Žemės ūkio naujienos: 2025-07-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkyje – ir 3 tūkst. eurų atlyginimai: kur slypi pelningiausi pasiūlymai
Darbo skelbimų žemės ūkio sektoriuje nėra daug, tačiau kai kuriems šios srities specialistams mokami ir 3 tūkst. eurų į rankas atlyginimai. Anot LRT.lt kalbintų specialistų, daugiausia uždirba traktorininkai, mechanizatoriai ir kombainininkai. Kvalifikuotų šios srities darbuotojų trūksta labiausiai.
Nuolat ieško darbuotojų
Lietuvos ūkininkų sąjungos viceprezidentas Martynas Puidokas sako, kad darbuotojų žemės ūkio sektoriuje ieškoma nuolat.
„Vieni sektoriai galbūt ieško daugiau, kiti – mažiau“, – pastebi jis.Pasak jo, sezoniniams darbams dažniausiai ieškomi nekvalifikuoti darbuotojai, tačiau kur kas didesnė problema – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Sunku rasti, pavyzdžiui, operatorių“, – teigia M. Puidokas.
Jis atkreipia dėmesį, kad atlyginimai žemės ūkio sektoriuje nėra maži. „Gal visuomenėje ir vyrauja tam tikri stereotipai, bet tai – tik stereotipai. Jei žmogus nori dirbti ir užsidirbti, žemės ūkyje tikrai gali tai padaryti“, – sako sąjungos viceprezidentas.
Anot jo, kombainų operatoriai gali uždirbti ir 3 tūkst. eurų, o kartais – dar daugiau.„Viskas priklauso nuo susitarimo – gali būti mokama už nuimtą plotą, už toną derliaus ar už darbo laiką“, – priduria jis.
400 darbo vietų birželį
Užimtumo tarnybos duomenimis, šį birželį žemės ūkio veiklą vykdantys darbdaviai paskelbė 400 laisvų darbo vietų.Daugiausia ieškota įvairių pagalbinių darbininkų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių (traktorininkų ir pan.), pagalbinių gyvulininkystės ūkio darbininkų.
Palyginti su kitomis sritimis, žemės ūkio sektoriaus darbo pasiūlymų, „CV Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, nėra daug.
„Tai sritis su bene mažiausiu darbo pasiūlymų skaičiumi. Pavyzdžiui, kai gamybos, klientų aptarnavimo, IT, finansų ir kitose srityse kiekvieną mėnesį paskelbiama keli šimtai darbo pasiūlymų, žemės ūkio srities darbuotojams net ir vasaros sezonu paskelbiama dešimtys darbo pasiūlymų“, – teigia darbo rinkos specialistė.
„CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė taip pat antrino, kad tokios srities darbo pasiūlymai sudaro iki 10 proc. visų darbo skelbimų. Anot jos, neretai žemės ūkio darbuotojai yra samdomi per laikino įdarbinimo agentūras arba tiesiogiai.
„Vasarą dažniausiai ieškoma pagalbinių darbininkų, apželdintojų, krautuvų, traktorių ar krovininio transporto vairuotojų, veterinarų, miško darbuotojų, sandėlių darbininkų, medžių genėtojų, surinkėjų, agronomų“, – teigia R. Tatarelytė.
Nuo MMA iki daugiau nei 3 tūkst. Eur
Bendra Užimtumo tarnyboje skelbiamų darbo skelbimų analizė rodo, kad ieškant šios srities darbuotojų vidutinis siūlomas mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius yra dešimtadaliu (148 eurais arba 10,5 proc.) didesnis nei prieš metus.
Pasak R. Karavaitienės, atlyginimai šiame sektoriuje vidutiniškai svyruoja nuo minimalaus (MMA) iki 1,6 tūkst. eurų atskaičius mokesčius. Daugiausia uždirba traktorininkai, mechanizatoriai, kombainininkai.
„Atlyginimai svyruoja nuo 1 tūkst. iki 2,5 tūkst. eurų į rankas. Tačiau ir šiose pareigose pasitaiko gan įvairių atlyginimų, siūlomas ir minimalus, ir didesnis nei 3 tūkst. eurų į rankas atlygis“, – tvirtina ji.
Manoalga.lt duomenimis, žemės ūkio srities darbuotojams atlyginimai per metus vidutiniškai paaugo 33 proc.
„Tai, palyginti su kitomis sritimis, vienas didžiausių procentine išraiška atlyginimų augimų, o vertinant pagal bendrą atlygio vidurkį žemės ūkio sritis yra maždaug per vidurį“, – pastebi R. Karavaitinė.
Daugiausia dirba vyresni
Didesni atlyginimai, pasak R. Tatarelytės, mokami, jeigu darbas siūlomas užsienyje – Skandinavijoje, Olandijoje ir kitur.
„Jeigu darbo pasiūlymas užsienyje, susidomėjusiųjų amžius labai įvairus. Ypač, jeigu tai laikinas, vasaros darbas. Tuomet užsidirbti nori ir jaunimas ir vyresni darbuotojai.
Kalbant apie nuolatinius darbuotojus, labai priklauso nuo darbo pobūdžio bei darbo lokacijos. Kadangi žemės ūkio darbai neretai būna regionuose, jaunimą pritraukti sunkiau“, – pažymi ji.
Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, darbo ieškantys žmonės dažniau domisi įsidarbinimu augalininkystės ūkiuose, mažiau patrauklus darbas gyvulininkystės srityje. Norintys dirbti, taip pat teigia ji, dažniau yra vyresni nei 50 metų asmenis (~700) nei jaunimas iki 29 metų (iki 100).
„Darbu žemės ūkyje dažniausiai domisi tie jaunuoliai, kurie neįgijo profesijos, gyvena žemės ūkio rajonuose, atokiau nuo rajono centro. Taip pat tie, kurie linkę kurti ir plėtoti savo verslą.
Ir dar viena grupė, labiau pavieniai atvejai, – jaunimas, kurių tėvai ūkininkai, ir jie taip pat planuoja likti ūkyje, tačiau siekia inovatyvaus, tvaraus ir verslaus ūkininkavimo – gaminti naujus žemės ūkio produktus, derinti kelias verslo sritis (kaimo turizmą ir įvairių ekologiškų maisto produktų gamybą ir t. t.)“, – pasakoja M. Jankauskienė.
Tiesa, anot Užimtumo tarnybos, pavyzdžiui, Lazdijuose ar Marijampolėje jaunimas dirbti žemės ūkyje nenori – net pas ūkininkus būna sunku užpildyti laisvas darbo vietas.
„Pagrindinė atsisakymo priežastis – sunkus darbas ir mažas atlyginimas“, – pastebi M. Jankauskienė. O štai Alytaus jaunimas dirba noriai šiltnamiuose ir pas ūkininkus.
LRT.lt primena, kad, „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 110 eurų arba 8 proc. iki 1 424 eurų.
Identifikuoja dirbančiuosius nelegaliai
Paklausta apie galimas nelegalaus darbo apraiškas šiame sektoriuje R. Tatarelytė pabrėžia, jog „vokeliai“ galbūt populiaresni, kai samdomi pažįstami arba pagalbininkai konkrečiam darbui atlikti. Tuomet ir atsiskaitymas gali būti susitariamas. „Tačiau įmonės paprastai oficialiai apmoka darbus“, – pabrėžia ji.
Tiesa, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrina, ar asmenys, vykdantys veiklą žemės ūkio sektoriuje, yra tinkamai įteisinę veiklą.
Pavyzdžiui, ar yra sudarytos darbo sutartys, ar apie įdarbinimą informuota „Sodra“, ar dirbantieji savarankiškai yra išsiėmę individualios veiklos pažymą, ar teikiantieji žemės ūkio paslaugas turi galiojančius kvitus.
Pernai per vykdytus patikrinimus žemės ūkio sektoriuje VDI iš viso nustatė 71 asmenį, dirbusį nelegaliai, nedeklaruotą darbą, įdarbinus nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos (2025 m. pirmąjį ketvirtį – 20). Iš jų 61 asmuo dirbo nelegaliai (2025 m. pirmąjį ketvirtį – 7).
„Akcentuotina, kad dažniausiai žemės ūkio sektoriuje nustatomi atvejai, kai fiziniai asmenys teikia žemės ūkio paslaugas neturėdami žemės ūkio paslaugų kvito ar šio kvito galiojimo laikas yra pasibaigęs, asmenys vykdo veiklą nedeklaravę savarankiškos veiklos.
Pavyzdžiui, neišsiėmę individualios veiklos pažymos bei ūkininkai (juridiniai ar fiziniai asmenys) nesudaro darbo sutarčių su savo darbuotojais“, – LRT.lt komentavo VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgaras Lisica.
ŽŪM: kol kas neaišku, ar Europos Sąjunga suvienodins tiesiogines išmokas visoms šalims
Europos Komisijai (EK) paviešinus 2028-2034 metų finansinę programą kol kas neaišku, kokia finansavimo dalis teks Lietuvai, sako Žemės ūkio ministerija. Taip pat dar nežinoma, ar bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų Europos Sąjungos (ES) narių ūkininkams – jos Lietuvoje yra vienos mažiausių.
„Kol kas nėra aišku, kokia pasiūlyto finansavimo dalis teks Lietuvai. Taip pat nėra atsakymo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES valstybių narių, ar išpildytas pažadas atsižvelgti į mūsų kaip ES rytinio pasienio regiono specifiką ir daugelį kitų aktualių klausimų“, – ketvirtadienį pranešė ministerija.
Pasak jos, EK pasiūlymas yra toli nuo to, ko dauguma ES žemės ūkio ministrų, įskaitant Lietuvą, reikalavo – nejungti ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir Bendrosios žuvininkystės politikos finansavimo į vieną fondą su kitomis sritimis, užtikrinti adekvatų biudžetą, išsaugoti dabartinę Bendrosios politikos dviejų ramsčių struktūrą.
Palyginti su 2021-2027 metais, EK pasiūlytas biudžetas, ŽŪM teigimu, mažėja apie 20 proc.
Pasak ministerijos, EK siūlo įsteigti naują apie 865 mlrd. eurų fondą, apimsiantį žemės ūkį, kaimo plėtrą, žuvininkystę, sanglaudą, migraciją, sienų valdymą ir kitas. Lėšos turėtų būti naudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą – dokumentą, kurį turės parengti kiekviena ES valstybė narė.
Naujame fonde ES žemės ūkio, didžiosios dalies kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių, skirtų palaikyti pajamas ir remti investicijas, finansavimui rezervuota bent 302 mlrd. eurų, iš jų žuvininkystei – 2 mlrd. eurų, žemės ūkio rezervui – 6,3 mlrd. eurų.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-07-17
Vyriausybė pritarė Fitosanitarijos įstatymo pakeitimui
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Fitosanitarijos įstatymo projektui, kuriuo bus pertvarkyta ir modernizuota fitosanitarijos sektoriaus teisinė bazė, laukusi pokyčių beveik 15 metų. Įstatymas sustiprins fitosanitarijos sistemą Lietuvoje, nustatys aiškesnę atsakomybę, greitesnes priemones. Jo keitimas buvo būtinas užtikrinant veiksmingą augalų, augalinių produktų ir kitų objektų apsaugą bei tinkamą Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimą.
Įstatyme nustatyti privalomieji fitosanitariniai reikalavimai profesionalams veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims, užsiimantiems augalų auginimu, transportavimu, sandėliavimu, pakavimu, tiekimu rinkai ir kt.
Įstatyme taip pat reglamentuojama ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veikla. Tarnyba dabar galės pati organizuoti kenkėjų židinių naikinimą, kai ūkio subjektai nevykdys nurodymų juos sunaikinti. Tai ypač svarbu užkertant kelią žiediniu puviniu užkrėstų bulvių ir bakterinės degligės (pavojingos obelims, kriaušėms ir kt.) židinių plitimui. Atlikus šių ligų židinių naikinimo darbus, numatoma šias lėšas susigražinti iš ūkio subjekto.
Įstatyme nuo šiol įtvirtinama ir baudų taikymo tvarka juridiniams asmenims – profesionaliems veiklos vykdytojams, nesiimantiems būtinų fitosanitarijos priemonių, taip pat Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamų leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir kitų susijusių procedūrų pagrindai bei tvarka.
Nauja ir tai, kad Fitosanitarinis registras bus pertvarkytas į informacinę sistemą, taip siekiant užtikrinti geresnį skaitmeninių duomenų valdymą ir prieinamumą.
Įstatymo pokyčiai yra reikšmingas žingsnis tobulinant Lietuvos fitosanitarijos sistemą. Aiškesnė atsakomybė, spartesnis reagavimas į grėsmes bei duomenimis grįsti sprendimai prisidės prie saugesnio ir tvaresnio žemės ūkio sektoriaus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-16
EK siūlo mažinti bendrųjų žemės ūkio ir žuvininkystės politikų finansavimą
Europos Komisija (EK) pristatė pasiūlymą dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams, kurio dydis – apie 2 trilijonus Eur. Siūloma įsteigti naują fondą, apimsiantį tokias sritis, kaip žemės ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, sanglauda, migracija, sienų valdymas ir t.t. Siūlomas fondo dydis – apie 865 mlrd. Eur. Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą – dokumentą, kurį turės parengti kiekviena ES valstybė narė.
Pagal pateiktą EK siūlymą naujame fonde ES žemės ūkio, didžiosios dalies kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių, skirtų palaikyti pajamas ir remti investicijas, finansavimui rezervuota bent 302 mlrd. Eur suma, iš jų žuvininkystės politikos priemonėms – 2 mlrd. Eur bei 6,3 mlrd. Eur žemės ūkio rezervui. Palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu, EK pasiūlytas biudžetas sumažėja apie 20 proc., skaičiuojant einamosiomis kainomis.
Kitos kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemonės taip pat galės būti remiamos, tačiau joms nėra rezervuojamos konkrečios lėšos ir tai tampa valstybių narių prioritetų ir susitarimo klausimu.
ES žemės ūkio ir maisto komisaras C. Hansen pažymėjo, kad šios lėšos bus apsaugotos nuo perskirstymo kitiems poreikiams. Jos apims tiesiogines išmokas, aplinkosaugines paskatas, investicijas, paramą jauniesiems ūkininkams, išmokas ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei kt. Jis šį pasiūlymą pavadino „geru rezultatu žemės ūkiui ir ūkininkams“.
Žemės ūkio ministerijos vertinimu, pateiktas EK pasiūlymas yra toli nuo to, ko dauguma ES žemės ūkio ministrų (taip pat ir Lietuvos) reikalavo – nejungti ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimo į vieną fondą su kitomis sritimis, užtikrinti adekvatų biudžetą, išsaugoti dabartinę BŽŪP 2 ramsčių struktūrą.
Kol kas nėra aišku, kokia pasiūlyto finansavimo dalis teks Lietuvai. Taip pat nėra atsakymo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES valstybių narių, ar išpildytas pažadas atsižvelgti į mūsų – kaip ES rytinio pasienio regiono – specifiką ir daugelį kitų aktualių klausimų. Visas su Daugiamete finansine programa susijęs dokumentų rinkinys bus nagrinėjamas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente, todėl galutinis rezultatas gali keistis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-17
Iki rugpjūčio 15 d. būtina pasėti posėlį
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkę deklaruoti posėlį, jį privalo pasėti po pagrindinių augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Pasėjus posėlį ir atsiuntus nuotraukas per „NMA agro“ programą, posėlio išlaikyti iki spalio 10 d. neprivaloma.
Ūkininkai, pasirinkę deklaruoti posėlį, jį įsipareigoja pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. (pluoštinės kanapės gali būti sėjamos po birželio 30 d.) ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Šiuo laikotarpiu leidžiama tvarkyti (smulkinti, voluoti) nesuardant dangos.
Posėlis turi būti matomas lauke iki spalio 10 d., tačiau jį išlaikyti galima trumpiau, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt arba per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją. Pranešime būtina nurodyti valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius ir tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Primename, jog posėlį turi sudaryti bent vienas iš šių, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalas, kuris turi vyrauti: žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradėlės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai, kanapės.
