Žemės ūkio naujienos: 2025-06-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pasėlių deklaravimas netrukus baigsis – kviečiame suskubti
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas netrukus baigsis, tad pareiškėjai raginami nedelsti. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis (ŽŪDC), jau patvirtintos 74 012 paraiškos, o deklaruotas plotas siekia 1 338 691,92 ha. Deklaruoti pasėlius reikia iki birželio 13 d., paraiškos bus priimamos ir nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena). Artimiausia konsultacija vyks birželio 5 d. Prisijungti prie jos galėsite paspaudę šią nuorodą.
Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu į pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-02
NMA mažina nustatomų pažeidimų skaičių ir siekia padėti klientams jų išvengti
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama prevenciškai užkirsti kelią galimiems pažeidimams, primena ūkininkams, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas, gaunantiems išmokas už plotus ir gyvulius bei dalyvaujantiems su plotu susijusiose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonėse, apie dažnai daromas klaidas, nustatomus pažeidimus ir kaip jų galima išvengti.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti
NMA, siekdama užtikrinti atitiktį paramos skyrimo reikalavimams, atkreipia dėmesį į pasitaikančias klaidas, kurių galima išvengti.
2024 m. buvo dažnai nustatomi pažeidimai dėl įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymo pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) veiklą „Augalų kaita“ (373 tūkst. Eur). Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjai įsipareigoja:
-pagal veiklą „Augalų kaita“ deklaruoti tik tokius plotus, kurie praėjusiais metais jau buvo deklaruoti tiesioginėms išmokoms gauti;
-pasirinktame deklaruotame plote kasmet auginti ne mažiau kaip 4 skirtingus augalus, kurie gali būti pasirenkami iš klasifikatoriaus I-III grupės, žemės ūkio augalų mišinius, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys, juodąjį pūdymą, salotas ir paprikas uždarajame grunte, mišrias daržoves;
-nesėti (neauginti) to paties žemės ūkio augalo dvejus metus iš eilės tame pačiame plote.
Taip pat nustatyti pažeidimai už susietosios paramos už vaisius, uogas ir riešutus, daržoves ir baltyminius augalus reikalavimų nesilaikymą (309 tūkst. Eur). Primename, jog pareiškėjai:
-deklaruojantys bendrai 2 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte ar 1 ha ir didesnį moliūgų, cukinijų, juodųjų serbentų, obelų, ridikų ar riešutų plotą, ar bet kokį Klasifikatoriaus V grupės daugiamečių sodinių plotą, deklaruojamą ne daugiamečių sodinių plote žemės ūkio naudmenų sluoksnyje (išskyrus braškes ir krienus), likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programą pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas;
-privalo užtikrinti, kad deklaruotuose plotuose būtų derlius, o jei užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi, pvz., gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai, – tai nelaikoma nustatytų reikalavimų neatitiktimi.
Nustatyti pažeidimai ir už paramos sąlygų nesilaikymą (200 tūkst. Eur), todėl primename svarbiausius įsipareigojimus:
Įgyvendinant 5 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“, privaloma:
-kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas), ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas;
-neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių;
-būtina tinkamai kaupti mėšlą ir srutas, kaip numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše;
-svarbu laikytis Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.
Primename, jog ūkininkai gali lengvai sužinoti ir sekti informaciją apie reikalavimus ir jų įgyvendinimo terminus bei išvengti pažeidimų naudodamiesi NMA svetainės skiltyje „Parama kaimui“ esančiu „Kalendoriumi“.
NMA veiksmai, padedantys išvengti neatitikties paramos skyrimo reikalavimams
Ir toliau mažinti nustatomų pažeidimų skaičių padeda NMA sukurta Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), kuria naudojantis vykdomas įsipareigojimų stebėjimas ir pareiškėjai iš anksto yra informuojami apie dar neįvykdytas veiklas.
Pareiškėjams nustatyta mažiau pažeidimų ir dėl kitų aktyvių prevencinių veiksmų, padedančių jų išvengti:
Šiemet NMA, siekdama padėti išvengti klaidų bei pažeidimų, organizavo visoje Lietuvoje NMA patikrų specialistų ir ūkininkų susitikimus, kuriuose buvo konsultuojama su patikromis susijusiais klausimais.
Taip pat šiemet NMA, siekdama užtikrinti dar kokybiškesnį paslaugų teikimą, sukūrė inovatyvią galimybę konsultuotis svetainėje su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga.
Kasmet deklaravimo metu savivaldybėms ir seniūnijoms siunčiami sąrašai su paraiškose nustatytomis klaidomis, kad iki deklaravimo pabaigos būtų pakoreguoti paraiškos duomenys.
Kiekvieną pavasarį NMA rengia tiesioginių išmokų konferenciją, kurioje teikiama aktualiausia informacija apie taisyklių pakeitimus, administravimo ir patikrų aktualijas bei naujoves, o pristatymo medžiaga viešinama NMA svetainėje ir „Youtube“ platformoje.
Taip pat NMA organizuoja ir dalyvauja seminaruose ir kituose renginiuose, kuriuose pristatomos pagrindinės deklaravimo aktualijos.
Prasidėjus deklaravimui išleidžiamas laikraštis, kuriame ūkininkai gali rasti aktualiausią informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal su plotu bei gyvuliais susijusias priemones, taip pat laikraštyje pateikiami išsamūs patarimai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti pažeidimų bei vykdomi veiksmai, siekiant išvengti neatitikčių paramos skyrimo reikalavimas ir kita aktuali informacija.
Deklaruodami pareiškėjai gali matyti „NMA agro“ programoje atnaujintas preliminarių pasėlių laukų ribas, automatiškai sugeneruotas pagal 2024 m. rudens 1 m skiriamosios gebos palydovinius vaizdus, kurios padeda tiksliau įbraižyti laukus ir išvengti sankcijų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą.
Taip pat NMA svetainėje bei žiniasklaidos priemonėse nuolat skelbiami straipsniai apie aktualius teisės aktų pakeitimus, reikalavimus bei terminus ūkininkams, siekiantiems laiku įvykdyti įsipareigojimus ir išvengti sankcijų.
Kviečiame sekti NMA naujienas ir naudotis kitomis NMA sukurtomis priemonėmis, kurios padeda išvengti klaidų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-03
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo bus galima pateikti elektroniniu būdu. Atsakymai taip pat bus pateikiami elektroniniu formatu.
Prašymai įprastu, popieriniu būdu, dar bus priimami iki liepos 31 d. Jei žmogus nėra tikras dėl elektroninės sistemos ar nespėja pasiruošti įsigydamas mobilųjį parašą, jis kviečiamas pasinaudoti galimybe ir pateikti prašymus įprastu būdu iki šios datos.
Per ŽIS – visos paslaugos dėl valstybinės žemės
Paslaugos, kurias nuo rugpjūčio 1 d. bus galima gauti per ŽIS, apims valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, žemės sklypų perdavimą panaudai, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, žemės servitutų nustatymą ar panaikinimą, leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimą, teisės naudotis žvejybos plotais suteikimą, valstybinės žemės perdavimą nuosavybėn, žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn ir reikalingų sutikimų išdavimą (pavyzdžiui, dėl žemės nuomos teisės įkeitimo ar perleidimo, ar statinių eksploatacijos).
Kaip naudotis sistema?
Sistema bus prieinama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prisijungę prie jos pirmą kartą, vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.
Svarbu pažymėti, kad šios elektroninės tapatybės priemonės bus reikalingos nuo prašymo pateikimo iki sutarties pasirašymo. Todėl gyventojai raginami iš anksto pasirūpinti elektroniniu parašu ar kita priemone. Norėdami tai padaryti, jie gali kreiptis į savo banką, mobiliojo ryšio operatorių arba Registrų centrą.
Taip pat bus galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.
ŽIS patogumas ir naudos
Sistema sukurta taip, kad naudotis ja būtų paprasta. Pildant prašymus, dalis laukų užsipildys automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Taip sumažės savarankiško pildymo klaidų ir sutrumpės laikas.
Svarbus ŽIS privalumas – laiko taupymas. Žmonės prašymus galės pateikti ir atsakymus gaus elektroniniu būdu. Nereikės fiziškai vykti į NŽT, savivaldybių padalinius ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius.
Be to, jei žmogus teiks prašymą dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos, ir jei bus priimtas teigiamas sprendimas dėl sutarties sudarymo, jos registracija Nekilnojamojo turto registre bus atlikta nemokamai – žmogui pačiam nieko daryti nebereikės.
Svarbus ŽIS privalumas – skaidrumas. Prisijungus prie sistemos, bus galima matyti, kaip vyksta prašymo nagrinėjimas, kokie yra terminai, ir iš karto el. paštu gauti informaciją apie priimtus sprendimus.
Jeigu kiltų klausimų ar sunkumų pirmąkart naudojantis sistema, NŽT teiks konsultacijas telefonu, el. paštu arba atvykus į artimiausią NŽT padalinį.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-05-30
Šalnos Pietų Lietuvos ūkininkams atnešė milijoninius nuostolius
Alytiškiams žemdirbiams vėlyvos šalnos atnešė daug rūpesčių – nukentėjo ne tik sodai, uogynai, bet ir javų, rapsų pasėliai. Šalnos, pirminiais vertinimais, galėjo sunaikinti apie 80 ir daugiau proc. vaisių ir uogų derliaus. Kaip šiuo metu atrodo pasėliai Pietų Lietuvoje? Kokia padaryta žala skirtingose Dzūkijos vietovėse? „Alytaus naujienų“ žurnalistas kreipėsi į Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ „VH Lietuva“ filialo vadovą Martyną Rusteiką ir paprašė pakomentuoti situaciją.
– Kur padėtis atrodo grėsmingiausiai?
– Varėnos, Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų ir kai kuriuose kituose rajonuose. Šiaurinėje šalies dalyje šalnos labiau paveikė durpynuose ar žemumose augančius pasėlius.
Apie patirtus nuostolius pranešė daugiau kaip 750 Lietuvos žemdirbių, iš jų 22 ūkininkai iš Alytaus apskrities. Iš viso Alytaus apskrityje pranešta apie žalą daugiau kaip 1 tūkst. 200 hektarų, kurių draudimo suma viršija 1 mln. 700 tūkst. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje yra pranešta apie patirtus nuostolius daugiau kaip 49 tūkst. hektarų ir nuostolių vertintojams reikės aplankyti daugiau kaip 5 tūkst. 500 apdraustų laukų.
– Kokios kultūros, jūsų žiniomis, nukentėjo labiausiai?
– Kol kas atliekame tik pirminius vertinimus. Maždaug po trijų savaičių mūsų specialistai dar kartą vyks į nukentėjusiųjų laukus ir tuomet jau bus galima tiksliau įvertinti šalnos padarinius.
Pavyzdžiui, žieminiai rapsai, kurie labiausiai ir nukentėjo, jau bus nužydėję, matysis jų ankštaros. Daugiausia pažeidimų sulaukta būtent dėl žieminio rapso pasėlių, nes šalnos tęsėsi iki trijų savaičių ir buvo per patį augalų žydėjimą.
Pažeistas žieminių rapsų plotas Lietuvoje sudaro daugiau kaip 38 tūkst. hektarų. Taip pat sulaukta pranešimų dėl žieminių kviečių, žieminių miežių, cukrinių runkelių ir bulvių pažeidimų. Sodai ir uogynai nuo šalnos rizikos nėra draudžiami.
– Kokia maždaug susidarys suma už patirtus nuostolius? Ar galite pasakyti preliminarius duomenis? Kaip žemdirbiams bus atlyginta už prarastą derlių?
– Tik praėjusią savaitę pasibaigė tris savaites skirtinguose Lietuvos rajonuose besitęsiančios pavasarinės šalnos. Šalnos rizikas vertiname dviem etapais. Dabar aktyviai važiuojame per laukus ir iki birželio mėnesio pradžios baigsime atlikti pirminius vertinimus.
Pirminio vertinimo metu nustatoma pradinė informacija: išsivystymo tarpsnis, žalos požymiai bei jų (ne)tolygumo pasiskirstymas lauke ir, atskirais atvejais, pagal žemdirbio poreikį, suteikta galimybė laukus persėti.
Kitas etapas: galutinis vertinimas bus atliekamas, kai žieminiai rapsai baigs žydėti, o žieminiai javai išplaukės. Preliminariai planuojama galutinio vertinimo data yra nuo birželio 20 dienos. Galutinio vertinimo metu bus nustatyti derliaus kiekio praradimai ir pradėtos mokėti draudimo išmokos. Tik tuo metu bus galima tiksliai įvertinti nuostolius, tačiau atsakingai galiu pasakyti, kad tai kainuos ne vieną milijoną eurų.
– Kiek išpopuliarėjo draudimas dėl šalnų? Ar Lietuvos žemdirbiai, tai pat ir Dzūkijos, noriai draudžia pasėlius? Kokios pasėlių draudimo tendencijos vyrauja Europos Sąjungoje, ar mūsiškiai žemdirbiai išsiskiria atsargumu iš kitų šalių?
– Pasėlių draudimu Lietuvos žemdirbiai vis aktyviau naudojasi pastaruosius 5 metus. Ankstesniais metais daugiau buvo tyrinėjimai ir aiškinimasis ar tinkamai atlyginami patirti nuostoliai, daugelis laukė aktyvesnių savo kaimynų veiksmų ir klausėsi kokia jų patirtis saugant pasėlius.
Tačiau pastaruoju laikotarpiu, dėl vis dažniau pasitaikančių nuostolių, kurie apima didžiąją dalį Lietuvos teritorijos, pasėlių draudimas neatsiejamas nuo žemdirbių verslo. Lietuvos žemdirbiai nuolat išsako poreikį, kad reikia saugoti visus laukus, nuo visų rizikų, nes sunku nuspėti, kuri rizika vienais ar kitais metais gali pasitaikyti.
Šalnos rizika per pastaruosius 5 metus pasireiškė jau tris kartus. Tad daugelis žemdirbių aktyviai saugo pasėlius dėl šalnos rizikos. Tačiau lyginant su kitų Europos šalių, tokių kaip Vokietija (75 proc.), Austrija (80 proc.), Olandija (70 proc.), mes dar ženkliai atsiliekame rinkos draustumo prasme ir draudžiame tik apie 20 proc. visų galimų apdrausti pasėlių.
– Kokius draudimus siūlote žemdirbiams? Kurie tampa vis populiaresni, pavyzdžiui, krušos, sausros ar ilgalaikio lietaus? Ką būtina žinoti ištikus nelaimei, kaip ir per kokį terminą reikia pranešti apie draudiminį įvykį?
– Kasmet apklausiame žemdirbius, kokios rizikos jų pasėliams atrodo aktualiausios, ir matome, kad jie įžvelgia vis didesnes ir plačiau apimančias rizikas, šalia tradicinių krušos, audros ir liūties rizikų, nuo kurių draudžiasi absoliuti dauguma.
Šiuo metu Lietuvoje siūlome draudimo produktus nuo krušos, liūties, audros, šalnos, iššalimo, ugnies, ilgalaikio lietaus ir stichinės sausros. Tai dažniausiai pasitaikančios rizikos, kurios pažeidžia Lietuvos žemdirbių pasėlius.
Kadangi draudžiame atskirus laukus, todėl dėl patirtų nuostolių žemdirbys gali susisiekti tiesiogiai su konsultantu, regiono vadovu ar paskambinti mums į biurą.
Kiekvienas pranešimas yra registruojamas ir paskiriama dviejų nepriklausomų nuostolių vertintojų komanda, kuri atvyksta ir įvertina patirtus nuostolius. Džiaugiamės, kad nuostolių vertinimo procesą žemdirbiai vertina aukščiausiais balais, nes nuostolius vertina taip pat besidraudžiantys žemdirbiai, kurie supranta žemės ūkio verslą.
– Kokius signalus dėl draudimo žemdirbiams siunčia klimato kaita? Ar gali daugiau prie pasėlių draudimo prisidėti valstybė?
– Europos Sąjungos žemės ūkis patiria didžiulį spaudimą. Ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip sausros, šalnos, kruša ir smarkios liūtys jau kasmet sukelia milijardus eurų nuostolių, bet tai tikriausiai tik pradžia.
Tyrimas, kurį užsakė Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos Komisija nurodo išvadas, kad jei nebus imtasi drastiškų priemonių, metinė žala, susijusi su oro sąlygomis, žemės ūkyje iki 2050 m. gali išaugti iki 40 milijardų eurų.
Nustatytos pagrindinės prognozės iki 2100 metų atrodo taip: vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje gali pakilti 1,5–5,1 °C, sparčiausiai temperatūra augs šaltuoju laikotarpiu, o vasarą išaugs karštų dienų (> 30 °C) ir šiltų naktų (> 18 °C) skaičius.
Vidutinis kritulių kiekis išaugs 3,7–13,5 proc., o labiausiai kritulių padaugės žiemos sezonu (iki 27,5 proc.) dėl dažniau iškrentančio lietaus, o vasarą kritulių, kiekis keisis nedaug, tačiau jie dažniau iškris gausių ir intensyvių liūčių metu.
Maksimalus per vieną parą iškrentantis kritulių kiekis gali išaugti 17,4 proc., tuo tarpu vidutinė sniego dangos laikymosi Lietuvoje trukmė sumažės 17–56 dienomis. Vėlyvų šalnų rizika augalams didės dėl ankstesnės vegetacijos pradžios, lemiančios ankstyvesnį žydėjimą.
Matysime ankstesnės sezono pradžios ir vėlesnės pabaigos požymius su perkūnijomis ir tuo pačiu smarkesnėmis liūtimis.
Iš visų ekonomikos sektorių žemės ūkis, o tuo pačiu ir maisto saugumas, pirmasis pajaučia klimato kaitos padarinius. Turint omenyje, kad maisto poreikis pasaulyje didėja, o žemės ūkis sukuria 1/3 pasaulio BVP, sudaro 20 proc. Lietuvos eksporto ir yra pagrindinis verslas mūsų šalies regionuose, šios klimato kaitos prognozės signalizuoja, kam žemdirbiai ir visa pasėlių apsaugos sistema turi pradėti ruoštis.
Kalbėjosi Gintautas Kniukšta
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-06-02
Gyvūnų pervežimai šiltuoju sezonu: kodėl svarbu tam ruoštis iš anksto?
Karštis ir drėgmė yra vieni didžiausių pavojų, su kuriais susiduriama keliaujant ar pervežant gyvūnus vasarą. Aukštos temperatūros veikiami gyvūnai gali greitai perkaisti, patirti didesnį stresą arba sunegaluoti, todėl ypač svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas visos kelionės metu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena gyvūnų vežėjams, kad ilgesnėms kelionėms būtina tinkamai pasiruošti transporto priemones, o planuojant tokias keliones – atsakingai įvertinti prognozuojamas oro sąlygas ir iš anksto numatyti veiksmų planą ekstremaliems ar netikėtiems atvejams, kad būtų galima sureaguoti laiku ir užtikrinti gyvūnų saugumą.
Visi gyvūnai – tiek gyvūnai augintiniai, tiek ūkiniai gyvūnai yra jautrūs temperatūros svyravimams, o jų organizmas ne visada sugeba natūraliai atvėsti. Pavyzdžiui, laktuojančios karvės šilumos stresą gali patirti net ir esant 21 °C, joms optimaliausia temperatūra – 5–15 °C. Vadinasi, orai, kurie žmonėms atrodo maloniai šilti, gyvūnams jau gali būti pavojingi.
Gyvūnų vežėjams patariama nevežti gyvūnų ypač karštomis dienomis, kai prognozuojama apie 30 °C oro temperatūra. Tokiais atvejais verta kelionę atidėti, kol orai kiek atvės.
Keliones reikia planuoti taip, kad būtų išvengta neplanuotų sustojimų (pvz., dėl vykdomų kelio remonto darbų), nes gyvūnų sveikatai kyla pavojus dėl transporto priemonėje greitai kylančios temperatūros. Negalima palikti gyvūnų be priežiūros įkaitusioje transporto priemonėje, nes nuo karščio gyvūnai gali patirti šilumos smūgį ar net žūti.
Kelionės metu būtina dažnai stebėti gyvūnų savijautą, aprūpinti juos pakankamu kiekiu vandens. Be to, patartina vežamus gyvūnus į transporto priemones talpinti kuo mažesniu tankiu užtikrinant geresnę oro cirkuliaciją.
Vežėjai, gabenantys ūkinius gyvūnus ir arklius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi užtikrinti pakankamą ventiliaciją ir temperatūros stebėseną. Iš anksto reikia pasirūpinti, kad kelionėje transporto priemonės ventiliavimo ir vėsinimo sistema veiktų be sutrikimų, o sustojus palikti įjungtą transporto priemonės ventiliaciją, stengtis transporto priemonę statyti pavėsyje. Jei tik yra galimybė, gyvūnus geriau vežti anksti ryte arba vakare, kai aplinkos temperatūra žemesnė. Sustojus pagirdyti gyvūnus, pasirūpinti, kad visos ventiliavimo angos būtų atviros, o transporto priemonę statyti durimis prieš vėją, kad viduje oras cirkuliuotų maksimaliai.
VMVT taip pat atkreipia dėmesį, jog dėl eismo spūsčių ar kelio darbų temperatūra transporto priemonės viduje gali greitai pakilti keliais laipsniais. Tokiu atveju gyvūnams pristinga vėsaus oro, sutrinka jų organizmo skysčių balansas, silpsta jėgos, ir jie dažnai guli ant grindų, kur oro cirkuliacija dar menkesnė. Kadangi gyvūnai patys skleidžia šilumą, transporto priemonės viduje temperatūra dažnai būna aukštesnė nei aplinkos. Svarbu žinoti, kad sunkvežimių ventiliatoriai gali palaikyti oro judėjimą, tačiau jie nėra pakankamai efektyvūs temperatūrai mažinti. Todėl, siekiant išvengti galimų skaudžių pasekmių gyvūnų sveikatai, būtina iš anksto nusimatyti veiksmus.
Prieš išduodant leidimą kelionei – patikra
Prieš vežant ūkinius gyvūnus (kiaules, karves, arklius ir kt.), vežėjams kelionės dokumentus išduoda teritoriniai VMVT padaliniai. VMVT inspektoriai atsakingai patikrina gyvulių sveikatos būklę, transporto priemonės tinkamumą bei kitus saugiai gyvūnus pervežti būtinus aspektus. VMVT rekomenduoja pasiruošti gyvūnų pervežimams iš anksto ir įvertinti oro temperatūrą visos kelionės metu nuo išvežimo vietos Lietuvoje iki galutinės paskirties vietos kitose šalyse.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-05-28
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
