Žemės ūkio naujienos: 2025-06-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Protestą prieš GPM pokyčius surengę ūkininkai planuoja dar vieną akciją
Ketvirtadienį prie Seimo protestavę ūkininkai, jau kitą savaitę planuoja dar vieną, šįkart dvi dienas trunkančią akciją, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.„Papildomos akcijos vyks birželio 25-26 d. Sekančią savaitę su bendruomene tarsimės dėl masto ir principų, kuriais vyks ateinantys protestai“, – Eltai teigė A. Vanagas, kuris dar nežino, kiek žmonių dalyvautų renginyje.
„Įvykiai kol kas dar karšti, mūsų ūkininkai pamatė valdančiosios daugumos požiūrį į juos, specifiškai socialdemokratų, kadangi labai mažai iš jų atėjo pas mus pasisakyti. Iš pavienių politikų išgirdome kaltinimų mums, bendruomenė į visa tai itin jautriai reaguoja“, – tikino LGAA pirmininkas.
Anot jo, ketvirtadienį vykusiu protestu pavyko parodyti ūkininkų valią jiems aktualiais klausimais. A. Vanagas taip pat buvo tarp žemės ūkio atstovų, kurie protesto metu susitiko su ministru pirmininku.
„Parodėme savo poziciją mokesčių klausimais ir pademonstravome, kad ūkininkams yra visiškai ne tas pats dėl to, kaip elgiamasi su tam tikromis visuomenės grupėmis. Ta pozicija nugulė į reikalavimus, o su jais mes kreipėmės į Seimo narius ir ministrą pirmininką“, – teigė LGAA pirmininkas.
Tiesa, jo manymu, įvykusios diskusijos vertė paaiškės tik tada, kai Seimas darkart balsuos ir įstatymų projektus įtrauks ūkininkų pageidavimus. Didžiausią jų nepasitenkinimą kelia planuojami Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai.
„Su premjeru diskutavome jau apie konkrečius dalykus: jis mums pasakė, ką dar gali ir ko negali padaryti. Tiesa, kol tos diskusijos neatgulė į įstatymų projektus, viskas lieka kaip šakėm ant vandens“, – sakė A. Vanagas.
Ūkininkams palankesnį GPM įstatymo pasiūlymą Seimui pateikė M. Skamarakas
Ketvirtadienį socialdemokratas Matas Skamarakas užregistravo savo siūlymą Seimui, kuris numatytų, kad žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų pajamos, neviršijančios 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos per metus (kitąmet – apie 83 tūkst. eurų), būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu.
Tuo metu 36 VDU sumą viršijančioms pajamoms būtų taikoma 20 proc. GPM.
Birželio 19 d. greta Seimo susirinkę ūkininkai protestavo prieš Vyriausybės mokesčių reformą ir reikalavo, kad parlamentas sumažintų siūlomus GPM tarifus. Įspėjamajame proteste „NE – mokesčių buldozeriui“ žemdirbiai pasirodė su keliais šimtais traktorių.
ELTA primena, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 25 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikyti pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc. Šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Buvo registruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.
„Auga Group“ parengė restruktūrizacijos projektą, akcininkų susirinkimas – liepą
Finansinių sunkumų patiriančios ir restruktūrizuojamos bendrovės „AUGA group“ valdyba liepos mėnesį šaukia neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame akcininkai balsuos dėl pritarimo parengtam bendrovės restruktūrizacijos plano projektui. „Po siūlomų strateginių veiksmų įgyvendinimo „AUGA group“ ir jos kontroliuojamos įmonės iki 2029 m. įgyvendins visus finansinius įsipareigojimus išorės kreditoriams, o naujas veiklos modelis leis ne tik išsaugoti grupės veiklą, bet ir pagerinti jos finansinius rezultatus.
Tai užtikrins tiek kreditorių, tiek akcininkų, tiek pačios bendrovės interesus“, – rašoma pranešime spaudai.
Akcininkams pateiktame projekte numatytos keturios strateginės veiksmų kryptys ir kitos priemonės ekonominių rezultatų ir mokumo atstatymui. Taip pat bus siekiama atstatyti pamatines „AUGA group“ žemės ūkio veiklas.
Taip pat įsivertinta, kad, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, neišvengiamai teks parduoti dalį bendrovės verslų.
Bendrovė ypatingą dėmesį ketina skirti pienininkystei – šį segmentą planuojama atskirti, išvystyti ir parduoti per būsimą Tvaraus pieno ūkių fondą.
Taip pat planuojama parduoti žemes valdančias grupės bendroves, kurios netiesiogiai kontroliuoja apie 2,8 tūkst. hektarų žemės, kurios vertė rinkoje siekia apie 21,8 mln. eurų. Gautos lėšos pirmiausiai bus skirtos įsipareigojimams, užtikrintiems parduodamų žemių įkeitimu, tarp jų ir Žaliųjų obligacijų savininkams, rašoma pranešime.
„Suprantame, kad dirbame nuolat kintančioje veiklos šakoje, objektyviai priklausančioje ir nuo išorės veiksmų, todėl „AUGA group“ restruktūrizacijos plano projektas numato tris scenarijus – bazinį, pesimistinį ir optimistinį. Jų rėmuose ir ketiname įgyvendinti keturias strategines veiksmų kryptis. Neabejoju, kad, pritarus akcininkams ir kreditoriams, planas bus sėkmingai įgyvendintas“, – sako „AUGA group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.
ELTA primena, kad Lietuvos apeliacinis teismas pratęsė terminą, iki kurio ekologiško maisto ir tvaraus ūkininkavimo įmonių grupė „Auga“ turėtų parengti restruktūrizavimo planą – jį teismui įmonė buvo įpareigota pateikti iki liepos 19 d.
Kaip per „Nasdaq“ biržą pranešė su finansiniais sunkumais susidurianti grupė, per iki tol numatytą terminą – iki gegužės 19 d. – bendrovė neturėjo objektyvios galimybės parengti galutinio restruktūrizavimo plano.
Restruktūrizaciją „Auga Grupė“ pradėjo norėdama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, ilgalaikį mokumą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Įmonė jau anksčiau skelbė neribotam laikui atidedanti technologijų vystymo planus ir investuojanti į žemės ūkį, biometano gamybą ir galutinių vartotojams skirtų produktų tiekimą.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-06-20, ELTA
NMA: Patikrinkite elektroninio pašto dėžutes!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama pagelbėti pareiškėjams ir paramos gavėjams sklandžiai įgyvendinti projektus, nepraleisti svarbių terminų, laikytis kitų įsipareigojimų, nuolat siunčia pareiškėjams ir paramos gavėjams priminimus paraiškoje nurodytais elektroninio pašto adresais. Siunčiami pranešimai – tai vienas iš būdų padėti NMA klientams tinkamai įgyvendinti projektus tiek pagal investicines, tiek pagal plotines priemones.
Pareiškėjams ir paramos gavėjams siunčiamose žinutėse pateikiama informacija yra aktuali tik konkrečiam paramos gavėjui, todėl labai svarbu, kad siunčiami laiškai ir informacija juose pasiektų adresatą. NMA ragina nuolat tikrinti paraiškoje nurodytas elektronines pašto dėžutes.
Pasitaiko, jog kartais NMA pranešimai nukeliauja į „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelį, todėl rekomenduojama atidžiai patikrinti ir šiuos skyrelius, o NMA siunčiamus laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.Klientų patogumui NMA parengė Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukciją, kurioje detaliai rodoma, kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Rengiami ir siunčiami pranešimai konkrečiam paramos gavėjui – tai dar viena pasiteisinusi prevencinė priemonė, padedanti paramos gavėjams kokybiškai įgyvendinti projektus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-19
IGC padidino 2025–2026 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2025 m. gegužės 22 d. duomenimis, 2025–2026 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 2,2 mln. t ir turėtų sudaryti 2 375,3 mln. t – tai būtų 65,3 mln. t daugiau nei buvo 2024–2025 m. Didesnis grūdų derlius prognozuojamas ES šalyse, Argentinoje ir JAV.
Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 1,5 mln. t mažesnis ir turėtų sudaryti 2 371,8 mln. t, o palyginti su 2024–2025 m., dėl didesnio grūdų sunaudojimo pašarams ir pramonėje, gali būti didesnis 38,2 mln. t. Dėl padidėjusio kviečių eksporto bendra grūdų prekyba pasaulyje 2025–2026 m. gali pasiekti 427,9 mln. t – tai būtų 4,1 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. balandžio mėn. ir 10,1 mln. t daugiau, palyginti su 2024–2025 m., kai prekybos apimtys buvo neįprastai mažos.
Po trijų iš eilės atsargų mažėjimo metų, naujausiais IGC 2025 m. gegužės mėn. prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2025–2026 derliaus metų pabaigoje numatomos didesnės 4,5 mln. t ir turėtų sudaryti 584,8 mln. t, tai būtų 3,6 mln. t daugiau, palyginti su prognozuojamomis 2024–2025 derliaus metų pabaigos atsargomis.
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2025–2026 m. gali siekti 805,6 mln. t ir tai būtų 0,8 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2025 m. balandžio mėn., bet 6,1 mln. t daugiau, palyginti su 2024–2025 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 813,0 mln. t ir tai būtų 1,1 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje, bet 10,7 mln. t daugiau, palyginti su 2024–2025 m. Kviečių sunaudojimas 2025–2026 m., palyginti su 2024–2025 m., maistui gali padidėti 1,9 proc. (iki 569,3 mln. t), pramonei – 1,5 proc. (iki 27,9 mln. t), o pašarams sumažėti 0,1 proc. (iki 151,6 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2025 m. gegužės mėn. prognozė padidinta 2,4 mln. t, o 2025–2026 m., palyginus su 2024–2025 m., gali būti didesnė 10,2 mln. t ir sudaryti 203,4 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį padidinta 2,0 mln. t. 2025–2026 m., palyginti su 2024–2025 m., kviečių atsargos gali būti 7,4 mln. t mažesnės ir sudaryti 262,0 mln. t.
Šaltinis: Agro Rinka, 2025 m. birželio 9 d. Nr. 6 (464)
Vokietijoje iš galvijų fermos pavogta bulių spermos už dešimtis tūkstančių eurų
Nežinomi asmenys iš galvijų fermos Vokietijos Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemėje pavogė bulių spermos, kurios vertė 30 000 eurų. Policija pranešė, kad ilgapirščiai naktį į ketvirtadienį įsibrovė į fermą ir su savimi pasiėmė čia laikomą užšaldytą sėklą. Koks kiekis spermos pavogta, kol kas duomenų nėra.
Po incidento pastebėti trys įtariami asmenys, sprunkantys iš įmonės teritorijos. Jie nešėsi skystame azote laikomą spermą. Policija pradėjo tyrimą dėl vagystės, įsilaužimo bei padarytos žalos. Anot duomenų, vienos dozės, kurioje yra iki 20 mln. spermatozoidų, vidutinė kaina siekia 15 eurų. Išskirtiniais atvejais ypatingų bulių spermos dozė gali kainuoti iki 100 eurų. Apvaisinimui naudojama iki dviejų dozių.
