Žemės ūkio naujienos: 2025-05-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas sieks, kad ūkininkai galėtų mokestinę naštą mažinti tapdami juridiniais asmenimis
Mokestiniai pakeitimai gali itin skaudžiai kainuoti ūkininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Todėl jis tikina sieksiąs, kad ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis, taip sumažindami savo mokestinę naštą. „Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia. Tiesa, tai labai sudėtingas klausimas ir viską nulems bendras Vyriausybės sprendimas“, – žurnalistams anksčiau šią savaitę teigė I. Hofmanas.
„Kalbėsimės šiuo klausimu su Seimo nariais, su žemdirbių bendruomenę ir ieškosime, koks statusas jiems būtų priimtiniausias. Jie neturi jokių panašumų su asmenimis, kurie dirba pagal darbo sutartį. Tai kur kas panašiau į gamybinę veiklą vykdančią įmonę“, – samprotavo žemės ūkio ministras.
Tiesa, jis pastebėjo, kad nebūtinai kiekvienam ūkininkui reikėtų ar apsimokėtų tapti juridiniu asmeniu, perregistruoti savo veiklą kaip uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar mažąją bendriją (MB).
„Smulkieji ūkininkai galbūt net nepasiekia tokio lygio pajamų, kad didėtų GPM ir jiems nebus verta keisti savo veiklos statuso. Kitas svarbus dalykas yra, ar ūkis – PVM mokėtojas. Kai kurie žmonės ūkininkauja, kad šiek tiek dasidurti prie savo turimų pajamų ar patenkinti asmeninius maisto poreikius“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Nepaisant to, dauguma uždarbiaujančių ūkininkų dirba pagal individualią veiklą, o pajamos iš jos šiuo metu maksimaliai gali būti apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tiesa, jei įsigaliotų šiuo metu Seime kelią besiskinantys pakeitimai, jų veikla būtų apmokestinama taip pat, kaip įprasti darbo santykiai.
20 proc. GPM tarifu būtų apmokestinamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.
Pasak ministro, mokesčių pakeitimai galėtų paliesti grubiai apie 1000 profesionaliai dirbančių ūkių.
„Ūkininkams problema yra ne tik GPM, kurį jie moka nuo apmokestinamų pajamų, bet ir „Sodros“ mokesčiai nuo uždirbto pelno. Jie turi kone pusę savo uždarbio atiduoti mokesčiams, o tai nėra normalu“, – tikina I. Hofmanas.
Jo teigimu, ūkininkai dirbdami kaip juridiniai asmenys, mokėtų labiau proporcingus mokesčius ir galėtų savo veiklą vykdyti gerokai užtikrinčiau.
„Jei ūkininkas veiktų kaip juridinis subjektas, jis sau mokėtųsi atlyginimą ir nuo to, kokį atlyginimą gautų ir priklausytų sumokami mokesčiai. Ūkininkai taip pat neturi refinansavimo galimybių, kurias turi kiti subjektai“, – argumentuoja ŽŪM vadovas.
„Jiems ypač nepalanku tai, kad vykdant savo veiklą rizikuoja ne tik ūkio turtu, bet ir asmeniniu turtu. Ūkininkas, nesėkmės atveju, gali net netekti savo namų“, – tvirtina I. Hofmanas.
Ketvirtadienį pirmą balsavimą Seime įveikė nekilojamojo turto (NT) mokesčio pataisos, antradienį – pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu, GPM pokyčiai, įvedant tris progresinius tarifus 20-32 proc. intervale bendrai pajamų sumai, „cukraus“ mokesčio arba akcizo saldiesiems gėrimams įvedimas.
Taip pat bus svarstoma atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.
Be to, bus svarstomas ne gyvybės draudimo mokesčio įvedimas – 10 proc. būtų apmokestinama didžioji dalis draudimo įmokų, o šio vadinamojo Saugumo įnašo pajamos būtų skirtos gynybai.
Finansų ministerija skaičiavo, jog priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – kitąmet jai papildomai sukaupti planuojama 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Žemės ūkio studijas pasirinkusiems skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos
Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sritimis, Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Šiemet 44 naujai įstoję studentai gaus po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį. Stipendijų paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas:
-Vytauto Didžiojo universitetas: 9 stipendijos studentams, pasirinkusiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, tvariosios inžinerijos ir vandens inžinerijos studijų programas.
-Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: 8 stipendijos gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos studijų programų studentams.
-Kauno technologijos universitetas: 1 stipendija maisto mokslo ir technologijos studijų programos studentui.
-Lietuvos inžinerijos kolegija: 5 stipendijos žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos studentams.
-Vilniaus kolegija: 8 stipendijos agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybių studentams.
-Kauno kolegija: 7 stipendijos agroverslų technologijų, maisto technologijos ir maisto produktų technologijos programų studentams.
-Utenos kolegija: 6 stipendijos žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programų studentams.
Nuo 2023 m. studentai, studijuojantys aukštosiose mokyklose (universitetuose ir kolegijose) valstybės finansuojamose vietose pagal studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, turi galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus, t. y. tiek, kiek studijos trunka pagal konkrečią studijų programą (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).
Šiais metais numatyta skirti 44 stipendijas naujai įstosiantiems studentams, o bendras finansuojamų stipendijų skaičius siekia 119.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-23
Paraiškos dėl melioracijos sistemų rekonstravimo jau pirmumo eilėje
Informuojame, kad jau įvertintos paraiškos, kurios buvo teiktos kovo 3 d. – balandžio 30 d. pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ veiklą „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“. Paraiškų pirmumo eilė sudaryta vos per tris savaites nuo paraiškų teikimo termino pabaigos. Primename, kad Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – NMA) buvo gautos 54 paraiškos dėl paramos esamoms melioracijos sistemoms rekonstruoti. Bendra pareiškėjų prašoma paramos suma sudarė beveik 16,1 mln. Eur. Tuo tarpu melioracijos sistemų rekonstravimo veiklai finansuoti buvo skirta 7,8 mln. Eur.
NMA specialistai itin operatyviai įvertino paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, pirmumo eilėje atsidūrė 54 paraiškos, iš kurių paramos visiškai pakanka paraiškoms, surinkusioms nuo 60 iki 75 atrankos balų, – tokių paraiškų yra 22.
Kitoms 30 paraiškų, surinkusioms po 55 atrankos balus, paramos lėšų pakanka iš dalies – tai reiškia, kad trūksta dalies šiam etapui skirtų paramos lėšų.NMA artimiausiu metu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės skirti papildomų lėšų šiems projektams finansuoti.
Dar 2 paraiškoms, surinkusioms 45–50 atrankos balų, šiuo metu paramos lėšų nepakako.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-23
Seimas nusprendė: valstybinė žemė bus naudojama efektyviau
Seimas pritarė grupės Seimo narių parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio Teismo sprendimas ir identifikuoti teisinio reguliavimo netikslumai. Prie šių pataisų rengimo prisidėjo ir Aplinkos ministerija.
Šiais pakeitimais ištaisytos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinių nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.
Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.
„Valstybinės žemės nuomos procesas iki šiol buvo sudėtingas ir painus – išsinuomoti, keisti ar nutraukti sudarytas nuomos sutartis neretai lydėjo daugybė biurokratinių kliūčių. Dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ginčai dažnai persikeldavo į teismus, o jų nagrinėjimas užtrukdavo net kelerius metus. Dabar šis procesas taps aiškesnis ir žymiai paprastesnis”, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodama šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį Žemės įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems statiniams eksploatuoti, suteikta teisė savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.
Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais. Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.
Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą. Suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurie nėra išnuomoti, bus įtraukti į nuomotinų žemės sklypų sąrašą. Tai leis asmenims pasirinkti norimą sklypą ir pagreitins nuomos procesą.
Taip pat patikslinta, kuomet žemės naudotojai atleidžiami nuo atlyginimo už galimybę statyti statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje.
Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo pataisose išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo rengimo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.
Kai valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ar parduodamas statiniams, kurie yra įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, bet užima ne visą sklypą, taikoma speciali tvarka. Žemę ar jos dalį galima išnuomoti tik tada, kai pagal aplinkos ministro nustatytas taisykles nustatoma, kokia žemės dalis būtina tiems statiniams ar įrenginiams naudoti.
Šios įstatymų pataisos įsigalios 2025 m. liepos 1 d.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-05-21
Prognozuoja kainų kilimą: pokyčius pasaulinėje trąšų rinkoje lems eksporto kvotos ir ES muitų tarifai trąšoms
Europos Parlamente šiandien planuojami priimti progresiniai tarifai rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms, eksporto kvotos Kinijoje, augančios transportavimo laivais sąnaudos – tik dalis veiksnių, kurie artimiausiu metu paveiks pasaulines trąšų kainas. Nors tikrąjį poveikį ekspertams įvertinti – sunku, teigiama, kad pirmiausia pakils fosfatų pagrindu pagamintų trąšų kainos, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Ūkininkai netrukus pradės ruoštis rudeniniam tręšimui, tad jie su nekantrumu stebi situaciją ir vietinėje, ir pasaulinėje trąšų rinkoje. Šiuo metu susiduriame su daugybę veiksnių, kurie neišvengiamai koreguos trąšų kainą į didesnę pusę, o tai atsilieps ir prekių kainų pokyčiams Lietuvoje“, – teigia „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas.
Rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms – dar didesni tarifai
Pasak S. Veržbicko, šiandien, gegužės 22 d. Europos Parlamentas (EP) ketina balsuoti dėl progresyvių tarifų trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos taikymo. Įstatymo projekte numatyta, kad didesni tarifai bus taikomi į Europos Sąjungą (ES) įvežamoms diamonio, monoamonio fosfato trąšoms, taip pat kompleksinėms azoto, fosforo, kalio (NPK) ir azoto, fosforo bei sieros (NPS) trąšoms.
„Šią dieną EP vyks galutinis balsavimas dėl progresyvių tarifų įvedimo: labai realu, kad tarifai bus priimti ir įsigalios jau nuo liepos 1 d. Teisės aktuose numatyta, jog tarifai bus didinami kasmet, iki pat 2028-ųjų metų liepos. Tai reiškia, kad rusiškų ir baltarusiškų trąšų eksportas į Europą sumažės pastebimai, o trūkumą šios šalys bandys kompensuoti didesniu eksportu į Indiją ir Centrinę Ameriką“, – teigia ekspertas.
Jis paaiškina, kad Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintoms trąšoms, sudėtyje turinčioms fosforo, prie taikomo 6,5 proc. dydžio tarifo būtų taikomas gretutinis tarifas. Nuo šių metų liepos 1 d. jis siektų 45 eurus už toną ir didėtų kiekvienais metais, kol 2028 m. liepą pasiektų 430 eurų už toną trąšų.
„Prognozuojama, kad pirmaisiais metais ES tarifai sumažins Rusijos trąšų gamintojų uždarbį 75 JAV doleriais (67 eurais) už toną, vėliau nuostoliai gali tik didėti. Tačiau šie tarifai atsilieps trąšų kainai, nes dėl galimai sumažėsiančio importo Europos rinkai teks ieškoti naujų tiekėjų“, – sako S. Veržbickas.
Eksporto apribojimai Kinijoje kaitina rinkos nuotaikas
Kiek kitokiais ribojimais užsiima ir kita didelė trąšų gamintoja – Kinija, ketvirtadaliu sumažinusi gegužės–rugsėjo mėn. eksporto kvotas. Jei pernai tuo pačiu laikotarpiu ši valstybė eksportuodavo 4 mln. tonų diamonio ir monoamonio fosfato trąšų, šiemet eksportas sieks tik 3 mln. tonų. Prognozuojama, kad bendra Kinijoje pagamintų trąšų metinė eksporto apimtis kris kone 40 proc., arba 4 mln. tonų.
„Kinija – pagrindinė fosfatinių trąšų gamintoja pasaulyje, tad eksporto apimčių sumažinimas neišvengiamai padidins trąšų kainas visame pasaulyje. Prie augančių kainų prisideda ir pokyčiai krovinių gabenime. Krovinių gabenimo tarifai išaugo, atsiliepdami prekių kainos ir frachto lygiui nuo pat Kinijos ir Šiaurės Afrikos iki Centrinės Amerikos. Be to, mažesnės apimties (angl. „Handysize“) krovinių gabenimas iš Kinijos į Centrinę Ameriką jau viršijo simbolinę 100 JAV dolerių už toną ribą“, – teigia trąšų rinkos ekspertas.
Europa kol kas atsilaiko
Apžvelgdamas situaciją pagrindinėse trąšų rinkose, S. Veržbickas pastebi, kad diamonio fosfato trąšų kainos Indijoje per savaitę pakilo beveik 20 JAV dolerių už toną ir pasiekė 728–740 JAV dolerių už toną frachtavime. Per pastarąsias savaites šių trąšų šalyje parduota maždaug 760 tūkst. tonų, o vidutinė kaina padidėjo 83 JAV doleriais už toną.
„Tuo metu kitapus Atlanto vandenyno – Brazilijoje pakilo ir monoamonio fosfato trąšų kainos, taip pat – ir vienanarių bei trinarių fosfatų trąšų kainos. Dabartiniais duomenimis, vienos tonos kaina frachtavime siekia 715 JAV dolerių. Tačiau balandį fosfatinių trąšų importas pasiekė rekordinį lygį: importuota 1,4 mln. tonų, arba 52 proc. daugiau nei metais anksčiau“, – sako „Linas Agro“ atstovas.
Komentuodamas trąšų kainas JAV, ekspertas pastebi, kad šioje šalyje pabrango tiek monoamonio fosfatai, tiek diamonio fosfatai – atitinkamai 16–17 JAV dolerių iki 665–685 JAV dolerių už toną ir 10–11 JAV dolerių už toną. Trinarių fosfatų kainos taip pat pakilo 17–18 JAV dolerių iki 570 JAV dolerių už toną.
„Tačiau Europoje kol kas nepastebime kainų augimo. Mūsų regione trąšų kainos frachtavime – vienos didesnių ir siekia 665–670 eurų (743–749 JAV dolerių) už toną diamonio fosfatų. Trinarių fosfatų kainos eurais nepakito, o JAV doleriais – netgi sumažėjo. Vis dėlto, pasaulinėje rinkoje vykstantys pokyčiai ateis ir iki mūsų. Esame integrali Europos dalis, tad tik laiko klausimas, kada Lietuvoje pajausime išaugusias trąšų kainas“, – tikina S. Veržbickas.
