Žemės ūkio naujienos: 2025-06-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Paaiškėjo prioritetinės parodomųjų projektų temos
Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas patvirtinto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ prioritetines temas. Paraiškas pagal šią priemonę bus galima teikti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Parama bus skiriama parodomiesiems projektams, skirtiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims. Parodomųjų projektų prioritetinių temų sąrašą galima rasti čia.
2025 m. kvietimui patvirtinta 10 prioritetinių parodomųjų projektų temų. Projektų paraiškoms, pateiktoms pagal šias patvirtintas prioritetines temas, bus suteikiami papildomi 25 atrankos balai.
Vienam projektui gali būti skirta iki 100 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Bendra 2025 m. kvietimo biudžeto suma pagal šią SP intervencinę priemonę – daugiau kaip 1 mln. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-03
Dėl jaunųjų ūkininkų veiklos
Šią savaitę pradėtas paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles priėmimas, truksiantis iki birželio 28 d. NMA, atsižvelgdama į vieną dažniausiai paraiškas teikiantiems jauniesiems ūkininkams kylančių klausimų dėl vykdomos veiklos, pateikia aktualią informaciją.
Primename, kad dėl paramos kviečiami kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys (apie reikalavimus pareiškėjams rašėme šiame straipsnyje), kurie ketina vykdyti arba vykdo veiklą – žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą, kai perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.
NMA, siekdama pagelbėti pareiškėjams tinkamai parengti paraiškas, parengė rekomendacinio pobūdžio informaciją dėl ūkininkų vykdomos veiklos ir jos priskyrimo pirminei gamybai arba pirminiam perdirbimui.
Atkreiptinas dėmesys, jog paramos lėšomis nebus remiama veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žalio pieno atšaldymas yra priskiriamas prie pirminės gamybos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos nuostatų įgyvendinimo gairėmis, išleistomis 2018 m.
Svarbu pažymėti, kad kiekviena paraiška vertinama individualiai – įvertinama paraiškoje bei jos prieduose pateikta informacija, taip pat viešuosiuose registruose esanti informacija. Taigi galutinis sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus konkretaus projekto duomenis, kurių visuma leidžia konstatuoti, ar vykdoma žemės ūkio produktų pirminė gamyba, ar perdirbimas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-03
Aplinkosaugininkai primena: iki birželio 30 d. negalima atlikti tvarkymo darbų vandens telkinių pakrantėse
Žuvų neršto ir migracijos, paukščių perėjimo metu žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų palaukti. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo kovo 15 d. draudžiama atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas tęsis iki birželio 30 d. Patariama vandens telkinių pakrantes tvarkyti vasaros pabaigoje, bet kol dar nėra prasidėjęs lašišinių žuvų nerštas ir migracija, kuri trunka nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d. Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti, nurodyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše.
Draudimo laikotarpiu nereikėtų valyti ar tvarkyti pakrančių, pavyzdžiui, pjauti ir šalinti vandens augalų, pilti mineralinio grunto (smėlio, žvyro ar pan.) ant vandens telkinio dugno, įrenginėti dirbtinių nerštaviečių ir kt.
„Labai svarbu ne tik laikytis nustatytų reikalavimų, bet ir atsakingai elgtis su tvarkymo metu susidariusiomis atliekomis. Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik užteršia ir sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi“, – teigia Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Elona Pipiraitė.
Svarbu žinoti, kad
Vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi:
-vykdant darbus miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms.
-ribojimai apima tik draudžiamų darbų laikotarpius;
-valstybės strateginiuose dokumentuose patvirtintoms įgyvendinti veikloms: vandens telkinių būklės ir žuvų migracijos sąlygų gerinimui;
-melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymui ne saugomose teritorijose;
-laivybai, ekstremalių situacijų metu ar šalinant padarinius, melioracijai / statybai;
-priešgaisrinei, kūdroms, jūrai, krašto ar valstybės sienos apsaugai.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede pateikiama informacija, kada būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui. Pranešimas arba projektas (įskaitant ir melioracijos projekto apsauginę dalį) teikiamas Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai nėra saugomoje teritorijoje.
Net jei darbai buvo atlikti leidžiamu laikotarpiu, pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
Iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos.
Norint naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, reikia atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik mažiausią sunkiųjų metalo koncentraciją turinčios dugno nuosėdos, t. y. I kategorijos dugno nuosėdos (dugno nuosėdos skirstomos į kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją. Daugiau informacijos apie jas – lentelėje).
Pakrantėje augančių želdynų tvarkymas
Gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą neretai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme įtvirtintais reikalavimais. Želdinių tvarkymą prižiūri savivaldybių administracijos.
Gyventojai tvarkydami vandens telkinių pakrantes taip pat turėtų atkreipti dėmesį ar tvarkoma teritorija yra vandens telkinys, ar ji patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ar juostą. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme išskirtos sąlygos, kurių privaloma paisyti tvarkant paviršinius vandens telkinius, jų apsaugos zonas ir juostas.
Atsakomybė
Atsakomybė gali būti taikoma pagal ANK 264 str. 1 d. t. y. įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų, atsižvelgiant į tai, ar yra pažeista pakrantės apsaugos juosta, arba pagal 256 str. 7 d. t. y. baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 450 eurų.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-06-02
NŽT šiemet siekia įveiklinti 25 tūkst. ha valstybinės žemės, skaitmeninti paslaugas ir gerinti klientų patirtį
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) šiemet daugiausia dėmesio skiria efektyvesniam valstybinės žemės valdymui, klientų aptarnavimo kokybei ir paslaugų skaitmeninimui. Ši veiklos kryptis atliepia tiek siekį surinkti daugiau pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, tiek žmonių ir institucijų lūkesčius dėl greitesnių ir patogesnių paslaugų.
„Rengdami metinį veiklos planą, turėjome labai aiškią viziją – NŽT turi tapti maksimalią naudą valstybei ir visuomenei kuriančia, efektyvia ir klientų poreikius atliepiančia institucija. Nors pastaraisiais metais Tarnybos darbo kokybė pastebimai pagerėjo, vis dar sulaukiame kritikos, kuri, reikia pripažinti, neretai yra pagrįsta. Todėl metiniame veiklos plane orientuojamės ne į priemonių gausą ir kiekybę, bet į kokybę, susitelkdami į prioritetinių klausimų sprendimą. Šiais metais mūsų prioritetai yra spartesnis ir didesnės apimties valstybinės žemės įveiklinimas, klientų aptarnavimo ir konsultavimo kokybės gerinimas, procesų efektyvinimas bei paslaugų skaitmeninimas“,– sako NŽT direktorius Saulius Mickus.
Valstybinės žemės įveiklinimas
Šiais metais NŽT siekia įveiklinti 25 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Tai būtų 25 proc. daugiau nei praėjusiais (2024 m.) metais, kai buvo įveiklinti 19,7 tūkst. ha valstybinės žemės.
Siekiant šio tikslo, pirmiausiai turi būti suformuojami žemės sklypai, nes tik suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus galima įveiklinti: parduoti, išnuomoti, suteikti panaudai ar perduoti patikėjimo teise atitinkamoms funkcijoms vykdyti, kad jie neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Per šių metų I ketvirtį jau suformuoti ir registruoti 3 727 nauji valstybinės žemės sklypai, kurių bendras plotas 5,7 tūkst. ha. Išnuomota buvo 4,7 tūkst. ha, o parduota 394 ha valstybinės žemės.
Iš tokio NŽT sparčiai vykdomo žemės įveiklinimo biudžetas per tris šių metų mėnesius jau gavo 15,2 mln. eurų pajamų, iš kurių 9,7 mln. eurų buvo pervesta į valstybės biudžetą ir 5,5 mln. eurų į savivaldybių biudžetus. Pernai valstybė iš įveiklintos valstybinės žemės gavo 42,3 mln. eurų pajamų, o savivaldybių biudžetai buvo papildyti daugiau nei 26 mln. eurų.
Prie valstybinės žemės įveiklinimo prisideda ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Šiais metais suplanuota priimti net 4 tūkst. sprendimų, kuriais bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų turėtą žemę. Šiuo metu nuosekliai vykdomas darbas, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Dėmesys – klientų aptarnavimui ir konsultavimui
Siekdama teikti paslaugas greičiau, patogiau ir paprasčiau tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims, NŽT įgyvendina svarbius klientų aptarnavimo pokyčius.
„Norime pagerinti klientų patirtį dėl NŽT veiklos ir parodyti, kaip valstybinės institucijos gali dirbti šiuolaikiškai ir orientuotai į klientą. Kiekvienas mūsų sprendimas – nuo gyvo aptarnavimo kiekvieną darbo dieną iki Žemės informacinės sistemos modernizacijos – yra žingsnis į tai, kad žmogui ar verslui su žemės klausimais būtų paprasčiau, greičiau ir aiškiau“, – sako S. Mickus.
Didindama paslaugų prieinamumą, NŽT gerina klientų aptarnavimo tinklo veiklą: gyvo aptarnavimo srautai nukreipiami į patogiai pasiekiamus apygardų centrus, kuriuose užtikrinamas dažnesnis aptarnavimo laikas lankytojams. Tai reiškia efektyvesnį aptarnavimą vieno langelio principu ir geresnes dokumentų teikimo elektroniniu būdu galimybes. Tuo pačiu plečiamos nuotolinės galimybės: veikia NŽT skambučių centras, vis daugiau paslaugų teikiama elektroniniu būdu, diegiamos klientų savitarnos vietos, kur gyvai į skyrių atvykę klientai galės savarankiškai užsisakyti elektronines paslaugas.
Stiprinama patikėtinių ir matininkų veiklos priežiūra
NŽT šiemet daug dėmesio skiria savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiklos priežiūrai ir konsultavimui. Nuo 2024 m. savivaldybėms perduota beveik 110 tūkst. ha valstybinės žemės, todėl siekiama užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą visoje Lietuvoje. Siekiama sandorių ir administracinių sprendimų patikrinimus atlikti dvigubai greičiau – per 5 darbo dienas.
Matininkų veiklos kokybė gerėja, tačiau skundų skaičius dėl jų veiklos išaugo dvigubai. NŽT prioritetas – aktyvi pažeidimų prevencija ir metodinė pagalba, tačiau pažeidimai nėra toleruojami. Pernai panaikinti 4 kvalifikacijos pažymėjimai, o kai kurios bylos perduotos teisėsaugai.
Per metus NŽT atlieka daugiau nei 7 tūkst. žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų patikrinimų. Vertinama, ar projektai neprieštarauja teisės aktams, teritorijų planavimo dokumentams, ar tinkamai informuoti suinteresuoti asmenys, nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, viešasis interesas ir kt.
Pastebima, kad dėl nuolatinio NŽT konsultavimo ir įvairios metodinės pagalbos projektų rengėjams, pastaruoju metu daugėja kokybiškai parengtų projektų skaičius – daugiau nei 80 proc. projektų nenustatoma jokių pažeidimų.
Paslaugų skaitmeninimas
Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik elektroniniu būdu per patobulintą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Elektroniniu būdu pateikus prašymus per ŽIS, žmonėms nebereikės fiziškai vykti į savivaldybes, NŽT ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius. Atsakymai taip pat bus teikiami elektroniniu būdu.
Šių metų NŽT veiklos kryptis – link institucijos, kuri veikla matuojama pagal kuriamą vertę žmonėms ir valstybei. Efektyvesnis valstybinės žemės įveiklinimas, geresnis klientų aptarnavimas ir skaitmeniniai sprendimai ne tik didina pasitikėjimą institucija, bet ir prisideda prie tvaraus šalies žemės valdymo.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-06-03
Šis dobilų laukas Lietuvoje jau tapo tikra sensacija: šeimininkė visiems turi tik vieną prašymą
„Pamačiusi – negalėjau patikėti, pamaniau, kad esu pasakoje“, – naujienų portalui Lrytas sako Jolanta Vadeikė, įamžinusi purpurine spalva nusidažiusių žydinčių dobilų laukus. Kelis šio įspūdingo lauko kadrus pasidariusi moteris juos patalpino vienoje „Facebook“ grupių, o po jos įrašo – laukas tapo tikru internautų fotomedžioklės taikiniu. Vieni dėl gražesnės nuotraukos brido ir į lauko vidurį, kiti – skynė augalus kone glėbiais. Lauko šeimininkė Rasa Rasimaitė pripažįsta, kad tokios fotosesijos žalos padaro. Ji laukuose fotografuotis nedraudžia, tačiau primygtinai prašo laikytis jos rekomendacijų.
Kaunietė J.Vadeikė keliaudama keliu link Prienų pamačiusi ryškia purpurine spalva nusidažiusius laukus negalėjo atitraukti akių: „Negaliu žodžiais nusakyti, kaip dobilai gražiai atrodė. Tiesiog žmonės stojo prie kelio ir ėjo fotografuoti. To kasdien tikrai nepamatysi, reginys – kerintis.“
Įkėlus užfiksuotas akimirkas į vieną iš „Facebook“ grupių, įrašas sulaukė kelių tūkstančių reakcijų, internautai ne tik klausinėjo, kur rasti šį lauką, o kiti suradę ne tik fotografavosi, bet ir grįžo namo ne tuščiomis – skynė puokštes purpurinių dobilų. „Aš nėjau fotografuotis į pievą, bet mačiau žmonių, kurie ėjo tolyn. Pati dirbu muziejuje, suprantu, kad reikia pagarbiai elgtis viešojoje erdvėje“, – sako J.Vadeikė. Tačiau ne visiems užtenka nuovokos, kaip derėtų elgtis tokiame lauke. Kitų žmonių elgesys – sunkiai pateisinamas.
Kai kur jau matyti ištrypti nemenki plotai, vietomis net suformuoti takai vedantys į lauko vidurį. Kai kam nuotraukos neužtenka – gražiausius žiedus skina puokštėms. Susiekus su lauko šeimininke Rasa Rasimaite, ji neslepia, kad rengiamos fotosesijos minėtame lauke žalos tikrai padaro. Praėjusių metų patirtis liudija, kad žmonės nepaiso ūkininkų įdėto triūso: pasėlis trypiamas, augalai skinami, laužomi. „Žmonės tiesiog išmina takus, vaikšto kur nori. Vienos moters paklausiau, kodėl ji eina į patį lauko vidurį, ji man pasakė, kad visi eina“, – prisimena pašnekovė. Rasa supranta, kad žala ne visada daroma iš tyčinių paskatų, tai daugiausia nutinka dėl nežinojimo.
Tai yra ne pieva, o mūsų pasėliai. Lygiai taip pat kaip kuliame kviečių, rapsų derlių, lygiai taip pat kulsime ir šių dobilų laukus. Esame sudarę sutartis ir dobilų sėklas parduosime. Mes esame įsipareigoję užauginti tam tikrą jų kiekį, todėl susiduriame su nemažai rizikų“, – pabrėžia jaunoji ūkininkė. Jau netrukus dobilai nužydės, o liepos pradžioje bus imamas jų derlius. „Supratome, kad prie judraus lauko esantis pasėlis trauks pravažiuojančių žmonių dėmesį.
Bet mes dėliojame sėjomainą ir atėjo laikas į šį lauką sėti dobilus. Tai ne tik gražus akiai augalas, bet ir labai naudingas dirvai. Po intensyviai auginamų augalų, tarkime, rapsų, kviečių, dobilai dirvožemį praturtina, jie fiksuoja azotą. Negalime išmesti lauko iš sėjomainos, nes jis yra prie judraus kelio“, – aiškina R.Rasimaitė. Suprasdama žmonių begalinį smalsumą ir norą pasidaryti nuotraukų prisiminimui, ūkininkė dalijasi patarimais, kaip įsiamžinti lauke nedarant nuostolio. Pirmiausia reikia fotografuotis ne viduryje lauko, o jo pakraštyje. Jei norima paeiti gilyn į lauką, tai daryti ji pataria tik akivaizdžiai lauke matomomis technologinėmis vėžėmis.
„Taip pat neieškokite naujų vietų, o naudokitės plotais, kur jau kažkas buvo prisėdęs, nes prispaustus augalus bus sunkiau mums nukulti. Jeigu labai norite nusiskinti žiedų, juos skinkite iš pakraščio, neikite į lauko vidurį“, – prašo ūkininkė. Ji primena, kad šis laukas yra skirtas ne „Instagramui“, tai – sunkaus darbo rezultatas. Kad žmonės elgtųsi kultūringiau, laukuose ji pastatė informacinį stendą. Stende taip pat primenama, kad laukas yra ne dekoracija, o trapūs pasėliai.
„Nuotraukų tikrai sulaukiu, žmonės mane pažymi. Mes supratome, kad laukas sulauks didelio dėmesio ir diskutavome, ką daryti: nekomunikuoti visai, statyti STOP ženklus ar pozityviai komunikuoti. Pasirinkome pastarąjį variantą. Labai tikimės, kad žmonės matydami mūsų teigiamą komunikaciją atitinkamai elgsis. Noriu, kad žmonės suprastų, kad žydintys pasėliai – sunkus ūkininko darbas“, – pagarbiai elgtis visų žemdirbių žydinčiuose laukuose prašo Prienų krašto ūkininkė R.Rasimaitė.
Ūkinininkės pasiteiravus, ar nesvarstoma tokias fotosesijas apmokestinti ir taip bent iš dalies kompensuoti patiriamą žalą, R.Rasimaitė tikina neketinanti to daryti. Pasak jos, nebūtų aišku kaip rinkti pinigus už fotosesiją, būtų praktiškai neįmanoma sukontroliuoti ir visus interesantus.
