Žemės ūkio naujienos: 2025-06-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė – už stumbrų, lūšių ir meškų padarytos žalos atlyginimą ūkininkams
Vyriausybė palaiko ankstesnės kadencijos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus iniciatyvą ūkininkams atlyginti nuostolius už stumbrų ištryptus laukus, rudųjų lokių išvartytus bičių avilius ar lūšių papjautas avis bei kitą nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė teigiamai Aplinkos ministerijos išvadai dėl tokių Seime svarstomų Medžioklės bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisų.
Vis tik siūloma jas patobulinti, patikslinant, kas bei kokiais atvejais galėtų gauti kompensacijas už laukinių gyvūnų žalą.
K. Starkevičius ir dar keli ankstesnės kadencijos parlamentarai siūlė, kad žala būtų atlyginama daržovių, sodų, vaiskrūmių augintojams, bitynų bei ūkinių gyvūnų savininkams.
Aplinkos ministerija siūlo praplėsti kompensaciją galinčių gauti asmenų ratą ir įstatyme nustatyti, kad teisę į ją turėtų asmenys, turintys, valdantys arba naudojantys žemę, mišką arba vandens telkinius, taip pat ūkinių gyvūnų savininkai ar laikytojai.
Tačiau išmokas ūkininkai gautų su viena sąlyga – jeigu ir patys dėtų pastangas apsisaugoti nuo gyvūnų daromos žalos.
Žalai atlyginti lėšų iniciatoriai siūlo ieškoti Aplinkos apsaugos rėmimo programoje.
Jų teigimu, pataisos skatintų ūkininkus aktyviau rūpintis savo turto apsauga.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2018–2024 metais meškų pastebėta 69 kartus. Be to, skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena iki 150 lūšių.
Neoficialaus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) meškų žemėlapio duomenimis, šiemet 17 kartų meškos Lietuvoje nufilmuotos, užfiksuoti jų pėdsakai arba ekskrementai. Pernai meškos ar jų ženklai fiksuoti 19 kartų.
Lietuvoje daugėja ir stumbrų: 2023-aisiais jų suskaičiuota 308, 2016 metais – 182. Daugiausia 2023 metais jų fiksuota Kėdainių rajone – 207. Dėl nuolatinio stumbrų vaikymo nuo pasėlių gyvuliai kerta „Via Baltica“ magistralę ir nuklysta į Kauno bei Jonavos rajonus.
Lietuvos žemės ūkis tarptautinėje arenoje: nuo „Expo 2025“ iki potencialių Japonijos investuotojų
Pasaulinėje parodoje „Expo 2025 Osaka“ dalyvauja ir Lietuvos verslo atstovai, kurie lankytojams pristato mūsų šalies kultūrą, kulinarinį paveldą, verslo bei turizmo galimybes, taip pat pabrėžia siekius stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Lietuvos ir Latvijos stende susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Christophe Hansen ir aptarė aktualius ES žemės ūkio sektoriaus klausimus.
Parodos metu vyko įvairūs „Maisto savaitės“ renginiai, vienas svarbiausių – Europos Komisijos organizuotas tarptautinis simpoziumas „Tvarumas ir inovacijos žemės ūkio ir maisto sektoriuje“. Jame ministras I. Hofmanas skaitė pranešimą, kaip technologiniai sprendimai ir inovacijos gali padėti kurti atsparesnį, tvaresnį žemės ūkį bei prisitaikyti prie klimato kaitos ir globalių iššūkių.
Vizito Japonijoje metu ministras taip pat susitiko su šios šalies viešojo maitinimo sektoriaus asociacija „Nihon Kyūshoku Rengōkai“ bei jos nariais. Aptartos galimybės Lietuvos gamintojams tiekti aukštos kokybės maisto ir žemės ūkio produktus Japonijos rinkai bei plėtoti bendradarbiavimą kuriant inovatyvius sprendimus viešojo maitinimo sektoriui.
Dar vienas svarbus dvišalio bendradarbiavimo akcentas – susitikimas su žinoma Japonijos maisto pramonės įmone „Ajinomoto“, kuri gamina greitai paruošiamus produktus ir aktyviai ieško galimybių investuoti užsienyje. Kompanija domisi investicijomis Lietuvoje dėl mūsų šalies turimų žemės ūkio žaliavų ir potencialo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus. Susitikime nutarta ruoštis Japonijos verslo atstovų vizitui į Lietuvą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-16
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2025 m. balandžio mėnesį eksportavo 29 proc. mažesnį grūdų kiekį negu praėjusių metų analogišku laikotarpi
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų balandį eksportavo 226,45 tūkst. t grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (82,61 proc. arba 187,07 tūkst. t) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Estiją, Lenkiją, Nyderlandus, Ispaniją, Portugaliją, Šveicariją, Nigeriją, Madagaskarą ir Senegalą (vidutinė kaina – 225,34 EUR/t).
Miežiai (38,18 tūkst. t) buvo išvežti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Airiją ir Alžyrą (vidutinė kaina – 196,80 EUR/t), o ankštinių augalų grūdai (žirniai ir pupos) eksportuoti į Latviją, Lenkiją ir Norvegiją (2,33 tūkst. t, vidutinė kaina – 277,83 EUR/t).
Rapsų eksportas 2025 m. balandžio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo mažesnis 34,43 proc. (sudarė 6,98 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją ir Suomiją (vidutinė kaina – 539,30 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, 2025 m. Birželio 9 d. Nr. 6 (464)
Belaukiant šiltesnių orų: kokius darbus dar turi padaryti ūkininkai?
Pastarųjų dienų nepastovūs orai įnešė nemažai sumaišties šalies ūkiuose: kol vienoje Lietuvos pusėje laukai skendo nuo lietaus pertekliaus, kituose regionuose tvyrojo malonesnės nuotaikos. Vis dėlto, kaip atsiliepia regionų agronomai, ūkininkai viliasi sulaukti palankesnių orų javų ir kitų kultūrų augimui, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji birželio pusė Suvalkijos ūkiams – kupina emocijų: jei gegužę nušalę rapsai atnešė nerimo dėl būsimo derliaus, palankiai augantys žieminiai ir vasariniai javai, taip pat ankštiniai augalai nuteikia džiugiai. Pasak šiame regione dirbančio „Linas Agro“ agronomo Egidijaus Bačinsko, ūkininkai dabar laukia šiltesnių ir sausesnių orų.
„Ką pažeidė šalnos ir kenkėjai, to jau nepavyks atstatyti: tai ypač pasakytina apie rapsus. Tačiau žieminiai kviečiai – ir pakankamai išsikeroję, ir tuoj pradės žydėti, tad jų būklė – gera. Dėl didesnio drėgmės kiekio geriau auga vasariniai pasėliai, taip pat pupos ir žirniai. Jei ši vasara bus palanki, be didesnių vėtrų ir audrų, matysime gražiai augančius javus“, – teigia E. Bačinskas.
Jis priduria, kad regiono ūkininkų darbų sąraše laukia pasėlių apsauga fungicidais – nuo varpų fuzariozės, septoriozės, taip pat insekticidais – nuo javus puolančių amarų.
„Be viso to, reikės dar sustiprinti augalus maitinamaisiais preparatais per lapus – po to, kai pasėliai, ankštiniai augalai bus apsaugoti fungicidais ir insekticidais. Tam pravers skystos azotinės „Green UP“, azoto, fosforo ir kalio pagrindu sukurtos trąšos „Yelia NPK“ arba „Ubinas NPK“ bei sieros – „Thiomax OIL“, – tikina specialistas.
Ūkininkai Žemaitijoje ruošiasi pasėlių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų
Tuo metu Remigijus Laucius, „Linas Agro“ agronomas Žemaitijoje, teigia, kad šio regiono ūkininkai labiausiai nerimauja dėl jų pasėlius puolančių ligų ir kenkėjų. Anot jo, didelė drėgmė ir neaukšta oro temperatūra sudaro itin palankias sąlygas plisti negandoms.
„Drėgmė laukuose laikosi ir laikysis tol, kol nesulauksime pakankamai saulės bei šilumos. Todėl ūkininkai skuba atlikti žieminių pasėlių purškimus fungicidais nuo varpų ligų Tačiau dėmesio reikalauja ir kiti augalai: netrukus prasidės vasarinių javų žydėjimas, tad bus būtina juos apsaugoti ir fungicidais, ir insekticidais. Vis dėlto, dėl netinkamų oro sąlygų ūkininkai yra priversti atidėti purškimus“, – sako R. Laucius.
Specialisto teigimu, ūkiai Žemaitijoje susiduria ir su kita problema – antrąja piktžolių banga. Pasak jo, piktžolės plinta tiek tarp javų, tiek tarp kukurūzų, pastaruosius taip pat reikės sustiprinti papildomomis maistinėmis medžiagomis.
„Kartu su kukurūzais galvas aukštyn kelia piktžolės, tad jas pirmiausia ir reikėtų sukontroliuoti. Tuomet šiuos augalus vertėtų sustiprinti preparatais, turinčiais fosforo „Starmax Mn“ ir cinko „Vitastar Zn“. Fosforas reikalingas kukurūzų šaknims sustiprinti, o cinkas – augimui skatinti.
Be abejo, reikia ir šilumos, tad realaus augimo spurto galima tikėtis antroje birželio pusėje“, – teigia R. Laucius.
Šiaurės Lietuvos ūkininkų nuotaikos – pakankamai geros
Kur kas labiau drėgme džiaugiasi Šiaurės Lietuvos regiono ūkininkai. Pasak čia dirbančios „Linas Agro“ regiono agronomės Modestos Labanavičienės, ūkiuose pasėliai ir ankštiniai augalai auga pakankamai gražiai.
„Kiek daugiau nerimo jaučiama dėl vasarą pasitaikančių vėtrų, audrų ir jų išguldomų pasėlių. Tačiau stabili drėgmė, kai lyja su pertraukomis, leidžia džiaugtis kokybiškai augančiais javais ir kitais augalais. Žinoma, skirtinguose rajonuose turime skirtingą situaciją, bet vertinant bendrai, didesnių negandų ūkininkai nesitiki“, – pasakoja M. Labanavičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių iššūkių regione – ligos, ypač varpų fuzariozė. Anot specialistės, tai lemia, jog dalis ūkininkų savo laukus jau trečią kartą turės apsaugoti fungicidais.
„Apačioje, ties dirvožemiu, turime daug drėgmės, todėl sąlygos plisti ligoms – itin palankios. Jei pernai ir užpernai ūkininkai pasėlius fungicidais apdorojo vos kartą, kai kurie į laukus šiemet išvažiuos net trečiąsyk. Todėl saulės ir jos šilumos laukiame kaip išganymo. Vis dėlto, net ir ji gali pakenkti: prasidėjus žirnių ir pupų žydėjimui, saulė gali išdeginti žiedynus, o tai neleis užmegzti vaisių“, – pabrėžia žemės ūkio įmonės atstovė.
Prognozuoja: šiemet – ankštinių augalų metai
Su varpų fuzarioze susiduria ir ūkininkaujantieji Rytų Lietuvoje. Kaip aiškina regiono „Linas Agro“ agronomas Arnoldas Reimeris, ši liga pasirodė po kelių metų pertraukos: tam įtakos turėjo itin drėgni orai.
„Tiek pernai, tiek užpernai turėjome itin sausas vasaras, tad ir fuzariozės apraiškų praktiškai nebuvo. Tačiau dabar ji apėmusi tikrai nemažus laukų plotus, ir ją sunku kontroliuoti. Geriausia tai daryti pasitelkus priemones, turinčias metkonazolo, protiokonazolo ar tebukonazolo. Vėliau imtis kokybinio purškimo ir stiprinti žieminius kviečius produktais su azotu „Green UP“, kaliu „Alcygol K“, siera „Thiomax OIL“ ir pan.“, – sako A. Reimeris.
Tačiau specialistas pastebi, jog Rytų Lietuvos ūkininkų nuotaikos – pakankamai geros, ypač dėl pupų ir žirnių. Anot jo, ne itin malonius vasaros orus šie augalai išnaudoja puikiai.
„Jei vėsi, kritulių kupina vasara nėra itin palanki kviečiams ir kitiems javams, pupos ir žirniai auga tikrai nuostabiai, ši drėgmė – jiems į naudą. Todėl būtų galima teigti, kad šie metai – ankštinių augalų metai“, – tikina „Linas Agro“ regiono agronomas.
Šaltinis: linasagro.lt, 2025-06-16
Ūkininkai protestuos prieš mokesčių reformą – rengiamas įspėjamasis piketas
Seimui tęsiant mokestinių pakeitimų svarstymus, dalis ūkininkų bendruomenės ruošiasi protestuoti prieš politikų svarstomas mokesčių korekcijas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir kitų ūkininkų organizacijų įspėjamasis piketas vyks ketvirtadienį prie parlamento. „Įspėjamoji protesto akcija vyks tuo pat metu, kai bus priiminėjami mokestiniai įstatymai. Norime pasisakyti, kad esame nustebinti, šokiruoti, kad su mumis vėl nesikalbama.
Teikėme pasiūlymus mokestinei sistemai, kalbėjomės su frakcijomis Seime, bet tai buvo tik kalbos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
„Bendruomenėje kyla daug nepasitenkinimo. Vedina to, asociacija inicijuoja protesto akciją“, – kalbėjo jis.
Organizatorių teigimu, šiuo metu Seime svarstomi mokesčių pakeitimai gali būti nepakeliami daliai ūkininkų bendruomenės, o kai kuriems mokestinės naštos padidėjimas gali būti artimas ar viršyti 100 proc.
Protesto organizatoriai reiškia nepasitenkinimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybės socialinio draudimo (VSD) įstatymo, kelių apmokestinimo pakeitimais.
Pasak A. Vanago, priėmus Vyriausybės siūlytus GPM pakeitimus, mokesčių našta išaugtų drastiškai, nukentėtų ūkininkų konkurencingumas.
Jo teigimu, ūkininkų atstovai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 25 proc., kaip siūlo Vyriausybė ir svarsto Seimas. Tuo metu pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc. apmokestinimą.
„Šio pasiūlymo laikėmės nuosekliai ir per visas frakcijas iš tikrųjų ėjome ir sakėme, bet tas buvo neišgirsta“, – teigė A. Vanagas.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas taip pat teigė, kad protestų organizatoriai reikalauja GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos kasmet svyruoja dėl gamtos sąlygų, rinkos svyravimų.
„Vienais metais gali būti didelės jos, o kitais metais jos gali būt minusinės. Tai sakome, kad turime mokėti iš tikrųjų vidurkiuojant turėtų. Nuo mūsų labai kas mažai priklauso. Mes esam priklausomi nuo daugelio kitų priežasčių“, – teigė A. Vanagas.
Planuojama, kad ketvirtadienį vyksiančiame proteste dalyvaus 500 dalyvių su 100 traktorių.
