Žemės ūkio naujienos: 2025-07-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
NŽT: iš valstybinės žemės pardavimų bei nuomos valstybė ir savivalda gavo 27 mln. eurų
Pardavus arba išnuomojus 14 620 ha valstybinės žemės, šiemet per pirmą pusmetį gauta 27,03 mln. eurų: į valstybės biudžetą pateko 16,94 mln. eurų, o savivaldybėms atiteko 10,09 mln. eurų, trečiadienį pranešė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). NŽT direktoriaus pavaduotojos Irinos Urbonės teigimu, šiemet planuojama realizuoti ne mažiau kaip 25 tūkst. ha valstybinės žemės.
BNS anksčiau rašė, kad Seimas leido valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose perduoti savivaldybėms.
Prieš metus savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. ha suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-07-16
Vyriausybė pritarė, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai yra svarbūs nacionaliniam saugumui
Ministrų kabinetas pritarė, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai būtų pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą projektą dar turės priimti Seimas, parlamentui bus siūloma papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Anot ministro Igno Hofmano, žemės ūkis užtikrina pagrindinius žmogaus fiziologinius poreikius.
Pripažinti žemės ūkio ir maisto sektorius strategiškai svarbiais siekiama, kad būtų užtikrintas gyventojų apsirūpinimas maisto produktais ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, taip pat paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Taip, pasak ministerijos, būtų palaikoma savarankiška šalies aprūpinimo maistu sistema, valstybės politika sudarytų geresnes sąlygas konkurencingai žemės ūkio ir maisto ūkio plėtrai, užtikrintų saugių, geros kokybės ir plataus asortimento maisto produktų tiekimą rinkai.
„Žemės ūkis yra vienas iš mūsų valstybės prioritetų – lygiagrečiai gynybos ir energetikos“, – teigė I. Hofmanas.
Po Seimo pritarimo, ministro teigimu, sprendimas pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia valstybei šaka žemdirbiams pagerins teisinį reguliavimą, užtikrins didesnį sektoriui skiriamą finansavimą, krizinėmis situacijomis – geresnį žemdirbių priėjimą prie energetinių išteklių, pavyzdžiui, elektros, dujų ir kitų gamybai reikalingų žaliavų.
Šaltinis: lrt.lt, Ūla Klimaševska, ELTA, 2025-07-16
Patyrusi agronomė: „Augalai kalba, tik reikia mokėti juos išgirsti“
„Augalų pasaulis yra be galo įdomus“, – su kolegomis švęsdama Agronomų dieną šypsosi įmonės „Agrokoncernas“ regiono pardavimų grupės vadovė Loreta Jurgelaitienė. Ji iki šiol turi išsaugojusi daugiau nei trisdešimties metų senumo sąsiuvinius, kuriuose kruopščiai konspektavo teoriją apie augalų priežiūrą, ligas, ir, kad geriau įsimintų pavadinimus, piešė piktžoles ir vabalus. „Žemės ūkis labai stipriai pasikeitė“, – sako ji ir profesinės dienos proga pasidalina savo ilgamete patirtimi.
– Baigusi devynias klases jau labai gerai žinojau, kuo noriu būti. Įstojusi į tuometinį Marijampolės technikumą pasirinkau agronomijos mokslus. Man visą laiką labai patiko gamta, augalai. Mano mėgstamiausias metų laikas nuo pat vaikystės yra pavasaris, kai viskas bunda. Po žiemos nekantrauju nuvykti į laukus ir juos apžiūrėti.
Mokydamasi technikume įgijau daug vertingų žinių, mums dėstė labai stiprūs dėstytojai. Iki šiol turiu išsaugojusi konspektus, kuriuos kartais atsiverčiu. Žinoma, per tiek metų daug kas pasikeitė, tačiau bazinės žinios liko kaip pamatas.
Vėliau mokslus tęsiau tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Po agronomijos bakalauro studijų vienas dėstytojas pastebėjo, kad turiu pedagogams reikalingų savybių, todėl paragino baigti profesijos edukologijos magistro studijas. Taip tapau agronomijos dėstytoja ir dešimt metų dirbau Marijampolės kolegijoje lektore. „Agrokoncerno“ įmonių grupėje jau skaičiuoju keturioliktus metus.
– Ką jums davė dėstymo patirtis? Ar teorinės žinios sutampa su praktika?
Dirbant ūkyje gavau kvietimą prisijungti prie įmonės „Agrokoncernas“ komandos. Karjerą pradėjau vadybininkės-konsultantės pareigose. Tada jau gerai žinojau, kad tikru agronomu tampi tik tuomet, kai išeini į laukus. Pamenu, kai baigusi mokslus atsidūriau visai kitame pasaulyje.
Iki šiol prisimenu savo pirmąsias patirtis. Seniau norma buvo javus sėti 250 kilogramų hektare arba, kaip kam atrodė, ir niekas nenorėjo to keisti. Man, kaip jaunai, neseniai karjerą pradėjusiai specialistei, norėjosi daryti taip, kaip reikia – sėti pagal 1000 gramų masę ir daigumą. Vos ne pusė kaimo prieš mane sukilo, bet nenusileidau ir rezultatas buvo geras. Taip įgavau pasitikėjimo ir galėjau toliau taikyti turimas žinias.
Mokslas ir žinios žemės ūkyje labai svarbu, kaip ir turėti gerus mokytojus praktikus. Man pačiai teko mokyti ūkininkų vaikus, su kuriais ir dabar bendradarbiaujame. Džiugu matyti studijas baigusių ūkininkų augančius ūkius ir matyti jų sėkmę.
– Kuo jums patinka agronomo profesija?
– Patinka, nes gaunu apčiuopiamą rezultatą – derlių. Keičiasi metų laikai, sezonai, kurie niekada nebūna vienodi. Agronomo darbas apima visą procesą – nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Čia yra reikalingas didelis žinių bagažas: žemdirbystės, dirvožemio, agrochemijos, agrometeorologijos, augalininkystės, augalų apsaugos, selekcijos, sėklininkystės. Niekada negali stovėti vietoje, turi nuolat mokytis, augti, tobulėti, nes ir gamta yra nuolat kintanti.
– Kokį augalą mėgstate labiausiai?
– Patinka visi augalai, bet labiausiai – rapsai. Juos prižiūrėti reikia labai daug pastangų ir praktinių žinių. Rapsas ne tik gražiai žydi, bet ir kelia daugybę iššūkių. Džiugu, kad ūkininkai išmoko jį auginti ir, jeigu gamtos sąlygos nepagadina reikalų, sulaukiame gero derliaus.
– Ūkininkai pasakoja, kad šiemet, dėl gamtos išdaigų, būtent rapsai ypač stipriai nukentėjo. Kaip jūs vertinate šį sezoną?
– Klimato kaita, kurią visi stebime, tiek ūkininkams, tiek agronomams kelia didžiausius iššūkius, nes nežinome, ko tikėtis. Šis pavasaris buvo itin nepalankus augalams. Iš pradžių labai greitai ir stipriai atšilo, tada prasidėjo didelės šalnos ir nušaldė augalus. Nors Lietuva ir nedidelė, tačiau skirtingai regionai susidūrė ir su skirtingais reiškiniais – vienus sekino sausra, kitiems rūpesčių kėlė per didelė drėgmė. Būna labai apmaudu, kai labai didelis įdirbis ir pastangos nueina veltui dėl gamtos reiškinių ir sąlygų, kurių negali kontroliuoti.
– O kas motyvuoja darbe? Kokius geriausius rezultatus atsimenate?
– Man labai patinka bendrauti su kolegomis, ūkininkais, dalintis patirtimis ir įžvalgomis. Matau, kaip sparčiai tobulėja ir auga ūkiai. Įmonė investuoja į mokslinį padalinį, Inovacijų ir tyrimų centrą „AgroITC“, kurio tyrimų dėka yra atrenkami patys geriausi produktai, augalų veislės ir galime teikti ūkininkams praktikoje patikrintas, mokslu pagrįstas rekomendacijas.
Turėti tokį pastiprinimą kiekvienam agronomui yra didelė vertybė, nes vienas tiek visko nesužinosi, neišbandysi praktikoje.
Geriausias mano darbo įvertinimas, kai ūkininkai pasidžiaugia augalų derlingumu, pavyzdžiui, prikultu 11 tonų žieminių kviečių ar 5 tonomis rapsų. Arba jaunas kolega su mano pagalba tampa geru specialistu. Žinoma, mūsų darbe yra neišvengiami ir nusivylimai.
– Yra sakoma, kad agronomas – kaip augalų gydytojas. Klausimas tik, kaip tuos augalus prakalbinti?
– Aš dažnai pagalvoju, kad agronomui augalas rūpi labiau, negu gydytojui pacientas, nes mes labai daug dėmesio skiriame augalams. Jie „kalba“, tik reikia turėti žinių, kad suprastum, ką jie sako, kuo skundžiasi.
Stebint augalus galima pasakyti ko trūksta, kokios ligos puola, dėl ko jis patiria stresą. Jeigu kyla abejonių, pagalbos kreipiamės į laboratoriją.
Mes dažnai lankomės ūkininkų laukuose, bendraujame su jais žinutėmis, įvairiose programėlėse. Būna, kad ūkininkas ir po darbo valandų atsiunčia augalų nuotraukas, klausia, kas galėjo nutikti. Stengiamės spręsti problemas, nes augalas, kaip ir žmogus, yra gyvas organizmas, reaguojantis į aplinką.
– Visuomenėje yra daug nuomonių apie augalų apsaugos priemones, trąšas, ūkininkų darbą. Su kokiais stereotipais susiduriate dažniausiai?
– Vienas iš didžiausių mitų yra, kad ūkininkai ką nori, tą daro. Jų veikla yra griežtai reglamentuojama ir prižiūrima įvairiausių institucijų. Be to, kiekvienas ūkininkas nori ūkininkauti ekonomiškai kuo efektyviau. Man šypseną kelia pasakymai, kad ūkininkai pila trąšas į laukus jų neskaičiuodami. Nebuvo to seniau, nėra ir dabar, nes trąšos kainuoja, ir ne pigiai. Atvirkščiai, būna, kad tręšiama per mažai. Nes kas yra trąšos – maisto medžiagos augalams. Kaip jų reikia žmogui, taip reikia ir augalui. Visi norime sveiko ir kokybiško derliaus, o jis bus toks tik tada, kai augalas bus sveikas ir tinkamai prižiūrėtas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-16
Dirbtinis intelektas – žemės ūkio ateitis? Mokslininkas paaiškino, kaip technologijos gali padėti sutaupyti ir dirbti efektyviau
Ar žemės ūkis gali prisijaukinti dirbtinio intelekto technologijas? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas Antanas Juostas įsitikinęs, jog ateitis priklauso išmaniajam žemės ūkiui, kuriam nebepakaks tik praktikoje sukauptų ūkininkavimo žinių, gebėjimų ir patirties.
Prognozuojama, jog iki 2028 metų dirbtinio intelekto panaudojimas žemės ūkyje pasaulyje išaugs iki 4,7 mlrd. JAV dolerių, o žemės ūkio skaitmeninimas galėtų padidinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių žemės ūkio BVP daugiau nei 450 mlrd. JAV dolerių, arba 28 proc. per metus. Išmanusis žemės ūkis, anot VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doc. dr. A. Juosto, kuris taip pat eina įmonės „AGCO Corporation“ techninio vadovo Rytų Europos šalims pareigas, valdymo koncepcija, kuria vadovaujamasi siekiant padidinti žemės ūkio produktyvumą keičiantis klimato, gamybos sąlygoms, sąnaudų ir produkcijos kokybės reikalavimams.
Kokia išmaniojo žemės ūkio kūrimo pradžia? Duomenys. „Duomenys žemės ūkio sektoriuje buvo renkami bei naudojami jau ir anksčiau. Pavyzdžiui, remiantis dirvožemio savybių nustatymu, buvo sudarytas dirvožemio klasifikatorius, o pagal jį ir dirvožemio žemėlapiai. Žemės ūkio specialistai taip pat registruodavo konkrečiuose laukuose užauginto derliaus kiekį, pieno primilžius iš kiekvienos karvės ir pan. Jie nustatė, jog šie rodikliai turi tiesioginį ryšį su gamtinėmis sąlygomis, dirvožemio tipu, pašarų kokybe, naudotomis trąšomis bei jų kiekiu. Palaipsniui ūkiuose pradėta kaupti vis daugiau duomenų, tačiau ėmė kilti klausimas, kaip juos tinkamai sugrupuoti ir panaudoti geriausiam sprendimų priėmimui planuojant kitų metų darbus. Ar galima rasti efektyvesnių sprendimų remiantis praėjusių metų rezultatais? Ar įmanoma sukurti skaičiavimo algoritmus, kurie padėtų žemės ūkio specialistui priimti pagrįstus sprendimus? Būtent čia į pagalbą žemės ūkiui ateina dirbtinis intelektas (DI)“, – paaiškino mokslininkas.
Vienas iš didžiausių ateities iššūkių, kurį gali padėti įveikti dirbtinis intelektas – didelio kiekio duomenų apdorojimas ir jų panaudojimas siekiant pagerinti žemės ūkio produkcijos kokybę bei kiekį, didinti veiklos efektyvumą ir užtikrinti tvarumą. Kokias žemės ūkio veiklos sritis gali apimti ir šiuo metu apima DI? Šiuo metu pasaulyje DI jau taikomas įvairiose žemės ūkio veiklos srityse: nuo žemės ūkio technikos valdymo, pasėlių ligų aptikimo, automatizuotų piktžolių kontrolės sistemų iki gyvulių sveikatos stebėsenos, prognozuojant pasėlių derlių, valdant drėkinimo sistemas, vykdant orų stebėjimą ir pan.
DI augalininkystėje – kokia nauda?
Dirbtinio intelekto (DI) taikymas augalininkystėje daugiausia susijęs su išmaniųjų technologijų diegimu žemės ūkio technikoje bei žemės ūkio veiklos valdymo programose. Vis plačiau taikomas procesų automatizavimas, kuris taip pat valdomas naudojant DI algoritmus.
Vadovaujantis žemės ūkio specialistų bei ekspertų sukurtomis sistemomis, DI algoritmai padeda priimti sprendimus žemės ūkio veiklos valdymo programose. Šie sprendiniai didina darbo našumą ir saugą. DI plačiai integruotas javų nuėmimo kombainuose, kai technika vienu metu gali atlikti kelias funkcijas: pjauti javus, kulti, valyti grūdus, smulkinti šiaudus. Tokia integracija padeda sumažinti darbo sąnaudas ir padidinti produktyvaus darbo laiką.
Augalininkystės sektoriuje taikomi technologiniai sprendimai: lauko ir derliaus žemėlapių sudarymas, pasėlių nuėmimo planavimas. GNSS (Globali navigacinė palydovų sistema) ir GPS (Globali pozicionavimo sistema) naudojimas siekiant optimalaus judėjimo lauke. Autonominis vairavimas, siekiant sumažinti žmogaus operacijų poreikį ir sudaryti sąlygas ilgesnėms darbo valandoms. Daiktų interneto ryšys, siekiant teikti realaus laiko duomenis apie derliaus nuėmimą kelioms sistemoms. Jutikliai ir kameros kartu su dirbtinio intelekto vaizdų apdorojimu, siekiant stebėti ir mažinti grūdų nuostolius bei maksimaliai padidinti derlių. Išmanus pjaunamosios valdymas, siekiant užtikrinti tikslų pjovimą net dirbant kalvotose vietovėse. Profilaktinė įspėjamoji technikos priežiūra, siekiant optimizuoti mašinos naudojimą ir sumažinti prastovas.
Anot doc. dr. A. Juosto, pagrindiniai dirbtiniu intelektu pagrįstos žemės ūkio įrangos privalumai – mažesnis vairuotojo nuovargis, sumažėjusios degalų sąnaudos, sumažintas dirvožemio tankinimas, didesnis lauko įdirbimo tikslumas ir galimybė išvengti avarijų. Pastaruoju metu labai sparčiai auga susidomėjimas žemės ūkio robotais. Robotai jau naudojami pasėlių priežiūroje, robotizuotam melžimui, sodininkystėje. Prognozuojama, kad 2025 m. pasaulinė žemės ūkio robotų rinka pasieks 8,82 mlrd. JAV dolerių, o metinis augimo tempas (CAGR) – 24,7 proc.
DI pasėlių valdyme – kokie pokyčiai?
Pasėlių valdymas suprantamas kaip piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų aptikimas bei suvaldymas. Svarbiausias tikslas – prognozuoti jų atsiradimą, tačiau dėl didelės įvairovės sukurti vieningą prognozavimo sistemą yra sudėtinga.
Šiuo metu nemažai investuojama į pasėlių prognozavimo įrankių kūrimą mobiliųjų telefonų programėlėse. Pasitelkus DI, vykdomas išmanusis pasėlių purškimas, kuomet purškiama tik tose vietose, kur yra piktžolių. Bendradarbiaujant kartu su mokslininkais, kuriamos aplinkai nekenksmingos priemonės, išmanieji purkštuvai, kurie leidžia tiksliai dozuoti chemines medžiagas tiesiai ant augalo lapų, taip sumažinant jų poveikį aplinkai. Piktžolių kontrolei taikomas ir selektyvus jų naikinimas elektros srove. Daugelyje Europos šalių įvestas glifosato moratoriumas paskatino grįžimą prie mechaninio ravėjimo. Tai savo ruožtu paskatino mažų, elektra varomų, ravėjimo robotų kūrimą.
DI reguliuojant vandens kiekį – kodėl tai svarbu?
Daugelyje Europos šalių susiduriama su vandens trūkumu, todėl vis didesnę reikšmę įgauna ir pasėlių laistymo planavimas. Čia taip pat pasitelkiamas DI, kuris remdamasis surinktais internetiniais duomenimis, koreguoja vandens tiekimo balansą ir padeda tiksliau planuoti laistymą. Dirvožemio drėgmės matavimui naudojami drėgmės jutikliai bei erdviniai 3D šaknų zonos stebėjimo įrenginiai. Efektyvesnis ir racionalesnis vandens naudojimas augalų augimui yra įmanomas derinant įvairius sprendimus: modeliavimą, dirvožemio vandens matavimą šaknų zonoje, nuotolinį augalų biomasės stebėjimą ir orų prognozes. Laistymo planavimui reikalingas geras vandens stebėjimas augalų šaknų zonoje. Smarkiios liūtys – vis dažnesnis reiškinys. Tačiau ne visas perteklinis lietus gali susigerti į dirvožemį, todėl jį būtų galima surinkti į rezervuarus. Šių rezervuarų dydis ir vieta turėtų būti parenkami atsižvelgiant į dirvožemio vandens kaupimo pajėgumą, sodinamų augalų rūšis ir sėjomainą, taip pat ilgalaikes orų prognozes. Rengiant tokius planus, gali būti naudingas DI.
Orų prognozių ir vandens lygio rezervuaruose duomenų derinimas gali sumažinti potvynių riziką ir suteikti galimybių nukreipti vandens perteklių į kitus regionus, kuriuose numatomas mažesnis kritulių kiekis. Tokiu būdu dinamiškas rezervuarų pajėgumų naudojimas gali tapti veiksmingu potvynių prevencijos ir vandens išteklių valdymo įrankiu. Dirvožemio vandens lygis taip pat gali būti reguliuojamas kontroliuojant drenažo sistemas. Tai dar viena dinaminio vandens valdymo priemonė, papildanti rezervuarus ir baseinus. Dirbtinis intelektas čia taip pat tampa svarbiu pagalbos įrankiu.
DI gyvulininkystėje – ką jis keičia?
Šiuolaikinėje gyvulininkystėje pasitelkiama daug įvairių technologijų, kurios leidžia ūkininkams gamybos procesus valdyti tiksliau ir efektyviau nei anksčiau, kai buvo naudojami tik kompiuteriai.
Apskaitos programinė įranga padeda stebėti bendrą ūkio ekonominį našumą, o klimato ir šėrimo kontrolės sistemos mažina pasikartojančio rankinio darbo poreikį. Ne mažiau svarbus yra ir pačių ūkinių gyvūnų stebėjimas. Kuriamos ūkinių gyvūnų sveikatos, gerovės ir produktyvumo stebėjimo technologijos, kurių tikslas – pateikti kuo daugiau informacijos ir per trumpiausią laiką imtis būtinų priemonių. Nors jutikliai, duomenų saugojimo sprendimai ir tinklo komponentai jau yra pakankamai išvystyti, tolesnei pažangai būtinas didesnis dėmesys naujiems duomenų analizės metodams. „Ryšys tarp gyvulininkystės technologijų ir dirbtinio intelekto kasdien tampa vis svarbesnis. Pažanga taikant DI metodus duomenų apdorojimui leidžia programinei įrangai tapti išmanesnei ir tikslesnei, iš įvairių duomenų šaltinių pateikiant vis daugiau informacijos apie ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę ir produktyvumą.
Pagrindinis duomenimis grįstų technologijų taikymo ūkinių gyvūnų stebėsenai tikslas – tą daryti ekonomiškai efektyviai ir kuo patikimiau. Tačiau sudėtingos ir brangios aparatinės įrangos sistemos dar nereiškia, kad jos bus naudingos ūkininkams. Šiuo atveju visada galima rinktis tarp ant kūno nešiojamų prietaisų ir nuotolinio stebėjimo sprendimų. Tikroji pridėtinė technologijų vertė turėtų būti gaunama per intelektualų duomenų apdorojimą. Tam vis svarbesnės tampa DI technologijos, tokios kaip gilusis mokymasis“, – paaiškino A. Juostas.
Mokslininkas išskyrė įdomiausias technologijas, renkančias duomenis apie gyvulininkystės ūkius
Ūkio įranga. Beveik visa standartinė ūkio įranga, nesvarbu, ar tai būtų klimato kontrolė, automatinis pašarų maišymas, ar melžimas, renka informaciją, kuri gali suteikti svarbios informacijos apie ūkinių gyvūnų produktyvumą, energijos suvartojimą ir bendrą gerovę. Pažangesnė technika, pavyzdžiui, automatinės melžimo mašinos, taip pat gali rinkti informaciją apie atskirų gyvūnų sveikatą ir produktyvumą. Galimybė sujungti šiuos skirtingus duomenų rinkinius dabar akivaizdi. Šiuo metu įvairios įmonės kuria platformas, leidžiančias integruoti šiuos duomenis ir priimti holistinius, duomenimis grįstus, sprendimus.
Gyvūnų identifikavimas ir sekimas visoje tiekimo grandinėje naudojant žymeklius. Šie žymekliai naudojami individualiems gyvūnams identifikuoti, kad būtų galima patikrinti gyvūno kilmę visoje tiekimo grandinėje. Žymekliai taip pat gali būti naudojami informacijai apie gyvūnų sveikatą ir gerovę gauti.
Nešiojamos jutimo technologijos. Gerovės jutikliai, tokie kaip akselerometrai, dažniausiai tvirtinami ant gyvūnų kaklo ar kojų. Atlikta nemažai tyrimų, patvirtinančių tokių prietaisų efektyvumą pieno ūkiuose, pavyzdžiui, sėkmingai aptinkant karvių aktyvumą rujos pradžioje.
Kompiuterinės regos technologija. Ši technologija – itin svarbi gyvūnų sveikatai ir gerovės stebėsenai.
Garso stebėjimo technologijos. Ūkinių gyvūnų stebėjimo tyrimuose garso analizės technologijos buvo skirtos matuoti gyvūnų skleidžiamus garsus, kurie gali signalizuoti apie pablogėjusią jų sveikatos ar emocinę būklę.
DI aplinkos monitoringui – kada pasiteisina?
Dirbtinis intelektas gali būti naudingas aplinkos monitoringui – padėti ūkininkams įvertinti ir valdyti ūkio daromą poveikį aplinkai. DI sistemos gali stebėti dirvožemio degradaciją, vandens kokybę ir oro taršą, o gautą informaciją pateikti ūkininkams, kad šie galėtų priimti tvaresnius, į aplinkosaugą orientuotus, sprendimus. Padedant DI, ūkininkai gali stebėti savo žemės gamtos išteklių būklę ir imtis veiksmų jiems išsaugoti. Toks dirbtinio intelekto valdomas aplinkos monitoringas padeda ūkininkams sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prisideda prie ilgalaikio ūkio tvarumo bei atsparumo iššūkiams. „DI tapo itin svarbia aplinkos stebėsenos integracijos dalimi, kuria siekiama padidinti rezultatų objektyvumą ir pagerinti prieinamumą regionams, kenčiantiems nuo ribotų išteklių. DI daugiausia dėmesio skiria algoritmų ir kompiuterinių programų kūrimui, galinčių atlikti tokias užduotis kaip jutimas, samprotavimas, mokymasis ir sprendimų priėmimas, kurioms paprastai reikėtų žmogaus intelekto. Naudojant DI galima analizuoti didelius duomenų kiekius, o tai pasirodė itin naudinga nustatant dėsningumus ir pateikiant tikslias prognozes“, – apibendrino doc. dr. A. Juostas.
Tinkamos dirbtinio intelekto ūkininkavimo technologijos pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių:
Ūkio dydis ir tipas. Didesniems ūkiams gali būti naudinga autonominė technika ir dirbtinio intelekto valdoma pasėlių stebėsena, o mažesniems ūkiams verta pradėti nuo paprastesnių dirbtinio intelekto drėkinimo sistemų arba ūkio valdymo įrankių.
Biudžetas. Nors dirbtinis intelektas – nemaža investicija, jos grąžą lems sumažėjusios išlaidos ir padidėjęs derlius.
Duomenų infrastruktūra. Kai kuriems dirbtinio intelekto sprendimams reikia didelių duomenų kiekių. Būtina įsitikinti, kad tam yra tinkama infrastruktūra.
Integracija. Rinkitės dirbtinio intelekto sprendimus, kurie gali integruotis su jūsų esama ūkininkavimo įranga ir valdymo sistemomis.
Pagalba ir mokymai. Įsitikinkite, kad įrangos tiekėjas siūlo pagalbą ir mokymus, kurie padės jums maksimaliai išnaudoti technologijos potencialą.
DI iššūkiai žemės ūkyje – kaip spręsime?
Daugelis žmonių, anot mokslininko, DI suvokia kaip priemonę, taikomą tik skaitmeniniame pasaulyje ir neturinčią nieko bendra su fizinėmis ūkininkavimo užduotimis. Ši prielaida dažniausiai grindžiama DI įrankių supratimo stoka. Dauguma žmonių, ypač dirbančių su technologijomis nesusijusiuose sektoriuose, iki galo nesupranta, kaip DI veikia žemės ūkio biotechnologijose, todėl jo diegimas žemės ūkio sektoriuje vyksta vangiai. Be to, žemės ūkio technologijų teikėjai dažnai nesugeba aiškiai paaiškinti naujųjų technologijų privalumų ir kaip jas įdiegti.
Atsižvelgiant į dirbtinio intelekto naudą tvariam ūkininkavimui, šių technologijų diegimas gali atrodyti logiškas žingsnis kiekvienam ūkininkui. Tačiau vis dar yra keletas svarbių iššūkių, kuriuos reikia įveikti.
Didelės pradinės išlaidos: nors dirbtinio intelekto sprendimai gali būti ekonomiškai naudingi vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu, jų diegimas reikalauja didelių pradinių investicijų. Daugeliui ūkių ir žemės ūkio įmonių, ypač smulkiesiems ūkininkams ir besivystančių šalių subjektams, dirbtinio intelekto diegimo išlaidos kol kas yra sunkiai įveikiamos. Visgi, tobulėjant technologijoms, tikėtina, kad dirbtinio intelekto sprendimų diegimo kaina palaipsniui mažės ir taps prieinamesnė.
Nenoras priimti naujų technologijų ir procesų: informacijos stoka dažnai verčia žmones dvejoti diegiant naujas technologijas, todėl ūkininkams sunku visapusiškai pritaikyti dirbtinį intelektą, net jei jis akivaizdžiai naudingas. Pasipriešinimas inovacijoms ir nenoras rizikuoti stabdo ūkininkavimo metodų pažangą ir mažina viso sektoriaus pelningumą. Ūkininkai turi suprasti, kad dirbtinis intelektas yra tik pažangesnė paprastesnių lauko duomenų apdorojimo technologijų versija. Kad paskatintų žemės ūkio bendruomenę priimti šias technologijas, viešasis ir privatus sektoriai turėtų įsitraukti labiau ir suteikti motyvacinių priemonių, išteklių ir mokymų. Taip pat būtina užtikrinti aiškų reglamentavimą, kuris padėtų darbuotojams jaustis saugiai ir pasitikėti naujomis sistemomis.
Praktinės patirties su naujomis technologijomis stoka: žemės ūkio pramonės aspektai visame pasaulyje skiriasi savo technologine pažanga. Kai kurios šalys jau gali pasinaudoti visais dirbtinio intelekto privalumais, tuo tarpu regionuose, kur naujos kartos žemės ūkio technologijos dar nėra įprastos, kyla nemažai kliūčių jų taikymui. Technologijų įmonėms, norinčioms vykdyti verslą regionuose, kuriuose yra besiformuojanti žemės ūkio ekonomika, gali tekti imtis iniciatyvos. Be savo produktų tiekimo, jos turi teikti mokymus ir nuolatinę paramą ūkininkams bei žemės ūkio verslo savininkams, kurie yra pasirengę imtis novatoriškų sprendimų.
Ilgas technologijų diegimo procesas: be supratimo ir patirties stokos, žemės ūkio sektoriuje paprastai trūksta dirbtinio intelekto veikimui reikalingos infrastruktūros. Net ir ūkiams, kurie jau turi tam tikras technologijas, gali būti sunku judėti į priekį. Infrastruktūros trūkumas taip pat kelia iššūkių ir žemės ūkio technologijų teikėjams bei programinės įrangos kūrėjams.
Technologiniai apribojimai: kadangi dirbtinis intelektas vis dar yra vystymosi stadijoje, jis turi savų apribojimų. Tikslūs modeliai priklauso nuo įvairių, aukštos kokybės duomenų, kurių žemės ūkyje neretai trūksta. Robotams su jutikliais apribojimai gali apsunkinti prisitaikymą prie kintančios ūkininkavimo aplinkos. Svarbu, kad ūkininkai ir toliau aktyviai dalyvautų priimant sprendimus, o ne visiškai perduotų kontrolę dirbtiniam intelektui.
Dirbtinio intelekto sprendimų stebėjimas rankiniu būdu gali būti naudingas ankstyvosiose diegimo stadijose, kuomet svarbu užtikrinti patikimumą ir atitikimą realioms ūkininkavimo sąlygoms. Privatumo ir saugumo klausimai: vis dar trūksta aiškaus reglamentavimo, susijusio su dirbtinio intelekto naudojimu visose pramonės šakose. Ypač daug teisinių klausimų kyla dėl dirbtinio intelekto diegimo tiksliojoje žemdirbystėje ir išmaniojoje žemdirbystėje.
Anot doc. dr. A. Juosto, DI nauda žemės ūkyje yra neabejotina. Išmanieji ūkininkavimo įrankiai, išmanioji automatizacija ir dirbtinio intelekto valdomi produktai gali perimti pasikartojančias, daug laiko reikalaujančias užduotis, leisdami ūkininkams daugiau dėmesio skirti strateginėms veikloms, kurioms reikalingas žmogaus sprendimas. DI turi įrankių, skirtų spręsti klimato kaitos, aplinkosaugos ir augančios maisto paklausos keliamus iššūkius. Tikėtina, kad jis pakeis šiuolaikinį žemės ūkį, padidins efektyvumą, tvarumą, pagerins išteklių paskirstymą ir leis realiuoju laiku stebėti bei užtikrinti sveikesnę ir aukštesnės kokybės produkciją. Tradiciniai ūkininkavimo metodai sensta, todėl žemės ūkiui vis labiau reikia pažangių technologinių sprendimų. Visame pasaulyje automatizavimo poveikis pramonei buvo ir išlieka reikšmingas. Skaitmeninės technologijos dabar vaidina svarbų vaidmenį transformuojant žemės ūkį, o dirbtinio intelekto poveikis šiam sektoriui yra didžiulis.
Konkurencingam XXI amžiaus žemės ūkiui reikalingos išmanesnės mašinos ir švaresnės, tvaresnės gamybos praktikos. Neabejotina, kad DI vaidmuo žemės ūkyje ir maisto tvarumo srityje tik didės. Technologijos visada buvo žemės ūkio pažangos variklis – nuo primityvių įrankių iki drėkinimo sistemų, nuo mechanizacijos iki DI. Kiekvienas technologinis žingsnis didina efektyvumą ir mažina ūkininkavimo iššūkius.
A. Juostas – VDU docentas, daktaras, parengęs daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių, publikuotų „Web of Science DB“, „Scopus DB“ referuojamuose mokslo leidiniuose ir kito lygio mokslo žurnaluose. Jo straipsnių tematikos – tikslioji žemdirbystė, technologinių sprendimų taikymas, trąšų naudojimas, mašinų apkrovos ir panaudojimas. A. Juostas yra parengęs ir patvirtinimą gavęs neformaliojo švietimo mokymo programoms: „Sumanių technologinių sprendimų taikymas žemės ūkyje“, „Inovatyvių sprendimų taikymas žemės ūkio traktoriuose“ ir „Inovatyvios technologijos derliaus dorojimo mašinose“.
Šaltinis: delfi.lt, Parengė Kreda, 2025-07-14
Pakeistas paraiškų pagal Strateginio plano priemones priėmimo grafikas
Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis – pagal kai kurias priemones paraiškos bus priimamos vėliau negu numatyta. Paraiškos pagal intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ bus priimamos nuo spalio 1 d. iki spalio 31 d. (anksčiau buvo numatyta paraiškas priimti rugsėjo mėn.).
Pagal intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ numatyta paraiškas priimti nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. (anksčiau buvo numatyta spalio – lapkričio mėn.).
Pagal intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ numatyta paraiškas priimti nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. (anksčiau buvo numatyta spalio – lapkričio mėn.).
Pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ (kai kvietimui taikoma supaprastinta ir nesupaprastinta tvarka) numatyta paraiškas priimti nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. (anksčiau buvo numatyta rugsėjo – spalio mėn.).
Pagal intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ rugsėjo – spalio mėn. turėjęs vykti antrasis kvietimas nukeliamas į 2026 m. (tiksli paraiškų priėmimo data bus paskelbta patvirtinus 2026 m. paraiškų priėmimo tvarkaraštį).
Nauja: nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. numatoma priimti paraiškas pagal intervencinę priemonę „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-16
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
