Žemės ūkio naujienos: 2025-07-01

Į šiuos klausimus, komentuodama naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Karolina Laura Briliūtė.

Ūkininkas – ne juridinis asmuo

Pasak jos, šis LAT sprendimas ypač svarbus tiems, kas valdo, perleidžia ar ketina įsigyti ūkininko ūkį. Nors ūkininko ūkis dažnai vertinamas kaip „verslo vienetas“, jis nėra juridinis asmuo ir negali būti laikomas savarankišku subjektu. Teismas nutartyje pabrėžė, kad ūkis nėra UAB, net jei turi struktūrą, turtą ir darbuotojus. Teisiškai viską valdo ūkininkas kaip fizinis asmuo.

„Tai esminis atskaitos taškas: kai nėra atskiro subjektiškumo, nėra ir pareigos ūkininkui elgtis kaip juridinio asmens valdymo organui“, – pažymi K.L.Briliūtė.

LAT pažymėjo, kad nei Civilinis kodeksas, nei Ūkininko ūkio įstatymas nesukuria atskiros „ūkio turto“ nuosavybės kategorijos. Buhalterinė apskaita skirta finansiniams srautams fiksuoti, bet ji nesukuria ir neapriboja nuosavybės teisės. Net jei lėšos buhalterijoje įvardijamos kaip „ūkio pinigai“, jos išlieka ūkininko asmenine nuosavybe.

Pasak AVOCAD teisininkės, LAT griežtai įvertino apeliacinės instancijos teismo bandymą taikyti verslo teisės analogijas. Bandymas traktuoti ūkininką kaip įmonės vadovą, kuris disponuoja lėšomis tik likus „pelno likučiui“, buvo pripažintas netinkamu ir pavojingu precedentui. Ūkininko veikla nėra kolektyvinė, tai – individuali veikla pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ), kurioje visas gautas turtas priklauso veiklą vykdančiam asmeniui. Lėšų paskirtis – mokesčių mokėjimas, įsipareigojimų vykdymas – svarbi, tačiau ji neapriboja savininko teisės naudotis turtu, jei kitaip nėra nustatyta sutartyje.

Lėšos – ūkininko nuosavybė

LAT taip pat pateikė išsamų vertinimą dėl mokesčių. Nors ūkininkui taikoma pareiga mokėti PVM ir GPM nuo gautų pajamų, tai nereiškia, kad jis neturi teisės naudotis pinigais tol, kol sumokės šiuos mokesčius. Dvi atskiros atsakomybės kryptys: viena – prieš valstybę (mokestinė prievolė), kita – prieš kontrahentą (sutartinė atsakomybė). Ieškovas negalėjo remtis mokestiniais argumentais, siekdamas grąžinti lėšas kaip „neteisėtai pasisavintas“.

Teismo pozicija aiški: ūkininkas gali disponuoti visomis ūkio sąskaitoje esančiomis lėšomis kaip savo nuosavybe, išskyrus atvejus, kai sutartyje aiškiai numatyta kitaip. Jei šalys nesusitarė, kad lėšos iki perleidimo turi būti skirtos tam tikriems mokėjimams, nėra pagrindo teigti, kad ūkininkas privalėjo jų nepanaudoti.

Pasak teisininkės, ši LAT nutartis aiškiai parodė, kad ūkininko veikla, nors ir reglamentuojama buhalterinės apskaitos taisyklėmis, netenka bet kokių juridinio asmens bruožų, kai kalbama apie nuosavybės teisę.

Jei norite, kad tam tikros ūkio lėšos būtų naudojamos konkrečiai (pvz., skoloms ar mokesčiams padengti), susitarkite dėl to aiškiai ir raštu – tik rašytinis susitarimas sukuria ūkininkui pareigas partnerio naudai.

Nepervertinkite buhalterinių sąvokų, tokių kaip „ūkio pinigai“ ar „ūkio sąskaita“ – jos naudojamos apskaitoje, bet nesuteikia pinigams atskiro teisinio statuso.

Negalima riboti teisės

Negalima remtis mokesčių teisės normomis (PVM, GPM) siekiant riboti ūkininko teisę disponuoti pinigais – mokesčiai turi būti mokami, bet prievolė tai padaryti tenka ūkininkui santykiuose su valstybe, o ne su kita sutarties šalimi.

Ūkininkas nėra įmonės direktorius, todėl verslo teisės analogijos, kai lėšos laikomos „ne jo“ iki kol sumokėti mokesčiai ir padengtos skolos, negalioja. Kai ūkis perleidžiamas, tikslus turto, skolų ir pinigų panaudojimas turi būti apibrėžtas iš anksto – kitaip teismas laikys, kad ūkininkas galėjo pinigus naudoti savo nuožiūra.

Parengta pagal AVOCAD

Šaltinis: www.valstietis.lt, 2025-06-30

„Siūlyčiau tiems, kurie jau galvoja apie tai, kaip ja pasinaudoti, per daug nesidžiaugti. Nes jie investuos į savo ūkininkų mokymo kursus, investuos galbūt į nuomojamą žemę, o po to ta skylė bus užlopyta“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, valdančioji dauguma ėmėsi ir įgyvendino mokesčių reformą bei, nors išklausė „tas interesų grupes, kurios buvo labiausiai nepatenkintos“, paliko spragų.

„Besiklausydama (…) privėlė ir tam tikrų netikslumų, ypatingai paskutiniosiomis įstatymų svarstymo dienomis. Dabar mes matome, kad lenda tam tikros skylės“, – apie paskutinę mokesčių reformos priėmimo dieną patvirtintą mažesnį GPM ūkininkams kalbėjo šalies vadovas.

Praėjusią savaitę priimdamas mokestinius pakeitimus, parlamentas įteisino 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifus ūkininkams, kaip ir reikalavo protestavusi žemdirbių bendruomenė.

Tuo metu priimti standartiniai GPM tarifai nuo kitų metų sieks 20, 25 ir 32 proc.

Parlamentas taip pat patvirtino pelno bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Reformą jau pasirašė ir G. Nausėda.

Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio.

Šaltinis: www.tv3.lt, BNS, 2025-06-30

„Šis pakeitimas palengvins procesą tiek žmonėms, tiek valstybinės žemės patikėtiniams – Nacionalinei žemės tarnybai bei savivaldybėms. Kreipiantis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos, kai sklype esantys statiniai priklauso vienam savininkui ir yra naudojami tai pačiai veiklai vykdyti, nebereikės rengti žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, plano. Tai užtikrins spartesnį žemės nuomos ar panaudos sutarčių sudarymą“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška.

Taip pat nereikės rengti atskirų žemės sklypo dalių plano, kai perleidus nebaigtus statyti statinius, kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, keičiama valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis. Nuostata nebus taikoma apleistiems ir sunykusiems statiniams.

Tuo atveju, kai žemės sklype yra keliems savininkams priklausantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, lieka galioti Žemės įstatymo nuostata, teigianti, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai, eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas.

Šis žemės sklypas ar jo dalis išnuomojami ar suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka, nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis.

Šaltinis: https://am.lrv.lt, 2025-06-30

„Esame priklausomi nuo trijų dalykų – gamtos, Vyriausybės ir savivaldybės. Gamta savo jau padarė, lieka tik laukti ir tikėtis, kad ji daugiau išbandymų nepasiųs, nes visi nori uždirbti.

Tačiau ūkininkui svarbiausia, kad „susivestų visi galai“, nes kitaip nelieka prasmės ūkininkauti“, – susirūpinęs šiemečiais gamtos išbandymais, didėjančiomis ūkių išlaidomis, mažėjančiomis įplaukomis bei augančiais mokestiniais įpareigojimais teigė Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas.

Agronomo žvilgsniu

Karklinių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Vaidas Matukaitis birželiui įpusėjant savo ūkyje stebėjo gana neįprastą vaizdą – dalis rapsų laukų jau buvo nužydėję, o kitoje dalyje rapsai vis dar intensyviai žydėjo. Ūkio šeimininkas šį reiškinį vadino užsitęsusiu rapsų žydėjimu. „Maždaug dvi savaitės atgal prasidėjo antroji rapsų žydėjimo banga. Tų, kurie buvo pažeisti šalnų. Per mano ūkininkavimą to dar netekę matyti ir patirti“, – apie naują patirtį kalbėjo ūkininkas.

Pokalbio dieną V.Matukaičio šeimos ūkyje buvo baigę žydėti tik tie rapsai, kurie buvo mažai pakąsti šalnų. Žemdirbys ir pats nežino, ko galima tikėtis iš birželio mėnesį žydėjusių rapsų. „Kad jie žydi, šis žydėjimas nieko neatspindi. Atėjęs į lauką supranti, kad derliaus tikimybė – labai kukli. Nesitikiu, kad iš jų būtų galima tikėtis kažko apčiuopiamo, siekti kokių nors rezultatų.

Šiuose vėliausiai žydinčiuose rapsų plotuose jau nebuvo galimybės kontroliuoti ligų, kenkėjų. Po viso to, kas nutiko, patys rapsai, kaip augalai, silpni, neturi jėgos. Laukuose tuščios vietos niekada nebūna, tai ateina piktžolės, dėl ko gali būti visiškas šiukšlynas. Tikėtinas toks scenarijus, o kaip bus iš tikrųjų, geriausiai pasakys kombainas“, – svarstė Vaidas.

Negana to, anot ūkininko-agronomo, jų kraštuose bus labai netolygi šiemečių rapsų branda. Vieni žydėjo anksčiau ir šalnas atlaikė, kiti nušalo ir žydėjo antrą kartą. V.Matukaičio skaičiavimu, bendrai sudėjus rapsų žydėjimas išsitęsė į septynias savaites.

„Anksčiau ūkininkai sakydavo: savaitė rapsų žydėjimo – tona rapsų. Nors tokio potencialo čia gal nebuvę. Tai šiemet, juokais sakant, jau būtų 7 tonų potencialas. O jeigu rimčiau, tai po to, kas nutiko šiais metais, turbūt derlius bus sveriamas tik šimtais kilogramų“, – kuklesnio derliaus nei visada tikisi rapsų augintojas.

Ankštarų – perpus mažiau

Karklinių kaimo ūkininko nuomone, iš to, ką matė birželį laukuose, šiemečių rapsų derlius gali būti labai nekokybiškas. Todėl abejojo, ar iš šiemečių rapsų būtų galima tikėtis aliejaus ar stambių sėklų. V.Matukaitis svarstė, jog tinkamu momentu turėsią suvienodinti brandą, nes vieni bus tikrai subrendę, o kiti – dar žali, nekokybiški. Dvejonių daug kyla ir dėl kiekybės.

„Žiūrint į juos, į ankštarų kiekius kvadratiniame metre arba ant augalo, apima liūdesys. Ankštarų – per pusę mažiau. Tos pačios ankštarėlės silpnos, mažos. Kalbu apie tuos laukus, kurie nukentėję nuo šalnų“, – pastebėjo Vilkaviškio krašto ūkininkas.

Jis patikino, kad ne visur taip blogai. Žvalgantis po Vilkaviškio rajoną ar Lietuvą turime kuo pasidžiaugti – tikrai yra derlingų, atsilaikiusių rapsų laukų. Jų šeimininkai, tikėtina, pasieks rapsų derliaus vidurkį. Bet didžioji dalis, ypač Vilkaviškio rajone, kur praėjo šalnos ir rapsų laukai patyrė 7–9 laipsnius šalčio, jų biomasė yra perpus mažesnė.

„Šiemet tokių rapsų, kad būtų mano ūgio (maždaug 2 m), kažin ar rasime. Vien jau šis rodiklis akivaizdus, tai ir potencialo mažiau. Pernai, priklausomai nuo veislės, pas mus rapsai užaugo 1,8–2 m aukščio. Yra aukštaūgių, selekcija ties tuo dirba, tai ir turime rezultatą, bet šiemet gamta visiškai neatsižvelgė į selekciją, padarė savaip“, – konstatavo ūkininkas.

Nuo kainos žyla plaukai

Be rapsų, V.Matukaitis savo ūkyje šiemet augina žieminius kviečius – šie išgyveno kur kas geriau.

„Didžioji dalis žieminių kviečių yra aukšto potencialo. Žinoma, tie, kurie auga žemesnėse lomose, durpžemiuose, kur dirvožemiai labiau traukė šaltį, kažkas netiko, ten yra 100 proc. žuvusių ir žieminių kviečių. Bet didžioji dalis mūsų šeimos ūkio kviečių žiemkenčių yra aukšto potencialo. Dabar tik leiskime jiems subręsti, nukulkime ir turėsime kuo pasidžiaugti“, – kalbėjo žemdirbys.

V.Matukaitis nepamiršo papasakoti ir apie vasarojų, kurį pats augina. Matukaičių ūkyje auga vasariniai kviečiai, nemažai žirnių. Žirnius pataikė pasėti labai tinkamu laiku, jų neuždžiovino, nes dirvoje dar buvo išsaugota drėgmė. Gerai sudygo, neblogai ir auga. Bet, anot augintojo, su žirniais visada daug rizikos.

Šiandien gali džiaugtis, bet kaip bus rytoj ar po savaitės, nežino, nes žirniai labai linkę išgulti. Tad jų derliaus prognozuoti nenorėjo. Vasariniai kviečiai, pasak ūkio šeimininko, standartiški, neturi kuo skųstis. Savame ūkyje V.Matukaitis taiko mišrius sėjos būdus, prisitaiko prie dirvožemio, prie pačios kultūros. Pavyzdžiui, rapsus sėjo tiesiogiai, be arimo.

Nors iki javapjūtės dar yra laiko, ūkininkams svarbios grūdų supirkimo kainos – kaip jos gali kisti, ar jos dengs ūkininkų išlaidas.

„Grūdų kaina turėtų būti bent 250 Eur/t. Plius minus 20 eurų į vieną ar kitą pusę galbūt „sužaistume“ per kiekius. Šiandien su grūdų kainomis kažkas nutikę, net nežiūriu į biržų skelbiamas kainas, nes turbūt pradėčiau žilti. Kol dar derliaus nenuėmęs, viliuosi, gal rudenėjant kažkiek pasitaisys. Anksčiau tokiu metu biržoje būdavo momentų, kada galėdavome dalį derliaus parduoti. Šiandien tai daryti ranka nekyla – net minties nėra“, – prisipažino Vilkaviškio rajono ūkininkas.

Stebuklo nesitiki

Liudvinavo krašto (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda VL tikino, jog visų žemdirbių noras – sulaukti geriausio derliaus ir kuo daugiau uždirbti, bet, deja, ne visuomet taip būna. „Per „gerai“ atrodo, kad gerai būtų“, – kalbėdamas apie rapsus juokavo jis. Pasak Dariaus, rapsai labai gražiai atrodė tik pavasario pradžioje, o vėliau viskas pasikeitė – nėra taip, kaip turėtų būti. Bet nieko dabar jau pakeisti negali.

„Mūsų ūkyje rapsai – ne kažkas. Daugiausia gal bus apie 3 t/ha, nes pavasarį nušalo, dar įsimetė puvinys, tad augalo stiebas striukas (trumpas), jame daug visokių vabaliukų. Rapsų derlius bus kuklus, stebuklo jau nesitikiu“, – nevyniodamas į vatą atvirai kalbėjo ūkininkas.

Jis po lietaus kur kas didesnio derliaus tikisi iš žieminių kviečių. Šiemet Dariaus šeimos ūkyje daugiau žemės teko vasarojui. D.Isoda pasakojo, kad labai gražiai auga pupos ir kukurūzai. Gal dar būtų sėjęs saulėgrąžų, bet jau neturėjo kur sėti, nes joms reikia lengvos dirvos, o ji jau buvo užimta žieminiais rapsais.

„Mačiau, kad ir pas kaimynus vasariniai kviečiai labai gražūs. Kur žemė truputį sunkesnė, vasarinėms kultūroms šiemet ji labai gerai tiko. Bėdos kol kas nėra. Pas mus dar viskas gerai“, – tikino Liudvinavo ūkininkas.

Jis priminė, kad pernai vasariniai kviečiai buvo labai prasti, šiemet atvirkščiai – labai gražiai auga. „Bet žieminių kviečių prikuli vis tiek daugiau – derlius būna geresnis. Be to, ir darbas kitoks, nes anksčiau reikia kulti, tarp vienų ir kitų kūlimo būna 1–2 savaičių skirtumas“, – lygino ūkininkas.

Nuotaikos darbingos

Prakalbęs apie grūdų supirkimo kainas, D.Isoda paantrino, kad visada norisi truputį daugiau uždirbti. Jo teigimu, šiemečiam derliui jau buvo galima ir anksčiau pasirašinėti sutartis, bet tas laikas jau praėjo: anksčiau supirkėjai siūlė ir po 220 Eur/t, o dabar – 180 Eur/t, apie 40 eurų mažiau.

„Mes patys ne „per virš“ sudarėme išankstinių sutarčių. Daugiausia auginame II klasės rapsus. Dabar žiūriu, kad už ekstra klasės siūlo žymiai daugiau. Žinoma, ir investicijos didesnės.

Tiesa, esminis skirtumas – daugiau reikia azotinių trąšų. Galvoju, reikėtų bandyti auginti aukštesnės klasės grūdus. Nors anksčiau būdavo vos 10 Eur skirtumas tarp ekstra ir II klasės. Tad auginti ekstra klasės grūdus apsimokėtų. Visada stengiesi išauginti kuo geresnės klasės grūdus, bet reikia daugiau saulės, šilumos, kuri ateina iš gamtos“, – kalbėjo Darius.

Liudvinavo krašto augalininkystės ūkio savininkas skaičiavo, jog atmetus žemės nuomą ir kitas išlaidas galėtų uždirbti 300–400 Eur/ha, jeigu derlius ūkiuose geras ir už II klasės grūdus gauni 190–200 Eur/t. Jei 180 Eur/t už II klasę – uždarbis jau „ant ribos“.

Birželio mėnesį Isodų augalininkystės ūkyje buvo belikę priežiūros darbai. Šeimininko teigimu, nepaisant gamtos siųstų išbandymų, nuotaikos darbingos – jie planavo purkšti kviečius varpų apsaugai, nes pastebėjo kenkėjų, amarų bandymų apnikti augalus. Taip pat planuoja pasitvarkyti, pasivalyti techniką, pasižiūrėti, kaip ji veikia.

Komentarai

Draudimas – maža paguoda

Arvydas Šlivinskas,

Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Pūstapėdžių kaimo ūkininkas

Žieminiai javai šiemet mūsų krašte dar neblogi, bet žieminiai rapsai nušalę – jiems jau galima sakyti „amen“. Pro mus ėjo šalčio banga, nušaldė. Tiesa, vienus laukus palietė, kitų – ne. Pavyzdžiui, mūsų rapsai nušalo, o kaimyno ūkininko rapsų – tik kamputis. Nuo Dievulio priklausė. Bet nereikia bėdoti. Davė Dievas dantis, duos ir duonos.

Mūsų rajono savivaldybės administracija viena pirmųjų paskelbė ekstremalią situaciją, nes daugelyje ūkių buvo nušalę ištisi rapsų laukai. Kai šaltis praėjo ruožais, pasitaiko vietomis ir labai gražių rapsų, bet labai daug nukentėjusių. Mano šeimos ūkio vienas rapsų laukas irgi yra nušalęs. Gerai, kad buvau apdraudęs. Iš draudimo mažai naudos, nors kažkiek ir kompensuos.

Rapsų derliaus Vilkaviškio rajone bus žymiai mažiau. Jau tuojau reikės kulti, o dar kiti rapsai tik baigia žydėti. Po šalnų atsigavę rapsai iš naujo leido pumpurus ir antrą kartą pradėjo žydėti.

Toks reiškinys, kad birželio viduryje dar žydėtų rapsai, būna labai retai. Nebent auginamos labai vėlyvos veislės. Savotiškai rapsai ūkininkams iškrėtė netikėtumą – nušalę žydi du kartus. Jau dabar aišku, kad jų derlius bus blogas, nevienodai bręs – vieni byrės, kiti dar nebus subrendę. Reikės kulti, bet bus drėgmės ir kils kitų problemų.

Dalis ūkininkų laukų nepersėjo – paliko kaip yra, bet kai kuriems teko persėti. Vienam ūkininkui gervės sunaikino 40 ha pupų lauką. Šeimininkas jį vėl atsėjo pupomis. Žalų Vilkaviškio krašte nemažai.

Nuogąstavome, kad šienavimui nebus žolės, bet po lietaus atsigavo – šienaujame. Ne tas, kas buvo pernai, bet palijus, kurie patręšė, turėtų prisiruošti pašarų gyvuliams. Kurie anksčiau pasisėjo, tai ir vasarojus Vilkaviškio rajone šiek tiek nukentėjo nuo šalnų. Bet vasarojus – pusė bėdos.

Galime pasidžiaugti, kad žieminiai kviečiai laikosi neblogai, bet kviečių kaina nedžiugina. Sutartys sudaromos po 170–180 Eur/t, kai kaštai yra didesni. Ūkininkai visada tikisi geresnės kainos, bet yra kaip yra.

Norime 200 Eur/t ir daugiau. Kiek pats ūkininkauju nuo 1992 metų, atsimenu vienus metus, kai kviečių kainos buvo stulbinančios. Bet tik vieną kartą. Tuomet supirkimo kaina viršijo 200 Eur/t. Dabar degalai, trąšos brangsta, o kviečių kaina laikosi apie 180 Eur/t ir viskas. Ūkininkai turės daug išlaidų, netekčių, praradimų ir neatsipirks.

Kentėjimas nėra beribis

Audrius Vanagas,

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių krašto ūkininkas

Atėjęs į šalį drėgnesnis laikotarpis kažkiek pataisė nuotaiką. Šis pavasaris, kaip ir kiekvienais metais, buvo vėl išskirtinis. Laukuose iškrito labai ankstyva kruša, pasitaikė pirmosios stiprios šalnos, kol dar net draudimo apsauga neveikė. Miglinius augalus mažiau šalnos pažeidė, tačiau rapsus apšaldė, taip pat dygstančius kukurūzus, cukrinius runkelius, yra įvairių variantų. Jau matome, kad Lietuvoje susidarys apie 10 proc. pažeistų rapsų pasėlių plotų.

Šiaurės Lietuvoje, kur ir pats ūkininkauju, nevienodas dirvožemis – yra smėlingų, durpingų ir molingų vietų. Pastebime, kad ten, kur lengvesnis dirvožemis, šį pavasarį buvo didesnis stresas augalams. Kai pavasarį šaltesniu oru reikėjo purkšti herbicidus, tuose laukuose matome piktžolių. Pasėlių laukai šiemet nėra labai gražūs, bet, tikėkimės, kažkaip sukovosime sezono pabaigoje.

Šiaurės regionas mažiau pažeistas, bet Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, kai laikėsi sausringas laikotarpis, kai be lietaus kai kurios vietovės gyveno net apie 80 dienų, o tada dar užklupo šalnos iki 10 laipsnių šalčio, padarė didelės žalos. Yra ūkių, kur visiškai sunaikino rapsų pasėlius. Ačiū Dievui, kad tie ūkiai apsidraudę – neapsidraudusiems blogiau.

Grūdininkyste užsiimančių ūkininkų finansinė padėtis nėra gera dar nuo ankstesnių metų, kai buvo išbrangusios trąšos ir kitos žaliavinės medžiagos. Jei šiemet būtų bent jau didesnis derlius, tuomet kompensuotųsi. Antraip ūkininkų gali laukti sunkoka dalia, nes šviesos tunelio gale dar nematyti.

Vasarinės kultūros, kad ir koks geras joms būtų šis pavasaris, negeneruoja tokio derliaus potencialo kaip žieminės kultūros, nors ir labai stengiamės. Ispanų ūkininkai bruzda, kad grūdinių kultūrų auginimas darosi žemiau savikainos. Šitoje vietoje lietuvių kentėjimas irgi gali nebūti beribis.

Šaltinis: https://www.valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-06-30

Liga nustatyta pieninių galvijų ūkyje netoli Šamberi (Chambéry). Tai pirmasis protrūkis šalies istorijoje. Ūkyje buvo laikomi 58 galvijai, iš kurių 15 susirgo, 1 nugaišo.

Taikomos šios pagrindinės kontrolės priemonės: gyvūnų judėjimo ribojimas, zonavimas, vektorių (uodų, vabzdžių) kontrolė, atsekamumo užtikrinimas bei aktyvi stebėsena tiek užkrėstoje zonoje, tiek už jos ribų. Šiuo metu vykdomi visi būtini veiksmai siekiant užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui.

Atnaujinta informacija (2025-06-26): atliekant ligos židinio epidemiologinį tyrimą ir vykdant iš ūkio išvežtų gyvulių atsekamumo veiksmus Sardinijoje, nustatyta, kad galvijai iš pirminio židinio buvo perkelti į žemyninę Italijos dalį. Šiems pervežtiems gyvuliams taip pat buvo patvirtinta Gumbelinė liga.

Šiuo metu tęsiami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti situaciją. Ypač svarbu nustatyti, ar naujai nustatytame židinyje ligos sukėlėjas nespėjo užkrėsti ligos pernešėjų – mašalų, kurie galėtų labai greitai išplatinti infekciją kituose ūkiuose, o tai kelią grėsmę aplinkiniams šalies galvijų ūkiams ir net kaimyninėms šalims.

Italijos Sveikatos ministerija praneša, kad 2025 m. birželio 21 d. vakare Italijos nacionalinė laboratorija (IZS Abruzzo ir Molise, Terame) patvirtino Gumbelinės ligos protrūkį (toliau – GL) galvijų ūkyje, esančiame Nuoro provincijoje, Orani savivaldybėje, Sardinijoje.

„Tai yra pirmasis šios ligos atvejis Italijoje – iki šiol GL nebuvo užregistruota šalies teritorijoje. Šis protrūkis dar kartą parodo, kad egzotinių ligų plitimo rizika išlieka labai aukšta, ypač dėl virusą pernešančių mašalų (kraujo siurbiančių vabzdžių), kurie gali lengvai pernešti ligą tarp ūkių net ir dideliais atstumais.

Biosauga – ūkio skydas. Dėl to būtinanuolat užtikrinti aukščiausio lygio biosaugą ūkiuose, net ir tuo atveju, kai liga šalyje dar nėra nustatyta – tik taip galima apsisaugoti nuo netikėtų protrūkių“, – komentavo Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Pasireiškus ligai, Sardinijos saloje taikomos šios pagrindinės kontrolės priemonės:

– Nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, apimančios 50 km spindulį nuo protrūkio vietos.
– Visiems gyvūnų judėjimams šioje teritorijoje taikomi draudimai ir apribojimai
– Pradėta epidemiologinė analizė ir kontaktinių ūkių bei gyvulių identifikavimas.
– Sustiprinta ūkių biosauga, ribojamas žmonių ir transporto priemonių patekimas, taikomos dezinfekcijos priemonės.
– Taikomos vektorių (uodų, musių, erkių) kontrolės priemonės siekiant stabdyti viruso plitimą.

Šiuo metu taip pat tiriamas dar vienas galimas atvejis 10 km nuo pirmosios protrūkio vietos (jei pasitvirtins, bus išplatinta papildoma informacija).

Gumbelinės liga – tai virusinė galvijų liga, kuri pasireiškia karščiavimu, skausmingais odos mazgeliais (gumbeliais) matomais snukio, kaklo, tešmens, kapšelio, vulvos ir tarpvietės srityse, limfmazgių padidėjimu ir bendru gyvūno nusilpimu. Karvėms smarkiai sumažėja primilžis. Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius dėl sumažėjusio produktyvumo, odos pažeidimų, reprodukcinių sutrikimų, kartais baigiasi ir galvijų gaišimu.

Ši liga nepavojinga žmonėms, tačiau plinta labai greitai. Pagrindinis plitimo būdas – per kraują siurbiančius vabzdžius, tokius kaip: mašalai, uodai ir erkės, todėl protrūkiai dažniausiai pasitaiko šiltuoju metų laiku. Virusas taip pat gali plisti per užsikrėtusių gyvūnų tiesioginį kontaktą, užterštus daiktus, per nesterilius medicininius įrankius (adatas ar kt. priemones), transporto priemones ar žmonių veiklą, jei nesilaikoma biosaugos priemonių.

Ne visos ligos pastebimos iš pirmo žvilgsnio. Todėl itin svarbu: 
– Kasdien sekti gyvulių elgesį ir būklę. 
– Reaguoti į bet kokius pokyčius: apetito sumažėjimą, vangumą, produktyvumo sumažėjimą, elgesio pasikeitimus.

Pastebėję bent menkiausius ligos požymius nedelsdami kreipkitės į veterinarą arba informuokite VMVT telefonu 1879 ar +370 5 242 0108 arba VMVT – užpildžius anketą.

Šaltinis: https://vmvt.lrv.lt, 2025-06-30