Žemės ūkio naujienos: 2025-07-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras I. Hofmanas ES taryboje: „Paradoksas – žemės ūkio produkcijos kainoms nekintant arba net mažėjant, maisto kainos vartotojams didėja“
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje vykusioje taryboje išdėstė savo požiūrį dėl aktualių žemės ūkio sektoriaus klausimų: rinkų padėties, apsirūpinimo baltymais, augalų apsaugos produktų prieinamumo bei kitų šalims narėms kylančių iššūkių. Kalbėdamas apie padėtį ES žemės ūkio sektoriuje, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad iššūkiai, su kuriais susiduria sektorius, išlieka. Ministras priminė dar gegužę ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje atkreipęs dėmesį į Lietuvos augalininkystės sektoriaus dėl užsitęsusių šalnų patirtą didelę žalą.
Žemės ūkio ministerija raštu pateikė Europos Komisijai (EK) išsamią informaciją ir statistiką apie šalnų poveikį šalies augalininkystės sektoriui. Tikimasi greito sprendimo dėl paramos suteikimo iš žemės ūkio rezervo.
„Nerimą kelia situacija grūdų sektoriuje. Pastaruoju metu matome, kad grūdų supirkimo kainos krenta, tuo tarpu trąšos brangsta, o tai mažina ūkių pelningumą. Todėl reikia įdėmiai stebėti situaciją ir imtis priemonių, jei ši įtampas kelianti tendencija tęsis ir toliau. Ir dar viena paradoksali aplinkybė – žemės ūkio produkcijos (pvz. pieno, grūdų) kainoms nekintant arba net mažėjant, maisto kainos vartotojams didėja“, – sakė ministras I. Hofmanas.
Žemės ūkio ministras taip pat pabrėžė paramos Ukrainai aspektą.
„Pasisakome už tolesnį prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, užtikrinant efektyvų ES rinkos atvėrimą. Pasiektas susitarimas dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvės peržiūros yra geras žingsnis kuriant ilgalaikius santykius, bet pats susitarimas galėtų būti ambicingesnis. Be to, esame susirūpinę dėl numatytos galimybės bet kuriai valstybei narei aktyvuoti apsaugos mechanizmą, nes tai skaldytų ES bendrą rinką. Teigiamai vertiname nuo liepos 1 d. įsigaliojusius padidintus muitų tarifus Rusijai ir Baltarusijai ir manome, kad reikia išplėsti ribojamų produktų sąrašą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio ministras.
Ambicingesnis tiesioginių išmokų finansavimas prisidėtų prie spartesnio apsirūpinimo baltymais
ES ministrai informavo, kokių iniciatyvų ėmėsi valstybės narės, siekdamos įvairinti baltymų šaltinius maistui ir pašarams bei išdėstė savo požiūrį, kokių veiksmų reikėtų imtis ES lygmeniu, siekiant paremti baltymų maistui ir pašarams šaltinių įvairinimą.
„Siekdami paskatinti baltyminių augalų auginimą Lietuvoje, naudojamės Bendrosios žemės ūkio politikos instrumentais. Pavyzdžiui, mūsų šalyje už baltyminių – azotą kaupiančių augalų – auginimą mokama susietoji parama. Taip pat teikiame paramą dalyvaujantiems ekologinėse sistemose, nustatydami prievolę auginti baltyminius augalus tam tikro dydžio plote. Parama galima ir pagal kaimo plėtros intervencines priemones. Vis dėlto tam tikros valstybės narės, įskaitant Lietuvą, dėl nepakankamo tiesioginių išmokų finansavimo lygio turi ribotas galimybes teikti paramą baltyminiams augalams. Ambicingesnis tiesioginių išmokų finansavimas naujame laikotarpyje prisidėtų prie spartesnio apsirūpinimo baltymais. Norint realaus proveržio, būtina užtikrinti adekvatų, pakankamą finansavimą“, – pabrėžė ministras.
Anot ministro I. Hofmano, papildomų iššūkių kelia galimų naudoti augalų apsaugos produktų sąrašo mažėjimas, o kartais net ir pačių produktų trūkumas.
„Reikalinga tikslinė investicinė ir susietoji parama. Susietosios paramos didinimą baltyminiams augalams ES lygiu būtų galima svarstyti. Visgi, tai negali būti daroma kitų sektorių sąskaita. Be to, svarbu, kad parama būtų teikiama per laisvanoriškas skatinamojo pobūdžio, o ne per privalomas priemones. Turime matyti visą tiekimo grandinę, remti ne tik baltyminių kultūrų auginimą, bet ir perdirbimą. Siekiant užtikrinti apsirūpinimą augaliniais baltymais, ypač soja, svarbi ir tarptautinė prekyba. ES standartų kartelė aukšta ir jos turime laikytis. Taip pat svarbi ir mūsų rinkų diversifikacija. Reikėtų siekti kuo labiau išnaudoti Ukrainos potencialą šioje srityje. Sojos produktų gabenimas iš Pietų Amerikos per Atlanto vandenyną taršiais tanklaiviais tikrai negali būti tvarumo pavyzdys“, – kalbėjo ministras.
Mažėjantis veikliųjų medžiagų prieinamumas kelia realią grėsmę ES žemės ūkio sektoriaus produktyvumui ir konkurencingumui
Anot ministro I. Hofmano, mūsų ūkininkai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai veiksmingų priemonių kovai su piktžolėmis, kenkėjais ar ligomis tiesiog nėra. Mažėjantis veikliųjų medžiagų skaičius kelia ir kitą didelę problemą, t.y. rezistentiškumą.
„Artėjama prie situacijos, kai šiuo metu prieinamos naudojimui augalų apsaugos priemonės dėl mažos rotacijos taps mažiau efektyvios arba išvis nebeveiks. Todėl prieš priimant sprendimus išimti iš rinkos augalų apsaugos produktus turėtų atsirasti alternatyvos. Žinoma, svarbu išlaikyti aukštus saugos standartus, užtikrinti, kad priimami sprendimai nekenktų biologinei įvairovei, ypač – apdulkintojams, bet tuo pačiu nepalikti ūkininkų be veiksmingų priemonių“,- sakė ministras.
Saločių miestelio apylinkėse ūkininką ištiko nemalonus ir pavojingas netikėtumas: dirbamame lauke atsivėrė smegduobė, kurioje įstrigo traktoriaus ratas. Incidentas įvyko greta miestelio esančiame lauke, kai 80 metų ūkininkas Vincentas Rutkevilis traktoriumi „Belarus“ pjovė žolės mišinį.
„Ketvirtadienį vakare, apie 21 valandą, pjoviau mišinį. Pro tą vietą prasukau net keturis kartus. Kai važiavau penktąjį sykį, traktorius staiga pakrypo. Pamačiau atsivėrusią duobę ir joje įstrigusį galinį ratą. Laimei, ant žemės atsirėmęs dalgis neleido visam traktoriui nugarmėti į smegduobę. Teko kviesti sūnų, kad jis atvairuotų kitą traktorių ir ištrauktų manąjį“, – nemažai baimės įvariusį įvykį prisiminė salotiškis.
Laimei, nei pats vairuotojas, nei technika nenukentėjo. Išlipęs iš traktoriaus pensininkas girdėjo žemės dundesį ir gurguliuojantį vandenį.
Seniūno pavaduotoja Jurgita Valuntonienė pasakojo, kad penktadienio rytą, vos atvykusi į darbą, sulaukė pranešimo, kad Saločių miestelyje, dirbamame lauke, atsivėrė smegduobė. Valdininkė pirmiausia informavo rajono vadovus apie šį įvykį bei pasirūpino įgriuvos aptvėrimu.
Pasak J. Valuntonienės, 3–4 metrų skersmens ir maždaug 2 metrų gylio karstinė įgriuva pastatams pavojaus nekelia, tačiau matosi, kad pažeista melioracijos trasa. Smegduobė bus stebima. Jos likimas bus nuspręstas sulaukus specialistų išvadų.
Seniūno pavaduotojos duomenimis, per ketverius metus Saločių seniūnijoje atsivėrė jau penkta įgriuva. Šiais metais gegužės mėnesį buvo fiksuotos smegduobės Buiviškių ir Puškonių kaimuose.
Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis administracijos direktorius Povilas Balčiūnas dar abejoja, ar ši duobė yra karstinė įgriuva.
„Duobė galėjo atsirasti ir sugedus melioracijos rinktuvui. Bet kuriuo atveju reikės pasirūpinti, kad melioracijos įrenginiai būtų sutvarkyti“, – teigė P. Balčiūnas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-14
I. Hofmanas neatmeta, jog teks koreguoti GPM lengvatą ūkininkams: kalbėkime ir diskutuokime
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sutinka, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms. Ministras neatmeta, jog diskusijos dėl ūkininkams taikomo mokestinio režimo koregavimo turėtų vykti, tačiau laikosi pozicijos, kad mokesčiai negali daryti žalos jo prižiūrimam sektoriui.
„Tegul vyksta tos diskusijos dėl GPM – kalbėkime ir diskutuokime. Aš visada laikausi pozicijos, kad ir kokie bebūtų mokesčiai, jie neturi padaryti žalos mūsų, žemės ūkio sektoriui, kuris ir taip prastai konkuruoja Europos Sąjungoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė I.Hofmanas. „Tiesa, visiškai sutinku, kad lengvata turėtų būti taikoma tik pajamoms, kurios uždirbamos iš žemės ūkio veiklos“, – teigė jis. Anot žemės ūkio ministro, dabar Seime priimta GPM lengvata ūkininkams gali kainuoti iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto.
„Dabar nepasakysiu tiksliai, bet lengvata dėl pastumtos GPM lengvatos ribos gali kainuoti iki 10 mln. eurų“, – teigė I.Hofmanas. Vyriausybės nario manymu, kalbant apie mokestines korekcijas ūkininkams, reikėtų atsižvelgti ne tik į GPM, bet ir į „Sodrai“ mokamus mokesčius, kurie, jo teigimu, neproporcingai paveikia vidutinius ūkius. „Tiek GPM, tiek „Sodros“ mokesčius, kuriuos abu žemdirbiai moka nuo apmokestinamųjų pajamų, reiktų vertinti kartu. Manau, kad reikėtų žiūrėti, kaip įvesti daugiau teisingumo į mokesčių sistemą. Manau, kad mokesčiai negali daryti neproporcingos žalos vidutiniams ūkiams, kurie yra produktyviausi. Visos kitos diskusijos galimos – reikia daryti analizes ir kalbėti. Visi variantai galimi, bet tai turi būti subalansuota“, – reziumavo I.Hofmanas.
R. Šadžius dar negali pasakyti, kiek lengvata kainuos: pataisa sukėlė sumaištį
Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigė negalintis pasakyti, koks bus GPM lengvatos ūkininkams fiskalinis efektas, kol nėra atlikta analizė. Jis teigė, jog paskutiniame etape priimta pataisa buvo „emocinga“ ir Finansų ministerijoje sukėlė sumaištį. „Kol kas negaliu pasakyti. Mums reikėtų išanalizuoti, kaip ta emocingai paskutinėje stadijoje priimta GPM įstatymo pataisa galėtų būti taikoma. Tik po to būtų galima vertinti bet kokį fiskalinį efektą“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.
„Pataisa tikrai sukėlė tam tikros sumaišties tarp Finansų ministerijos specialistų ir teisininkų. Mes šiuo metu analizuojame, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma ir matysime ateityje, ar ją reikia koreguoti“, – aiškino finansų ministras. ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).
Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
Šaltinis: lrytas.lt, Vygantas Tuzas, 2025-07-02
NMA pristatė aktualią informaciją apie „NMA agro“ programą ir ALNSIS – kviečiame susipažinti!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti sėkmingai naudotis „NMA agro“ programa ir išvengti galimų klaidų, pristatė „NMA agro“ programos funkcionalumą ir aktualią informaciją apie Automatinę laukų nuolatinio stebėjimo sistemą (ALNSIS). Kviečiame žiūrėti čia! Kontrolės departamento Tiesioginės paramos kontrolės skyriaus vedėjas Aušrius Kučinskas pristatymo metu atkreipė dėmesį į „NMA agro“ programos naudojimo privalumus, atnaujintus žemėlapius, skirtus laukų stebėjimui, įbraižymui bei tvaresniam ūkininkavimui.
Pristatė teminius sluoksnius bei jų atnaujinimo laikotarpius ir kitas esamas ir planuojamas įdiegti programos funkcijas. Taip pat išsamiai pristatyta laukų fotografavimo instrukcija bei dažniausiai pasitaikančios klaidos bei kaip jų išvengti.
Pristatyta aktualiausia informacija ir apie ALNSIS – stebimus algoritmus, reikalavimus ir rezultatų rodymą bei veiksmus, kuriuos reikia atlikti, priklausomai nuo rezultato.
Atkreipiame dėmesį, jog nuo liepos 15 d. bus pradedami rodyti pirmieji ALNSIS rezultatai, kuriuos bus galima matyti NMA Informaciniame portale.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-14
Patvirtintas natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių pakeitimų paketas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) patvirtino pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapių pakeitimų pirmąjį paketą VSTT direktoriaus 2025 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-98 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai buvo parengti ir patvirtinti 2023 metų pabaigoje tenkinant viešąjį interesą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (SŽNSĮ), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintu šių žemėlapių rengimo tvarkos aprašu (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d7c610b061ff11edad44ca0eeb008140/asr).
Patvirtinus žemėlapius buvo pradėta kaupti informacija šių žemėlapių tikslinimui. Atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, patikrų vietoje rezultatus, žemės savininkų ir valdytojų pateiktus duomenis ir kitą informaciją VSTT priėmė sprendimus dėl teritorijų panaikinimo arba jų ribų keitimo. Pirmuoju žemėlapių pakeitimų paketu, patvirtintu 2024 m. birželį, buvo įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos. Į antrąjį pakeitimų paketą, patvirtintą 2024 m. gruodį, įtraukta daugiau naujai nustatomų SŽNS teritorijų, taip pat buvo keičiamos kai kurių anksčiau nustatytų teritorijų ribos, o dalis teritorijų buvo išimtos iš žemėlapių.
Apie žemės sklypuose planuojamas nustatyti naujas SŽNS teritorijas savininkai ir naudotojai buvo informuoti fiziniais registruotais laiškais arba elektroniniais pranešimais, siunčiamais per E.pristatymo sistemą.
Nuo 2025 m. birželio 11 d. informacija apie pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių pakeitimo projektą buvo viešinama VSTT tinklalapyje (https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/parengtas-naujas-naturaliu-pievu-ir-ganyklu-pelkiu-ir-saltinynu-specialiuju-zemes-naudojimo-salygu-zemelapiu-pakeitimo-projektas/), savivaldybių interneto svetainėse, Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje (https://biomon.lt/szns), Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, taip pat papildomai saugomų teritorijų direkcijų socialiniuose tinkluose.
Patvirtinti žemėlapių pakeitimai bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o šis patikslins Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Žemės sklypų, kuriuose keičiami, panaikinami arba naujai nustatomi pelkių ir šaltinynų ar natūralių pievų ir ganyklų plotai, savininkai ir naudotojai bus informuojami SŽNSĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka – fiziniais registruotais laiškais arba siunčiant elektroninius pranešimus (turintiems aktyvuotas E.pristatymo sistemos el. pašto dėžutes). Informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8
Primename, kad pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino. Tai nuolatinis procesas vykstantis atsižvelgiant į kintančias gamtines aplinkybes. Šie gamtiniai objektai susiformuoja, kinta ir išnyksta arba keičiasi jų ribos; kinta ir šių teritorijų teisinis reglamentavimas.
Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys ir toliau galės teikti argumentuotus prašymus dėl patvirtintų pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypų, patenkančių į koreguotinas arba įtrauktinas teritorijas, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl reikėtų keisti, tikslinti žemėlapį. Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Prašymai dėl žemėlapių tikslinimo gali būti teikiami VSTT registruotu laišku (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius) arba el. paštu vstt@vstt.lt, szns@vstt.lt.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, patiriantys nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, turi teisę gauti vienkartines ar periodines kompensacijas. Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339.
Kompensacijos išmokamos pagal nurodytų asmenų pateiktą metodikos 1-ame priede nurodytą prašymą VSTT Prašymo ir jo priedų turinys turi atitikti metodikos 3 punktą.
Papildomos informacijos apie natūralias pievas ir ganyklas, pelkes ir šaltinynus galite rasti VSTT svetainėje (https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos).
Primename, kad:
Kaip nurodoma SŽNSĮ 96 straipsnyje, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas kalkinti, arba kitaip jas pažeisti, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Draudžiama keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus natūralių pievų ir ganyklų kaitą dėl krūmų kirtimo, invazinių rūšių naikinimo, gyvulių ganymo ar šienavimo ir atvejus, kai laukinių gyvūnų pažeistos natūralių pievų ir ganyklų dalys išlyginamos ir užsėjamos laukinių žolių mišiniais.
Siekiant palaikyti natūralių pievų ir ganyklų gerą būklę, rekomenduojama jas reguliariai šienauti ir/ar ganyti, šalinti ar retinti sumedėjusią augaliją. Šalinant medžius ir krūmus būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus, saugotinus želdinius ir kraštovaizdžio elementus. Taip pat labai svarbu išsaugoti pusiau atviras Europos Bendrijos svarbos buveines 6530 Miškapieves ir 9070 Medžiais apaugusias ganyklas. Lietuva yra įsipareigojusi išsaugoti šias buveines, palaikyti gerą jų būklę. Natūralių pievų ir ganyklų nedraudžiama aptverti. Ganydami gyvulius ir šienaudami vadovaukitės ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. Daugiau informacijos apie natūralių pievų priežiūros gerąją praktiką rasite VSTT skelbtame pranešime (https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/naturaliu-pievu-prieziuros-geroji-patirtis/).
Pelkėse ir šaltinynuose pagal SŽNSĮ 102 str. neleidžiama:
-sausinti teritorijos, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
-pelkes ir šaltinynus paversti ariama žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;
-pelkes ir šaltinynus paversti paviršiniais vandens telkiniais, bet leidžiama žemės sklype įrengti vieną, ne didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį.
Pelkėse ir šaltinynuose galima šienauti ir šalinti ar retinti medžių grupes ir krūmus, jei nesuardoma pelkių ir apypelkių augalinė danga, o ypač jei tokia veikla atitinka saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslus, taip pat kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina išsaugoti gamtos paveldo objektus ir saugotinus želdinius.
Tiek natūraliose pievose ir ganyklose, tiek pelkėse ir šaltinynuose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, atitinkančią specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir gauti atitinkamas išmokas. Be to, tinkamuose plotuose gali būti ūkininkaujama laikantis ekologinių sistemų reikalavimų. Daugiau informacijos šia tema rasite Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/, https://www.paramakaimui.lt/).
DAUGIAU INFORMACIJOS apie natūralias pievas ir ganyklas, taip pat pelkes ir šaltinynus, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite rasti svetainėje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos, taip pat konsultuotis susisiekę el. paštu szns@vstt.lt arba telefonu +370 620 87952.
