir Juodosios jūros regione bei Rusijoje.
Vis dėlto, patirtis rodo, kad pavasario pabaiga ar vasaros pradžia yra itin jautrus laikotarpis, ir bet kokios spekuliacijos apie esamas ar menamas orų problemas gali sukelti rimtų kainų svyravimų biržoje. Pavyzdžiui, pernai Rusijoje pavasarį trūko kritulių ir buvo prognozuojama, kad kviečių derlius gali būti apie trečdaliu mažesnis. Pasigirdus tokioms prognozėms, kviečių kaina biržoje beregint pakilo iki 270 eurų už toną ir tik vėliau sugrįžo arčiau istoriškai įprasto lygmens, apie 210 eurų.
Visa tai tik parodo, kaip Lietuvos ūkininkams svarbu šiuo metu atidžiai stebėti padėtį rinkoje ir bent iš dalies fiksuoti būsimo derliaus produkcijos kainas. Ko gero, tai vertėtų daryti net ne vieną kartą, taip siekiant suvaldant kainų svyravimo riziką.
