Žemės ūkio naujienos: 2025-07-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas: planuojama kurti platformą, kurioje gyventojai galės lyginti maisto kainas
Planuojama kurti platformą, kurioje vartotojai galėtų lyginti būtiniausio prekių krepšelio ir įvairių produktų kainas skirtingose parduotuvėse, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį įvykusio trečio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) suformuotos Maisto tarybos posėdžio.
„Tikslas yra apjungti ir apibendrinti į vieną kažkokią platformą visų parduotuvių siūlomas kainas, o ta platforma ar mobilioji programėlė padėtų vartotojams nuspręsti, kur jiems geriausia apsipirkti. (…) Tam neprieštaravo nei prekybininkai, nei Konkurencijos taryba“, – žurnalistams teigė I. Hofmanas.
Anot jo, posėdyje analizuotos grikių ir vištų kiaušinių tiekimo grandinės, kainų pasiskirstymas, o prie šių duomenų apžvalgos ketinama grįžti kituose posėdžiuose. Analizę iš dalies atlieka Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).
„Prekybininkai suabejojo, ar ŽŪDC metodika atitinka šiandienos aktualijas ir yra pakankamai objektyvi. Kitame posėdyje grįšime prie metodikos ir spręsime, kaip tinkamai analizuoti produktų kainos pasiskirstymą tiekimo grandinėje“, – teigė ŽŪM vadovas.
Nors, pasak I. Hofmano, numatytų tikslų Maisto tarybai nepavyksta pasiekti norimais tempais, tai esą nereiškia, kad valdžia turėtų imtis reguliuoti maisto produktų kainas.
„Toks (kainų reguliavimo – ELTA) mechanizmas yra įmanomas, tačiau aš nesu to šalininkas ir manau, kad to nereikia. (…) Pirmuose posėdžiuose kalbėjome, kad galėtume užfiksuoti kelių produktų kainas ribotam laikui – dviem ar trim mėnesiams. Tačiau supraskime, kad ilgesnis fiksavimas veda prie stagnacijos ir slopina konkurenciją“, – aiškino ministras.
I. Hofmano teigimu, ateinančiame Maisto tarybos posėdyje toliau bus aiškinamasi, kodėl maisto kainos galutiniam vartotojui kyla, kai pirminės produkcijos kainos išlieka panašiame lygyje.
„(Posėdis – ELTA) prasidėjo mano klausimu apie tai, kas nulemia, kad produktų kainos galutiniam vartotojui didėja, kai tuo tarpu pirminės žemės ūkio produkcijos kainos – nedidėja. Prekybininkai į tai gal šiek tiek asmeniškai sureagavo, tačiau tokio tikslo tikrai nebuvo. (…) Klausimas buvo skirtas ne tik prekybininkams, bet ir perdirbėjams, tačiau į jį atsakyta nebuvo“, – tikino ministras.
Pirmasis Maisto tarybos posėdis vyko vasario pabaigoje, antrasis – balandį.
Tarybą sudaro ministerijų, žemės ūkio asociacijų, universitetų ir verslo atstovai.
I. Hofmanas taip pat yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
Ūkininkams ieškant sėklų, ekspertai pataria nedaryti kompromisų dėl kokybės
Šiuo metu ūkininkų pagrindinis dėmesys nukreiptas į dabar augančių pasėlių priežiūrą ir būsimą derlių. Vis dėlto, netrukus ateis laikas pasirūpinti kitų metų derliumi, ir viena svarbiausių jo dalių – kokybiškos sėklos, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Sėklų pasirinkimas artėjančiai sėjai – svarbus sprendimas, kuris daro didelę įtaką būsimam derliui. Rinkoje galima įsigyti pačių įvairiausių sėklų, bet būtent sertifikuotos sėklos užtikrina geriausią kokybę ir suteikia ūkininkams pasitikėjimą.
Palyginus su kitomis, sertifikuotų sėklų kaina gali būti didesnė, tačiau tikintis geresnio derliaus, nevertėtų daryti kompromisų dėl kokybės“, – tikina AB „Linas Agro“ tiesiogiai pavaldžios „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas.
Anot eksperto, yra nustatyta, kad augalų derlingumas dėl selekcijos didėja 1 proc. punktu kasmet: „Tai – labai reikšminga dalis, nes be naujų veislių mes Lietuvoje neturėtume tokio derliaus. Tačiau ne visos naujai sukurtos veislės yra pranašesnės už esamas, todėl labai svarbu, kad jos būtų ištirtos vietos sąlygomis. Šie tyrimai leidžia atrinkti naujas veisles, kurios būtų pranašesnės už jau rinkoje esančias ir tiktų besikeičiančio klimato sąlygoms“.
Kokybės kontrolė nuo sėjos iki pristatymo žemdirbiams
Pasak S. Augo, sertifikuotų sėklų paruošimo kelias prasideda nuo sėklinės medžiagos užauginimo. Pradinė sėklinė medžiaga gaunama iš selekcininkų, taip garantuojant veislės grynumą, kuris svarbus užtikrinant visas jai būdingas savybes: derlingumą, atsparumą ligoms, išgulimui ir kitas savybes. Visas sėklų auginimo procesas papildomai yra kontroliuojamas Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų, todėl ūkiai gali būti tikri, kad gauna būtent tą veislę, kurią užsakė.
Sėklų valymas, rūšiavimas, beicavimas neatsiejamas nuo aukščiausios kokybės mašinų ir specialistų. Sėklos, išrūšiuotos pagal dydį ir svorį, tolygiau dygsta ir auga laukuose.
Svarbu ir tai, kad sertifikuotų sėklų kokybiniai parametrai laboratorijose tikrinami ne vieną kartą per metus. Pasak S. Augo, pateikti sėklų daigumo ir 1000 sėklų masė leidžia tiksliai apskaičiuoti sėklos normą bei suformuoti norimo tankumo ir siektino derliaus potencialo pasėlį.
Gerų valymo mašinų svarba
Aukštos kokybės sėklos reikalauja ir skirtingų, aukštos kokybės valymo mašinų.
„Iš savo patirties matome, kad seno tipo sėjamosios ir sėklų ruošimo mašinos savo kokybe atsilieka nuo naujųjų. Kokybei užtikrinti itin reikalingi ir gravitaciniai stalai, kurie išrūšiuoja sėklas pagal svorį. Jeigu minėtomis mašinomis nepavyksta išvalyti priemaišų, tuomet naudojama spektrinė mašina, galinti atskirti sėklas ne tik pagal spalvą, bet ir formą. Galiausiai, gali prireikti ir specifinių mašinų, skirtų tik vienai konkrečiai piktžolei išvalyti, pavyzdžiui, rūgštynėms iš dobilų“, – paaiškina ekspertas.
Jis taip pat pabrėžia, kad kokybiškoms sėkloms būtina užtikrinti ir aukštą beicavimo kokybę: kiekvienas grūdas turi gauti vienodą apsaugos kiekį – taip sėklos turės optimalią apsaugą nuo ligų.
„Porcijinės beicavimo mašinos užtikrina vienodą ir tolygų beico paskirstymą ant grūdų. Sėklos į beicavimą patenka be dulkių, nes fabrike sumontuota dulkių nutraukimo sistema, leidžianti patiekti švarią žaliavą beicavimui. Neišvalius dulkių, jos gali sugerti beicą, o sėklos turės prastesnę apsaugą nuo ligų“, – detalizuoja S. Augas.
Užtikrinamas mišinių homogeniškumas
Be javų sėklų, ūkininkai sėja sideralinius augalus ir pašarines žoles. „Dotnuva Seeds“ duomenimis, didžioji dalis šalies ūkių perka tokių sėklų mišinius. Eksperto teigimu, vieni svarbiausių kriterijų, renkantis mišinius, yra jų sudėtis ir mišinio homogeniškumas.
„Ruošiant pašarinių žolių ar sideralinių augalų mišinius, labai svarbu tiksliai ir homogeniškai išmaišyti skirtingas rūšis. Taip yra daroma dėl to, kad lauke jos būtų tolygiai pasėtos, o derlius būtų maksimalus ir vienodas per visą lauką. Net ir tame pačiame lauke dirvožemiai gali būti skirtingi, tad sėklų mišiniai – gera išeitis siekiantiems stabilaus derliaus. Jei sėklos bus išmaišytos netolygiai, vienoje lauko dalyje turėsime sudygusią vieną rūšį, pavyzdžiui, svidres, o kitoje – dobilus. Kitaip tariant, turėsime netolygų pasėlį ir, aišku, mažesnį derlių iš lauko ploto vieneto,“, – paaiškina specialistas.
Investicija, kuri atsiperka
Pasak žemės ūkio eksperto, sertifikuotos sėklos gali kainuoti daugiau nei įprastai ūkiuose užauginamos sėklos. Tačiau, anot jo, investuoti į sertifikuotas sėklas būtina, kadangi naujas derliaus formavimas prasideda nuo veislės pasirinkimo, kokybiškos sėklos bei jos pasėjimo. Valstybė taip pat skatina sėti sertifikuotas sėklas, skirdama 16 Eur už sertifikuotomis javų ir žolių sėklomis apsėtą hektarą.
„Mūsų tikslieji bandymai rodo, kad naudojant sertifikuotas sėklas derliaus padidėjimas yra nuo 300 kg/ha iki 800 kg/ha, įvertinus sėklų atsėlį ir sėklų paruošimo kokybės skirtumą ūkiuose“, – sako „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius S. Augas.
Šaltinis: linasagro.lt, 2025-07-09
G. Nausėda žada užlopyti skylę dėl GPM lengvatos ūkininkams
Prezidentas Gitanas Nausėda žada užlopyti, jo teigimu, mokesčių reformoje likusią skylę, tai yra gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams. „Tikrai taip. Tiktai siūlyčiau tiems, kurie jau galvoja apie tai, kaip ja pasinaudoti, per daug nesidžiaugti, nes jie investuos į savo ūkininkų mokymo kursus, investuos galbūt į nuomojamą žemę, o po to ta skylė bus užlopyta“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, ši valdančioji dauguma, skirtingai nei praėjusios kadencijos valdantieji, ne kalbėjo apie mokesčių reformą, o ėmė ir ją įgyvendino. Tiesa, kaip pažymėjo G. Nausėda, nors pertvarka ir buvo įgyvendinta, spragų joje buvo palikta. „Šita (valdančioji dauguma – ELTA) nuo pat pirmųjų savo kadencijos mėnesių ėmėsi įgyvendinti ir, žinoma, sulaukia dėl to labai nemažai ir kritikos, ir kankorėžių, ir viso kito, bet jį įgyvendino ir įgyvendino išklausiusi ir tas interesų grupes, kurios buvo labiausiai nepatenkintos. Besiklausydama tų interesų grupių privėlė ir tam tikrų netikslumų, ypač paskutiniosiomis įstatymo svarstymo dienomis. Dabar mes matome, kad lenda tam tikros skylės“, – aiškino šalies vadovas.
ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų). Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
Šaltinis: Gytis Pankūnas, ELTA, 2025-06-30
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas
Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas 2025 m. vyko nuo balandžio 14 d. iki birželio 23 d. Dėl pavasarinės šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Įvertinusi, kad dėl to sulėtėjo deklaravimo tempas, smarkiai išaugo savivaldybių specialistų, padedančių ūkininkams deklaruoti žemės ūkio naudmenas, darbo krūvis deklaravimo laikotarpio pabaigoje, Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo, numatyto pareiškėjams, kurie paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškas (paraiška) pateiks ar koreguos pavėluotai, t. y. iki 2025 m. birželio 23 d.
Kaip ir ankstesniais metais, pareiškėjai paraiškas galėjo pateikti savarankiškai prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per E. valdžios vartų portalą arba nuvykę į seniūniją pagal žemės ūkio valdos (valda) centro adresą.
Šiemet buvo pateikta 110 120 paraiškų, iš viso deklaruota 2 915 113,19 ha žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų. Didžioji paraiškų dalis (103,8 tūkst.) pateikta su savivaldybių darbuotojų pagalba, savarankiškai per E. valdžios vartus paraiškas pateikė 6 314 pareiškėjų.
2025 m. teikdami paraiškas, pareiškėjai PPIS galėjo naudotis vienu iš naujausių ir aktualiausių PPIS funkcionalumų – paramos pasirinkimo įrankiu – Vedliu (Vedlys). Vedlys tikslingai, pagal įvestą laukų informaciją, atrinko laukus, kurie galėjo dalyvauti paramos priemonėje, pateikė paramos priemonių reikalavimus, paskaičiavo preliminarias išmokas, bendrą plotą pagal paramos priemonę. 14 010 pareiškėjų teikdami paraiškas pasinaudojo Vedliu, o 2 952 pareiškėjai bent kartą įsijungė vedlį duomenų peržiūrai atlikti.
Paraiškų priėmimo rezultatai
Bendras deklaruojamas plotas, palyginti su 2024 m. duomenimis, šiais metais yra didesnis 848,98 ha.
Didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Kėdainių r. (109 824,86 ha), Panevėžio r. (108 206,09 ha), Šakių r. (97 654,07 ha), Raseinių r. (97 125,67 ha), Radviliškio r. (96 097,07 ha), o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės r. (4 539 vnt.), Alytaus r. (4 184 vnt.), Šilutės r. (4 026 vnt.), Kelmės r. (3 654 vnt.), Raseinių r. (3 624 vnt.) savivaldybėse.
2025 m. daugiausia deklaruota žieminių kviečių – 816 761,51 ha, žieminių rapsų – 351 796,38 ha, avižų – 106 866,98 ha, žirnių – 102 257,47 ha, vasarinių miežių – 98 310,22 ha, vasarinių kviečių – 92 722,49 ha, plotų.
Ariamosios žemės plotas 2025 m., palyginti su 2024 m. duomenimis, padidėjo 10 272,81 ha – šiais metais 93 506 pareiškėjai iš viso deklaravo 2 313 264,27 ha ariamosios žemės plotą.
Daugiamečių pievų plotas 2025 m., palyginti su 2024 m. duomenimis, deklaruotas mažesnis 5 260,28 ha – 79 419 pareiškėjų iš viso deklaravo 532 343,39 ha daugiamečių pievų plotą.
Didžiausią žemės ūkio naudmenų plotą deklaravo pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą, – 28 968 paraiškose deklaravo 1 468 048,18 ha plotą. Ekologinėje sistemoje „Augalų kaita“ dalyvavo 6 319 pareiškėjų – jie deklaravo 788 885,23 ha plotą. Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“ už tarpinius pasėlius per žiemą paramos paprašė 12 143 pareiškėjai ir jie deklaravo 337 860,25 ha plotą. Daugiausia paraiškų – 31 486 vnt. – pateikė pareiškėjai, dalyvaujantys priemonėje „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“. Jie deklaravo 730 521,26 ha plotą.
Detalesnė paraiškų teikimo informacija rengiama ir bus paskelbta ŽŪDC interneto svetainėje adresu https://zudc.lt/.
Paraiškų teikimas ir tikslinimas po birželio 23 d.
Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, pareiškėjai paraiškas PPIS dar gali pateikti nuo 2025 m. birželio 24 d. iki spalio 1 d., kai vėlavimą lėmė nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės (paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie pareiškėjai deklaravimo metu negalėjo deklaruoti laukų dėl to, kad nebuvo baigtos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartys su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT), vyksta jų įregistravimas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre arba yra pastebėta neatitikimų NŽT perduotuose duomenyse, nuo 2025 m. birželio 24 d. iki liepos 4 d. PPIS patys arba seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dar gali padaryti paraiškos pakeitimą ir įbraižyti valstybinės žemės plotus bei apie tokius pakeitimus turi informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).
Pažymime, kad pareiškėjai, pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, iki kitų metų kovo 1 d. gali patys arba seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą pataisyti einamaisiais metais patvirtintoje paraiškoje esančias akivaizdžias klaidas, kurias, remdamasi bendru tam tikro atvejo vertinimu, pripažino NMA, arba deklaruoti pagal ekologinę gamybą sertifikuojamus laukus.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo einamųjų metų pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpio pabaigos iki rugsėjo 15 d. pareiškėjai dar gali atsisakyti paramos už lauką ar iki rugpjūčio 15 d. keisti Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus kodą, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas buvo informuotas apie NMA planuojamą patikrą vietoje ar paraiškoje aptiktas klaidas arba apie NMA prašymą pateikti deklaruojamų plotų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-06-26
2025 m. birželio mėnesio pabaigoje kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 26 savaitę (06 23–29) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 206,74 EUR/t. Palyginti su prieš savaitę (25 sav. (06 16–22) buvusia kaina, ji buvo mažesnė 3,48 proc., o pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina buvo mažesnė 0,74 proc. (sudarė 167,34 EUR/t).
Jei palyginti 2025 m. 26 savaitę buvusias kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainas su 2024 m. analogišku laikotarpiu buvusiomis kainomis, jos buvo atitinkamai 6,04 proc. ir 1,26 proc. mažesnės.
Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį grūdų eksportas buvo 58 proc. didesnis negu 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2025 m. gegužės mėnesį iš viso eksportavo 205,82 tūkst. t grūdų. Kviečiai sudarė 92 proc. (189,68 tūkst. t) visų iš Lietuvos eksportuotų grūdų. Kviečiai buvo eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Norvegiją, Ganą ir Senegalą (vidutinė kaina – 216,94 EUR/t). Miežiai (14,51 tūkst. t) eksportuoti į Latviją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 226,27 EUR/t).
Ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) eksportas 2025 m. gegužės mėnesį, palyginti su 2024 m. gegužės mėn. eksportu, buvo didesnis 2,4 karto ir sudarė 1,55 tūkst. t. Jie eksportuoti į Latviją, Lenkiją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 295,06 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, 2025 m. Liepos 9 d. Nr. (465)
