Žemės ūkio naujienos: 2025-06-12

Ūkininkai, žemės ūkio valdoje naudojantys profesionaliajam ir neprofesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, turi pildyti augalų apsaugos produktų naudojimo popierinį arba elektroninį žurnalą pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse patvirtintą bei nustatytą pildymo tvarką.

Augalų apsaugos produktų profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai turi neviršyti augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytos produkto naudojimo normos bei laikytis etiketėje nurodyto:

-laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio);
-didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo augalų apsaugos produkto panaudojimo kiekio per metus;apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ar melioracijos griovių, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti.

Atkreipiame dėmesį, jog būtina naudoti tik LR registruotus augalų apsaugos produktus arba tapačius LR registruotiems augalų apsaugos produktus.

Profesionaliesiems augalų apsaugos produktų naudotojams taikomi reikalavimai

Profesionalieji augalų apsaugos produktų naudotojai žemės ūkio valdose gali naudoti ir tuos produktus, kuriems išduotas leidimas tiekti augalų apsaugos produktus rinkai ir juos naudoti ne ilgesnį kaip 120 dienų laikotarpį.

Taip pat profesionalieji naudotojai privalo augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose arba jų patalpose, arba pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų atskiroje rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje. Toje patalpoje, kurioje yra laikomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir beicuota sėkla, yra draudžiama laikyti maistą, vandenį, pašarus ir gyvūnus.

Profesionalieji naudotojai privalo turėti galiojantį augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą Europos Sąjungos valstybės narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog augalų apsaugos produktus leidžiama purkšti tik apdorojimo įranga, turinčia galiojančius techninės apžiūros Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos pažymėjimus.

Augalų apsaugos produktų laikymo reikalavimai

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai ar jų patalpos, kuriuose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ar beicuota sėkla, turi atitikti šiuos reikalavimus:

-grindys turi būti atsparios laikomų cheminių medžiagų poveikiui ir nelaidžios skysčiams;
-jose turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir beicuota sėkla pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ir jų patalpose turi būti laikomi lentynose arba ant padėklų.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose, kuriuose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai arba laikomos rakinamos dėžės ar spintos, kuriose saugomi profesionaliajam naudojimui skirti produktai, privalo būti talpyklos su natūraliais (smėliu, pjuvenomis, durpėmis) ar sintetiniais sorbentais, kurie naudojami išsipylusiems ar išsibarsčiusiems augalų apsaugos produktams sugerti ir jų taršai apriboti.

Nepanaudoti profesionaliajam ir neprofesionaliam naudojimui skirti augalų apsaugos produktai ir profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos likučiai saugomi produkto gamintojo pakuotėse. Taip pat pakuotėse turi būti saugoma nepanaudota beicuota sėkla ar jos likučiai.

Tuščios profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų ir beicuotos sėklos pakuotės turi būti laikomos atskiroje pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų patalpų vietoje, o tuščios produktų pakuotės bei produktų likučiai (skirtos profesionaliajam ir neprofesionaliajam naudojimui) turi būti tvarkomi vadovaujantis produktų etiketėse, saugos duomenų lapuose nurodytais ir atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Atkreiptinas dėmesys, jog saugomose teritorijose ir ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose augalų apsaugos produktų profesionalieji ir neprofesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimo reikalavimų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-11

Šįkart NMA darbuotojus mielai sutiko priimti Žemaitijoje įsikūrę paramos gavėjai – daržovių perdirbimo įmonė UAB „Jovaigė“ ir privatus vynininkystės ūkis „Mėmelio vyninė“. UAB „Jovaigė“ – jau ne vieną paramą iš NMA gavusi įmonė, kurios atstovai nedvejodami patvirtino, jog būtent paramos lėšos leido jiems aktyviai judėti į priekį, plėsti savo veiklos apimtis, taupyti ištisus metus siekiant būti konkurencingais ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šiuo metu – tai viena tvirčiausių burokėlių perdirbimo įmonių Europoje, užleidžianti vietą tik Ispanijai ir Prancūzijai. NMA darbuotojams buvo suteikta galimybė apžiūrėti sandėliavimo patalpas bei išmanią paramos lėšomis įsigytą jose naudojamą įrangą, taip pat apsilankyti gamybinėse patalpose, kuriose taip pat dalį darbo atlieka paramos lėšomis įgyti įrenginiai. Tokios paramos panaudojimo galimybės ir pasiekti įmonės rezultatai pasak įmonės atstovų, ir toliau skatins naudotis NMA teikiama parama.

Antrojo NMA paramos gavėjo projektas buvo įvykdytas pagal visai dar naują 2023–2027 metų strateginio plano paramos priemonę, skirtą paremti vynuogių augintojų ir vyno gamintojų Lietuvoje veiklas. NMA darbuotojai smalsiai domėjosi Mėmelio vyno gamintojo Vytauto Dabašinsko patirtimi ir perspektyvas vykdant šią veiklą, nepraleido progos sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria šio sektoriaus atstovai Lietuvoje ir kaip skiriama ES parama gali padėti tokiems ūkiams augti. Tiek NMA darbuotojai, tiek šalia Drevernos įsikūrusio vyno ūkio šeimininkas sutiko, kad susitikimas buvo naudingas dėl galimybės praplėsti žinias, kurios bus naudingos tiek administruojant vynininkystės veiklos vystymo projektus, tiek ateityje siekiant paramos juos įgyvendinti.

Primintina, kad išvykų ciklas „Arčiau paramos gavėjų“ organizuojamas kiekvienais metais, siekiant supažindinti NMA darbuotojus su vykdomais projektais, taip plėsti jų žinias ir kompetenciją, taip pat padėti spręsti paramos gavėjams aktualius klausimus. Planuojami vizitai į įvairiomis veiklomis užsiimančius ūkius – į išvykas darbuotojai vyksta pasirinkę jiems svarbią ar mažiau pažįstamą ūkininkų vykdomą veiklą, turint tikslą gautas žinias panaudoti administruojant skiriamą paramą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-11

Vilkaviškio rajono ūkininkas Irmantas Mačiulis kartu su ūkininku tėčiu Vincu Mačiuliu – ilgamečiai cukrinių runkelių augintojai. Per abiejų ūkius Mažųjų Šelvių kaime šiemet cukriniais runkeliais apsėjo apie 112 ha.

„Mes juos sėjome geru laiku – balandžio viduryje. Šalnos kankino, kankino, bet pas mus ūkiuose runkeliai nenušalo ir nereikėjo laukų persėti“, – kaip pasiteisino pasirinktas sėjos laikas, pasakojo Vilkaviškio krašto ūkininkas I.Mačiulis. Vyras neneigė, kad šalnos taip runkelius pakankino, jog gegužei baigiantis šie dar vis atsigaudinėjo.

Kai orai vis labiau šiltėja, anot runkelių augintojo, laukuose įsibėgėjo priežiūros darbai – purškia žoles. Dabar Vilkaviškio rajone drėgmės pasėliuose užtenka, nėra jokios tragedijos – jie auga. Tačiau ūkininkas žino, jog kituose kaimuose buvo atvejų, kai liauni runkelių daugeliai visiškai nušalo. Labiausiai šalnos runkelius pažeidė Griškabūdžio, Barzdų (Šakių r.) apylinkėse. Ten kai kur augintojams juos teko net atsėti. „Lauksime derliaus. Tik nežinia, koks jis šiemet bus. Dar visa vasara prieš akis. Tik kokia ji bus?“ – retoriškai klausė Irmantas.

Cukrinių runkelių plotus Mačiuliai šiemet padidino, anksčiau augindavo 80–90 ha. Kiek auginti, jiems diktuoja sėjomaina, plotų apimtys susidėlioja pagal laukus. I.Mačiulis teigė, jog runkelių supirkimo kainos šiemet sumažėjusios, bet vis tiek auginti cukrinius runkelius dar apsimoka. „Jie labai svarbūs sėjomainai. Be to, rudenį darbai išsitęsia. Kai turime daugiau darbo, lengviau ūkyje išlaikyti darbuotojus – kad jie užsidirbtų atlyginimus“, – aiškino Mažųjų Šelvių kaimo ūkininkas.

Mačiuliai be cukrinių runkelių šiemet dar augina pupas. Jos sudygo neblogai, auga, bet, anot augintojo, pupos yra tokia kultūra, kurios derlių prognozuoti labai rizikinga. Dar pamena labai prastą pernykštį pupų derlių, bet vėl jas sėjo, nes Mačiuliams svarbi sėjomaina. Ūkininko teigimu, po pupų tame lauke vėliau užauga labai gražūs kviečiai, o po cukrinių runkelių augimo laukas būna tinkamas vasariniams kviečiams.

Šiemet Mačiuliai taip pat augina žiemkenčių, rapsų. Pastarieji ūkio šeimininkams šį pavasarį per žydėjimą sukėlė rūpesčių, tad rapsų laukus apžiūrėjo draudimo atstovas. „Atskiruose laukuose rapsams žalos yra padaryta minimaliai, bet labai dar nepakenkė, derliaus bus mažiau, tad tragedijos dar nėra. Negaliu skųstis“, – atsisveikindamas ūkininko dalia nesiskundė I.Mačiulis.

Šį pavasarį cukrinius runkelius žemdirbiai sėjo kovo pabaigoje, kiti – beveik mėnesiu vėliau.

Atsėjo atskirus laukus

ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis neneigė, kad šiemetė cukrinių runkelių sėja Sūduvoje, Zanavykijoje, buvo pradėta ankstokai. „Turbūt apie 50 proc. pasėjome per šiltąjį ankstyvąjį laikotarpį, po savaitės buvo gerokas atšalimas, o po jo pasėjome likusią dalį. Viskas būtų normalu, jeigu ne vėliau prasidėjusios šalnos, kurios daugiausia pridarė „reikalų“. Aišku, dar ir sausra prisidėjo. Sudygimas nebuvo toks tolygus ir gražus, kokio norėtų augintojai. Bet po to spustelėjo šalnos. Bent mūsų krašte – Barzduose (Šakių r.) – padarė nemenkų nuostolių – iššalo 10–15, o kai kam šiame regione gal ir 20 proc. runkelių. Tad žemdirbiams teko juos atsėti“, – aiškino ŽŪK vadovas.

A.Pališkis: „Atsėto ploto nėra tiek daug, bet žinant šių metų cukrinių runkelių supirkimo kainą, kuri tikrai maža, runkelių auginimas yra nelabai rentabilus.“

Kai kuriems ūkininkams teko atsėti net ištisus laukus. A.Pališkis neneigė, kad jie patys savo ūkyje atsėjo 4 ha nušalusių runkelių lauką. Jo pastebėjimu, iššalo ten, kur labiau užsilaikė šaltis. Tad ir kituose runkelių pasėliuose persėti teko iššalusias lomas, kai kur atsėjo iššalusias juostas. Pasak A.Pališkio, su runkelių sėjamąja triūsė ne tik savo laukuose – patalkino ir kaimynams.

„Skaičiuojant procentais, atsėto ploto nėra tiek daug, bet žinant šių metų cukrinių runkelių supirkimo kainą, kuri tikrai maža, nekonkurencinga, runkelių auginimas yra nelabai rentabilus. Prie to prisidės ir išlaidos atsėjimui – sėklos brangios, kainuoja ir darbas. Tad atsėjimas tą menką galimą pelną dar labiau sumažins“, – svarstė A.Pališkis.

Be to, pasak ŽŪK vadovo, per 30 cukrinių runkelių auginimo metų jo praktikoje pirmas kartas, kad pavasarį teko atsėti nušalusius runkelius. Yra ne kartą pasitaikę, kad būdavo užplakami liūties, užmirkdavo ar dėl kitų priežasčių nesudygdavo.

„Bet kad šalnos vos sudygusius runkelius visiškai nukąstų, man dar taip nebuvo pasitaikę. Tarpusavyje kolegos ūkininkai kalbamės ir stebimės – nė vienas tokio atvejo neatmena, kad nušaltų runkeliai per šalnas. Su tokiu reiškiniu susidūrėme pirmą kartą“, – teigė Barzduose agroserviso įmonei vadovaujantis A.Pališkis.

Šalčiui jautrių runkelių daigų gal nebūtų šalnos pažeidusios, jeigu jos būtų trukusios vieną kitą rytą, tačiau šį pavasarį jos trukdavo gana ilgai ir buvo kur kas stipresnės. Nepaisant tekusių išbandymų, Zanavykijos krašto ūkininkai pastebi, kad laukuose šilti bei drėgni orai daro savo – jau dygsta ir naujai atsėti runkeliai, ir tie, kurie dėl buvusios sausros anksčiau nebuvo sudygę. Tad dabar vaizdas laukuose kasdien keičiasi į gerąją pusę, bet dar lieka darbų – kovoti su piktžolėmis.

Tikisi vidutinio derliaus

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad pavasarį šiam fabrikui runkelius auginančiuose ūkiuose būta įvairių rūpesčių. Jo teigimu, cukrinių runkelių sėja ūkiuose buvo gana sklandi, bet kai prasidėjo laukų purškimai, pasėlių priežiūros darbai, jie kai kam sutapo su naktinėmis šalnomis. Tokia gamtos išdaiga labai pristabdė darbus – kai kurios piktžolės jau buvo per didelės, kad jas būtų galima purkšti. Negana to, kai kur ankstyvą pavasarį buvo ir sausoka. Tačiau gegužės antroje pusėje visur pasėliai gavo daugiau ar mažiau kritulių, todėl sausros nebeliko – situacija pasitaisė.

S.Mozerio duomenimis, pavasarinės šalnos, dienos ir nakties temperatūrų skirtumai pasėlius pažeidė, bet labai nedaug – tik pas kai kuriuos ūkininkus. Nėra taip, kad būtų nušalę ištisi laukai. „Kai kurie ploteliai pakąsti, bet nėra, kad pas kurį nors ūkininką būtų visas laukas nušalęs. Tik šalnos labai trukdė kontroliuoti piktžoles. Kai šalnos, negalima purkšti. Jeigu nupurški per šalnas, augalas patiria dvigubą stresą ir žūsta. Daug kur vyravo būtent ši problema – nebuvo galima laiku nupurkšti, tad kai kuriuose laukuose piktžolių daugiau negu būdavo tuo pačiu metu ankstesniais metais“, – aiškino Kėdainių cukraus fabriko žemės ūkio direktorius.

Dabar Vidurio Lietuvos cukrinių runkelių augintojų lūkestis, kad runkeliai pagal vasaros laiką pasivytų norimą augimo lygį ir toliau gerai vystytųsi. Tą, anot S.Mozerio, jie ir mato laukuose. „Dabar po lietaus gavę šilumos iš tikrųjų jie labai sparčiai auga. Bet yra vietų, kur runkeliai šiam metų laikui jau turėtų būti augesni“, – kalbėjo jis.

S.Mozerio pastebėjimu, galbūt keletas augintojų ir per anksti šiemet runkelius pasėjo. Todėl pavasarinės šalnos trukdė sudygusius runkelius laiku nupurkšti, runkeliai dygo lėtai, o piktžolės augo greitai. „Bet vidutiniškai sėjos laikas daugiau ar mažiau buvo pasirinktas optimalus. Daugeliu atvejų geriausiai pasiteisino tiems, kurie labai neskubėjo, sėjo apie balandžio vidurį, tai atitinka mūsų vidutinį daugiametį sėjos laiką“, – aiškino jis.

Runkelių perdirbėjai viliasi, kad dėl šilto oro ir pakankamos drėgmės cukrinių runkelių augimo „duobės“ turėtų pamažu išsilyginti. Žinoma, anot S.Mozerio, iki nuėmimo – dar ilgas auginimo kelias, dar daug kas gali nutikti – prašniokšti liūtys, iškristi ledų kruša, alinti sausros, užpulti kenkėjai. Sprendžiant iš to, kas dabar yra laukuose, S.Mozeris beveik neabejoja, kad būsiąs tikrai ne blogesnis nei vidutinis cukrinių runkelių derlius. Perdirbėjai ruošiasi ir naujoms deryboms su ūkininkais dėl runkelių auginimo 2026–2027 metais.

Pradžia – pilna netikėtumų

Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas, UAB „Klauso ūkis“ direktorius

Šiemet dėl pavasarinių šalnų buvo daug abejonių. Atrodė, kad lauks masiniai atsėjimai, nes šalnos, liaudiškai tariant, buvo „kietos“ – vietomis siekė 8–10 laipsnių šalčio. Bet kažkaip šalnos gal apėmė ne cukrinių runkelių auginimo regionus. Vis dėlto šalnų pakąstų runkelių Lietuvoje buvo. Tą matome pagal sėklų poreikius – užsakymus. Suvalkijos regione buvo keletas atvejų, kai nušalo lomose, lengvesnėse dirvose sudygę runkeliai, ten reikėjo kažkiek atsėti. Bendrai paėmus, atsėjimų situacija geresnė, negu atrodė sprendžiant pagal šalnas. Tiek daug atsėti neprireikė – kalbame apie keliasdešimt hektarų per visą Lietuvą.

Šiaip pavasaris, ūkiškai pasakius, „sumaltas“ – vyravo šalnos, o dalyje Lietuvos dar buvo ir pakankamai sausa. Sausra grasino ypač Pietų Lietuvai. Šiaurės regione lietaus šiek tiek buvo, bet cukriniai runkeliai dėl pavasarinių šalčių vystosi gana sunkiai. Kiek teko kalbėtis su cukraus fabrikų atstovais, pasėlių tankis yra normos ribose, bet runkelių augimas pagal datą atsilieka. Nors runkeliai „stovi“, piktžolės nemiega, joms ir žemesnė temperatūra nėra tokia baisi. Tad yra situacija, kai belaukdami optimalaus purškimo laiko, ūkininkai užsiaugino piktžoles ir nespėjo sukovoti, bet žengiame į priekį. Šiemet cukriniai runkeliai silpnesni, tikėtina, kad nebeturėsime rekordinių derlių, kaip pernai, nors galbūt vasara dar gali viską ištaisyti, nes runkeliai pakankamai pakantūs augalai. Ne vieną kartą jie tą yra mums įrodę.

„Klauso ūkyje“ cukriniai runkeliai sudygę neblogai. Palyginti su pernai, šiemet pasėta 20 proc. cukrinių runkelių mažiau – vietoje 400 ha belikę 320 ha cukrinių runkelių. Kėdainių cukraus fabrikas visiems augintojams mažino auginimo plotus 19 proc. Rinkdamiesi optimalų sėjos laiką į labai ankstyvus sėjimus nesižvalgėme, nes pasėta sėkla stovi dirvoje, po truputėlį išsikvepia beicų apsauga, atsiranda pavojus begulinčiai sėklai, kad daigai pradės sirgti pašaknio ligomis, kad silpnus daigus nukirs galbūt pasirodžiusios spragės. Buvome linkę palaukti, kol dirva pradžius ir sėjome balandžio viduryje, kai jau atsirado sėjos „langai“.

Lietuvoje pirmoji cukrinių runkelių sėja šiemet prasidėjo kovo 20 dieną. Atrodė, gal ir teisingas sprendimas, bet ūkiuose, kurie anksti pasėjo, pavasario šalnos viską atsuko į kitą pusę. Mes linkę sėti truputėlį vėliau, kad dirva būna šiltesnė – tada greičiau sudygsta sėklos, galbūt piktžolės „nepabėga“ taip, kaip „pabėgtų“ pasėjus anksti. Būna mažesnė žyduolių tikimybė.

Šiais metais ūkininkai turėtų atidžiau prižiūrėti pasėlius, nes tokios šalnos paskatins vieno kito runkelio sužydėjimą. Runkeliai – dvimečiai augalai ir, moksliškai tariant, įvyksta vernalizacija, jeigu runkeliui pirmaisiais metais pasirodo, kad jau žiema aplankė, tai jis genetiškai užprogramuotas norėti žydėti. Kuo šaltesni pavasariai, tuo daugiau pasitaiko laukuose žyduolių. Nors auginamos veislės genetiškai užprogramuotos, kad nežydėtų, vis dėlto, jeigu žemų temperatūrų suma yra tokia, kad ji palanki žyduolių pasirodymui, tai jų tais metais gali būti šiek tiek daugiau. Šiais metais daugelio ūkininkų tas dar irgi laukia.

Žydintis runkelis netinkamas perdirbimui, o jeigu ūkininkas žyduolio nepašalins iš lauko arba nesunaikins jo laiku, nesubrendus dar sėkloms, tuomet prisisėja vadinamų laukinių piktžolinių runkelių, kurių net runkelių chemija nebenori ir nebegali „imti“. Reikia naudoti paprasčiausius herbicidus, norint sunaikinti runkelių pabiras. Negana to, kai grįžta runkeliai vėl į tuos pačius laukus, iš dirvoje pasilikusių sėklų sudygsta ūkiniai runkeliai, jų chemija „neima“ ir tada kyla didelių problemų. Teko matyti, kad žyduoliai tiesiog nepramušamai padengia runkelių pasėlį ir ten niekas nebeužauga. Jeigu ūkininkai apsileidžia ir nepašalina žyduolių, tai po truputėlį užteršia savo laukus ir pamažu laukai tampa netinkami runkelių auginimui. Todėl žyduolius reikia šalinti ne vieną kartą ir gaudyti jų pasirodančias „bangas“.

Sektoriuje išlieka bendrosios problemos – Lietuvoje registruotas tik vienas insekticidas, skirtas naudoti cukrinių runkelių plotuose. Sisteminių insekticidų, kuriais būtų galima naikinti kenkėjus – runkelines muses arba amarus, kurių kontaktiniais insekticidais nesunaikinsime, irgi nėra. Bet tai visos Europos problema. Europos Komisija naikina registruotus chemikalus turėdama kitų tikslų – žmonių, gyvūnijos ir gamtos apsaugai, tvarumui, bet dėl to žlunga cukraus pramonė. Kai nebelieka įrankių, nebelieka ir noro auginti.

Jau pora metų Austrijoje nesurenkama runkelių auginimo plotų, šiais metais ten fabrikas jau uždaromas. Kaip uždaromas ir kitas cukraus fabrikas Čekijoje dėl to, kad nėra nei insekticidinių, nei fungicidinių augalų apsaugos priemonių – visos uždraustos. Kol kas šios tendencijos aktualiausios Europos Pietuose, kur ir ligos, ir kenkėjai pasireiškia žymiai intensyviau. Pernai ten prisidėjo ir kita didelė problema – sausra išnaikino nemažus kiekius derliaus, be to, atsiranda nauji kenkėjai, naujos ligos, „guminiai“ runkeliai, cikadų pažeidimai. Galima sakyti, kad runkelių auginimas pamažu traukiasi į šiaurę. Tokia tendencija Lietuvai galbūt yra palanki bent tol, kol kartu su klimato atšilimu iš paskos nėra atėjusios ligos ir kenkėjai, kurie naikina runkelių auginimą ir cukraus pramonę Pietų ir Vidurio Europoje.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-06-09

Kol kas šio krašto žemdirbiai dar tik skaičiuoja būsimus nuostolius, tačiau akivaizdu, jog jie bus milžiniški. Laukuose telkšo didžiulės balos, skęsta pasėliai. Dalis jų tikrai išmirks, supus, o ir tie, kurie išliks, greičiausiai bus silpnesni, juos lengviau puls ligos.

„Vienas mano 10 ha vasarinių kviečių plotas šiuo metu yra po 10–15 cm vandens sluoksniu. Pasėliai jau gelsta, greičiausiai iš jų nieko neliks. Kad ir kaip gaila, gamtos neįmanoma kontroliuoti, todėl belieka susitaikyti ir daryti tai, kas priklauso nuo mūsų. O derlių turėsime tokį, kokį duos Dievas“, – kalbėjo Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, ūkininkaujantis Vidmantas Meilus.

Jis pasakojo, kad jo kraštas nuo lietaus nukentėjo ne tik gegužės 29-osios naktį. Lietus Rokiškio rajoną be pertraukos merkia pastarąsias dvi savaites.

„Stoja visi ūkio darbai, nes neįmanoma įvažiuoti į laukus. Neina sėti grikių, purkšti rapsų. Bent jau rapsus purkšiu iškart, kai tik bent šiek tiek pradžius. Juk terminai nelaukia“, – kalbėjo V.Meilus.

Gali tekti ilgai laukti

Kitas Rokiškio krašto ūkininkas Vytis Baškevičius pasakojo nuolat matuojantis kritulių kiekius. Jo teigimu, per pastarąsias 10 dienų šiame rajone iškrito mažiausiai 150 mm lietaus.

„Aišku, didžiausias kiekis buvo prieš keletą dienų. Tuomet bent jau mano turimoje matuoklėje vieną rytą buvo 15 mm vandens, o jau kitą – 70 mm. Vadinasi, per parą iškrito 55 mm kritulių. Pas kitus pažįstamus ūkininkus drėgmės buvo dar daugiau“, – pasakojo ekologinio ūkio savininkas V.Baškevičius.

Kaip ir V.Meilus, jis labiausiai apgailestavo, kad dėl nepalankių orų sąlygų stoja visi ūkio darbai. V.Baškevičius pasakojo, jog dėl to, kad negali su traktoriumi įvažiuoti į laukus, kol kas liko nepasėta 20 ha avižų. Vietoje jų greičiausiai ūkininkui teks sėti grikius arba garstyčias.

„Jei daugiau nelytų, į laukus įvažiuoti galėčiau gal po savaitės ar dviejų. Šis pavasaris tikrai neeilinis. Iš pradžių šalnos apkandžiojo pasėlius, net dobilų augimą sustabdė, o dabar dar tas nežmoniškas lietaus kiekis kaišioja pagalius į ratus! Pernai mūsų rajoną irgi buvo nuskalbusi didžiulė liūtis, bet tada ji buvo labiau lokali, žalos pridarė tik nedideliame plote. Apskritai, praėjusiais metais pavasaris taip pat buvo drėgnas, bet tada viskas greitai išdžiūvo ir didelių problemų neturėjome. Šiemet viskas jau kitaip“, – kalbėjo V.Baškevičius.

Skirtinga situacija

Dar vienas Rokiškio rajono, Jūžintų seniūnijos, žemdirbys Domantas Davainis sakė, jog didžiosios dalies jo valdomų laukų minėta liūtis pernelyg nepaveikė. Labiausiai baiminosi, kad dėl drėgmės nesupūtų žirnių plotai. Kaip ir kiti kalbinti pašnekovai, vyras negali įvažiuoti į laukus, todėl stoja dauguma numatytų darbų.

„Technologinės vėžės pilnos vandens, žemės dirbti negalime, visur telkšo balos. Kol kas lieka nepasėti grikiai. Pagrindinės mano žemės – Panemunėlėje. Kai visą rajoną skalbė liūtis, čia iškrito tik 23 mm kritulių. Turiu laukų ir prie Sartų. Ten situacija daug blogesnė. Ten keliai išplauti, grioviai pilni vandens. Kastuvais net teko vandenį semti į griovius, kad greičiau pradžiūtų. Manau, prie mūsų namų užteks 3–4 dienų, kad vėl būtų sausa, tačiau kitur gali neužtekti ir dviejų savaičių“, – prognozavo D.Davainis.

Augalininkystės ūkį valdantis žemdirbys nedrįso prognozuoti šio sezono derliaus, tačiau pripažino, kad gerų rezultatų tikėtis greičiausiai jau neverta, nes būsimam derliui pakenkė ne tik liūtys, bet ir pavasarinės šalnos.

Patys tvarkosi

Kalbinti Rokiškio rajono žemdirbiai pasakojo, kad šį kraštą nusiaubusios liūtys dar labiau į viešumą iškėlė senas melioracijos įrenginių problemas. Kaip ir didžiojoje dalyje Lietuvos, šiame krašte melioracijos įrenginiai yra gerokai nusidėvėję. Daug metų veikęs drenažas prastai funkcionuoja, o grioviai dėl užžėlimo sąnašomis neatlieka savo funkcijos. Siekdami, kad jų valdomuose plotuose nestovėtų vanduo, ūkininkai patys visomis išgalėmis stengiasi juos melioruoti.

„Melioracijos sistemas tvarkome asmeninėmis lėšomis arba su vietos savivaldybės pagalba. Tenka investuoti tikrai nemažas pinigų sumas. Dauguma žemdirbių supranta, kad jei melioracijos įrenginiai tinkamai nefunkcionuos, gero derliaus tikėtis neverta“, – svarstė V.Baškevičius.

Tiesa, jis pabrėžė, kad net puikiai veikianti melioracijos sistema nepajėgi apsaugoti laukų nuo tokių gausių liūčių, kokios neseniai nusiaubė Rokiškio rajoną.

„Mūsų vietovė gana kalvota, tad daug vandens nusėda pakalnėse. Jei kritulių kiekis per parą neviršija 20 mm, vanduo dar spėja susigerti į žemę, tačiau jei palyja gausiau, jau niekas nepadeda“, – sakė V.Baškevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-06-11

Svarbu: šiuo metu skelbiami AŽ_DRLT duomenys yra preliminarūs. Galutiniai duomenys, naudojami einamųjų kalendorinių metų žemės mokesčio apskaičiavimui, bus paskelbti liepos mėnesio pabaigoje.

Apleistos žemės ūkio naudmenos nustatomos visų paskirčių žemės sklypuose, tačiau padidintas žemės mokestis taikomas tik žemės ūkio paskirties apleistų žemės sklypų turėtojams, kurių žemės sklypuose apleistos žemės plotas viršija 10 arų.

Raginame žemės sklypų valdytojus:
Peržiūrėti AŽ_DRLT duomenis:

-interaktyvioje atvirų duomenų platformoje www.regia.lt – pasirinkite savivaldybę ir pažymėkite sluoksnį „NT verčių zonos ir apleistos žemės”;
-interneto svetainėje www.geoportal.lt/az – paieškos lauke įveskite žemės sklypo unikalų numerį (žemės sklypo ribos šioje svetainėje nepateikiamos);
-interaktyviose platformose ŽISIS (https://zisis.lt/) ir GEOPORTAL (www.geoportal.lt);
-Nacionalinės mokėjimo agentūros mobiliojoje programėlėje „NMA agro“.

Pastebėjote netikslumų?

-siekdami išvengti padidinto žemės mokesčio einamaisiais kalendoriniais metais, apie AŽ_DRLT duomenų netikslumus informuokite ŽŪDC iki 2025 m. liepos 1 d. el. paštu: apleistoszemes@zudc.lt.

Jeigu nespėjote informuoti ŽŪDC iki 2025 m. liepos 1 d.

-bus taikomas padidintas žemės mokestis, tačiau jis bus grąžintas ateinančių metų pradžioje, jei apie duomenų netikslumus ŽŪDC bus informuotas iki gruodžio 1 d.
Duomenų tikslinimas pagal žemės sklypų planus

ŽŪDC pastebi, kad nemaža dalis žemės sklypų savininkų nežino, kad apleistų žemių plotai gali būti tikslinami pagal žemės sklypų planus, kuriuose šie plotai pažymėti kaip kitos žemės naudmenos (🌿 krūmai, 🌳 želdiniai, 🌫️ pelkės, ⚠️ pažeista ar nenaudojama žemė).

Rekomenduojame visiems žemės sklypų savininkams peržiūrėti turimus žemės sklypų planus ir įsitikinti, ar jų žemės sklypuose nustatytos apleistos žemės plotai nėra jau pažymėti kaip kitos naudmenos.

Pastebėjus, kad apleistos naudmenos nustatytos tose sklypo dalyse, kurios plane pažymėtos kaip kitos naudmenos, ŽUDC pateikite šiuos dokumentus:

-žemės sklypo planą;
-Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Šiuos dokumentus siųskite el. paštu: apleistoszemes@zudc.lt

Jei ŽŪDC įvertinęs dokumentus nustatys, kad apleistų žemės ūkio naudmenų plotai buvo nustatyti ne žemės ūkio naudmenose – duomenys bus pakoreguoti.

Žemiau pateikiamas ortofotografinio žemėlapio fragmentas su rožinės spalvos kontūrais – tai apleisti plotai, kurie buvo pašalinti iš AŽ_DRLT pagal pateiktą planą, nes buvo priskirti krūmams (kitoms naudmenoms).

Ką daryti, jei pagal turimą žemės sklypo planą AŽ_DRLT netikslinamas?

Norėdami išvengti padidinto žemės mokesčio, žemės sklypų savininkai gali:

-Pašalinti sumedėjusią augaliją. Primename, kad siekiant kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius, esančius nuosavybės teise valdomame žemės sklype, reikia gauti savivaldybės (seniūnijos) leidimą;
-Atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenis, pakeičiant naudmenų kategoriją (t.y. ir žemės sklype esančią sumedėjusią augaliją išskiriant kaip kitas (ne žemės ūkio) žemės naudmenas (krūmai, želdiniai, pelkės, pažeista, nenaudojama);
-Parengti miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinį pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, kuriame apleistų žemės ūkio naudmenų plotai būtų pažymėti mišku;
-Inventorizuoti plotą ir įtraukti jį į miškų kadastrą – tai reiškia atlikti medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizaciją bei mišku apaugantį plotą įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip mišką pagal Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše nustatytą tvarką.

Atlikus vieną iš aukščiau nurodytų veiksmų, būtina apie tai informuoti ŽŪDC.

Tai galima padaryti šiais būdais:
per www.geoportal.lt/az,
el. paštu apleistoszemes@zudc.lt,
telefonu +370 682 36302.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-06-11