Žemės ūkio naujienos: 2025-06-10

Dalyvaudamas diskusijoje apie Lietuvos ir Japonijos verslo bendradarbiavimą aukštos pridėtinės vertės pramonės šakose, I. Hofmanas pateikė įžvalgas apie žemės ūkio ateitį, grindžiamą inovacijomis, tvarumu ir socialine atsakomybe bei akcentavo technologijų vaidmenį žemės ūkio pertvarkoje.

Ministras taip pat pabrėžė Lietuvos ir Japonijos bendrų vertybių svarbą bei dvišalio bendradarbiavimo potencialą siekiant atliepti augančius vartotojų lūkesčius ir kurti naujas verslo galimybes.

Ministras, atidarydamas VšĮ „Ekoagros“ filialo LitFOOD organizuotą verslo kontaktų renginį –Lietuvos–Japonijos verslo forumo dalį – pabrėžė, kad Japonija Lietuvos verslui jau yra viena iš prioritetinių rinkų, o jos potencialas tik auga. Tarptautiniu mastu Lietuva siekia būti patikima ir atsakinga partnerė pasaulinėje žemės ūkio rinkoje, stiprinanti bendradarbiavimą su demokratinėmis valstybėmis, kurios laikosi tarptautinių taisyklių ir vertina abipusį pasitikėjimą. Japonijos puoselėjamos vertybės yra artimos Lietuvos interesams, todėl bendradarbiavimas su šia šalimi ir toliau bus kryptingai stiprinamas.

Ministras I. Hofmanas susitiko su Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės valstybiniu ministru Takinami Hirofumi.

Lietuva ir Japonija siekia, kad abiejų šalių bendradarbiavimas įgautų dar didesnį pagreitį ir būtų dar platesnis. Susitikime aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės žemės ūkio srityje, taip pat svarbiausios prekybos skatinimo tarp šalių bei investicijų į Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių galimybės.

Ministras I. Hofmanas pabrėžė, kad Lietuva yra suinteresuota ilgalaikiu ir stabiliu prekybiniu bei ekonominiu bendradarbiavimu su Japonija. Lietuva vertina stiprėjančius dvišalius santykius ir laiko Japoniją strategine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tikimasi, kad tai atvers daug žadančių galimybių ne tik prekybos, bet ir inovacijų, technologijų bei investicijų srityse.

Japonijos ministras T. Hirofumi džiaugėsi, kad dvišalė draugystė įgauna pagreitį, ir pabrėžė didelį bendradarbiavimo žemės ūkio ir maisto srityse potencialą. Jis taip pat išskyrė augantį lietuviškų kiaušinių importą į Japoniją. Lietuva – viena pagrindinių kiaušinių produktų tiekėjų Japonijoje, užimanti trečiąją vietą pagal importo apimtis.

Atsakydamas į tai, ministras I. Hofmanas pažymėjo, kad Lietuva yra orientuota į eksportą ir visiškai apsirūpina pagrindiniais žemės ūkio ir maisto produktais. Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio sektorius atlieka svarbų vaidmenį plėtojant bioekonomiką – tiekia žaliavas biotechnologijoms, skatina tvarią praktiką ir inovacijas.

Diskutuota ir apie baltymų gamybos plėtrą bei investicijas į biotechnologijas. Lietuva, nors dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje, gali pasiūlyti itin palankią aplinką – nuo pažangios maisto saugos sistemos iki augančio mokslinių tyrimų potencialo.

„Esame labai suinteresuoti bendradarbiauti su Japonija vystant ir diegiant pažangias technologijas augalinių baltymų gamyboje“, – sakė ministras.

Pastaraisiais metais taip pat išaugo lietuviškos paukštienos – vištienos ir kalakutienos – paklausa Japonijoje. Norėdama dar labiau sustiprinti tiekimo grandines, Lietuva siekia leidimų eksportuoti termiškai apdorotą paukštieną. Atsakingos tarnybos jau ruošiasi Japonijos ekspertų vizitui.

Ministrai taip pat aptarė žvejybos Šiaurės Ramiojo vandenyno vandenyse klausimus bei galimus Tarptautinės konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos – CITES (Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora) pakeitimus, susijusius su ungurių apsauga. Japonijos pusė paprašė Lietuvos palaikymo šiuo klausimu ES lygiu.

2024 m. žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Japoniją sudarė 25,1 mln. EUR ir eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 37 vietoje iš 156 eksporto partnerių. Tuo tarpu 2023 m. Japonija eksporto struktūroje pagal šalis buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių. 98,3 proc. į Japoniją 2024 m. metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės. 2024 m. daugiausiai į Japoniją eksportuota lietuviškos kilmės vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių paruoštų arba konservuotų gaminių; paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai; paruošti arba konservuoti gaminiai iš mėsos, mėsos subproduktų; duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-10

Primename, jog žemės ūkio veikos subjektai tirštąjį mėšlą turi kaupti mėšlinėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše (Apraše) nustatytus reikalavimus. Srutas ir skystąjį mėšlą reikia kaupti srutų kauptuvuose – statiniuose ar įrenginiuose, pritaikytuose srutoms ar skystajam mėšlui kaupti ir laikyti. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Apraše.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto arba srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu:

-gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa Apraše nurodytas mėšlo ir srutų kiekis;
-laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Ūkininkai, tręšiantys mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis, privalo turėti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo 5 ir 92 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą konkrečiam laukui ir jį vykdyti. Tręšimo planas gali būti sudarytas per Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) Tręšimo planavimo funkcinį komponentą arba parengtas pagal Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką. Svarbu, jog tais atvejais, kai tręšimo planas sudaromas per PPIS, neprivalomi dirvožemio tyrimai.

Tais atvejais, kai žemės ūkio veiklos subjektas turi žemės ūkio naudmenų bei laiko gyvūnus (sutartinių gyvulių skaičius imamas kovo 20 d.), tačiau einamaisiais metais žemės ūkio naudmenų netręšia mėšlu ir srutomis, patikros metu kontroliuojančiai institucijai turi pateikti įrodymus, kad nebuvo tręšiama. Tinkamais įrodymais laikoma:

-mėšlo ar srutų pardavimo ar perdavimo dokumentai;
-laukinių gyvūnų ir ūkinių gyvūnų, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus, laikymas;mėšlo kompostavimas pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginius reikalavimus.

Primintina, jog:

-draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laiku, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.;
-draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ir srutų;
-tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse arba tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse pagal Apraše nustatytus reikalavimus;
-draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą šaltuoju metų laikotarpiu;
-draudžiama mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės (esant bent vienai iš sąlygų);
-draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys ar skleidžiantys mėšlą ir srutas, turi pateikti duomenis apie jų panaudojimą žemės ūkio valdoje. Tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, duomenis apie valdoje panaudotą mėšlą ir srutas turi suvesti PPIS, o tręšiantys ir skleidžiantys mėšlą ar srutas iki 10 ha duomenis gali pateikti pasirinktinai – per PPIS arba pildydami mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą.

Taip pat asmenys, naudojantys mineralines (neorganines) arba organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatytais terminais turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais valdoje panaudotas trąšas PPIS arba pildyti popierinę arba elektroninę formas.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-10

Primintina, kad paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus. Taip pat primintina, kad paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu, nepriimamos.

Kokios išlaidos finansuojamos?

Finansuojamos šios išlaidos:

-vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo;
-ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo;
-žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo;
-pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo;
-konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimo;
-darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo ir kt.

Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-09

Transliacijos metu žiūrovams bus pateikta aktualiausia informacija, susijusi su šiuo metu vykstančiu paraiškų pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kai parama gali būti teikiama kaip dotacija ir (arba) lengvatinė paskola, priėmimu. Apie reikalavimus jauniesiems ūkininkams, jų galimybes gauti paramą, tinkamumo kriterijus, įsipareigojimus, dažniausiai daromas klaidas ir kt. transliacijos metu kalbės NMA atstovė Ana Suboč.

Transliacijos metu žiūrovai bus kviečiami užduoti klausimus, į kuriuos bus atsakyta antroje transliacijos dalyje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-09

Tai leido vietoje fizinių patikrų NMA vykdyti nuotolines ir automatizuotas patikras bei padėjo pareiškėjams ir paramos gavėjams išvengti pažeidimų dėl neįvykdytų įsipareigojimų. 2024 m. informaciniai pranešimai apie iki reikalavimo termino pabaigos neįvykdytas veiklas buvo išsiųsti daugiau kaip 4 000 laukų, o po priminimo net 82 proc. laukų reikalavimas įdirbti juodąjį pūdymą buvo įvykdytas.

2025 metais pareiškėjų atitiktis bazinės išmokos, papildomos pajamų paramos ir išmokos jaunajam ūkininkui, papildomos perskirstomosios pajamų paramos išmokos, susietosios pajamų paramos už baltyminių augalų, sėklinių bulvių ir cukrinių runkelių auginimą, ekologinės sistemos išmokos (kompleksinės ekologinės sistemos veiklos „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinės sistema „Tausojantis vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“), Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ reikalavimams visoje Lietuvos teritorijoje bus vertinama pagal ALNSIS rezultatus.

Šiais metais paramos gavėjai su ALNSIS rezultatais galės susipažinti Informaciniame portale, kuriame bus atvaizduojamas:

-šienavimas / ganymas pagal tiesioginių išmokų taisyklių reikalavimus;
-ar žemės ūkio augalų plotuose ariamoje žemėje auginami žemės ūkio augalai;
-juodojo pūdymo įdirbimas;
-deklaruota pieva nesuarta nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų birželio 30 d.;
-deklaruoti tinkami gauti paramą plotai – nėra sumedėjusios augmenijos;
-deklaruoti tinkami gauti paramą plotai – nėra žemės ūkio veikloje nenaudotinų plotų (pvz.: kūdra, statiniai);deklaruotas pasėlis atitinka esantį lauke (KVV, KVŽ, MIV, MIŽ, RAV, RAŽ, RUŽ, KRV, KRŽ, PUP, ŽIR, AVI, CUR, KUK, GRI).

Planuojama, jog šie rezultatai bus matomi NMA Informaciniame portale nuo liepos 15 d. ir atnaujinami kas 10 dienų.

Primename, kad deklaruotiems stebimiems laukams yra suteikiamos 4 spalvos:

-žalia spalva deklaruotame lauke rodo, jog įsipareigojimas yra įvykdytas,
-geltona spalva nurodo, jog įsipareigojimas yra stebimas,
-oranžinė spalva reiškia, jog įsipareigojimas neįvykdytas ir artėja termino pabaiga,
-raudona spalva reiškia, kad įsipareigojimas neįvykdytas pasibaigus terminui.

Taip pat planuojama, jog nuo liepos 15 d. juodojo pūdymo įdirbimo atveju ir nuo rugpjūčio 14 d. šienavimo / ganymo atveju pareiškėjai bus individualiai informuojami apie ALNSIS nustatytus neatitikimus, siekiant iš anksto įspėti apie dar neįvykdytus įsipareigojimus.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-10