Žemės ūkio naujienos: 2025-07-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Hofmanas: derybose dėl naujo ES biudžeto Lietuvos prioritetas – tiesioginės išmokos
Europos Komisijai (EK) paviešinus 2028-2034 metų finansinę programą, vis dar neaišku, ar bus suvienodintos ir kaip tiesioginės išmokos visų Europos Sąjungos (ES) šalių ūkininkams, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. „Nors viešai kalbama, kad EK nustatant finansavimo vokus valstybėms narėms atsižvelgė į prašymą vienodinti išmokas, vis dėlto neaišku, nei kokiu laipsniu, nei kokiais terminais, nei ar apskritai į tai atsižvelgta“, – ketvirtadienį pranešime teigė ministras.
Jis tikisi, kad galimai didesnės tiesioginės išmokos nesumažins Lietuvai skirtų lėšų kaimo plėtrai.
„Kai finansavimas rodomas viena eilute, o dar ir kartu su Sanglaudos politikos lėšomis, sunku įvertinti. Tikimės, kad EK artimiausiu metu pateiks konkrečius skaičius, leisiančius įvertinti, ar kalbos atitinka veiksmus“, – pridūrė ministras.
I. Hofmanas žada, kad derybose su EK Lietuvos prioritetas bus tiesioginės išmokos: „Šio prioriteto Lietuva laikysis ir toliau.“
Pasak jo, taip pat neaišku, ar EK atsižvelgė į kai kurių šalių reikalavimą skirti papildomą finansavimą ES rytinio pasienio regionams.
I. Hofmano teigimu, kyla klausimų ir dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimą siūloma mažinti apie 20 proc., palyginti su 2021-2027 metais.
„Sunku suprasti, kai esamame geopolitiniame kontekste nuolat pabrėžiama apsirūpinimo maistu svarba, bet siūloma mažinti finansavimą. Tai – nesusipratimas. Lėšų apkarpymas gali neigiamai paveikti maisto gamybą, didinti maisto kainas ir vesti į kaimo vietovių plėtros stagnaciją“, – sakė ministras.
ES 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos pirminiame variante Lietuvai numatyta 14,2 mlrd. eurų.
Ministras I. Hofmanas kritiškai vertina siūlymą dėl ilgalaikio ES biudžeto 2028–2034 m.
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo. Iki šiol tiek Lietuvos, tiek daugumos kitų valstybių narių žemės ūkio ministrai tvirtai laikėsi bendros pozicijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities kertinių elementų. Vienas tokių pavyzdžių – birželio pradžioje pasirašyta bendra 20-ies ES žemės ūkio ministrų deklaracija.
Siųsta žinia EK labai aiški – BŽŪP turi būti atskira ir stipri politika su pakankamu finansavimu, atitinkančiu keliamus tikslus.
„Deja, EK to neišgirdo. Sunku suprasti, kai esamame geopolitiniame kontekste nuolat pabrėžiama apsirūpinimo maistu svarba, bet siūloma mažinti finansavimą. Tai – nesusipratimas. Lėšų apkarpymas gali neigiamai paveikti maisto gamybą, didinti maisto kainas ir vesti į kaimo vietovių plėtros stagnaciją. Kritiškai vertinu pasiūlymą sukurti naują fondą, iš kurio finansavimas būtų skiriamas įvairiausioms sritims, pavyzdžiui, migracijos ir sienų valdymui, sanglaudai, žemės ūkiui ir t.t. Kam reikia apjungti Sanglaudos politikos ir BŽŪP finansavimą į vieną eilutę, jei didžioji lėšų dalis, numatytų BŽŪP finansavimui, bus „apsaugota“, t.y. tos lėšos negalės būti perskirstytos kitiems poreikiams tenkinti? Ar ne geriau būtų iš karto palikti BŽŪP finansavimą atskirai, atskirame fonde, kaip ir visą laiką buvo iki šiol?“- sako žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
EK teigimu, finansavimo apjungimas į vieną didelį fondą suteiks valstybėms narėms lankstumo greičiau reaguoti į kylančius iššūkius, bet, pabrėžia ministras, lankstumo visų pirma norėtųsi kitur – planuojant ir administruojant paramą. Galutinį pasiūlymų įvertinimą apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra aišku, kokia konkrečiai Lietuvai numatyto finansavimo dalis teks žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
Šiuo metu ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama pagal BŽŪP Strateginį planą, apimantį finansavimą iš abiejų BŽŪP ramsčių, t. y. viskas sukoncentruota viename dokumente. Ateityje tokio plano neliktų. Vietoje jo būtų kuriamas Nacionalinis ir regioninis partnerystės planas, apimantis visas naujai kuriamo fondo sritis. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai būtų tik viena iš sudėtinių dalių. Šio plano parengimui EK teiks rekomendacijas, ką kiekviena ES valstybė narė turėtų pasiekti, kokias reformas įgyvendinti.
„Akivaizdu, kad siūloma dirbti remiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) modelio pagrindu. Kaip tai derėtų su politikos supaprastinimo siekiais? EGADP veikimo pradžia buvo labai sudėtinga ir ilga procedūriškai, palyginti su kaimo plėtra. Tai neatrodo tinkamas kelias. Neramu ir dėl kaimo plėtros politikos. Dalies jos priemonių (pvz., LEADER, žemės ūkio konsultavimas ir pan.) finansavimas perkeltas į Sanglaudos politiką, t. y. nebepateks į žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rezervuotą sumą, tačiau BŽŪP lieka prievolė ir įsipareigojimas tęsti LEADER bei ūkininkų konsultavimo iniciatyvas be garantuotų lėšų. Tai nėra tai, ko mes – ES ministrai – prašėme. Norime išlaikyti BŽŪP architektūrą, paremtą 2 ramsčiais, kaip yra iki šiol“, – teigia ministras.
Vienas kertinių klausimų – tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių. Šio prioriteto Lietuva laikysis ir toliau.
„Tęsiame bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, kalbame vienu balsu. Mūsų bendra pozicija atspindėta Baltijos valstybių žemės ūkio ministrų deklaracijoje, kurią pasirašėme balandžio mėnesį. Nors viešai kalbama, kad EK nustatant finansavimo vokus valstybėms narėms atsižvelgė į prašymą vienodinti išmokas, vis dėlto neaišku, nei kokiu laipsniu, nei kokiais terminais, nei ar apskritai į tai atsižvelgta. Tikimės, kad galimas tiesioginių išmokų didinimas nebus finansuojamas Lietuvai teksiančių kaimo plėtros lėšų mažinimo sąskaita. Kai finansavimas rodomas viena eilute, o dar ir kartu su Sanglaudos politikos lėšomis, sunku įvertinti. Tikimės, kad EK artimiausiu metu pateiks konkrečius skaičius, leisiančius įvertinti, ar kalbos atitinka veiksmus. Taip pat neaišku, ar EK, pateikdama pasiūlymus dėl biudžeto, atsižvelgė į dar vieną minėtoje deklaracijoje išdėstytą mūsų reikalavimą dėl poreikio skirti papildomą finansavimą ES rytinio pasienio regionams.“, – sako ministras I. Hofmanas.
Visas su Daugiamete finansine programa susijęs dokumentų rinkinys bus nagrinėjamas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente, todėl galutinis rezultatas gali keistis.
„Pasiūlymų pateikimas – kelio pradžia. Esame pasirengę konsultuotis su mūsų sektoriaus atstovais ir ginti Lietuvos interesus. Ir toliau laikysimės nuoseklios krypties – reikalausime, kad BŽŪP būtų atskira, tvirta ir tinkamai finansuojama ES politika. Ji yra pagrindas užtikrinant svarbiausią funkciją – aprūpinti gyventojus aukštos kokybės, saugiu ir įperkamu maistu. Derėsimės dėl to, kas svarbu mūsų žemės ūkiui. Lietuvos ūkininkai nusipelno dirbti sąžiningos konkurencijos sąlygomis, o sektorius – augti. Nusimato ilgas derybinis maratonas, bet, tikiuosi, galutinis rezultatas atitiks mūsų lūkesčius“, – sako ministras.
Ministras atkreipia dėmesį, kad kalbant apie pasiūlymus dėl Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimo ateityje, kyla panašūs nuogąstavimai kaip ir dėl BŽŪP.
„BŽP yra reglamentuojama ES lygiu, visi reikalavimai kelia nemažą finansinę naštą Lietuvos žuvininkystės sektoriui ir nacionaliniam biudžetui. O juk ši sritis yra labai svarbi užtikrinant apsirūpinimą maistu. Jei norime, kad sektorius būtų konkurencingas, BŽP turi būti skirtas specialus, atskiras finansavimas“, – pabrėžia žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-24
Grūdų analizatorių tinklas sėkmingai veikia
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administruoja grūdų ir jų produktų kokybės vertinimo infraraudonųjų spindulių grūdų analizatoriais tinklą ir jų eksploatavimo priežiūrą. Šią funkciją Tarnybai pavedė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Lietuvoje pirmasis „Infratec“ analizatorius buvo testuotas 1997 metais. Pirmieji prietaisai buvo įsigyti už Kaimo rėmimo fondo lėšas, o nuo 2005 m. – jau patys ūkio subjektai prietaisus įsigijo už savo lėšas.
„Didžiuojamės, kad Lietuvos grūdų analizatorių tinklą sėkmingai valdome jau daugiau kaip 20 metų. Dabar bendrame Lietuvos grūdų kokybės vertinimo tinkle yra daugiau kaip 140 analizatorių, eksploatuojamų pagrindinėse grūdų supirkimo – perdirbimo įmonėse, malūnuose ir grūdų sandėliuose, Augalininkystės tarnybos padaliniuose“, – sako tarnybos direktorius Jurij Kornijenko.
Primename Lietuvos grūdų analizatorių tinklo pagrindinius privalumus, įtakojančius jo veiklą ir plėtrą:
-suteikia pasitikėjimą tarp įvairių grūdų rinkos dalyvių;
-sudaro sąlygas greitai įvertinti grūdų kokybę ir taikyti vieningą atsiskaitymų sistemą tarp grūdų supirkėjų, augintojų ir kitų grūdų rinkos dalyvių;
-naudojamos tos pačios užrakintos varpinių ir ankštinių grūdų, aliejingųjų sėklų, kukurūzų ir kitomis tinklo kalibracinės lygtys tarp tinklo prietaisų, kurios koreguojamos ir keičiamos centralizuotai nuotoliniu būdu, to pačio prietaiso ir skirtingų ūkio subjektų prietaisų rodmenys gaunami paklaidų ribose;
-grūdų analizatorių rodmenys gana tikslūs, matavimų paklaidos – artimos tarptautinių standartinių / pamatinių metodų paklaidoms;
-Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai kasmet patikrina prietaisus kontroliniais mėginiais ir įvertina prietaisų eksploatavimo sąlygas, matavimo tikslumą, esant poreikiui, atlieka korekcijas (įeina į administravimo tarifą);
-tinklo prietaisų 3 kalibracinėms lygtims tikrinamas teisingumas (validavimas) ir, jei reikia, jos tobulinamos, centralizuotai nusiunčiami atnaujinimai, pakeitimai (įeina į administravimo tarifą);
-pagal ūkio subjektų prašymus kiekvienam prietaisui pritaikomos, tobulinamos kalibracinės lygtys ir nuotoliniu būdu instaliuojamos tik tinklo prietaisams (už papildomą tarifą);
-nedelsiant greitai reaguojama ir konsultuojami ūkio subjektai, nuotoliniu būdu perinstaliuojamos po techninių prietaisų gedimų ir koreguojamos kalibracinės lygtys pagal matavimų duomenų palyginimo rezultatus (įeina į administravimo tarifą);
-Augalininkystės tarnyba rengia mokymų įrašus ir praveda susitikimus grūdų analizatorių eksploatavimo klausimais tinkle esančių ūkio subjektų laboratorijų darbuotojams;
-periodiškai automatiškai ir, esant reikalui, rankiniu būdu nuskaitomi matavimų duomenys, siekiant neapkrauti prietaiso vidinės atminties ir pagreitinti jo veikimą (įeina į administravimo tarifą);
-pasikeitus ūkio subjekto pavadinimui, prietaiso eksploatavimo adresui, instaliuojamas ir keičiamas prietaiso spausdinimo šablonas (įeina į administravimo tarifą);
-esant poreikiui, prietaise tikslinama data ir laikas, keičiami angliški kokybės rodiklių pavadinimai į lietuviškus (įeina į administravimo tarifą);
-tinklo dalyviai patiria ir pasidalina tarpusavyje tik dalimi Augalininkystės tarnybos patiriamų tinklo administravimo, laboratorijos tyrimų ir kitų darbų išlaidų, gauna paslaugas už mažesnes nei kitose šalyse kainas;
-Augalininkystės tarnybos specialistai tobulina žinias apie grūdų analizatorius, jų administravimo galimybes, susipažįsta su kitų šalių patirtimi FOSS organizuojamuose grūdų tinklų susitikimuose, FOSS konsultacijose ir mokymuose;
-Augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) specialistai kasmet pasitikrina savo kvalifikaciją ir naudojamų grūdų analizatorių tikslumą FOSS organizuojamuose pasaulinio grūdų tinklo tarplaboratoriniuose tyrimuose (FOSS sertifikatas);
Augalininkystės tarnyba, FOSS padeda ūkio subjektams ir teisėsaugos institucijoms pavogtų prietaisų paieškoje.
Tobulėjant prietaisams, internetiniam ryšiui pakeitus telefoninį laidinį ryšį per modemus, Augalininkystės tarnyba su prietaisų gamintoju FOSS ieškojo būdų kaip moderniau administruoti grūdų analizatorius. Nuo 2014 m. Augalininkystės tarnyba sėkmingai pradėjo administruoti tinklą, naudodama programą FossManager, o nuo šių metų – naują programą IQX One.
Lietuvos grūdų analizatorių tinklo prietaisų sąrašas skelbiamas Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.
Dėkojame Augalininkystės tarnybos paslaugų gavėjams už malonų ir ilgalaikį bendravimą ir pasitikėjimą Lietuvos grūdų analizatorių tinklu.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-24
Pasėlius niokojo šernai, avį papjovė vilkas
Gyventojai turi galimybę kreiptis į rajono savivaldybę dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams, ūkiniams gyvūnams ir miškui. Šiemet kol kas tik trys rajono gyventojai patyrė žalą, kurią padarė laukiniai gyvūnai. Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus duomenimis, šiemet pagal pateiktus prašymus yra surašyti du medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams apžiūros aktai Taujėnų seniūnijoje. Žalą padarė šernai: žieminiams miežiams – Lėno kaime ir žieminiams kviečiams – Viškonių kaime.
Surašytas ir vienas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams apžiūros aktas – buvo papjauta avis Želvos seniūnijos Bastūnų II kaime.
Minėto skyriaus vyriausioji specialistė, rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininko pavaduotoja Neringa Adomavičienė informavo, kad žala bus skaičiuojama vadovaujantis patvirtinta metodika.
Ją skaičiuoja komisija.
Pastebima, kad šernai daugiausia žalos daro pavasarį, knisdami daugiametes pievas ir ieškodami grambuolių. Vasaros antroje pusėje daugiau žalos daro vilkai, nes šiuo metu jie pradeda mokyti jauniklius medžioti. Pasitaiko papjautų avių ar ožkų. Pranešimas apie papjautą avį Bastūnų kaime šiemet kol kas – vienintelis.
Dėl vilkų padarytos žalos komisija, surašiusi aktą, dokumentus ir įrodymus perduoda Aplinkos ministerijai. Žala skaičiuojama atsižvelgiant į papjauto gyvulio svorį, rinkos kainą. Tačiau ūkininkai teigia, kad nuostolis įprastai būna didesnis nei piniginė kompensacija.
Dėl pasėliams daromos žalos pranešimų gaunama kone ištisus metus, nes juos niokoja ne tik šernai, bet ir elniniai gyvūnai, kurie labiausiai nuniokoja žieminius rapsus, juos ištrypdami. Šių gyvūnų daroma žala ryškiausia ankstyvą pavasarį, vėlų rudenį bei žiemą. Komisijai daugiau tenka susidurti būtent su kanopinių gyvūnų daroma žala, kurią, vadovaujantis tvarka, atlyginti turi medžioklės plotų naudotojai.
Mūsų rajone ilgus metus daug žalos pridarydavo bebrai – statydami užtvankas jie užtvindo melioracijos griovius, dėl to nustoja veikti laukų drenažo sistema. Tačiau šiemet prašymų atlyginti bebrų padarytą žalą kol kas negauta.
Ukmergės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Arūnas Pračkaila sakė, kad įprastai gyvūnai telkiasi plotuose, kur yra jų pašarinės bazės – miškas, pasėliai.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, gyvūnų populiacijos tuose pačiuose plotuose keičiasi: laikas nuo laiko vienos rūšies gyvūnų pagausėja, kitos sumažėja ir atvirkščiai. Todėl ir žalos pobūdis keičiasi.
Pavyzdžiui, iki 2016 metų vyravo šernų daroma žala pasėliams, bet prasidėjus šernų marui iki 2018 metų jų smarkiai sumažėjo, todėl tuose pačiuose plotuose pagausėjo elnių, padaugėjo jų daromos žalos. Kai šernų skaičius vėl ėmė augti, elnių – mažėti. Pernai, pasak A. Pračkailos, prasidėjo antroji šernų maro banga.
Ji išplito Šešuolių, Veprių, Pašilės medžiotojų būrelių teritorijose. „Dalis šernų krito, dalis traukiasi, – kalbėjo organizacijos vadovas. – Gausiau likę tik Vidiškių medžiotojų būrelio plotuose. Dabar vėl pagausės elnių.“
Pasak A. Pračkailos, vilkų populiacija mūsų rajone gana gausi, bet reikšmingos įtakos elnių populiacijai neturi. Daugiau išgaudo stirnų. O elnių – tik jauniklius. Kažkiek vilkų sumedžiojama, bet nelabai daug. Paprastai vilkai maitinasi tuo, ką pagauna. Jei nepavyksta grobio pagauti gamtoje, tada eina pas ūkininkus. Pašnekovas mano, kad vilkai pridaro žalos daugiau, negu dėl jos kreipiamasi, nes kreipiasi ne visi. Vilkų išpuolių padaugėja vasaros pabaigoje, kai vilkės moko jauniklius medžioti.
A. Pračkaila pasakojo, kad bebrų populiacija mūsų rajono medžioklės plotuose yra gausi. Pastebima, kad keletą jų sumedžiojus ar išardžius jų padarytas užtvankas, gyvūnai pasitraukia kitur, bet niekur nedingsta. Daugiausia žalos daro miškams ir ūkiams, užtvenkdami upes ar griovius. Užtvenktose vietose miškas gali pradėti pūti. Neperspektyvios užtvankos, kurios daro žalą, yra išardomos. Medžiotojai patys jas aptinka arba pagal ūkininkų pranešimus.
