Žemės ūkio naujienos: 2025-07-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu KPP projektų vykdytojams: vietos projektų vykdytojai mokėjimo prašymus turi pateikti iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.!
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia paramos gavėjų, teikusių paraiškas vietos veiklos grupėms (VVG) irįgyvendinančių vietos projektus pagal KPP priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“, dėmesį: šiems projektų vykdytojams paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės ataskaitos pateikimo terminas yra 2025 m. rugpjūčio 18 d.
Svarbu pabrėžti, kad projektų vykdytojai, įgyvendindami projektus ir teikdami mokėjimo prašymus, pirmiausia turi laikytis terminų, kurie numatyti paramos sutartyje (sprendime) ir gali būti ankstesni nei 2025 m. rugpjūčio 18 d.
NMA primygtinai ragina projektų vykdytojus nelaukti paskutinės mokėjimo prašymo pateikimo dienos ir pagal galimybes teikti mokėjimo prašymus kuo anksčiau – tai sudarys sąlygas tiek VVG darbuotojams, tiek NMA specialistams operatyviau įvertinti dokumentus ir paramą išmokėti greičiau.
Papildomai akcentuotina, jog, Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėse (Taisyklės) nurodyta, kad paraiškas, sutartis, sutarčių keitimus, mokėjimo prašymus administruoja VVG, tad šie projektų vykdytojai mokėjimo prašymus ir kartu teikiamus dokumentus turi teikti ne NMA, o vietos veiklos grupėms, kurių darbuotojai atlieka pirminius mokėjimo prašymų vertinimus ir teikia juos NMA galutiniam vertinimui.
Taip pat atkreipiamas VVG darbuotojų dėmesys, kad mokėjimo prašymų perdavimas NMA turi vykti operatyviai ir griežtai laikantis Taisyklėse numatytų terminų, t. y. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, pirkimų vykdymo dokumentus teikiant atskirai nuo mokėjimo prašymo.
Primintina, kad mokėjimo prašymas (jo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 3D-151 „Dėl mokėjimo prašymo pavyzdinės formos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones patvirtinimo“) laikomas pateiktu tinkamu būdu, jeigu jis pateiktas el. paštu pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Mokėjimo prašymų galutinį vertinimą, vadovaudamasi KPP administravimo taisyklėmis, atlieka NMA.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-24
Sudaryta jaunųjų ūkininkų paraiškų pirmumo eilė
Informuojame, kad jau įvertinta paraiškų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktų birželio 2–30 d. pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“,atitiktis atrankos kriterijams ir sudaryta jų pirmumo eilė. Atlikus pirminį paraiškų vertinimą, iš viso paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 489 jaunųjų ūkininkų paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau nei 29 mln. Eur. Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 26 mln. Eur.
Už atitiktį atrankos kriterijams skyrus atitinkamą balų skaičių ir juos susumavus paaiškėjo, kad 435 jaunųjų ūkininkų paraiškoms, surinkusioms 55–90 atrankos balų skaičių, paramos sumos visiškai pakanka – joms bus išskirstyta beveik visa paraiškų teikimo etapui skirta paramos suma – 26 028 812 Eur. 18-kai paraiškų, surinkusių 50 atrankos balų, paramos lėšų pakanka iš dalies (jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 1 mln. Eur). Likusioms 36 paraiškoms, surinkusioms 45 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakako (jų bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 2 mln. Eur). Artimiausiu metu NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo ir visų paraiškas pateikusių jaunųjų ūkininkų projektų finansavimo.
Primintina, jog visą birželį jaunieji ūkininkai turėjo galimybę kreiptis dėl paramos – dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos jaunojo ūkininko ūkio įkūrimui, kai vykdoma veikla –žemės ūkio produktų pirminė gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą. Dėl paramos buvo kviečiami kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus pareiškėjui.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-23
NMA primena: ūkininkai vis dar gali kreiptis lengvatinės paskolos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena – vis dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano skatinamąją finansinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (priemonė). Šiuo metu priimamos paraiškos tik lengvatinėms paskoloms gauti. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 d. 17.00 val., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Primintina, kad paraiškų teikimo etapui skirta 5 mln. eurų, o pagal priemonę remiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (privaloma veikla), biodujų gamyba iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų. Taip pat remiamos investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų.
Finansavimo gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.
Reikalavimas dėl žemės ūkio valdos registravimo netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Paskolos suma ir teikimo sąlygos
Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta 200 000 Eur lengvatinė paskola. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokėta 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Ilgiausias laikotarpis, kuriam gali būti suteikta lengvatinė paskola, – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, o kreipiantis paskolos tik apyvartiniam kapitalui – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam paskolos gavėjui pagal priemonę gali būti suteikta tik viena paskola.
Kokia lengvatinė paskola suteikiama?
Atkreiptinas dėmesys, kad lengvatinių paskolų numatytoms veikloms vykdyti palūkanos yra mažesnės nei rinkoje – jos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Paskolos lėšomis iki 100 proc. galima finansuoti tiek tinkamų investicijų į materialųjį, nematerialųjį, biologinį turtą įsigijimą, taip pat ir sumokėtą PVM, tiek papildyti apyvartinį kapitalą. Apyvartiniam kapitalui papildyti skirtos paskolos lėšomis galima finansuoti trumpalaikio turto įsigijimą, debitorinius įsipareigojimus, darbo užmokestį, kitus mokesčius bei apyvartines išlaidas, būtinas ūkinei veiklai vykdyti. Tai palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius, leidžia stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.
Vienam galutiniam naudos gavėjui iš priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola ir tik vieną kartą.
Kaip gauti lengvatinę paskolą?
Norint gauti lengvatinę paskolą būtina atitikti nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus, nustatytus konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse, – atitiktį jiems patvirtina NMA, išduodama 6 mėnesius galiojančią pažymą. Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos jau gali kreiptis į finansų tarpininkus, kurių sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje bei ILTE interneto svetainėje.
Finansų tarpininkas, įvertinęs pareiškėjo tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, priima sprendimą dėl jos suteikimo. Priėmus teigiamą sprendimą, pareiškėjas kviečiamas pasirašyti paskolos sutarties su finansų tarpininku.
Pareiškėjas, gaunantis lengvatinę paskolą, prisiima įgyvendinimo bei administravimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus ir jų privalo laikytis iki paskolos finansų tarpininkui sugrąžinimo.
Daugiau informacijos
Paraiškos dėl lengvatinės paskolos ir su ja teikiami dokumentai NMA turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.
Atkreipiame dėmesį, jog paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Finansavimo paraiška ŽŪMIS portale turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti finansavimo paraiškas paskutinės dienos 17 val.
Svarbu žinoti, jog kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti gali būti sustabdytas ir anksčiau nei kvietime numatytas paraiškų teikimo laikotarpis, jeigu būtų pasiekta kvietimui skirta finansavimo suma. Apie paraiškų teikimo sustabdymą informuojama NMA svetainės „Naujienų“ skiltyje, todėl raginame sekti informaciją.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-23
Prasidėjo javapjūtė – pirmosios tonos labai drėgnos
Ukmergės laukuose prasidėjo javapjūtė – tiksliau įžanga į šį sezoną, nes tai vienur, tai kitur prapliumpantys lietūs darbus kol kas atitolina. AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlio elevatoriaus vadovo pavaduotojas Valdas Marcinkus pasakojo, kad pirmosios grūdų tonos į aruodus subyrėjo liepos 14 dieną. Liepos vidurys – dažniausias metas javapjūtės pradžiai. Tačiau būna ir didelių nukrypimų. Antai praėjusiais metais javapjūtė buvo rekordiškai ankstyva – prasidėjo birželio pabaigoje, užpernai – liepos pradžioje.
Pirmasis šią savaitę Ukmergės rajono laukuose kuliamas derlius, kaip ir kasmet, – žieminiai miežiai. Po didelių liūčių jų kokybė ne kažin kokia – grūdai labai drėgni.
Žieminius miežius sandėlis Ukmergėje superka tik ketvirtus metus. Ši kultūra, nors ir derlinga, anksčiau nebuvo populiari, tačiau, skatinant sėjomainines kultūras, dabar žemdirbiai ją dažniau renkasi.
Pasak V. Marcinkaus, grūdų supirkimo kainos yra panašios į pernykštes, bet tiksliai pasakyti, kokia tonos kaina, negali, nes ji šokinėja kartais net kelis kartus per dieną. Javų kaina priklauso nuo pasaulinių biržos kainų, o joms įtaką daro ir globalūs įvykiai, ir karai. Pavaduotojas pastebi, kad ūkininkai patys labai domisi biržos kainomis, stebi jas, žiūri, kaip reaguoti.
Tarp javų pigiausi yra rugiai ir miežiai, o brangiausi – kviečiai. Pasak pašnekovo, kol kas kviečių kaina yra mažesnė nei pernai. Tačiau – tik kol kas, o kaip bus, kai prasidės jos kūlimas, nežinia.
V. Marcinkus sako, kad javų derliaus pardavimas – didelė loterija, kurioje dalyvauja ūkininkai. Tonos kaina tos pačios kultūros to paties sezono derliaus gali skirtis net keliolika eurų. Kainai įtakos gali turėti ir kontrakto su supirkėju pasirašymo laikas.
Po žieminių miežių į Ukmergės sandėlio aruodus pradės byrėti žieminiai rapsai, o paskui ir kiti javai – kviečiai, kvietrugiai, vasariniai miežiai.
AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlis talpina iki 12 tūkst. tonų grūdų. Daugiausia priimama kviečių, kurie užima 65 proc. visų aruodų. Jei metai būna labai derlingi ir priimama daugiau nei galima sutalpinti, perteklius išgabenamas į centrinius „Jonavos grūdų“ sandėlius.
Pagal prognozes atrodo, kad šiemet javai subrandino dosnų derlių, bet kol jis dar ne aruoduose, kalbėti per anksti. Pasak V. Marcinkaus, stambieji ūkininkai turi savo grūdų sandėlius, kuriuose kurį laiką ar ilgiau derlių sandėliuoja, stebėdami, kada jį pelningiausia parduoti.
Rinkos analitikai pastebi, kad pernai grūdų kainos skirtinguose regionuose skyrėsi net iki 27 proc.
Pagrindinės grūdų eksporto kryptys – Nigerija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas, Angola, Kamerūnas.
Prognozuojama, kad šiemet pasaulyje bendras derlius sieks 2 315,4 mln. tonų, tačiau suvartojimas viršys šį kiekį.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-22
Ar ūkininkai tikrai lygesni už kitus?
Dar žiemą „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas kvietė „Alytaus naujienų“ žurnalistą paskanauti jo sūnaus Mariaus 15 hektarų plote auginamų trešnių, tačiau praėjusią savaitę iš žinomo rajono ūkininko išgirdau, kad net svečiams uogų pavaišinti neužteks – visą derlių sunaikino vėlyvosios pavasario šalnos ir varnėnai. „Štai taip ir gyvena ūkininkas, vienais metais jis gali būti turtingas, kitais metais jau gali tekti siūtis ubago terbą“, – kalbėjo A. Žėkas, paklaustas, kaip jis vertina pareiškimus dėl ūkininkams įvestų mokestinių lengvatų.
Neseniai Seimas pritarė siūlymui ūkininkų pajamas apmokestinti 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių pajamas – apie 138 tūkst. eurų.
Ar šiomis mokesčių lengvatomis dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje dėl tokių sprendimų nukentės?
Kaip pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, Alytaus rajono ŽŪB „Atžalynas“ yra sumokėjusi daugiau nei pusę milijono eurų mokesčių.
Atrodo, tik džiaugtis reikia, kad valstybė turi tokį stabilų mokesčių mokėtoją, tačiau, anot A. Žėko, nors tie mokesčių pakeitimai, apie kuriuos dabar plačiai kalbama, niekaip neatsilieps jo bendrovėje dirbantiems žmonėms, vis tik bendra mokesčių našta žemdirbiams yra labai didelė.
Šiandienos mokesčių pakeitimai liečia tik individualia veikla užsiimančius ūkininkus, tačiau kai kurių politikų ir finansų ekspertų pareiškimai perša visuomenei nuomonę, kad vieni ūkininkai yra lygesni už kitus, o dėl jiems suteiktų privilegijų nukentės mokytojai, kultūros žmonės.
Šaltinis: valstietis.lt, Gintautas Kniukšta, 2025-07-22
