Žemės ūkio naujienos: 2025-06-17

Lietuvos grūdų augintojų asociacija, kartu su Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio taryba, pirmadienį pranešė apie ketvirtadienį prie Seimo rengiamą protestą prieš mokesčių reformą, kuriame turėtų dalyvauti apie 500 dalyvių, atvažiuoti 100 traktorių.

Ūkininkai nepritaria gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybės socialinio draudimo (VSD) įstatymo, kelių apmokestinimo pakeitimams.

Protesto organizatoriai, be kita ko, prašo GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos kasmet svyruoja dėl gamtos sąlygų, rinkos svyravimų.

Anot G. Palucko, į šį reikalavimą bus atsižvelgta: „Nes žemės ūkyje dažnai būna, kad vieni metai būna puikūs, kiti šiek tiek prastesni, todėl reikia subalansuoti tą mokamą mokestį, tai yra europinė praktika.“

Premjero teigimu, ūkininkų bendruomenė savo reikalavimus išreiškia konstruktyviai.

„Žemdirbiai tikrai nesipiktina, jie pirmiausia išreiškia savo poziciją ir išreiškia ją labai konstruktyviai. Tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek, na, tam tikra demokratine forma – piketu“, – sakė G. Paluckas.

„Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje, tai dar kartą tai padarysime“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Kaip rašė BNS, Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva padidinti GPM progresyvumą šalia 20 (iki 36 VDU) ir 32 proc. (virš 60 VDU) tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą (nuo 36 iki 60 VDU), įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15 proc. tarifą).

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato ir dalies draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc., pelno mokesčio didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų pakeitimus (vietoj 9 proc. numatomas 12 proc.), lengvatos šildymui atsisakymą, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, BNS, 2025-06-16

„Įspėjamoji protesto akcija vyks tuo pat metu, kai bus priiminėjami mokestiniai įstatymai. Norime pasisakyti, kad esame nustebinti, šokiruoti, kad su mumis vėl nesikalbama. Teikėme pasiūlymus mokestinei sistemai, kalbėjomės su frakcijomis Seime, bet tai buvo tik kalbos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.

„Bendruomenėje kyla daug nepasitenkinimo. Vedina to, asociacija inicijuoja protesto akciją“, – kalbėjo jis.

Organizatorių teigimu, šiuo metu Seime svarstomi mokesčių pakeitimai gali būti nepakeliami daliai ūkininkų bendruomenės, o kai kuriems mokestinės naštos padidėjimas gali būti artimas ar viršyti 100 proc.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą reformą, mokesčiai ūkininkams didės labiau nei kitiems verslams.

„Vasaros laikas, darbymetis tikrai nėra geras laikas ūkininkams blaškytis ir ir užsiimti ir protesto akcijomis, bet situacija yra tokia nedėkinga, kad tenka tą dalyką daryti“, – žurnalistams sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Protesto organizatoriai reiškia nepasitenkinimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybės socialinio draudimo (VSD) įstatymo, kelių apmokestinimo pakeitimais.

Taip pat nuogąstaujama, jog draudimo mokesčiu bus apmokestintas ir pasėlių draudimas.

Ūkininkų sąjungos vicepirmininko Gedo Špakausko teigimu, keliais važiuojantį krovininį transportą apmokestinus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, daliai ūkininkų itin pabrangtų produkcijos gabenimas.

„Pavyzdžiui, jeigu pienovežis, nuvažiuojantis kasdien 500 km, mokėdavo kelių mokesčių apie 1,3 tūkst. eurų, tai pagal planuojamą įvesti naują tvarką, būtent už šį pienovežį, vežantį pieną, reikės susimokėti 26 tūkst. eurų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Špakauskas.

Pasak A. Vanago, priėmus Vyriausybės siūlytus GPM pakeitimus, mokesčių našta išaugtų drastiškai, nukentėtų ūkininkų konkurencingumas.

Jo teigimu, ūkininkų atstovai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 32 proc., kaip siūlo Vyriausybė ir svarsto Seimas. Tuo metu pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc. apmokestinimą.

„Šio pasiūlymo laikėmės nuosekliai ir per visas frakcijas iš tikrųjų ėjome ir sakėme, bet tas buvo neišgirsta“, – teigė A. Vanagas.

Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko demokrato Kęstučio Mažeikos siūlymui mažinti ūkininkų apmokestinimą – parlamentaras siūlė ūkininkus, kurių apmokestinamųjų pajamų dalis neviršytų 12 VDU (28 tūkst. eurų), taikyti 5 proc. mokesčio tarifą, kai viršytų 12 VDU, bet neperžengtų 36 VDU (84,1 tūkst. eurų) ribos, – 15 proc., o viršijus 36 VDU – 20 proc.

Grūdų augintojų asociacijos vadovas taip pat teigė, kad protestų organizatoriai reikalauja GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos kasmet svyruoja dėl gamtos sąlygų, rinkos svyravimų.

„Vienais metais gali būti didelės jos, o kitais metais jos gali būt minusinės. Tai sakome, kad turime mokėti iš tikrųjų vidurkiuojant turėtų. Nuo mūsų labai kas mažai priklauso. Mes esam priklausomi nuo daugelio kitų priežasčių“, – teigė A. Vanagas.

Planuojama, kad ketvirtadienį vyksiančiame proteste dalyvaus 500 dalyvių su 100 traktorių.

„Įspėjamoji protesto akcija planuojama vienai dienai, kuria tikrai neapsiribosime. (…) dabar yra darbymetis ir ruošiame pačias didžiausias pajėgas, kiek galima“, – pabrėžė A. Vanagas.

Kaip rašė BNS, Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva padidinti GPM progresyvumą šalia 20 (iki 36 VDU) ir 32 proc. (virš 60 VDU) tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą (nuo 36 iki 60 VDU), įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15 proc. tarifą).

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato ir dalies draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc., pelno mokesčio didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų pakeitimus (vietoj 9 proc. numatomas 12 proc.), lengvatos šildymui atsisakymą, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

Skernelis: tokių pačių argumentų turi ir kiti verslai

Valdančiojoje daugumoje dirbančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina – žemdirbiams kyla daugybė neaiškumų, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti Finansų ministerija.

„Ką tik buvau su ūkininkais susitikęs, jie buvo gavę visiškai klaidingą informaciją. (…) Yra daug neaiškumų. Iš pradžių buvo pasakyta, kad jiems bus įskaičiuotas visas Nekilnojamojo turto mokestis, po to parodėme, kad tikrai ne. Tada buvo ūkininkai iškėlę klausimą dėl pajamų, kad jiems iš karto bus 32 proc., tai vėl parodėme, kad ne, kad tai „laiptai“, – pirmadienį Eltai vardijo R. Žemaitaitis.

„Daug yra neaiškumų, kuriuos turėtų paaiškinti Finansų ministerija“, – pabrėžė jis.

Savo ruožtu parlamentui vadovaujantis Saulius Skvernelis sako, kad panašius nusiskundimus galėtų reikšti ne tik ūkininkai, bet ir kiti verslininkai.

„Dabar ūkininkų logika yra labai paprasta, kad būtent nuo šios veiklos rūšies, susijusios su žemės ūkiu, reikia mokėti gerokai mažesnius mokesčius, kalbant apie Gyventojų pajamų mokestį. Lygiai tokių pačių argumentų, matyt, turi ir advokatai, ir bandelių kepėjai, ir kiti verslai“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė jis.

„Tad, kodėl ūkininkų negirdėjo (dėl mokesčių reformos sprendžiantis parlamentas – ELTA), ir ar dar išgirs, Seimas apsispręs“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad neeiliniame posėdyje pirmadienį Seimas pradės svarstyti Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų apmokestinimo, nekilnojamojo turto mokesčio pokyčius.

Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas šią iniciatyvą pirmadienio posėdyje atmetė.

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, BNS, Raminta Majauskaitė, ELTA, 2025-06-16

Pasak projektą parlamentui pateikusios Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojos Ilonos Gelažnikienės, dėl klimato kaitos tai yra dažnesnių liūčių, sausrų, smegduobių atsiradimo būtina įgyvendinti lankstesnes, bet aplinkosauginiu požiūriu saugias žemės naudojimo sąlygas.

„Skystųjų trąšų naudojimas ant dirvos paviršiaus karstiniame regione kelia riziką užteršti šulinių vandenį, skatinti eroziją ir didinti geologinį nestabilumą. Tačiau tręšimas per lapus leidžia veikliąsias medžiagas tiksliai paskirstyti augalui, sumažinant jų kontaktą su dirvožemiu ir išplovimo riziką“, – sako įstatymo pataisas parengusi Seimo narė I. Gelažnikienė.

Jas priėmus, anot jų, bus išlaikytas aplinkos apsaugos balansas ir sudaromos sąlygos efektyviai žemdirbystei.

Šiuo metu galiojantis įstatymas draudžia Šiaurės Lietuvos karstiniame regione naudoti skystąsias trąšas.

„Toks absoliutus draudimas riboja ūkininkų galimybes efektyviai vykdyti žemės ūkio veiklą, mažina jų derlių, ekonominį konkurencingumą“, – tvirtina I. Gelažnikienė.

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų jau šių metų 2025 m. liepos 1 d.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-06-12

Ekologiškų maisto produktų tiekimas ugdymo įstaigoms tapo itin pasiteisinusia priemone formuojant sveikesnius ir tvaresnius vartojimo įpročius dešimtyse Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Šios iniciatyvos pradininkais tapo Ukmergėje veikiantis lopšelis – darželis „Žiogelis“. Čia vaikai ne tik maitinami ekologiškai užaugintais produktais, bet ir visas ugdymo procesas paremtas sąmoningu, atsakingu vartojimu, be to, patys vaikai turi galimybę „ūkininkauti“ darželio kieme.

Lopšelio – darželio „Žiogelis“ direktorės Birutės Jucevičienės teigimu, idėja pereiti prie sveikatai palankesnės mitybos jos vadovaujamame darželyje gimė 2018 m. „Mūsų rajone daug ekologinių ūkių, tad pagalvojome, kad įsigydami ekologiškų produktų tiesiai iš lauko, vaikams galėtume suteikti sveikesnio, šviežesnio maisto, o ir patiems ūkiams toks bendradarbiavimas būtų naudingas. Įgyvendinti šią idėją mus labai skatino savivaldybė, meras, ekologinių ūkių asociacija. Tai buvo mūsų pilotinis projektas. Tuo metu tokioms iniciatyvoms nebuvo skiriamos jokios valstybės dotacijos ar parama. Mūsų idėjai pritarė tėvai, o finansiškai iš pradžių palaikė savivaldybė“, – pirmuosius žingsnius ekologiško darželio link prisimena B. Jucevičienė.

Netrukus ekologiški produktai atsidūrė „Žiogelio“ auklėtinių lėkštėse. „Apie 90 proc. mums reikiamos produkcijos įsigyjame iš ekologiškų ūkių, kurie mums tiekia mėsą, daržoves bei uogas, pieno produktus, kruopas, miltus, sultis, kiaušinius. Turime stiprią virtuvės darbuotojų komandą, kuri stebi, ar vaikai viską suvalgo. Jei kokie patiekalai mažiau patinka, juos keičiam. Jei norim vaikams pasiūlyti naujovių, pasikviečiam tėvus į degustaciją, kad ir jie paragautų. Mūsų tikslas – gaminti maisto tiek, kiek reikia, kad neliktų jokių atliekų“, – sako B. Jucevičienė.

Nedidelis kiekis susidariusių atliekų darželyje kompostuojamos, o gautos natūralios trąšos panaudojamos auginamoms daržovėms tręšti. „Darželyje turime 11 vaikų grupių, kiekviena jų turi savo „sodybėlę“, su daržovių lysvėmis, šiltnamiais. Vaikai taip pat darželyje kepa duoną, iš šiltnamių nusiraško svogūnlaiškių, ridikėlių ir patys susiruošia sau vaišių. Nuostabu, kai vaikai patys prižiūri savo auginamas daržoves ir paskui noriai jas valgo. Beje, šiandien Ukmergėje jau visi vaikų darželiai vaikams gamina maistą tik iš ekologiškai užaugintų produktų“, – pasakoja B. Jucevičienė.

Žemės ūkio ministerijos iniciatyva

Pastaruosius kelerius metus ekologiškai produkcijai įsigyti darželis naudojasi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teikiama finansine parama pagal priemonę „Parama ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinimui“.

ŽŪM iniciatyva dengiamas kainų skirtumas, susidarantis vaikų maitinimui naudojant ekologiškus ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintus produktus vietoje įprastinių maisto produktų ir žaliavų. Vienam vaikui per mėnesį skiriama 26 eurai, jei vaikų maitinimui pasirenkama 60 proc. pagal minėtas kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio, arba 22 eurai, jei pasirenkama 50 proc.

Šia parama gali pasinaudoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, daugiafunkciniai centrai ir pagal pradinio ugdymo programas dirbančios vaikų ugdymo įstaigos, tačiau tiktie centrai ir įstaigos, kurios dirba taip pat ir pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, taip pat savivaldybių įsteigtos viešosios įstaigos, organizuojančios ir vykdančios maitinimą tos pačios savivaldybės įsteigtose vaikų ugdymo įstaigose. Šios įstaigos vaikų maitinimui skirtą maistą turi gaminti pačios savo virtuvėlėse.

Šiais metais paramą gauna 86 vaikų ugdymo įstaigos, o sveikesnę mitybą gaus apie 14 tūkstančių vaikų . Parama ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų vartojimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinimui skiriama iš ŽŪM asignavimų. 2024 m. šiai priemonei skirta 2,13 mln. eurų, 2025 m. – 2,34 mln. eurų, o 2026 m. –2,45 mln. eurų.

Be to, Lietuvos vaikų ugdymo įstaigose vykdoma Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programa. Per mokslo metus vaikams išdalijama apie 1,0 tūkst. t vaisių ir daržovių bei sulčių, o taip pat apie 1,4 tūkst. t pieno produktų. Ekologiškų produktų vaikams išdalijama už 2,4 mln. eurų, o produktų, pagamintų pagal NKP sistemą – už 1,8 mln. eurų.

Ekologiškas maistas skatina vartojimą be atliekų

Kartu su sveikatai palankiu maistu į mokyklas atkeliauja ir žinios apie ekologiškai užaugintus maisto produktus, jų vartojimo naudą, tvarų žemės ūkį ir tvarią vartojimo kultūrą.

Šiais metais „Žiogelis“ išleido į mokyklas pirmąją laidą auklėtinių, kurie darželyje turėjo galimybę valgyti maistą, pagamintą iš produktų, užaugintų ekologiniuose ūkiuose. Pasak mokyklos vadovės, išleistuvėms vaikams buvo patiekti mėsainiai iš 100 proc. ekologiškų produktų.

„Kai pradėjom vaikus maitinti ekologišku maistu, pasikeitė visa mūsų kultūra, vertybės. Mes pasukome žaliuoju keliu. Nebegaminame salotų, mišrainių, nes pastebėjome, kad vaikai nelabai jas valgo. Vaikams siūlome švedišką daržovių stalą, kad jie patys galėtų pasirinkti, ko nori ir įsidėtų tiek, kiek suvalgys. Be to, visiškai atsisakėme plastiko, mokom vaikus dalintis, įrengėme „Dėkui“ stoteles, kur galima atnešti nenaudojamą žaislą ar rūbą. Viską darome, kad tik kuo mažiau būtų išmetama,“ – apie permainas pasakoja B. Jucevičienė.

Nuo šakės ant šakutės

Mokyklose maistas, pasak B. Jucevičienės, taip pat turėtų būti gaminamas iš ekologiškų produktų.

„Gaila, kad vaikai iš mūsų darželio išeina į mokyklas, kur nebebus sveikos mitybos tęstinumo. Mokyklose moksleivių skaičiai didesni, todėl joms sunkiau organizuoti maitinimą ir viešuosius pirkimus ekologiškiems produktams įsigyti. Mūsų darželiui, kurį lanko 180 vaikų, paprasta įsigyti reikiamų prekių apklausos būdu, jei jų vertė neviršija 15 tūkst. eurų. Tam nereikalingi viešieji pirkimai. Mes gerai žinome ir ūkius iš kurių perkame, ir kokius produktus jie augina, o svarbiausia, kad jie mus pasiekia švieži, tiesiai iš lauko“, – sako darželio direktorė.

Trumpos tiekimo grandinės gali paskatinti teigiamus pokyčius tiekiant ekologiškus maisto produktus ne tik darželiams, bet ir mokykloms, gydymo įstaigoms ar kariuomenei.

Prieš penkerius metus Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „BIO LEUA“, kuris ekologiškais maisto produktais prekiauja ne tik savo įsteigtoje „Rupūs miltai“ parduotuvėje, bet ir tiekia juos daugiau nei 60 vaikų darželių.

Kaip pažymi S. Daniulis, pasinaudojus parama ir sukūrus patikimą trumpą grandinę, prekių realizavimas ir pristatymas tapo centralizuotas, tad ūkininkams nebereikia gaišti laiko sprendžiant logistikos ir kitus produkcijos realizavimo iššūkius.

Šiuo metu, kaip numato Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ taisyklės, ekologiniams ūkiams, kuriantiems trumpas grandines, skiriamas didesnis atrankos balas. Taip siekiama paskatinti didesnį ekologinių ūkių aktyvumą ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas kurti trumpas tiekimo grandines.

Svarbu ir tai, kad ekologiniams ūkiams taikoma išimtis, numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 71 str. „Neskelbiamos derybos“ 6 dalies, 19 papunktyje. Ji numato, kad žemės ūkio ir maisto produktams, jei jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės, taikomi supaprastinti pirkimai. Šia išimtimi kol kas naudojamasi gan retai, nors valstybė yra sudariusi palankias sąlygas ir suteikusi tam įrankius.

„Maisto tiekimo sistema trumpomis grandinėmis, net ir kritiniu atveju, nesugrius. Tuo įsitikinome per COVID pandemiją, kai sutrikus prekių judėjimui iš užsienio, parduotuvių lentynos ištuštėjo. Maistas turi keliauti iš kaimo į miestą, nuo šakės ant šakutės. Trumpos grandinės strategiškai svarbios visai valstybei – jos gali užtikrinti maisto tiekimą ne tik darželiams, bet ir mokykloms, ligoninėms, mūsų kariuomenei. Šiuo metu turime pasirašę tiesiogines sutartis su darželiais ir jiems dukart per savaitę vežame ekologiškus produktus savo transportu. Jei turėtume daugiau valstybinių įstaigų užsakymų, mūsų ekologiniai ūkiai augintų daugiau. Nes dabar auginame tiek, kiek galime parduoti. Norint ugdyti sveikus įpročius, auginti sveiką jaunąją kartą, svarbu numatyti strategiją 30–40 metų į priekį. Tam reikia glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybės ir ūkių“, – įsitikinęs S. Daniulis.

Tikimasi, kad vaikystėje įgyti įgūdžiai bei įpročiai išliks ilgainiui.

Ekologiškas maistas turi didelį potencialą prisidėti prie tvaraus vystymosi – jo gamyba daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, o pats maistas gali būti naudingesnis sveikatai. Ekologiško maitinimo diegimas mokyklose sudaro galimybę ne tik pagerinti vaikų sveikatą ir gerovę, bet ir ugdyti sąmoningesnį požiūrį į aplinkos tausojimą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-06-11

Dalyvaujantieji šioje veikloje įsipareigojimus prisiima 4 metų laikotarpiui. Kiekvienais įsipareigojimų metais privaloma auginti ne mažiau kaip 4 skirtingus augalus, iš kurių bent vienas turi būti iš pupinių šeimos (soja, žirniai, pupos, pupuolės, pupelės, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, seradėlės, pelėžirniai, gargždeniai, barkūnai, esparcetai, ožiarūčiai, perluočiai ir kt.) ir jiems skirti ne mažiau kaip 10 proc. veiklos ploto.

Svarbu laikytis reikalavimo du metus iš eilės neauginti tų pačių augalų, išskyrus liucernas, dobilus, barkūnus, esparcetus, ožiarūčius, perluočius, seradėles, gargždenius, žolinių augalų mišinius (kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios), kmynus. Šiuos augalus toje pačioje vietoje auginant iki ketverių metų, jiems einamaisiais metais galima skirti ne daugiau kaip 20 proc. veiklos ploto.

Aktualu tai, kad nuo 2025 m. įsigalioja naujas reikalavimas tiems, kurie tik šiemet pradės dalyvauti veikloje „Augalų kaita“ – jie pagrindiniam augalui galės skirti ne daugiau kaip 50 proc. veiklos ploto.

Pareiškėjai kasmet turi galimybę padidinti veiklos plotą (skaičiuojama nuo pirmaisiais metais deklaruoto ploto):

-ankstesniais metais prisiimti įsipareigojimai bus tęsiami toliau, jeigu plotas bus padidintas ne daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha (pvz., deklaruotas 100 ha plotas gali būti padidintas 1 ha, o deklaruotas 5 ha plotas – 0,5 ha);

-reikės prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metams bendram plotui (t. y. visam ankstesniais metais prisiimtam ir šiemet padidintam plotui bendrai), jeigu plotas bus padidintas daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha (pvz., kai deklaruotas 100 ha plotas padidinamas daugiau kaip 1 ha, o deklaruotas 5 ha plotas – daugiau kaip 0,5 ha).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-17