Žemės ūkio naujienos: 2025-05-28

I. Hofmanas taip pat pažymi, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas atvers daugiau finansinės pagalbos dėl šalnų derlių praradusiems šalies ūkininkams.

„Pirmiausia, tai (ekstremalioji situacija – ELTA) duoda, kad ūkininkai gali būti atleisti nuo savo įsipareigojimų. Tai yra labai svarbu de jure prasme, kad užfiksuojamas faktas, tarkim, jie gali sulaukti tam tikro lankstumo iš bankų, jeigu turi paskolas. Kitas dalykas, tai atveria kelią kompensuoti patirtą žalą“, – tvirtino ministras.

Anot ministro, ūkininkams skirtos kompensacijos būtų mokamos iš nacionalinio krizių fondo bei, pritarus Europos Komisijai (EK), iš Europos Sąjungos (ES) krizių fondo lėšų.

„Mes jau praeitą savaitę kreipėmės į EK, informuodami raštu, kokia yra situacija. (…) Aš tikiuosi, kad EK išgirs mus ir taip pat bus skiriamos lėšos šitiems nuostoliams kompensuoti, bent jau padengti iš dalies“, – pridūrė I. Hofmanas.

ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerija antradienį pranešė svarstanti skelbti Lietuvoje ekstremaliąją situaciją dėl šių metų balandį ir gegužę šalnų sukeltų padarinių augalams.

„Atsižvelgiant į iš savivaldybių gautą informaciją apie šalnos pažeistus ar sunaikintus augalus bei tai, kad dvi savivaldybės (Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono) jau paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, Žemės ūkio ministerija inicijuoja tolesnius veiksmus nacionaliniu lygmeniu – siūlo skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją“, – pranešime cituojama ministerija.

Savo ruožtu žemės ūkio ministras I. Hofmanas kreipėsi į Europos Komisiją, (EK) prašydamas imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams.

Praėjusią savaitę ministras teigė, kad nuostolius įvertinę sodininkai ir uogų augintojai šiemet prarado daugiau nei 70 proc. savo derliaus.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-05-28

Taip pat, siekiama greitesnio ir efektyvesnio patikrų vietoje atlikimo proceso, NMA sutrumpino ir pačius klausimynus. Klausimų skaičius sumažėjo tiek pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP), tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonesatliekamų mokėjimo prašymo patikrų vietoje klausimynuose. Sutrumpinus klausimynus bus galima greičiau atlikti patikras, taip taupant tiek NMA darbuotojų, tiek patikrų dalyvių laiką.

Patikrų vietoje metu NMA tikrina:

-Ar paramos gavėjas užsiima remiama veikla, nurodyta projekteInvesticijas, naudojamas paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti
-Ar faktiškai atlikti darbai, gautos prekės ar suteiktos paslaugos, kurios nurodytos mokėjimo prašyme
-Viešinimo priemones
-Ar pirkiniai paženklinti „CE“ žymėjimu ir / ar yra pateikta ES atitikties deklaracija / sertifikatas
-Patirtas išlaidas patvirtinančius ir įrodančius originalius dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras, banko pavedimus, banko sąskaitų išrašus, banko apyvartos žiniaraščius, kvitus, muitinės deklaracijas, darbų (paslaugų) atlikimo sutartis ir aktus, pažymas ir kt.).

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į kiekvieno paramos gavėjo vykdomos veiklos savitumą, patikrinimo metu gali būti tikrinami ir papildomi klausimai.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-27

Kvietimo teikti paraiškas biudžetas

Šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms gauti yra skirta 26 091 730 Eur paramos lėšų, iš kurių Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 10 497 807 Eur suma.

Lengvatinėms paskoloms, šiuo metu skaičiuojama, skirta 18 717 950 Eur paramos lėšų – ši suma bus patikslinta prasidėjus paraiškų teikimui, t. y. 2025 m. birželio 2 d., pasibaigus šiuo metu besitęsiančiam paraiškų pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“teikimui tik paskoloms gauti.

Teikiantys paraiškas jaunieji ūkininkai galės pasirinkti jiems reikalingą paramos formą: dotaciją (vienkartinę išmoką), dotaciją ir lengvatinę paskolą arba tik lengvatinę paskolą.

Remiama veikla

Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Galimi pretendentai į paramą

Dėl paramos kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.

Į paramą pretenduojantys fiziniai asmenys:

– tai ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį;

– pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai;

– turintys kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį.

Paramos siekiantys juridiniai asmenys – tai tie:

– kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje;

– turintys kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, – ją turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Parama – sąžiningiems ūkininkams

NMA, ne pirmus metus administruojanti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, pastebi, kad jų projektai vis dar yra vieni rizikingiausių. Besibaigiančio Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio metu patvirtinta 2 660 paraiškų, išmokėta beveik 99 mln. Eur. Šiuo – 2023-2027 m. SP laikotarpiu – jau patvirtinta 370 paraiškų, išmokėta daugiau kaip 17 mln. Eur.

Tačiau teigiamai įvertintų projektų procentas – pakankamai mažas: 2023 m. teigiamai įvertinti iš visų pateiktų sudarė tik 45 proc., praėjusiais metais minėtas procentas išaugo iki 70. Nors tendencijos gerėja, neigiamai įvertintų projektų skaičius vis dar išlieka vienas aukščiausių, lyginant su kitų paramos priemonių projektais.

Remdamasi praktika, NMA išskyrė jaunųjų ūkininkų veiklas bei investicijas, dėl kurių projektas gali būti laikomas rizikingu, tai:

-didesnės rizikos veiklos: daržininkystė (moliūgų, cukinijų, smidrų, grybų auginimas), uogininkystė (šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystė (lazdyno ar graikinių riešutų auginimas), gyvulininkystė (sliekų ir sraigių auginimas), bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas;
-didesnės rizikos investicijos: žemės sklypai, lengvieji automobiliai, statiniai (moduliniai, kilnojami), naudota technika / padargai / įranga, nuotekų įrenginiai, gręžiniai.

Būtina paminėti, jog siekiant paramos, nustatyta ir sukčiavimo atvejų. Remiantis pastarųjų metų pateiktų paraiškų analizės rezultatais, nustatyta, jog labiausiai paplitęs būdas nesąžiningai gauti paramą – imituoti pagal priemonę remiamą veiklą – pavyzdžiui, kai pareiškėjas ir (arba) bendrininkų grupė sukuria teisinę simuliaciją, kad gautų paramą ir išvengtų sankcijų, t. y. dirbtinai imituoja projekte numatytos veiklos vykdymą pateikiant NMA tikrovę neatitinkančius dokumentus – suklastotas sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, agrarinių paslaugų suteikimo.

Pažymėtina, jog užfiksavus pažeidimą ir nustačius, jog buvo dirbtinai kuriamos sąlygos gauti paramą, bandyta neteisėtai gauti ar panaudoti paramos lėšas, pareiškėjas gali susilaukti sankcijų. Be to, informacija apie sukčiavimo atvejus perduodama teisėsaugos institucijoms, o pasitvirtinus įtarimams, parama ne tik neskiriama (jei buvo skirta – susigrąžinama), bet gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Taigi NMA ragina paraiškas teikiančius jaunuosius ūkininkus gerai įvertinti savo galimybes įgyvendinti projektus ir būti tinkamai pasiruošus juos įgyvendinti.

Svarbu besikreipiantiems dėl dotacijos

Didžiausia dotacija vienam paramos gavėjui – 60 000 Eur, ji mokama kaip 100 proc. išmoka.

Parama mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Parama baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą – to nepadarius, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Jei pareiškėjas ar jo sutuoktinis jau yra gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ negali viršyti minėtos išmokos sumos.

Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinimo taisyklėse papildyti reikalavimai išlaidoms – jų įsigijimas kompensuojamas, jei jos yra realiai suplanuotos, pagrįstos, būtinos ir naudojamos verslo planui įgyvendinti ir tik numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, ir įsigytos ne iš sutuoktinio ar artimojo giminaičio (taikoma fiziniams asmenims) arba susijusio asmens (taikoma juridiniams asmenims), patirtos (apmokėtos) ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos (išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paraiškos pateikimo dienos), taip pat jei nepatenka į Administravimo taisyklių 130.10 papunktyje nurodytas netinkamas finansuoti investicijas ir išlaidų kategorijas, ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma. Įgyvendinimo taisyklėse išaiškintos susijusių asmenų sąvokos:

-Fizinių asmenų artimieji – tai asmenys, apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
-Juridinių asmenų susijusiais asmenimis laikomi juridinio asmens dalyviai (akcininkai, pajininkai, kt.), kurie turi daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių).

Svarbu besikreipiantiems dėl lengvatinės paskolos

Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.Siekiant gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą – jų bendra suma taip pat negali viršyti 100 000 Eur.

Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.)) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.

Atrankos kriterijai

Paraiškos, kuriose prašoma gauti dotaciją (vienkartinę išmoką) arba dotaciją ir lengvatinę paskolą, bus vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį šiems įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Svarbu atkreipti dėmesį, jog atitiktis 4–6 atrankos kriterijams vertinama pagal verslo plano prognozes.
Paraiškų teikimas NMA

Dokumentai bus priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.

NMA ragina kokybiškai pildyti paraiškos verslo planus, t. y. užpildyti juos iki galo, pateikti visą prašomą informaciją, taip pat – 5 metų kontrolės laikotarpio informaciją, teikiamą informaciją atitinkamai pagrįsti. Būtina pateikti ir visus papildomus dokumentus.

Primintina, jog šiuo metu vis dar priimamos paraiškos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ lengvatinėms paskoloms gauti. Jas NMA galima teikti iki gegužės 30 d. (paraiškos priimamos per ŽŪMIS darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.). Vėliau tik dėl lengvatinės paskolos jaunieji ūkininkai turės galimybę paraiškas teikti ir nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-27

Ypač aktyviai susitikimuose dalyvavo Mažeikių, Joniškio, Pagėgių, Šakių r. ūkininkai. Ūkininkus konsultuojantys NMA specialistai dalinosi ne tik informacija apie patikrų procedūrinius reikalavimus, bet ir savo praktinėmis žiniomis bei įžvalgomis. Daugelyje susitikimų vyravusi teigiama atmosfera bylojo, jog surengtos konsultacijos, paremtos betarpišku bendravimu tarp įstaigos atstovų ir jos klientų, buvo abipusiai naudingos ir reikalingos.

NMA dėkoja aktyviems ūkininkams, pasinaudojusiems galimybe pabendrauti su NMA darbuotojais. Pateikti klausimai ir diskusijos ne tik suteikė informacijos apie vykdomas patikras NMA klientams, bet ir NMA darbuotojams padėjo išsiaiškinti paramos gavėjams daugiausia klausimų keliančias procedūras ir situacijas. Toks bendradarbiavimas padeda labiau suprasti vieniems kitus, sumažinti galimų klaidų skaičių bei palengvina ir pagreitina paramos administravimą.

NMA darbuotojams pateiktus aktualiausius klausimus ir atsakymus į juos artimiausiu metu bus galima rasti NMA svetainės DUK skiltyje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-05-28

Pavasariais naktimis besilaikanti minusinė temperatūra jau seniai nieko nestebina. Su tokiu reiškiniu lietuviai daugiau ar mažiau susiduria kone kiekvienais metais. Visgi šių metų situacija yra išskirtinė. Tą pripažino ir pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, kasmet važinėjantis po visą šalį ir vertinantis šalnų padarytą žalą. Anot jo, panaši situacija jau buvo susiklosčiusi prieš porą metų, tačiau tuomet po pavasarinių šalnų iškrito nemažas kritulių kiekis, o temperatūra staigiai šovė į viršų.

„Šiemet nebuvo nei drėgmės, nei šilumos. Kai kuriose Lietuvos vietose pasėliai nukentėjo ne tik nuo šalnų, bet net ir nuo sausros“, – teigė M. Rusteika.

Bene daugiausiai pavasarinės šalnos žalos pridarė vaisių, uogų ir daržovių augintojams. Lietuvos daržovių ir šiltnamių asociacijų vadovas Paulius Andriejavas pripažino, kad šiemet daržininkų nuotaikos kaip niekada niūrios. Šalnos paveikė tiek ankstyvų, tiek vėlyvų bulvių, kopūstų, smidrų ir kitų daržovių plotus. Kai kurių iš jų derliaus apskritai jau negalima tikėtis.

„Situacija vienodai prasta visoje Lietuvoje, tikrai neįmanoma išskirti pagal regionus. Tokių pavasarinių šalnų, kaip šiemet, nepamenu bent 20 metų. Daugiau nei porą savaičių kaustė pasikartojančios šalčio bangos. Kai kuriose vietose dirvos paviršiuje vyravo net 12-13 laipsnių minusinė temperatūra. Tai – labiau žiemai, o ne pavasariui būdingas reiškinys. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, bulvių derlius šiais metais tikrai bus perpus mažesnis. Aišku, kol kas dar sunku ką nors konkrečiau prognozuoti, kadangi ūkininkai vis dar stengiasi išgelbėti tai, ką dar įmanoma“, – kalbėjo P. Andriejavas.

Tikisi, jog bus paskelbta

Panašiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė. Anot jos, šių metų šalna tikrai didesnė nei buvo 2019 m., kai visoje Lietuvoje dėl to teko skelbti ekstremaliąją padėtį.

„Abejoju, ar vyšnių ir trešnių šiemet apskritai Lietuvoje bus užauginta, nebent pavieniuose soduose. Obuolių irgi bus mažai. Jų nušalo bent 70-80 proc. žiedų, o kai kur apskritai žiedų neliko. Blogiausia, kad net tie žiedai, kurie išliko nepažeisti, irgi yra labai silpni. Per šalnas medžiai išties gausiai žydėjo. Labiausiai gaila tų sodininkų, kurie vien iš to ir verčiasi. Šiemet šie žmonės patirs milžiniškų nuostolių“, – prognozavo V. Kuliešienė.

Tiesa, ji vylėsi, kad Lietuvoje dėl šalnų padarinių visgi bus paskelbta ekstremalioji padėtis. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ atstovai su prašymu tai padaryti jau kreipėsi į Vyriausybę ir šalies savivaldybes. Kai kurie šalies rajonai ekstremalią padėtį jau paskelbė, tačiau dalis vis dar delsia tai padaryti.

„Jei nacionaliniu lygmeniu būtų paskelbta ekstremalioji padėtis, mūsų ūkininkams nušvistų vilties spindulėlis bent dalinai kompensuoti dėl šalnų patirtus nuostolius. Blogiausiu atveju bent jau pavyktų išvengti įvairių įsipareigojimų, tarp kurių – ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pernai Lenkija labai kentėjo nuo pavasarinių šalnų. Jie vėliau dėl to gavo 111 milijonų eurų ES paramos. Šiemet lenkai taip pat kentėjo, bet ne taip, kaip mes. Jei mūsų šalyje būtų paskelbta ekstremalioji padėtis, mes taip pat galėtume tikėtis ES paramos. Yra tam tikrų fondų, kurie galėtų padėti kompensuoti mūsų ūkininkų žalą“, – svarstė V. Kuliešienė.

Anot jos, praėję metai Lietuvos sodininkams buvo vieni geriausių tiek derliaus, tiek kainų prasme. Itin gausiu derliumi džiaugėsi Panevėžio, Biržų, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų sodininkai. Tiesa, buvo ir išimčių. Štai Kaišiadorių savivaldybėje esančius sodus pavasarinis šaltukas „kandžioja“ trejus metus iš eilės.

Tikisi šilto rudens

Šalnos neaplenkė ir šalies vynuogynų. Tiesa, jų savininkai kol kas nėra linkę dėl to lieti apmaudo ir tikisi dar išvengti didelių nuostolių.

„Balandis buvo labai šiltas, tad vynuogių pumpurai išsprogo. Tie, kurie nebuvo apsisaugoję savo sodų, labai nukentėjo pirmoje gegužės pusėje, kuomet naktimis gana stipriai šalo. Visgi kalbėti apie būsimą derlių dar anksti. Paprastai vietoje nušalusių pumpurų atauga miegantys pumpurai iš kurių ir formuojasi derlius. Gali būti, kad šiemet jo bus šiek tiek mažiau, galbūt nukentės ir kokybė, tačiau viskas priklausys nuo rudens. Jei rugsėjis ir spalis bus šilti, viskas turėtų būti gerai“, – svarstė Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas Ramūnas Pilvelis.

Šiuo metu šalyje oficialiai registruoti 72 vynuogių ūkiai, tačiau iš tikrųjų jų turėtų būti bent dvigubai daugiau. Pasak R. Pilvelio, vynuogių augintojai nuolat susiduria su pavasariniais iššūkiais, todėl prieš imdamiesi šios veiklos dauguma jau žino, kad reikia investuoti ir į apsisaugojimo nuo šalnų priemones. Tiesa, jos nepigios.

Stengdamiesi apsaugoti savo vaisius, uogas ar daržoves, ūkininkai naktimis kūrena laužus ar įrenginėja laistymo sistemas. Purškiamas vanduo išskiria tam tikrą energiją ir tarsi sudaro izoliaciją bei apsaugo nuo šalčio. Kai kur Europoje įrenginėjamos ir tunelinės sistemos. Tai – į šiltnamius panašios plėvele apdengtos konstrukcijos.

Tikrina primityviu būdu

Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis ir 58 ha serbentų turintis Viktoras Jencius pripažino, kad būdų apsisaugoti nuo šalnų yra, tačiau tam reikalingos milžiniškos investicijos, todėl tik maža dalis ūkininkų tuo naudojasi.

Šiais metais vyras nuo šalnų nukentėjo kaip niekada stipriai. Jis svarstė, kad jo ekologinis serbentynas sunokins perpus mažesnį derlių nei pernai.

„Paprastai iš viso ploto priskinu apie 60 tonų uogų. Akivaizdu, kad šiemet jų tiek nebus. Kol kas žiedai dar laikosi ant krūmų, tačiau vos pajudinus iškart nukrenta. Tai rodo, kad jie nušalo. Paprastai šalną tikrinu primityviu būdu – pastatau lauke indą su vandeniu ir anksti, maždaug 5–6 val. ryto, ateinu į jį pažiūrėti. Šiemet indas užšalęs buvo du kartus. Vadinasi, bent dvi šalnos pakuteno krūmus“, – pasakojo V. Jencius.

Neturėtų brangti

Tai, kad vaisiai, uogos ar daržovės itin nukentėjo nuo pavasarinių šalnų tarsi turėtų suponuoti, jog jų kainos smarkiai išaugs. Visgi, pasak kalbintų pašnekovų, taip gali ir nenutikti.

„Kažkiek brangesnės produkcijos ko gero reikėtų tikėtis, tačiau juk rinka priklauso ir nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, daržovių kaina šiuo metu net yra mažesnė nei pernai. Tarkime, į Lenkiją neseniai buvo įvežta apie 3 tūkstančiai tonų rusiškų agurkų. Jie – ne bulvės. Ilgai stovėti negali, tad juos reikia kažkur skubiai realizuoti. Dėl to ir kainas tenka mažinti, o tai iškreipia rinką“, – sakė Lietuvos šiltnamių ir daržovių asociacijų vadovas P. Andriejavas.

Panašios nuomonės laikėsi ir V. Kuliešienė, kuri taip pat neprognozavo aukštesnių kainų. Anot jos, šiemet šalnos labiausiai paveikė būtent Lietuvos ūkius, o daug kur kitur Europoje vaisiai, uogos, daržovės ar kitos kultūros nė kiek nenukentėjo.

Nukentėjo skirtingai

Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Andžej Kulevičius nuolat bendrauja su savo krašto ūkininkais, todėl puikiai žino tarp žemdirbių vyraujančias nuotaikas. O jos – ne pačios geriausios. Šalčininkų savivaldybėje, didelių pramoninių sodų nėra, o mėgėjiškuose nuostoliai – didžiuliai.

Kaip ir didžiojoje dalyje Lietuvos, Šalčininkų krašte itin stipriai nukentėjo rapsų laukai, tačiau šaltukas pakenkė ir žieminių bei vasarinių kviečių, rugių ar net avižų plotams.

„Didžiausi nuostoliai padaryti prie durpynų ar žemesnėse vietose. Kartais būna, jog javai ar rapsai nušąla po žiemos, tačiau per mano ūkininkavimo dvidešimtmetį nelabai pamenu, kad pavasaris taip jiems pakenktų. Mūsų krašte pasėlius draudžia vos du ūkininkai. Paradoksalu, tačiau šiemet jie labiausiai ir nukentėjo. Tiesa, kol kas dar sunku vertinti visų pasėlių būklę. Iš pirmo žvilgsnio laukai gali atrodyti nenušalę, tačiau geriau įsižiūrėjus matosi pamėlynavę kai kurie augalų lapai. Tai irgi šalnų pasekmė. Be to, šaltis pristabdė augalų vegetaciją. Pavyzdžiui, rugiai šiuo metu nesiekia net metro, o jau leidžia varpas“, – pastebėjimais dalijosi A. Kulevičius.

Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rokas Rozga pasakojo, kad jo krašte šaltukas taip pat „prasisuko“, tačiau bent jau didelių nuostolių žemdirbiams, atrodo, pavyko išvengti. Jis teigė negirdėjęs, kad Skuodo krašto ūkininkams, priešingai nei kitur Lietuvoje, būtų tekę atsėti iššalusius plotus.

„Visgi pavasarinis šaltis žalos pridarė ir mums. Keista, bet jis paveikė net pievas. Pavyzdžiui, pernai pasėtų varpinių žolių galūnės buvo šiek tiek parudavusios. Kai kur nušalo ir senesnės pievos. Dėl gegužės šalnų šiemet aš pats buvau priverstas vėlinti kukurūzo sėją. Ankstesniais metais tai darydavau pirmomis gegužės dienomis, o šiemet kukurūzus pasėjau tik gegužės 21 d. Prieš porą metų jau buvau pasimokęs, kai dėl pavasarinių šalnų turėjau prastesnį derlių, todėl šiemet nutariau neskubėti. Klimatas Lietuvoje akivaizdžiai kinta, tad ūkininkams reikia prie to prisitaikyti“, – kalbėjo R. Rozga.

Nė kiek nepakenkė

Nors dauguma ūkininkų jau skaičiuoja nuostolius, patirtus dėl pavasarinių šalnų, tačiau kai kuriems šaltukas nė kiek nepakenkė. Pavyzdžiui, tiems, kurie augina kanapes. Kaip pasakojo kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas, ši kultūra gali ištverti iki 5 laipsnių šaltį, tad šiemet dėl šalnų kanapių augintojai problemų beveik neturėjo.

„Aišku, kanapių augintojų plotai Lietuvoje nėra dideli ir pastaraisiais metais jie po truputį mažėja. Tarkime, 2019 m. šalyje augo 9,5 tūkst. ha kanapių, o pernai jų buvo jau vos 2450 ha. Šiemet visoje Europoje labai trūko sertifikuotos kanapių sėklos, o dėl klimatinių sąlygų pablogėjo ir jos kokybė“, – sakė R. Čiūtas.

Vis tik jis teigė neprarandantis vilties, jog ateityje kanapių augintojų tik daugės. Pasak jo, pluoštinės kanapės itin perspektyvi kultūra, o tai pamažu pradeda suprasti daugelio šalių atstovai. Štai Didžiojoje Britanijoje jau artimiausiu metu pluoštinių kanapių plotus ketinama padidinti net 100 kartų. ES taip pat žada didesnį dėmesį skirti būtent šiai kultūrai.

„Augalininkystės srityje reikia restruktūrizacijos. Kanapės gerina dirvožemio būklę, naikina piktžoles, todėl joms nereikia herbicidų. Be to, jos sugeneruoja 3-4 kartus didesnį pelną nei javai. Kanapės puikiai tinka sėjomainai, jos duoda ir maistą, ir pluoštą, kurį galima panaudoti tokiose srityse kaip medicina, kosmetika, statybos, tekstilė ir pan. Manau, kad ši kultūra turi nemažų perspektyvų ir mūsų šalyje. Visgi net jei ir 100 kartų padidintume dabartinius kanapių plotus, jie vis tiek užimtų tik šeštadalį dabartinių javų plotų“, – kalbėjo R. Čiūtas.

Matomi ir nematomi nuostoliai

Geriausiai pavasarinių šalnų padarytus nuostolius gali įvardinti pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas dr. M. Rusteika. Anot jo, žalų vertinimo specialistams dabar pats darbymetis. Bendrovė yra gavusi per 700 pranešimų dėl daugiau nei 50 tūkst. ha nukentėjusių plotų.

„Kol kas atliekame tik pirminius vertinimus. Maždaug po 3 savaičių mūsų specialistai dar kartą vyks į nukentėjusiųjų laukus ir tuomet jau bus galima tiksliau įvertinti šalnos padarinius. Tuomet rapsai, kurie labiausiai ir nukentėjo, jau bus nužydėję, matysis jų ankštaros. Kol kas grėsmingiausia padėtis atrodo pietų Lietuvoje – Varėnos, Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų ir kai kuriuose kituose rajonuose. Šiaurinėje šalies dalyje šalnos labiau paveikė durpynuose ar žemumose augančius pasėlius“, – pasakojo dr. M. Rusteika.

Anot jo, maždaug 80 proc. gaunamų pranešimų susiję su nušalusiais rapsų plotais, tačiau yra nemažai pranešimų ir dėl javų, cukrinių runkelių, bulvių plotų. Dr. M. Rusteika sakė, kad kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti, tačiau pripažino, kad maždaug 3 savaites pavasario naktimis besilaikiusi minusinė temperatūra nuostolių negalėjo nepridaryti.

„Pasėliai peržiemojo puikiai, potencialo buvo labai daug, tačiau pavasaris viską pakeitė. Dėl šalnų ūkininkai negalėjo net nupurkšti savo laukų, tad dėl to galima prognozuoti, jog vasarą dalis javų rizikuoja išgulti. Gali būti ir kitokių pasekmių, apie kurias dabar niekas net nepagalvotų. Sunku kažką konkrečiai prognozuoti. Tikriausiai geriausiai apie derlių bus galima kalbėti tik tada, kai jis atsidurs aruoduose“, – svarstė pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ vadovas.

Anot jo, pastarieji metai ūkininkams nebuvo lengvi, todėl vis daugiau jų galvoja apie pasėlių draudimą. Ir kalba sukasi ne vien apie stambius, bet ir apie smulkius žemdirbius. Šiuo metu Lietuvoje yra apdrausta kiek daugiau nei pusė milijono hektarų pasėlių. Palyginti 2008 m., kai „VH Lietuva“ tik pradėjo veiklą mūsų šalyje, šie kiekiai siekė maždaug 20-30 tūkst. ha.

„Aišku, kai ūkininkų piniginės pilnos, juos lengviau įtikinti drausti pasėlius. Priešingu atveju jie yra linkę daugiau rizikuoti, mažinti draudimo vertes ar apskritai jo atsisakyti. Nepaisant sunkių metų, smagu, kad vis daugiau žemdirbių supranta draudimo naudą ir žino, kad mumis galima pasitikėti. Daugelis sako, kad apsidraudus ramiau miegasi naktimis“, – pažymėjo dr. M. Rusteika.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-05-27