Žemės ūkio naujienos: 2025-07-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Savidraudos fondas už šalnos nuniokotus pasėlius išmokės beveik 13 mln. eurų
Savidraudos fondas už šalnos pakąstus pasėlius ūkininkams išmokės beveik 13 milijonų eurų. Dar teks mokėti ir už vietomis išguldytus laukus. Ūkininkai skaičiuoja, kad javapjūtė šiemet vėluoja kelias savaites. Tačiau mokslininkai sako, jei artimiausiomis savaitėmis stipriai nelis, derlius turėtų būti geras. Jei laukuose Kėdainių rajone matyti kombainų, tai Anykščių rajono ūkininkas Dainius Arlauskas teigia, kad lietus plauna jo laukus – iš daugiau kaip 800 hektarų kol kas pavyko nukulti tik 16.
„Kada būsi visiškai pasiruošęs kaip gaisrininkas ir tiesiog saulytei pašvietus gausi kelias valandas per dieną – bandysi vogti derlių, kiek įmanoma jo daugiau pasiimti per tas kelias valandas“, – pasakoja D. Arlauskas.
Ne ką smagesnės žinios ir iš Mažeikių rajono.
„Vėluos rapsų sėja, prastės sudygimai, dar bus tų rudeninių problemų tokių, kad darbai sukris į vieną krūvą, kūlimas, sėja. Tai bus labai įtempta, bus bemiegių naktų“, – dalijasi ūkininkas Eligijus Pocevičius.
Ūkininkai sako, kad kai kur dar pavasarį neįprastai ilgai nuo 3 iki 5 savaičių yra užsitęsusios šalnos.
Savidraudos fondo duomenimis, labiausiai nukentėjo pietų Lietuva, žieminių rapsų laukai.
Dėl šalnų Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją, o pasėlių savidraudos fondas ūkininkams pradėjo mokėti draudimo išmokas.
„Planas buvo apie 8–9 mln. Tai dabar turime galutinius rezultatus, kas yra 13 milijonų vien už šalnos riziką. Tai tikrai šie metai nėra patys laimingiausi“, – tikina „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Tačiau ūkininkai sako, patirti nuostoliai turbūt dvigubai didesni.
„Daugiau kaip 30 metų patirtis, tokių dalykų nesame turėję“, – dalijasi ūkininkas iš Raseinių rajono Alfredas Bardauskas.
Tačiau ir pasėlius draudžia tik trečdalis.
„Ūkininkai renkasi draudimo paketus. Jie tiesiog krepšelį formuoja – kruša, audra liūtis, bet gal jie neįtraukia pavasarinės šalnos“, – teigia A. Bardauskas.
Ir tai ne draudimo išmokų pabaiga, sako savidraudos fondo vadovas.
„Turime apie 40–50 tūkstančių jau išgulusių pasėlių ir patys suprantame, kad dar kulia neįsibėgėjo. Čia yra didžiausias galvos skausmas, nes tie nuostoliai jau sudaro apie 3–4 milijonus eurų“, – komentuoja M. Rusteika.
Situaciją laukuose įvertinę Žemdirbystės instituto mokslininkai teigia, jog kai kur išguldyti laukai derliaus nemažins ir apskritai prognozuoja gerą derlių.
„Kas šįmet yra toks aktualumas, tai augalų vystymasis vėluoja. Jis vėluoja, kadangi pavasaris buvo šaltas, lietingas ir maždaug dviem savaitėm“, – sako Žemdirbystės instituto mokslininkas, daktaras Virginijus Feiza.
„Labai palankūs metai vasariniams augalams, tai yra tiems augalams, kurie yra sėjami pavasarį, tai būtent javai, žirniai, pupos“, – sako Žemdirbystės instituto mokslininkė, daktarė Ona Auškalnienė.
Pasak mokslininkų, jų prognozės gali keistis, jei artėjančias 2–3 savaites bus daug lietaus.
Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2025-07-23
Parama apsaugoti ir išlaikyti biologinę Lietuvos įvairovę – jau rugpjūtį
Rugpjūčio 4 – rugsėjo 30 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 2,3 mln. Eur paramos lėšų.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu, žemės ūkio veikla užsiimančius arba siekiančius užsiimti subjektus skatinant tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.
Galimi pareiškėjai
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Paramos lėšomis gali būti finansuojamos šios išlaidos:
-sumedėjusios augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
-žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai;
-kelmų frezavimo darbai;
-pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai;
-ganyklos (-ų) tvoros (-ų) įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę;
-elektrinio (-ių) piemens (-ų) ir jo (-ų) komponentų įsigijimo išlaidos;
-naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas;
-bendrosios išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur).
Paramos suma
Šiuo paraiškų teikimo etapu paramos priemonei įgyvendinti skirta 2 340 181 Eur paramos lėšų.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti yra 70 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Mažiausias taikomas paramos intensyvumas – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.
Paraiškų teikimo būdas
Paramos paraiškos teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-22
Keičiama galvijų pasų išdavimo ir naudojimo tvarka
Žemės ūkio ministerija keičia Galvijo paso išdavimo ir naudojimo taisykles. Atsisakius perteklinių reikalavimų bei optimizavus institucijų funkcijas bus sumažinta ūkininkams tenkanti administracinė našta. Lietuva taip pat pradėjo domėtis galimybe įgyvendinti informacinių sistemų veikimo suderinamumus ir prisijungti prie šalių, naudojančių vadinamuosius elektroninius galvijų pasus. Tai galėtų dar labiau sumažinti galvijų laikytojų išlaidas bent iš dalies atsisakant popierinių dokumentų. Su keičiamomis Galvijo paso išdavimo ir naudojimo taisyklėmis galite susipažinti čia.
Svarbiausi pakeitimai:
• Nebereikės gauti pasų visiems atvežtiems į Lietuvą galvijams ar galvijams, gimusiems Lietuvoje iki 2011 m. liepos 1 d., jei tokie galvijai nėra vežami į kitas Europos Sąjungos (ES) ar trečiąsias šalis. Galvijo pasas būtinas tik vežant galviją į kitą ES šalį arba, pagal poreikį, gali būti naudojamas vežant galviją į trečiąją šalį. Jei galvijas, gimęs Lietuvoje, nėra vežamas į kitą šalį, jam galvijo pasas nėra būtinas.
• Nebereikės grąžinti galvijo paso Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC), tad sumažėja pašto siuntų išlaidos. Pasai turės būti sunaikinami skerdyklos ar laikytojo galviją paskerdus ar kitaip jo netekus.
• Patobulinta paso forma: ji papildyta ir anglų kalba, taisyklėse aiškiau apibrėžti pildytini duomenys. Naujos formos galvijo pasus bus ir toliau išduos ŽŪDC, kai forma bus suderinta su Valstybine dokumentų technologinės apsaugos tarnyba ir baigsis dabar naudojamų blankų atsargos. Dabar naudojami galvijų pasai gali būti ir toliau naudojami ir galios visą galvijo gyvenimą.
• Optimizuota galvijo paso užsakymo tvarka – galvijų pasai bus užsakomi tik per Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą (ŪGRIS), atsisakant popierinių prašymų per Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir ŽŪDC. Be to, viena darbo diena t. y. iki 6 d. d., trumpėja galimas ilgiausias dokumento gamybos ir išdavimo terminas.
ES galvijo pasas yra būtinas dokumentas, užtikrinantis gyvūnų identifikavimą, atsekamumą ir saugų judėjimą tarp valstybių narių. Šiame dokumente įrašomi duomenys apie galvijo tapatybę, perkėlimą, kaitą ir jo laikytoją (-us).
ES teisės aktai numato ir elektroninių pasų naudojimo galimybę (kai ES šalys keičiasi elektroniniais duomenimis per informacines sistemas), tačiau šiuo būdu kol kas naudojasi tik dalis valstybių, kurios tarpusavyje gali keistis elektroniniais duomenimis nenaudodamos popierinių galvijų pasų. Visos kitos šalys arba jei bent viena šalis nenaudoja Europos Komisijos galvijų elektroninių duomenų keitimosi sistemos, tarpusavyje keičiasi galvijų duomenimis naudodamos popierinius galvijų pasus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-22
Į kokybę orientuotos veiklos rezultatai: finansinė nauda valstybei, sklandesnis bendradarbiavimas, geresnis aptarnavimas
Pirmąjį 2025 m. pusmetį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kryptingai įgyvendino strateginius tikslus, susijusius su efektyvesniu žemės įveiklinimu ir valdymo skaidrinimu, paslaugų skaitmeninimu bei procesų efektyvumo didinimu. Kai kuriose srityse rezultatai viršijo numatytus planus. „Rengdami šių metų veiklos planą sau kėlėme ambicingą tikslą – tapti institucija, kuri ne tik atlieka priskirtas funkcijas, bet ir kuria maksimalią vertę valstybei bei žmonėms.
Orientuojamės į veiklos kokybę, susitelkdami į prioritetinių klausimų sprendimą. Tai leido pasiekti teigiamą poveikį gyventojams, verslui ir institucijoms – reikšmingai papildyti valstybės ir savivaldybių biudžetai, tarpinstitucinis bendradarbiavimas tampa efektyvesnis, gerėja į NŽT besikreipiančių asmenų aptarnavimo kokybė“, – sako NŽT direktorius Saulius Mickus.
Efektyvus valstybinės žemės tvarkymas
I pusmetį įveiklinta 14 620 ha valstybinės žemės, o už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 27,03 mln. eurų, atitinkamai – 16,94 mln. eurų ir 10,09 mln. eurų. Tai – net 61,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
2025 m. suplanuota įveiklinti ne mažiau kaip 25 000 ha valstybinės žemės. Taigi, metų viduryje jau įgyvendinta beveik 60 proc. šio plano, o į žemės įveiklinimo procesą aktyviau įsitraukus savivaldybėms, jų biudžetai gavo net 80 proc. daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Efektyvesni tapo ir kiti žemės valdymo procesai – nuo nuosavybės teisių atkūrimo iki savivaldybių konsultavimo dėl sandorių. I pusmetį buvo organizuota 16 susirinkimų dėl visų rėžinių kaimų Vilniaus rajone. Tikėtina, kad tai šiemet leis užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą natūra bei pradėti įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą kitais būdais.
NŽT planine tvarka patikrino 216 valstybinės žemės patikėtinių sudarytų sandorių ir priimtų administracinių sprendimų. Atliekant neplaninę valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę, NŽT pateikė 961 išvadą dėl sandorių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams, iš kurių – dėl 168 savivaldybių sudaromų sandorių projektų – pateiktos neigiamos išvados. Šie sandorių projektai buvo grąžinti savivaldybėms trūkumams pašalinti.
NŽT pradėjus organizuoti seminarus savivaldybėms dėl valstybinės žemės valdymo, nustatomų žemės sandorių pažeidimų per mėnesį sumažėjo 7 proc.
Svarbu tai, kad NŽT pateikia išvadas dėl sandorių dvigubai greičiau nei reikalaujama įstatymuose – dažniausiai per keturias dienas, kai įstatymas leidžia iki dešimties.
Naujos technologijos – geresni sprendimai
Pirmąjį pusmetį pradėti Lietuvos aerofotografavimo ir nuotolinio skenavimo darbai. Šių duomenų pagrindu yra atnaujinami žemėlapiai ir valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, kuriami ir tvarkomi valstybės kadastrai ir registrai, administruojamas pasėlių deklaravimas ir ES išmokos, vykdomas teritorijų planavimas ir pan. Taip pat duomenys naudojami visapusiškam valstybės saugumui užtikrinti.
Tuo pačiu metu sklandžiai įvyko žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo funkcijos perdavimas Registrų centrui. NŽT, kaip ir anksčiau, priiminės sprendimus dėl duomenų keitimo, vertins matininkų darbą ir užtikrins duomenų kokybę.
Orientacija į klientą
Siekdama būti arčiau žmogaus, NŽT nuo šiol kiekvieną darbo dieną aptarnauja klientus Vilniuje, Šiauliuose ir Marijampolėje, kur įrengtos savitarnos vietos. Nuo rugpjūčio įvedamas dar vienas patogumas – paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, bus teikiamos ir internetu, per modernizuotą Žemės informacinę sistemą. Tai leis sutaupyti laiką, nes žmonėms nebereikės vykti į institucijas, o sutartys bus automatiškai perduodamos Registrų centrui be papildomo mokesčio.
Taip pat įdiegtas naujas skambučių centro funkcionalumas, leidžiantis efektyviau valdyti skambučius ir užtikrinti, kad gyventojai gautų kompetentingas specialistų konsultacijas.
Šie pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad kokybė viešajame sektoriuje – ne tik skambus šūkis, bet ir reali nauda visiems: valstybei, verslui ir žmogui. Efektyvi, skaidri ir į vertės kūrimą orientuota viešojo sektoriaus institucija – realus ir pasiekimas tikslas.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-07-21
Besiblaškančios prognozės dėl grūdų derliaus toliau blaško jų kainas
Nors geopolitinės įtampos įvairiuose pasaulio regionuose netrūksta, pasaulinei grūdų rinkai daugiausiai įtakos ir toliau turi itin nenuspėjami orai. Pakankamai aukštą nerimo lygį vis dar palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo prekybos politikos neapibrėžtumas. Šiuo metu prekybinę grūdų rinką ir kainodarinį foną aktyviausiai formuoja javų derlius bei jo kokybė. Spaudimą kviečių kainai žemyn palaiko itin geros kviečių derliaus prognozės: Europos Sąjungoje (ES) tikimasi sulaukti iki 137,3 mln. tonų, arba 700 tūkst. tonų daugiau, kviečių.
Prancūzijoje apskritai tikimasi sukaupti praktiškai rekordines kviečių atsargas – 3,9 mln. tonų: tai – didžiausias skaičius per pastaruosius 21 metus.
Tačiau geopolitiniai ir klimato iššūkiai Juodosios jūros regione tempia kviečių kainas aukštyn. didžiausioje pasaulyje kviečių eksportuotojoje – Rusijoje – prasidėjusi javapjūtė nuvylė derlingumu. Palyginti su ankstesniais metais, šioje šalyje derliaus nuimta 56 proc. mažiau, vertinant pagal javų plotą. Kaip prognozuoja pasaulinio lygio trąšų gamintojo IKAR ekspertai, kviečių derlius Rusijoje gali pasiekti 84,5 mln. tonų.
Mažesnio derliaus tikimasi ir Ukrainoje: skaičiuojama, kad šiemet šioje šalyje gali būti prikulta apie 17,9 mln. tonų kviečių.
Javapjūtė, nors kol kas – labiau simbolinė, prasidėjo ir Lietuvoje. Šiuo metu ūkininkai kulia žieminius miežius, o įvažiavimą į kitų pasėlių laukus stabdo ne itin palankūs orai.
Neramu ir kitapus Atlanto
Jei Europos grūdų rinkoje pastebima ryški įtampa, jos ne ką mažiau ir kitoje Atlanto vandenyno pusėje. Itin daug nerimo kelia aukšta prekybos politikos rizika: jai akstino suteikia planuojami 30 proc. dydžio JAV muitai ES prekėms, kurie turėtų įsigalioti rugpjūčio 1 d.
Tačiau šioje šalyje yra ir gerų naujienų. JAV žemės ūkio departamentas pateikė rekordines kukurūzų derliaus prognozes: tai – rimtas signalas rinkoms, kad kukurūzų kainos turėtų kristi.
Vis dėlto, nestabiliausia kultūra išlieka rapsai – jų kainos svyravimai yra ypač jaučiami. Su didelėmis problemomis susiduria rapsų augintojai Kanadoje, kur kenčiama nuo itin sausų orų. Šie nesklandumai palaiko aukštesnes šių augalų kainas.
