Žemės ūkio naujienos: 2025-07-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvoje – sparčiausias pieno kainų augimas visoje ES
Lietuvoje per pastaruosius metus fiksuotas didžiausias natūralaus pieno kainos augimas Europos Sąjungoje (ES). Birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kaina šoktelėjo net 29,8 proc. ir pasiekė 48 euro centus už kilogramą, rodo išankstiniai ES pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Pasak MMO, Lietuva išsiskiria visoje Bendrijoje kaip šalis, kurioje metinė žaliavinio pieno supirkimo kaina augo sparčiausiai. Tuo metu visoje ES pieno supirkimo kainos per metus vidutiniškai kilo 15 proc.
Tendencijas patvirtina ir naujausia „Rabobank“ pasaulinės pieno rinkos apžvalga, paskelbta šių metų birželį.
Joje prognozuojama, kad pieno produktų kainos vidutiniu laikotarpiu – nuo 2025 m. antrosios pusės iki 2026 m. – išliks aukštesnės nei istoriniai vidurkiai, nebent įvyktų reikšmingas paklausos sumažėjimas.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-07-15
Prognozuojamas rekordinis ekologinės gamybos augimas
Pasibaigus kasmetiniam pasėlių deklaravimui ir didžiosios dalies sertifikavimo dokumentų pateikimui, VšĮ „Ekoagros“ prognozuoja būsimas ekologinės gamybos apimtis Lietuvoje. Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos auginimas yra pagrindinė ir dažniausiai sertifikuojama ekologinė veikla Lietuvoje. Pernai šią veiklą sertifikavo 2801 veiklos vykdytojas, šiemet to siekia 3184. Jei po patikrų visi jie atitiks keliamus reikalavimus, 2025 m. ekologine gamyba Lietuvoje užsiims 383 veiklos vykdytojais (13,67 proc.) daugiau nei pernai.
Šiemet savo ūkius sertifikuos net 453 nauji augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai.
VšĮ „Ekoagros“ džiaugiasi ir prognozuojamu ekologinės gamybos plotų didėjimu. Pernai žemės plotas, sertifikuotas ekologiškos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos augintojų, sudarė 250 655,66 ha. Šiemet tokie ūkiai pageidauja sertifikuoti jau 286 512 ha. Taigi prognozuojamas skirtumas būtų 35 856 ha, t. y. 14,3 proc. didesnis.
„Tai būtų rekordinis sertifikuotų veiklos vykdytojų skaičius ir ekologiškai dirbamos žemės plotas nuo pat Lietuvos įstojimo į ES“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
VšĮ „Ekoagros“ stebi kelias džiuginančias tendencijas. Viena jų – šįmet yra nemažai po kelerių metų pertraukos grįžtančių į ekologinę gamybą. Kita tendencija – ūkių jaunėjimas. Dalis naujų ūkių, turinčių nedidelius plotus, dalyvauja jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonėje. Yra tokių ūkininkų, kurie šiais metais nebedeklaravo laukų, tačiau juos perleido savo vaikams arba naujiems veiklos vykdytojams. Vidutinis ekologišką augalininkystės produkciją arba kartu augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją auginančio ūkio dydis yra apie 90 ha. Pirminėje gamyboje ūkių, kuriuose laikomi ir gyvuliai, yra apie 44 proc.
Prie pirminės ekologinės gamybos taip pat priskiriama ir žuvininkystė, bitininkystė bei laukinės augalijos rinkimas. Dokumentai šių veiklų sertifikavimui VšĮ „Ekoagros“ gali būti teikiami visus metus. Žuvininkų ir laukinės augalijos rinkėjų skaičius kol kas nepasikeitęs – atitinkamai 16 ir 14 veiklos vykdytojų. Tačiau šiemet prašymus sertifikuoti pateikė 10 naujų bitininkų (pernai sertifikatus turėjo 34 bitininkai).
„Tikslius sertifikuotų veiklos vykdytojų skaičius turėsime metų pabaigoje, nes sertifikavimas vyksta etapais. Pirmiausia – deklaravimas, dokumentų teikimas, tada seka ūkių patikros, atliekama duomenų analizė, priimami sprendimai ir išduodami sertifikatai. Pirminis veiklos vykdytojų skaičius po visų procedūrų paprastai dėl įvairiausių priežasčių šiek tiek sumažėja. Tačiau dabartiniai duomenys išties džiugina“, – sako direktorė V. Andrulė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-15
ES šalyse 2025 m. prognozuojamas didesnis grūdų ir rapsų derlius nei 2024 m.
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2025 m. birželio mėn. duomenimis, ES šalyse 2025 m. prognozuojamas 279,22 mln. t grūdų derlius, tai būtų 4,73 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. kovo mėn. bei 20,05 mln. t daugiau, palyginti su 2024 m. Didesni skaičiai daugiausia susiję su palankiomis oro sąlygomis Pietryčių Europoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2025 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 129,54 mln. t, tai 5,18 mln. t daugiau nei buvo prognozuota kovo mėn. bei 15,35 mln. t daugiau nei buvo 2024 m. Didesnis minkštųjų kviečių derlius 2025 m., palyginti su 2024 m., laukiamas Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje ir daugelyje kitų ES šalių.
Coceral birželio mėn. padidino 2025 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,48 mln. t, tai būtų 1,17 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2025 m. kovo mėn. bei 2,44 mln. t daugiau, palyginti su 2024 m. Gausesnis miežių derlius nei 2024 m. prognozuojamas Čekijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje.
Kukurūzų derliaus 2025 m. prognozė ES šalyse sumažinta 2,73 mln. t (iki 60,59 mln. t) ir, palyginti su 2024 m., ji turėtų būti didesnė 830 tūkst. t. Pesimistiškesnė prognozė siejama su sumažintu pasėlių plotu ir didesniu, nei tikėtasi, perėjimu prie saulėgrąžų auginimo. Mažesnis kukurūzų derlius 2025 m. prognozuojamas Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Kroatijoje.
Coceral birželio mėn. duomenimis, 2025 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta nuo 7,54 iki 7,49 mln. t, bet tai būtų 45 tūkst. t daugiau, palyginti su 2024 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta nuo 7,28 mln. t iki 7,78 mln. t ir tai būtų 71 tūkst. t daugiau nei 2024 m.
Rapsų derliaus 2025 m. prognozė ES šalyse birželio mėnesio prognozėje padidinta 27 tūkst. t (iki 19,25 mln. t) ir tai būtų 2,18 mln. t daugiau, palyginti su 2024 m. Tokį augimą lėmė grįžimas prie įprastų sėjomainos modelių Rumunijoje ir Bulgarijoje bei derlingumo atsigavimas Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025 m. Liepos 9 d. Nr. (465)
J. Eimontas. Permainingiems orams keliant nerimą, rinkos tikisi rekordinių derlių
Jei prieš kurį laiką permainingas nuotaikas pasaulio rinkose palaikė geopolitiniai neramumai, dabar estafetę perėmė nepastovios klimato sąlygos. Kol Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) orai palankūs pasėliams, ypač kukurūzams ir sojai, alinantys karščiai Europoje kelia nerimą. Nepaisant to, šį sezoną tikimasi kone rekordinio derliaus. Prognozuojama, kad 2025–2026 metų sezoną kviečių derlius Europos Sąjungoje (ES) gali pasiekti 143,1 mln. tonų, arba 13 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Tai – bene didžiausios derliaus prognozės nuo 2018 metų.
Didesnio kviečių derliaus tikimasi ir didžiausioje pagal užauginamą kiekį šalyje Rusijoje: remiantis pasaulinio lygio trąšų gamintojo IKAR prognozėmis, šioje šalyje tikimasi užauginti apie 84,5 mln. tonų kviečių.
Gerų rezultatų tikisi ir rapsų augintojai, pavyzdžiui, Prancūzijoje lūkesčiai dėl rapsų derliaus – aukštesni nei vidutiniai. Ankstyvieji pranešimai apie laukiamą rapsų derlingumą iš visos Europos rinkos – taip pat pozityvūs.
Rinką formuoja konkurencija ir geopolitika
Birželio mėnuo išsiskyrė ryškiais kainų svyravimais: „Euronext“ MATIF kviečių biržos kaina pirmą kartą nuo 2022 metų gruodžio nukrito žemiau 200 Eur už toną ribos. Šis krytis pažymi sumenkusį Europos kviečių konkurencingumą prieš grūdus iš Juodosios jūros regiono, taip pat prasidėjusią javapjūtę pietinėse šalyse.
Geopolitinei padėčiai Artimuosiuose Rytuose stabilizavusis, ji nebesuteikė įprasto palaikymo biržos kainoms. Jas toliau formuoja derliaus prognozės ir derlingumo potencialas, taip pat paklausos ir pasiūlos santykio aktyvumas.
Tęsiant rekordų tematiką, toliau auga euro ir JAV dolerio santykis – jis pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus.
Atsižvelgiant į pokyčius rinkose ir laukiamas prognozes, kviečių pirkimo konkursus praėjusią savaitę paskelbė Jordanija, Bangladešas, Egiptas, pastarasis, kaip nurodo skirtingi šaltiniai, galėjo įsigyti nuo 300 tūkst. iki 1 mln. tonų kviečių.
Tačiau kitose rinkose tvyro ne tokios džiugios nuotaikos. Dėl planuojamų įvesti importo į ES apribojimų, kviečių iš Ukrainos eksporto apimtys gali mažėti. Dėl Kinijos taikomos muitų politikos JAV sojos pupelių eksportas į šią šalį sumažėjo 57 proc., o bendra iš JAV įvežamų javų dalis nuo 26 proc. krito iki 10 proc.
Ateitis – tradiciškai nepastovi ir nerami
Vertinant trumpalaikes tendencijas, kviečių kainos kritimą ir toliau gali palaikyti tiek pilnėjantys aruodai, tiek ir dideli derliaus lūkesčiai. Kainas žemyn taip pat spaus stiprėjantis euras ir palankios orų sąlygos.
Ilguoju laikotarpiu auganti paklausa iš Kinijos gali palaikyti kukurūzų ir jų pakaitinių produktų kainas. Tuo metu dominuojanti Brazilija ir gausus sojų pupelių derlius riboja šių ankštinių augalų kainų augimą.
Tačiau kainų pokyčius į priešingą pusę gali nuvesti orų anomalijos, ypač Europoje: tai gali atsiliepti tiek būsimo derliaus kiekiui, tiek ir jo kokybei. Ketvirtus metus besitęsiantis Ukrainos ir Rusijos karas taip pat gali paskatinti kviečių brangimą. Galiausiai, vis labiau nenuspėjami JAV ir Kinijos apsišaudymai abipusiais muitais stimuliuoja nestabilumą pasaulinėje grūdų rinkoje.
Šaltinis: linasagro.lt, 2025-07-08
Aktuali informacija siekiantiems apsaugoti savo ūkius nuo vilkų
Žemės ūkio ministerija atnaujino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles.
Pagrindiniai pakeitimai:
-Trumpinamas projekto kontrolės laikotarpis. Siekiant sumažinti administracinę naštą projekto kontrolės laikotarpis trumpinamas nuo 5 iki 3 metų.
-Išplėstas tinkamų finansuoti apsaugos priemonių sąrašas. Bus kompensuojamas ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių įsigijimas.
-Atnaujintas savivaldybių grupių suskirstymas remiantis aktualiais Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis (žalos atvejų skaičius).
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.
