Žemės ūkio naujienos: 2025-06-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas teigia, kad tiksli šalnų padaryta žala bus aiški šio mėnesio pabaigoje
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, jog dar trūksta duomenų, kad būtų galima tinkamai įvertinti ūkininkų patirtą žalą dėl šalnų. Anot ministro, visa statistika iš savivaldybių turėtų būti surinkta šio mėnesio pabaigoje, o tada jau bus galima kalbėti apie konkrečias kompensacijas. „Tikimės visus skaičius turėti birželio pabaigoje“, – antradienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nukentėję ūkininkai, sodininkai ir uogų augintojai informaciją apie patirtus nuostolius turi pateikti iki birželio 10 d.
Anot I. Hofmano, apie konkrečius europinės paramos dydžius kol kas nieko nežinoma, todėl ir klausimai dėl kompensacijų yra pernelyg ankstyvi.
„Kol kas nežinome apie kokius skaičius mes kalbame, todėl laukiame atsakymų iš savivaldybių. Tiesa, į Europos Komisiją yra kreiptasi, yra dirbama ir procesai vyksta. Tik galbūt, kad jie nevyksta taip greitai, kaip visi norėtų“, – teigė ŽŪM vadovas.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo pirmoji pusė buvo šilčiausia nuo 1961 m. – vidutinė oro temperatūra siekė 5,3 °C (teigiama anomalija – 5,8 °C).
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 °C, t. y. 5,7 °C teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 °C temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.
Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito, ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos, kurios jau tęsiasi daugiau kaip penkias savaites. Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.
Šaltinis: lrt.lt, Vygantas Tuzas, ELTA, 2025-06-04
Sūriai, kalakutai ir šviežias maistas vaikams: Dzūkijos ūkininkai – pavyzdys abejojantiems
Kuo trumpesnis produkto kelias nuo lauko iki stalo, tuo didesnė nauda ūkininkui ir vartotojui. Tai įrodo jau ne vienerius metus sėkmingai Lietuvoje plėtojami trumpų maisto tiekimo grandinių projektai. Kelis jų Varėnos ir Lazdijų rajone aplankė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. „Trumpos tiekimo grandinės yra prioritetinis Vyriausybės tikslas ir uždavinys, siekiame Lietuvos ūkininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas parduoti produktus vartotojams tiesiogiai, be tarpininkų.
Sūrinė „Varinis puodas“, veikianti jau daugiau kaip 12 metų, yra puikus trumpos tiekimo grandinės pavyzdys. Iš laisvai besiganančių Dzūkijos miškuose karvių pieno čia gaminami brandinti sūriai, kurių receptus ūkininkai parsivežė iš Prancūzijos, tepami švieži sūreliai, jogurtas. Nors didžioji produkcijos dalis realizuojama Vilniuje bei kituose didžiuosiuose miestuose, sūriai populiarūs vietinėse kaimo parduotuvėse, dažni lankytojai – aplinkinių sodybų vasarotojai.
Kitas sėkmingai veikiančios trumpos tiekimo grandinės pavyzdys – Ginto Cimakausko kalakutų ūkis Lazdijų rajone, dar vadinamas ūkininkų turgelių krikštatėviu. Pradėję nuo paukštininkystės ūkio Cimakauskai įkūrė viešbutį – restoraną, kuriame veikia kalakutų ūkio parduotuvė, o vėliau – modernią skerdyklą. Ūkininkas produkcija aprūpina ir kaimyninius rajonus, didžiuojasi savo kraštu, prie kurio puoselėjimo, maitindamas vaikus šviežiu, kokybišku maistu, prisideda.
2018 m. vienas pirmųjų gavęs Europos Sąjungos paramą trumpoms grandinėms kurti, ūkininkas G. Cimakauskas didžiąją dalį produkcijos išveža į kaimyninę Lenkiją, o čia, Lietuvoje, jos galima įsigyti parduotuvėlėse ant ratų, prekybos centruose, turguose arba internetu.
Lazdijų rajone veikiantis žemės ūkio kooperatyvas „Nemuno slėnio tradicijos“ savo produkciją tiekia ugdymo įstaigoms, viena jų – Seirijų gimnazija. Ministras taip pat susitiko su Lazdijų r. mere Ausma Miškiniene, kuri itin skatina ugdymo įstaigas maitinti vaikus vietos ūkininkų pagaminta producija.
Kad trumposios maisto tiekimo grandinės egzistuotų, ūkininkai skatinami pasinaudoti parama
Anksčiau trumpoms tiekimo grandinėms kurti parama buvo skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020-ųjų metų programą. Dabar plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines skatina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonė „Trumpos tiekimo grandinės“ lėšomis. „Trumpos tiekimo grandinės“ projektams iš viso numatyta 10 mln. eurų paramos lėšų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-04
Ką daryti gavus informacinį pranešimą, kad deklaruotas laukas patenka į Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) sluoksnius
VĮ Žemės ūkio duomenų centras, siekdamas informuoti pareiškėjus apie Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) laikymąsi, periodiškai siunčia informacinius pranešimus pareiškėjams, kurių deklaruoti laukai patenka į GAAB sluoksnius. Jeigu gavote informacinį pranešimą, kad Jūsų patvirtintoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje (paraiška) yra deklaruotas:
-laukas ar lauko dalis, kuri patenka į nustatytus durpynų apsaugos teritorijų plotus ir, pagal 2 GAAB standartą, šioje teritorijoje nuo 2025 m. draudžiamas arimas,
-kaupiamųjų augalų laukas arba lauko dalis, kuri patenka į erozijai jautrią teritoriją, ir, pagal 5 GAAB standartą, šioje teritorijoje draudžiama auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus – šakniavaisius ir šakniagumbius,
-ariamosios žemės laukas, kuris patenka į aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų plotą „Natura 2000“ teritorijos ribose ir, pagal 9 GAAB standartą, tokį lauką draudžiama arti, jo negalima ir atnaujinti – suarti ir atsėti, taip pat jame vykdyti ne žemės ūkio veiklą.
Prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) (adresas paseliai.vic.lt) pateiktos paraiškos, galite peržiūrėti, kokie Jūsų laukai patenka į informaciniame pranešime nurodytą erdvinių duomenų sluoksnį.
Norėdami peržiūrėti į informaciniame pranešime nurodytą sluoksnį patenkantį deklaruotą lauką, turite:
-atverto lango viršuje šalia žalio mygtuko „TVIRTINTI“ paspausti pulsuojantį trikampėlį „Peržiūrėti klaidas“,
-susipažinimų sąraše susirasti mėlyną pranešimą, su kuriuo susipažinote prieš tvirtindami paraišką, pavyzdžiui, „Laukas patenka į durpžemių apsaugos teritorijas. Pagal 2 GAAB standartą draudžiama arti durpžemių plotus“,
-virš šio pranešimo šalia lauko kontrolinio žemės sklypo numerio kairėje pusėje paspausti didinimo mygtuką „Pažymėti ir priartinti lauką“ – laukas žemėlapyje bus priartintas ir pažymėtas,
-įsijungti mygtuką „Sluoksnių sąrašas“ ir sluoksnių sąraše skiltyje GAAB / VR pažymėti sluoksnį „Durpžemiai“ – lauke žaliomis linijomis bus pažymėtas durpžemių plotas,
-tokiu pačiu būdu galite pasitikrinti ir į erdvinių duomenų sluoksnius „Erozijai jautrios teritorijos“ bei „Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamos pievos“ patenkančius deklaruotus laukus.
Kur pranešti pastebėjus atvaizduojamų erdvinių duomenų netikslumų
Jeigu peržiūrėjote lauką ir pastebėjote durpžemių ar erozijai jautrių teritorijų sluoksnių netikslumų (žemėlapyje durpžemių plotas žymimas žaliomis linijomis, erozijai jautrių teritorijų plotas – rudomis linijomis), apie juos galite pranešti prisijungę prie PPIS adresu https://paseliai.vic.lt Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymo posistemio, skiltyje „Kontroliniai žemės sklypai“ paspaudę mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“.
Plote, kuriame yra netikslumų ar įvykęs pasikeitimas, reikia padėti tašką arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką (ji turi būti JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) su vietovės nuoroda ir iš klasifikatoriaus pasirinkti aprašymą. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Pastebėjus išskirto durpžemių sluoksnio netikslumų, PPIS žymint netikslumus rekomenduojame pateikti ir papildomą informaciją (prakasos nuotrauką), kuri padėtų VĮ Žemės ūkio duomenų centrui greičiau patikslinti durpžemių plotus.
Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus taip pat galite aprašyti ir savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.
Jeigu peržiūrėjote lauką ir kilo klausimų dėl Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų pievų sluoksnio išskyrimo (šis sluoksnis žemėlapyje žymimas rausvomis linijomis), prašome kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, tel. +370 659 29 483, el. pašto adresas vstt@vstt.lt.
Kilus klausimų, prašome kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą tel. (0 5) 266 0620 arba el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-02
Kaip veikia klimatui draugiškas pieno ūkis?
Gyvulininkystė – viena iš sričių, daranti reikšmingą poveikį klimato kaitai. Ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas gyvulininkystės ūkiuose yra nepatogus reikalavimas, ar kaip tik – proga modernizuoti veiklą, sutaupyti išteklių ir kurti pridėtinę vertę? Apie tai – apsilankius moderniame skuodiškių Gintarės ir Alvydo Vaitkų pieno ūkyje. Ūkininkauti Baltrimų kaime Lietuvos pakraštyje Alvydas ir Gintarė Vaitkai pasirinko prieš du dešimtmečius.
„Labai domimės naujovėmis. Viską, ką pamatysite, darome, kad mūsų pasirinktas ūkininkavimo būdas išskirtų kuo mažiau ŠESD, tad mums viskas įdomu. Žinoma, prie naujovių reikia priprasti. Iš pradžių ir su melžimo robotais sviro rankos, bet įgundi. Taip viskas išmanu, kad nebėra kur dar tobulėti“, – juokdamasi intriguojančiai ūkį pristatė Gintarė.
Vaitkai ilgą laiką buvo pasirinkę vystyti ekologinį pieno ūkį. Visgi prijautimas ekologijai atsirėmė į realybę – iš jos nelabai išeina kaip išgyventi. Tad jie nusprendė kitais būdais skatinti tvarumą – modernizuoti ūkį dalyvaudami įvairiuose projektuose, pasinaudodami įvairių ES fondų teikiama parama.
Vaitkai trijų savo vaikų sakosi nespaudę perimti ūkį, tegul renkasi savo kelią. Ir priduria, kad ūkio procesus automatizavo tam, kad patiems išėjus į pensiją būtų lengviau dirbti.
Erdvioje fermoje tyliai dirba du melžimo robotai su selekciniais vartais. Pasak Gintarės, daugelis karvių (su kai kuriomis reikėjo padirbėti atskirai) greitai priprato prie naujausios kartos robotų. Jų našumas, mažesnės elektros energijos sąnaudos mažina pieno gamybos kaštus.
Kuo daugiau karvė lankosi robote, tuo geriau kompiuteris atsimena jos duomenis ir lengviau uždeda melžiklius. Kiekvienas tešmens ketvirtis melžiamas individualiai, pienas teka pro analizatorių, kuris rodo riebalų, baltymų kiekį, laktozę, laidumą, kraują, temperatūrą. Instaliuoti ir somatinių ląstelių skaičiuotuvai.
„Na, jei dar bus noro ir jėgų, kitoje fermos pusėje galime pasistatyti dar vieną melžimo robotą“, – atvirai sako Gintarė ir priduria, kad vis dėlto žmogus ir šiuos procesus turi prižiūrėti, nes visko pasitaiko.
Pašarus taip pat paruošia ir dalija intelektuali sistema – robotas pagal užduotą programą parengia skirtingų sudėčių pašarus ir vėliau juos išdalija atitinkamai melžiamoms karvėms, užtrūkusioms, turinčioms po kelių savaičių veršiuotis, apsiveršiavusioms. Tas pats robotas, tyliai važiuodamas taku, pristumia pašarą arčiau, o jeigu elektronine akimi užfiksuoja, kurioje vietoje iš penkių galvijų grupių pašaras suėstas, atveža naujo.
Žmogus per 24 valandas tokioje sistemoje tikrai suklystų, o štai robotas – ne. Vadinasi, ūkininkas jau sutaupė, sumažino pieno gamybos kaštus. Beje, robotas pats atidaro ir uždaro fermos vartus pašėręs gyvulius.
Robotizuota ferma suteikia galvijams gerovę – nėra triukšmo, platūs takai, erdvios, minkštos ir sausos guoliavietės, masažiniai šepečiai, automatiniai pagal temperatūrą veikiantys ventiliatoriai.
Atliekamas auditas
Pasak dr. Justo Mingailos, LŽŪKT Inovacijų paramos specialisto, atliekamas kiekvieno projekte dalyvaujančio ūkio ŠESD auditas.
„Vaitkų ūkyje jau galima pastebėti ir didėjančio našumo požymių – melžimo robotas pakeičia keletą darbuotojų, dėl optimalaus, karvių sveikatai palankesnio melžimo ir automatizuotos šėrimo sistemos ėmė didėti primelžiamo pieno kiekis, prie to taip pat prisidėjo nuolatinės ūkininkų pastangos gerinant bandos genetiką.
Pastačius karvidę įrengta 45 kW saulės elektrinė, aprūpinanti ūkį švaria energija. Ūkyje tobulinama ir mėšlo tvarkymo praktika: laukiama atvykstant naujo pirkinio – srutų įterpimo įrangos. Visi šie teigiami pokyčiai turėtų prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo“, – vardijo J.Mingaila.
Emisijos skaičiuojamos pagal šiuos pagrindinius ūkio duomenis: dirbamos žemės plotus, jų naudojimo paskirtį, informaciją apie dirvožemį, pasėlius ir gyvulius, sunaudotą kurą, trąšas.
„Atlikus emisijų skaičiavimą, ūkininkai gauna programos išanalizuotus duomenis apie jų ūkius, taršiausias ūkininkavimo sritis, o pakeitus vienas ar kitas reikšmes gali pamatyti, kaip keistųsi ūkio emisijos, sudaryti ŠESD emisijų mažinimo veiksmų planą“, – sakė J.Mingaila.
Biodujų gamyba – vienas iš ŠESD mažinimo sprendimų
Renginio dalyvius su biodujų gamybos galimybėmis ūkiuose supažindino Virginijus Daunoravičius, bendrovės „Green Genius“ tiekimo projektų vadovas. Pasak V.Daunoravičiaus, gyvulių mėšlas ir kitos organinės atliekos gali tapti švarios energijos šaltiniu. Tai ne tik sumažina emisijas, bet ir suteikia galimybę ūkiui tapti energetiškai nepriklausomu. Mėšlo skaidymo bioreaktoriuje metu susidariusias dujas galima deginti šilumai ir elektrai gaminti, o moderniose sistemose – išvalytas iki biometano naudoti kaip dujų tinklų kurą ar degalus transportui.
Specialistai pristatė biodujų procesą – svarbią žiedinės ekonomikos ciklo dalį. Apdorojant organines atliekas bioreaktoriuje, jų biologinis deguonies sunaudojimas sumažėja iki 80 proc., o cheminis deguonies sunaudojimas – iki 50 proc. Tai reiškia, kad degazuoto substrato žalingas poveikis aplinkai yra žymiai sumažinamas.
Gyvulininkystės ūkiuose pagrindinis žaliavos šaltinis – mėšlas ir srutos, bet dažnai naudojami ir kiti žemės ūkio šalutiniai produktai, pavyzdžiui, silosas, pašarų likučiai, žalienos, kraikinės atliekos, maisto pramonės atliekos (kai leidžia teisės aktai) gali virsti žaliosios ekonomikos dalimi, kuri turėtų rūpėti labiau nei bet kada.
V.Daunoravičius pabrėžė naudą ūkininkams. Pirmiausia, tai – energetinė nepriklausomybė. Ūkis gali pasigaminti šilumos ir elektros, o perteklių parduoti į tinklą, taip pat anaerobinis mėšlo apdorojimas padeda sumažinti metano išsiskyrimą į atmosferą, kuris priešingu atveju būtų prarandamas laikant mėšlą atvirose talpose, geriau panaudojamos atliekos, proceso metu žūsta daug patogeninių mikrobų, todėl tręšimui naudojant degazuotą mėšlą pagerinama aplinkos sanitarinė būklė, sumažėja pavojus užteršti gruntinius vandenis nitratais, nes augalai iš degazuoto mėšlo greičiau įsisavina ir didesnį kiekį azotinių maisto medžiagų, galiausiai – mėšlas po biodujų gamybos proceso mažiau skleidžia nemalonių kvapų.
Lietuvoje galimos ES paramos priemonės biodujų jėgainių statybai ar modernizavimui. Žinoma, tai – didelė pradinė investicija, todėl statybos ir įrangos kaštai gali būti reikšmingi, ypač mažiems ūkiams. Tuomet reikia žinių, tinkamo substratų parinkimo, priežiūros, nepamiršti ir leidimų projektams, suderinimo su Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.
Be to, efektyviam darbui būtinas nuolatinis organinės medžiagos tiekimas. Tad, pavyzdžiui, Skuode norint pastatyti biodujų jėgainę reikia turėti 150–160 tūkst. tonų mėšlo per metus. Pasak renginyje dalyvavusių rajono ūkininkių, tokių didelių ūkių nėra, tik keli laiko apie 300 karvių, daugelis – pusę tiek ir mažiau. Bet, anot V.Daunoravičiaus, mažesniems ūkiams yra individualių sprendimų.
„Nors Lietuvoje biodujų jėgainių dar nėra daug, jų skaičius auga. Ypač aktyvūs didesni pieno ūkiai, kurie gali sukaupti pakankamą kiekį žaliavos. Europoje, ypač Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, tokios jėgainės jau dešimtmečius yra įprasta ūkininkavimo dalis“, – sako V.Daunoravičius.
Sustoti neketina
„Mokomės kasdien, nes sistema ir bandos valdymo programa pateikia daug įvairios informacijos, reikia viską apdoroti, kad apie kiekvieną gyvulį galėtume viską žinoti vos pažvelgę į kompiuterį, net neidami į fermą. Mokomės suprasti, ką reiškia vieni ar kiti skaičiukai, kad iš jų galėtume identifikuoti bėdas. Duomenų daug, reikia tik išmokti juos skaityti. Sustoti neketiname. Planų dar yra, nes ne visur išmanius sprendimus apgalvojome. Iš klaidų mokomės. Jau rengiamės dar vieną projektą įgyvendinti vasarą“, – prisipažįsta energija trykštanti ūkio šeimininkė Gintarė.
Dabar karvės laikomos ant pilnai grotelinių grindų, o mėšlas šalinamas savitakine mėšlo šalinimo sistema, tad kitas pirkinys – mėšlo šalinimo drėgnuoju būdu robotas. Dar reikia silosinių. Ūkininkai ketina kiekvienai karvei prijungti aktyvumo daviklius-auskarus.
„Jei dar įdėtume kūno masės indekso kamerą, kuri kaupia duomenis ir informuoja, kas su konkrečia karve ateityje gali būti negerai, operatyviai galėtume užbėgti negalavimams ir ligoms už akių. Dar turime pasileisti melžimo robotuose įdiegtą „Herd Navigator“ sistemą. Ji leidžia realiu laiku stebėti bei analizuoti svarbius karvių sveikatos ir produktyvumo rodiklius“, – drąsiai apie planus kalbėjo ūkininkė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-06-04
Plintant pavojingoms gyvūnų užkrečiamoms ligoms, ūkininkai raginami drausti gyvūnus ir pasinaudoti kompensacijomis
Siekiant padėti ūkinius gyvūnus auginantiems ūkininkams sumažinti riziką patirti nuostolių išplitus gyvūnų užkrečiamoms ligoms, kompensuojama svari gyvūnų draudimo įmokų dalis. Tokia galimybe iki šių metų spalio 31 d. gali pasinaudoti ūkininkai, teikdami paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklą „Gyvūnų draudimo įmokų kompensacija“. Šiam kvietimui numatyta skirti 650 000 eurų paramos.
Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama dalis fizinio arba juridinio asmens sumokėtos draudimo įmokos, kai ūkiniai gyvūnai apdraudžiami nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų.
Paramą draudimo įmokos kompensacijai gali gauti laikantys ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti ūkininko vardu Ūkinių gyvūnų registre ir draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu laikomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paraiškų teikėjai turi atitikti aktyvaus ūkininko reikalavimus.
Didžiausia draudimo įmokos suma, kuri gali būti kompensuota, siekia 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai.
Paraiškas, dar prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas, ūkininkai kviečiami teikti savivaldybių, kuriose registruotas ūkis, administracijai elektroniniu paštu arba registruotu laišku.
Draudimo įmokų kompensaciją gali gauti ūkininkai, laikantys galvijus, kiaules, avis, ožkas, arklius, naminius paukščius, o taip pat ir bičių šeimas.
Šiais metais, administruojant paramą pagal šią SP priemonę, atsirado svarbių naujovių. Nuo šiol skiriant paramą vadovaujamasi Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytu užkrečiamų gyvūnų ligų sąrašu, kuriame įvardintos ir tokios ligos, kaip bičių perų puvinys, afrikinis ir klasikinis kiaulių maras. Šios ligos nebuvo įtrauktos į sąrašą, kuris ankstesniais paramos teikimo periodais buvo neatsiejamas paramos taisyklių priedas.
Be to, ūkininkams nuo šiol palengvinta ir administracinė našta, nes nebereikalaujama pateikti trijų draudimo bendrovių pasiūlymų ir argumentaciją.
Auganti gyvūnų užkrečiamųjų ligų rizika skatina draustis
„Šiandien, kai Europoje jau fiksuojami snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų atvejai, nutarėme nebelaukti. Šiemet pirmą kartą apdraudėme savo galvijus ir pasinaudojome galimybe gauti kompensaciją už draudimą nuo užkrečiamų gyvūnų ligų. Savo ūkyje auginame galovėjų veislės galvijus. Jie – mūsų maitintojai. Tad apsidraudę jaučiamės šiek tiek ramiau. Draudimas, žinoma, nepadengtų visos patirtos žalos, jei ūkyje būtų nustatytas gyvūnų užkrečiamos ligos, pavyzdžiui, snukio ir nagų ligos, atvejis, nes mums tektų sunaikinti visą bandą. Žinoma, nuo visų rizikų pagalvės nepasidėsi, bet draudimo išmoka būtų šioks toks ramstis“, – sako ūkininkas Aidas Abromaitis, Alytaus rajone auginantis 300 galovėjų veislės galvijų.
Ūkininkas teigia, kad draudžia ne tik savo ūkio gyvūnus, bet ir techniką, kad patyrus žalą greičiau galėtų atsistoti ant kojų.
Gyvūnų užkrečiamos ligos, pasak A. Abromaičio, pastaruoju metu kelia vis didesnį nerimą. „Draudimo išmoka priklauso nuo kiekvieno galvijo amžiaus, grupės, tačiau mums svarbiausia ne tai. Blogiausia, jog jei nustačius užkrečiamos ligos protrūkį tektų sunaikinti visą bandą, nebebūtų kur įsigyti veislinių gyvūnų, nes jų rinkoje gali ir nebelikti“, – sako A. Abromaitis.
Svarbiausia – biologinis saugumas
Pastaruoju metu užsienio šalyse plinta mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų liga, nustatytas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis jau antrame Lietuvos ūkyje, taip pat nuolat fiksuojami afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje.
Pasak veterinarijos specialistų, efektyviausia priemonė, galinti užkirsti kelią šioms gyvūnų užkrečiamoms ligoms į mūsų šalies ūkius – tai biologinio saugumo priemonės ir galimų rizikų valdymas.
„Ne visos gyvūnų užkrečiamos ligos plinta itin greitai, o ir jų padariniai gali būti ne visais atvejais vienodi. Afrikinis kiaulių maras kiaulėms yra mirtina liga, tačiau juo gyvūnai ne taip greitai užsikrečia, kaip pavyzdžiui, snukio ir nagų liga, kuri nėra labai mirtina, bet plinta itin greitai ir ja užsikrečia labai daug gyvūnų. Vienam gyvuliui užsikrėtus afrikiniu kiaulių maru ar snukio ir nagų liga – naikinama visa banda. Todėl šios ligos kelia didelę riziką visam genofondui“, – sako veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė.
Pasak jo, kiaulininkystės ūkiams Lietuvoje gan gerai pavyksta suvaldyti afrikinio maro riziką, tačiau galvijininkyste užsiimančių ūkių situacija kitokia, nes skiriasi galvijų šėrimo technologijos, laikymo sąlygos, todėl ir jų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo iššūkiai sudėtingesni. „Tenka pastebėti, kad kai kuriuose ūkiuose neįrengtos net tvoros, nors toks fizinis barjeras bent jau gali apsaugoti nuo laukinių gyvūnų, pašalinio transporto ar asmenų patekimo į teritoriją“, – sako V. Kanapė.
Specialisto teigimu, šiuo metu, kai gyvūnams ir paukščiams pavojingos gyvūnų užkrečiamos ligos fiksuojamos ne vienoje Europos šalyje, ūkininkai turėtų atsakingai planuoti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą ir imtis veiksmų, kad gyvūnų ligų užkratas nepatektų į jų ūkius kartu su pašarais ar iš užkrėstos aplinkos.
Ūkiuose turėtų būti įrengtos apsaugos zonos, tvoros, dezinfekciniai barjerai, darbuotojai turėtų laikytis higienos reikalavimų, darbe vilkėti specialiai tam ūkiui skirtą darbo aprangą ir avalynę. Ligos užkratas, pasak veterinarijos gydytojo, taip pat gali patekti į ūkį įsivežant gyvūnus, todėl labai svarbu tikrinti, ar įsigyjami gyvūnai turi veterinarinius sveikatos būklę patvirtinančius sertifikatus, ar jie atkeliauja iš patikimų tiekėjų, o įsigijus gyvūnų – laikyti juos atskirai nuo kitų karantine bent jau 21 parą.
„Taip pat svarbu įsivertinti kitas galimas gyvūnų užkrečiamos ligos užkrato patekimo į ūkį rizikas, susijusias su žmonių ar transporto judėjimu teritorijoje. Dažnai net nepagalvojama, kad ligą gali atnešti darbuotojas, grįžęs iš atostogų Slovakijoje, kur užfiksuota snukio ir nagų liga, jei jis į darbą ateis su tais pačiais batais, su kuriais buvo kelionėje. Dideliuose ūkiuose biologinio saugumo reikalavimų laikomasi griežtai, tačiau smulkesniuose ir mišriuose ūkiuose tam skiriama mažiau dėmesio ir investicijų. Kartais nereikia didelių investicijų – pakanka įsirengti dezinfekcinį barjerą, kad lankytojai galėtų bent avalynę dezinfekuoti, taip pat nebūtina leisti lankyti gyvūnų pašaliniams, ūkyje nedirbantiems asmenims – visiems artimiesiems ar giminėms – nes ne visuomet žinome, ar jie nesilankė pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos židinyje“, – sako V. Kanapė.
Nors nuo kai kurių ligų, pavyzdžiui, mėlynojo liežuvio ligos, yra sukurtos vakcinos, jomis leidžiama vakcinuoti galvijus tik tuomet, kai šalyje nustatomas pirmas ligos židinys ir kai identifikuotas išplitusios ligos štamas. Ši liga ypač pavojinga avių ir ožkų ūkiams, nes nuo jos gali nugaišti apie 70 proc. gyvulių.
Veterinarijos gydytojas pastebi, kad vis daugiau ūkininkų, nuogąstaudami dėl gyvūnų užkrečiamų ligų proveržio, pasirūpina ir savo laikomų ūkinių gyvūnų draudimu. „Visi ūkiai, kuriuose tenka lankytis, yra apdraudę savo ūkinius gyvūnus, nes tai gali padėti sumažinti nuostolius, jei išplistų pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga. Sprendimų, kurie 100 proc. sumažintų tokių ligų riziką, nėra. Biologinis saugumas išlieka veiksmingiausia priemone. Todėl labai svarbu, kad laikantys gyvūnus ar paukščius savo ūkiuose įsivertintų biologinio saugumo priemonių trūkumus ir pašalintų galimas spragas,“ – pabrėžia veterinarijos gydytojas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-06-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
