Žemės ūkio naujienos: 2025-06-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas: didžiausia pajamų dalis pieno tiekimo grandinėje tenka prekybininkams
Maisto tarybos atlikta analizė parodė, kad didžiausia dalis uždarbio iš pieno prekybos lieka paskutinei tiekimo grandžiai – prekybininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. „Akivaizdu pasidarė, kad galime daryti išvadą dėl pieno – didžiausią dalį uždarbio pasiima prekybininkai. Kol kas, vertinant jų pateiktą informaciją, pagrindo tokiai didelei jiems atitenkančiai kainos daliai pagrindo nėra“, – per Vyriausybės valandą ketvirtadienį Seime kalbėjo I. Hofmanas.
Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo, metų pradžioje suformuota Maisto taryba jau atliko mėsos, grikių ir anksčiau minėtų pieno produktų prekybos grandinių analizę.
Nors taryba nustatė nesąžiningų prekybininkų veiklos tendencijų pieno sektoriuje, I. Hofmanas teigia, kad įrankių su tuo kovoti ministerija šiuo metu turi nedaug.
„Tiesa, esame pasiruošę veiksmų planą, yra ir keletas teisinių priemonių, kuriomis galėtume bandyti siekti sąžiningos kainos vartotojams ir sąžiningo pelno pasiskirstymo tarp grandinės dalių“, – sakė ministras.
„Maisto taryba renkasi tik kas 3 mėnesius, tad greitų rezultatų tikėtis nereikėtų. (…) Tikiuosi, kad bent su vienais ar kitais produktais mes pasieksime apčiuopiamą rezultatą“, – reziumavo I. Hofmanas.
Remiantis Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) informacija, vasario mėnesį Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno vidutinė supirkimo kaina siekė 550,21 eurus už toną (be PVM) ir buvo 0,23 proc. didesnė nei sausio mėnesį.
Lyginant su praėjusių metų vasariu, šis rodiklis didėjo daugiau nei 30 proc.
ŽŪDC duomenimis, 2025 m. vasario mėnesį Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų buvo supirkta 98,70 tūkst. tonų žalio natūralaus riebumo pieno – 10,34 proc. mažiau nei sausio mėnesį ir 3,27 proc. mažiau nei 2024 m. vasario mėnesį.
2025 m. sausio–vasario mėn. Lietuvoje nuo viso žalio supirkto pieno kiekio iš pieno gamintojų 43,6 proc. minėto pieno buvo supirkta iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių, kita dalis – iš ūkininkų ir šeimos ūkių.
Pirmasis Maisto tarybos posėdis vyko vasario pabaigoje, antrasis – balandį.
Tarybą sudaro ministerijų, žemės ūkio asociacijų, universitetų ir verslo atstovai.
I. Hofmanas taip pat yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kontrolės departamentas pradėjo rizikingų projektų patikras. Atliekamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemones įgyvendintų projektų patikros, kai projektai atitinka šiuos NMA nustatytus rizikos kriterijus. Daugiau informacijos apie rizikingų projektų skaičiaus sumažinimą – šiuose NMA straipsniuose:čia ir čia.
Rizikos kriterijai:
-rizika dėl dirbtinių sąlygų gauti paramą;
-rizika dėl paraiškoje numatytų rodiklių nepasiekimo arba dalinio rodiklių pasiekimo;
-rizika dėl atrankos kriterijų neišlaikymo;
-rizika dėl projekte numatytos veiklos nevykdymo arba imitavimo;
-rizika dėl projekto įgyvendinimo ne pagal patvirtintas sąlygas;
-rizika dėl investicijų nenaudojimo arba dalinio naudojimo projekte numatytoje veikloje.
Patikras vietoje atlikti numatyta apie 300 rizikingų, t. y. minėtas rizikas atitinkančių, jau įgyvendintų NMA administruojamų projektų ūkiuose. Rizikingų projektų patikrose dalyvauja visi projektai, kurių kontrolės laikotarpis nepasibaigęs ir kurie šiemet nebuvo tikrinti.
Primename, kad NMA, prieš prasidedant rizikingų projektų patikroms, laikydamasi naujos projektų rizikingumo taikymo tvarkos, sutikrino įgyvendintų projektų patikrų duomenis ir, remdamasi jais, daliai rizikingų projektų panaikino rizikingumo požymį– iš viso rizikingumas panaikintas beveik 800 investicinių projektų.
Atliekamos patikros yra prevencinė priemonė, siekiant įsitikinti, kad paramos lėšos naudojamos tinkamai, ir taip užkardyti pažeidimų galimybę bei neteisėtą paramos lėšų naudojimą.
Apie patikras vietoje visi paramos gavėjai informuojami iš anksto.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-04
Nuo šiol bus galima sudaryti apsaugos sutartį ir dėl privačios saugomos vietovės
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įteisinti apsaugos sutarčių su žemės savininkais sudarymą ir „Natura 2000” teritorijose, kai jos nepatenka į esamas saugomas teritorijas ir dėl to yra nepakankamai apsaugotos. „Šiuo metu Lietuvoje saugomos teritorijos užima apie 18,5 proc. šalies teritorijos, tačiau dalis biologinei įvairovei svarbių vietovių vis dar lieka nepakankamai apsaugotos. Įgyvendinus naująją tvarką, tokių teritorijų mūsų šalyje padaugėtų, o gamtos apsauga būtų lankstesnė ir veiksmingesnė“, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Nuo šiol žemės savininkai galės savanoriškai inicijuoti privačios saugomos vietovės steigimą ir sudaryti apsaugos sutartį net ir tuo atveju, kai jų valdoma teritorija nepatenka į valstybinę saugomą teritoriją. Tai leis ne tik geriau saugoti vertingus gamtinius objektus, bet ir užtikrins sąžiningą požiūrį į privačios nuosavybės teises”.
Apsaugos sutartyje su žemės savininku bus individualiai susitariama, kaip žemės valdoje turi būti saugoma europiniu mastu svarbūs biologinės įvairovės objektai, nesteigiant tokioje žemėje valstybės saugomos teritorijos. Taip pat numatyta galimybė sudaryti tokias sutartis nustatant privačią saugomą vietovę žemės savininko iniciatyva. Toks sprendimas leis realizuoti žemės savininkų teisę nustatyti privačias saugomas vietoves ir lanksčiai taikyti savanoriškus biologinės įvairovės apsaugos mechanizmus. Be to, apsaugos sutarčių sudarymas Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais yra būtina sąlyga norint gauti vienkartinę kompensaciją dėl privačiose valdose taikomų aplinkosauginių reikalavimų.
„Ne visi miško savininkai miško naudą mato tik medienoje, tik jį kertant. Daugelis savo miškus nori išsaugoti savo vaikams, anūkams ar ateities kartoms. Šiems žmonėms rūpi visa miško gyvybė. Džiugu, kad atsiradus galimybei steigti privačias saugomas vietoves, kiekvienas turintis miško galės įgyvendinti savo svajonę – išsaugoti gyvybingus miškus. Ši iniciatyva puikiai dera ir su „Sengirės fondo“ vizija“, – sako botanikas, „Sengirės fondo” valdybos narys dr. Mindaugas Lapelė.
Iki šiol tokias sutartis buvo galima sudaryti tik dėl taikomų apribojimų nacionalinėse saugomose teritorijose.
Priimtas Vyriausybės nutarimas papildytas apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės sudarymo tvarkos aprašu ir apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės forma. Apraše nustatytas apsaugos sutarties turinys, parengimo ir derinimo procedūros, registravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje sąlygos, sutarties įsigaliojimo, keitimo, nutraukimo ir kitos sąlygos.
Biologinės įvairovės spartus nykimas Lietuvoje ir pasaulyje privertė šalis ieškoti būdų biologinės įvairovės nykimui stabdyti. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, pritarė, kad būtų įgyvendinti ambicingi Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strateginiai tikslai, kuriais siekiama sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-06-04
Ūkininkams ruošia dar daugiau mokestinių lengvatų: aiškina, kas mokėtų mažiau
Birželio 2 d. Seime užregistruotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) projektas, kuriam pritarus nuo 2026 m. ūkininkams ir jų partneriams būtų taikomas reikšmingai mažesnis Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) apmokestinimas – beveik 2 kartus mažesnės įmokos, skelbia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Pasak asciacijos, dabar įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Siūloma mažinti bazę iki 50 prpc. pajamų. „Svarbu tai, kad jeigu asmuo nėra įregistruotas kaip ūkininkas, bet vykdo žemės ūkio individualią veiklą, jam liks galioti senoji tvarka – įmokos nuo 90 proc. pajamų.
Šių metų birželio 2 d. užregistruotas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo projektas ir jam pritarus, žemės ūkio individualią veiklą vykdantys ūkininkai būtų prilyginti juridiniams asmenims, o tai reikštų esminius mokesčių pokyčius“, – teigia buhalterius ir auditorius vienijanti asociacija.
– Veiklos rezultatas būtų apmokestinamas pelno mokesčiu (PM).
– Išimamos lėšos būtų apmokestinamos dividendų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, o ne progresiniu GPM nuo individualios veiklos (IDV).
– Nebeliktų progresinio GPM tarifo taikymo ūkininkams, jei pelnas išimamas kaip dividendai.
Asociacija taip pat atkreipė dėmesį ir apie leidžiamus atskaitymus:
– Apmokestinamos pajamos būtų skaičiuojamos pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas.
– PMĮ leidžia daugiau sąnaudų pripažinimo, yra daugiau lengvatų ir mažesni ribojimai nei pagal GPMĮ.
Šiuo metu: ūkininkai moka 15 proc. GPM nuo IDV apmokestinamųjų pajamų (yra išimtys iki 4 EDV ūkiams – 0 proc.)
Pagal GPMĮ projektus: planuojama taikyti šiuo GPM tarifus – 15 proc., 20 proc., 25 proc., 32 prpc., priklausomai nuo pajamų dydžio.
Šaltinis: lrytas.lt, 2025-06-05
„Dotnuva Seeds“ atidaro moderniausią sėklų gamyklą Baltijos šalyse
AB „Akola group“ atidarė naują sėklų gamyklą Iecavoje, Latvijoje. 10 mln. eurų investicijų vertės moderniausias sertifikuotų sėklų gamybos kompleksas pastatytas siekiant patenkinti vis labiau augančią aukštos kokybės sėklų paklausą Latvijoje ir Estijoje. Fabriką valdys sėklų gamybos įmonė „Dotnuva Seeds“, priklausanti Akola group įmonei AB „Linas Agro“ rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
„Naujoji sėklų gamykla leis mums būti dar arčiau klientų, greičiau ir efektyviau pasiekti Latvijos ir Estijos ūkininkus, sutrumpinti sėklų pristatymo laiką ir sumažinti išlaidas. Tai – reikšminga diena įmonės istorijoje, žyminti mūsų augimą ir plėtrą.
Siekiame, kad naujoji gamykla ne tik sustiprintų mūsų konkurencinį pranašumą Baltijos šalyse, bet ir reikšmingai prisidėtų prie regiono žemės ūkio sektoriaus plėtros“, – sako Jonas Bakšys, AB „Linas Agro“ generalinis direktorius ir AB Akola group valdybos narys. „Ši investicija atspindi ilgalaikį AB Akola group įsipareigojimą stiprinti žemės ūkio vertės grandinę Baltijos regione. Remdami modernios infrastruktūros plėtrą, suteikiame vietos ūkininkams galimybę greičiau gauti aukštos kokybės sėklų ir prisidedame prie tvaraus žemės ūkio verslo sektoriaus augimo.
Tai – strateginis žingsnis, atspindintis mūsų lyderio vaidmenį žemės ūkyje šiame regione“, – sako AB Akola group finansų direktorius ir valdybos narys Mažvydas Šileika. Naujojoje sertifikuotų sėklų gamykloje bus sukurta 21 darbo vieta. Visu pajėgumu veikti ji pradės jau dabar, ypač aktyviai – rudenį, prieš sejos sezoną.
Gamyba išaugs dvigubai
Gamyklai pradėjus veikti visu pajėgumu, ji galės pagaminti iki 30 tūkst. tonų sėklų per metus. Visas kompleksas Latvijoje užims 4550 kvadratinių metrų plotą, jį sudarys gamybos padalinys, sandėlis ir dviejų aukštų administracinis pastatas su laboratorija, biuro ir techninėmis patalpomis. Gamykloje bus gaminamos ankštinių augalų ir javų sėklos.
Technologinis procesas sumodeliuotas taip, kad vienu metu būtų galima apdoroti iki trijų skirtingų veislių sėklų, taip pat atlikti operacijas be jokios rizikos sėkloms susimaišyti. Tai reiškia, jog sėklų žaliava bus priimama, valoma, apdorojama ir pakuojama vienu metu – trijose atskirose linijose, išlaikant visišką konkrečios veislės grynumą. Toks išdėstymas leis užtikrinti didžiausią lankstumą ir efektyvumą, nepakenkiant sėklų kokybei ar atsekamumui.
„Sertifikuotų sėklų paklausa Baltijos šalyse – tik didėja, nes ūkininkai supranta jų naudą. Šiuo metu Lietuvoje, Dotnuvoje, veikiančioje sėklų gamykloje kasmet pagaminame apie 30 tūkst. tonų sertifikuotų sėklų. Naujoji sėklų gamykla Latvijoje bus naudinga ir mums, ir ūkininkams: galėsime užtikrinti greitesnį aptarnavimą, mažesnes logistikos sąnaudas ir geriau pritaikyti augalų veisles vietos sąlygoms“, – pabrėžia J.Bakšys.
Dėmesys naujovėms ir inovacijoms
Pasak „Dotnuva Seeds“ vykdomojo direktoriaus Lietuvoje Sigito Augo, gamykla Latvijoje išsiskiria integruotomis pažangiomis technologijomis, skirtomis kokybiškam sėklų ruošimui ir veiklos efektyvumui užtikrinti. „Vertikalus žaliavos transportavimas vykdomas naudojant plastikinius kaušinius elevatorius: jie neturi aštrių briaunų, yra lėtaeigiai, dėl ko sumažėja grūdų pažeidimų.
Šiuose elevatoriuose taip pat įrengti automatiniai, savaime išsivalantys vožtuvai, užtikrinantys švarą ir mažinantys užterštumo riziką. Horizontalus sėklų žaliavos judėjimas vykdomas juostiniais transporteriais, turinčiais atšokantiems viršutiniams sluoksniams atsparias konstrukcijas. Tokiu būdu grūdai apsaugomi nuo smūgių, taip pat mechaninio poveikio juos vežant.
Galiausiai, perdirbimo linijoje įrengti keturi automatiniai mėginių ėmikliai, strategiškai išdėstyti taip, kad kokybės kontrolės tikslais būtų nuolat imami reprezentatyvūs kiekvienos partijos mėginiai“, – sako S.Augas. Jis taip pat paaiškina, kad valymo įrangą valdo servopavarų varikliai. Tai leidžia linijos operatoriams užprogramuoti ir išsaugoti konkrečius įrenginių nustatymus kiekvienam gamybos ciklui. Kartojant ciklus, įranga automatiškai prisitaiko prie anksčiau išsaugotų konfigūracijų, dėl ko sutrumpėja mašinų paleidimo laikas ir užtikrinamas veikimo nuoseklumas.
Sertifikuotų sėklų gamykloje Latvijoje visos gamybos operacijos gali būti valdomos nuotoliniu būdu naudojant planšetinius įrenginius. Todėl gamybos operatoriai gali lanksčiai ir visapusiškai valdyti gamybos liniją iš bet kurios vietos gamykloje. Be viso to, gamykloje įrengta pažangi dulkių surinkimo ir aspiracijos sistema.
Ji užtikrina maksimalų dulkių pašalinimą sėklų paruošimo metu, o tai pagerina sėklų beicavimo kokybę. Dėl šios sistemos, apsauginės medžiagos efektyviai prilimpa prie apdorojamų sėklų, o ne yra absorbuojamos dulkių dalelių. Viena svarbiausių naujojo fabriko dalių – moderni sėklų laboratorija. Joje sėklų kokybė bus tikrinama net keturis kartus, kol jos pasieks ūkininkus. Toks procesas užtikrins aukščiausius kokybės standartus.
