Žemės ūkio naujienos: 2025-07-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbiausi 2028-2034 metų ES bendrosios žemės ūkio politikos akcentai
Europos Komisija (EK) pristatė visų ilgai lauktas paramos pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. laikotarpiui. Šios sąlygos yra išdėstytos keliuose reglamentų projektuose. Pirminiais vertinimais, bendrasis ES finansavimas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai mažėja, tačiau daug diskusijų kelia ir naujos sąlygos. „Šie EK pasiūlymai – kelio pradžia. Esame pasirengę išklausyti socialinius partnerius, išgirsti visų jų nuomonę ir lūkesčius bei ginti Lietuvos interesus“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Naujajam laikotarpiui norima įsteigti naują fondą – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą.
Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą (NRPP) – dokumentą, kurį turėtų parengti kiekviena ES valstybė narė. NRPP turėtų apimti įvairias finansavimo sritis, pavyzdžiui, migraciją ir sienų valdymą, sanglaudą, žemės ūkį, žuvininkystę ir t.t. Kiekvienai sričiai, kuri taps NRPP dalimi, šalis narė turėtų pateikti strateginę plano įgyvendinimo viziją 2028-2034 m. laikotarpiui.
EK ketina pateikti nacionalines (individualias) BŽŪP rekomendacijas, kurios kiekvienai valstybei narei suteiks gaires, kaip įgyvendinti BŽŪP konkrečius tikslus, sietinus su nacionaliniais interesais, kurie turėtų būti aprašyti NRPP. BŽŪP nacionalinės rekomendacijos būtų grindžiamos šiais principais:
-indėliu į teisingas ir pakankamas ūkininkų pajamas bei jų ilgalaikį konkurencingumą, įskaitant ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
-ūkininkavimo patrauklumo didinimu ir kartų kaitos skatinimu;
-klimato veiksmų stiprinimu, ekosisteminių paslaugų teikimu, žiedinių sprendimų diegimu, biologinės įvairovės ir gamtinių išteklių išsaugojimu, tvariu ūkininkavimu bei gyvūnų gerovės gerinimu;
-atsparumo didinimu, ūkininkų pasirengimo ir gebėjimo susidoroti su krizėmis bei rizikomis gerinimu;
-prieigos prie žinių ir inovacijų didinimu bei skaitmeninės pertvarkos spartinimu klestinčiam žemės ūkio ir maisto sektoriui.
Pajamų parama. Ūkininkų pajamų paramos lėšos būtų apsaugotos – ES biudžete tam numatyta 293,7 mlrd. eurų. Ši suma sudarytų apie 80 proc. dabartinio BŽŪP biudžeto ir jos nebūtų galima perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Konkreti paramos suma Lietuvai šiai dienai dar nėra žinoma.
Pajamų paramos sritys:
-laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema;
-susietosios paramos schema;
-specialiosios išmokos už medvilnę schema (Lietuvoje nėra taikoma);
-gamtinių kliūčių išmokų schema;
-parama už privalomų reikalavimų laikymąsi;
-agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema;
-smulkiųjų ūkininkų schema;
-rizikos valdymo priemonės; parama investicijoms, jaunųjų ir naujų ūkininkų įsikūrimui, kaimo verslo pradžiai ir smulkiųjų ūkių plėtrai;
-parama laikino ūkininkų pavadavimo paslaugoms bei tam tikros sektorinės intervencijos.
Laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema. Pagal šią schemą išmoka už kiekvieną tinkamą hektarą būtų diferencijuojama pagal ūkininkų grupes arba geografines sritis, remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Šios grupės ar sritys būtų nustatomos atsižvelgiant į ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos reprezentatyviu atskaitos laikotarpiu. Diferencijuodamos išmokas, valstybės narės nukreiptų paramą tiems ūkininkams, kuriems ji labiausiai reikalinga: ypač jauniems ir naujai įsikuriantiems, moterims, šeimos ar smulkiems ūkiams, derinantiems augalininkystę ir gyvulininkystę, arba ūkininkaujantiems teritorijose su kliūtimis. Jauniesiems ūkininkams šios rūšies išmoka už hektarą privalės būti didesnė.
Laipsniškai mažinamoms su plotu susijusioms išmokoms virš 20 000 eurų būtų taikomas 25 proc. mažinimas, virš 50 000 eurų – 50 proc., virš 75 000 eurų – 75 proc. Maksimali laipsniškai mažinamų su plotų susijusių išmokų suma vienam ūkio subjektui negalėtų viršyti 100 000 eurų per metus (įskaitant visas kontroliuojamas valdas).
Ūkininkai, sulaukę pensinio amžiaus ir gaunantys valstybės pensiją, nuo 2032 m. nebegalėtų gauti laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų.
Smulkiųjų ūkių schema (iki 3 000 eurų) išliktų neprivaloma, bet būtų supaprastinta ir taikoma tik tiems, kurie atitiktų minimalius žemės valdymo reikalavimus.
Susietosios paramos schemai galėtų būti skirta ne daugiau kaip 20 proc. pajamų paramos sumos, apimančios laipsniškai mažinamų su plotu susijusi išmokų schemą, specialiosios išmokos už medvilnę schemą, smulkiųjų ūkių schemą, agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schemą. Tačiau susietosios paramos sumą galima būtų padidinti iki 25 proc., jei viršijančioji dalis būtų skiriama baltyminėms kultūroms, taip pat mišriems ūkiams, kurie specializuojasi augalininkystėje ir gyvulininkystėje arba ūkininkauja rizikingose teritorijose, ypač pasienio regionuose, besiribojančiuose su Rusija, Baltarusija ar Ukraina.
Nauja ūkio priežiūros („farm stewardship“) sistema pakeistų dabartinius geros ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei apimtų ne tik būtinus valdymo reikalavimus ir agroaplinkosaugos praktikas, bet ir socialines sąlygas. Valstybėms narėms būtų leidžiama pritaikyti apsaugos praktikas pagal savo geografines ir klimatines sąlygas.
Numatytos ir priemonės, viršijančios minimalius reikalavimus (dabartinių ekologinių sistemų arba agroaplinkosauginių priemonių atitikmuo) – tai agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema. Pagal ją priemonės galėtų būti nukreiptos į dirvožemio apsaugą, vandens telkinių apsaugą, biologinės įvairovės skatinimą. Jos nebūtų privalomos ūkininkams ir galėtų būti vienmetės arba su ilgalaikiais įsipareigojimais. Šioms priemonėms būtų taikomas bendrasis finansavimas, t. y. valstybė turėtų prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis.
Pažymėtina, kad pagal socialinių sąlygų sistemą turėtų būti vengiama dvigubų sankcijų.
Kartų kaita ir jaunieji ūkininkai. Kiekviena valstybė narė NRPP privalėtų numatyti kartų kaitos strategiją, kuri apimtų demografinės situacijos vertinimą, įėjimo į veiklą barjerų analizę ir siūlomus sprendimus, „startinį“ priemonių paketą (įsikūrimo dotacijos, papildomos tiesioginės išmokos, prioritetas teikiant paraiškas investicinei paramai gauti, konsultavimo ir mokymo programos).
Rizikos valdymas ir krizės fondo įsteigimas. Ūkininkai galėtų gauti paramą draudimo įmokoms ir savitarpio draudimo fondų įnašams. Parama būtų teikiama tik nuostoliams, viršijantiems trijų mėnesių vidurkį 20 proc. arba penkerių metų vidurkį (eliminuojant didžiausią ir mažiausią reikšmes).
Siūloma sukurti papildomą „saugos tinklą“ krizių valdymui ES mastu, kuriam būtų skirta 6,3 mlrd. Eurų ir jis praktiškai padvigubintų dabartinį žemės ūkio rezervą. Tai leistų greičiau reaguoti į ekstremalias sąlygas, pvz., klimato stichijas ar rinkų svyravimus.
Ūkininkų laikino pavadavimo paslaugos. Siekiant suderinti profesinius įsipareigojimus su šeimos poreikiais, būtų teikiama parama ūkininkų pavadavimo paslaugoms: pagalba surandant laikinuosius darbuotojus ligos, gimdymo, atostogų ar mokymų metu.
Inovacijos ir konsultavimo paslaugos. EK siekia stiprinti Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektus, skatinant inovacijų bendruomenių kūrimą pagal interaktyvios inovacijos modelį, žinių mainus tarp ūkininkų, mokslininkų ir patarėjų, projektų rezultatų sklaidą per Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (AKIS). Valstybės narės turėtų užtikrinti kvalifikuotų, nešališkų konsultantų tinklą ir viešą duomenų bazę. Konsultavimo paslaugos apimtų tvaraus žemės valdymo rekomendacijas, verslo valdymą ir finansų prieigą, psichikos sveikatos ir ūkininkų gerovės klausimus, skaitmeninių sprendimų naudojimą.
LEADER iniciatyva būtų taip pat integruojama į NRPP. Numatyta parama projektams, susijusiems su verslo plėtra kaimo vietovėse; agroturizmo, tiesioginės prekybos ir trumpų maisto grandinių iniciatyvomis; socialinės, aplinkos, skaitmeninės ir ekonominės transformacijos projektais. Valstybės narės turėtų skirti prioritetą vietovėms su specifinėmis socialinėmis ir teritorinėmis problemomis.
Inovacijoms ir konsultavimo paslaugoms bei LEADER iniciatyvai, nors jos privalomos valstybėms narėms pagal BŽŪP įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. laikotarpiu, nėra numatyta garantuota lėšų suma. Be to, šios iniciatyvos negalės būti remiamos iš BŽŪP pajamų paramai rezervuotų lėšų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-07-25
Gera žinia dar neįregistravusiems gręžinių: pratęsė jų įteisinimą
Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų. Iki 2026 m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir 5-6 tūkst. eurų. Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių.
Dėl tokio paskutinės minutės antplūdžio susidarė didelis administracinis krūvis, o dalies paraiškų nagrinėjimas vis dar tęsiasi ir gali užtrukti iki šių metų pabaigos.
„Paraiškų skaičius išaugo per kelis paskutinius mėnesius, todėl mūsų komandai teko dirbti maksimaliu pajėgumu. Esame pasirengę ir toliau sklandžiai organizuoti šį procesą, bet labai raginame gyventojus nedelsti ir šį kartą kreiptis kuo anksčiau, nelaukiant paskutinės dienos“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.
Daugiausia gręžinių buvo įteisinta Vilniaus rajone (754), Vilniaus mieste (343), Trakų rajone (180), Klaipėdos (167) ir Kauno (162) rajonuose.
Iš viso šiuo metu Lietuvos Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių.
Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę
Birželio pabaigoje Seimas priėmė laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, pagal kurį iki 2026 m. liepos 31 d. gyventojai gali įteisinti nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad per ankstesnį legalizavimo laikotarpį didžioji dalis paraiškų buvo pateikta paskutinėmis savaitėmis, Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau – taip bus galima išvengti eilių, spartinti nagrinėjimą ir palengvinti darbą tiek institucijoms, tiek patiems gyventojams.
Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Pagal naująją tvarką, jei geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė turi pritarti paraiškai.
Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. Taip pat nepritarimas taikomas, jei asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju, jei savivaldybė neduoda pritarimo, gręžinį reikia likviduoti.
Gavus savivaldybės pritarimą, per 6 mėnesius reikia pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.
Svarbu žinoti, kad įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir vadinamosioms „vandens adatoms“ – tai seklios, dažnai soduose ar sodybose naudojamos konstrukcijos, dar vadinamos adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa ar „mini gręžiniu“. Nors jos atrodo paprastesnės, pagal įstatymą jos prilyginamos gręžiniams ir taip pat privalo būti registruojamos.
Šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia.
Už gręžinio neįregistravimą gresia sankcijos
Aplinkos ministerija primena, kad neįregistravus gręžinio gyventojams gali grėsti nemenkos pasekmės – visų pirma, tokį gręžinį gali tekti likviduoti ir įsirengti naują, o tai gali kainuoti net 5–6 tūkst. eurų. Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.
Gręžinio statusą galima pasitikrinti interaktyviame žemėlapyje
Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).
Atsidarius šią nuorodą, reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei savo žemės sklype neradote taško su gręžinio numeriu, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.
Kodėl būtina registruoti gręžinius?
Gręžinių registravimas yra svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius. Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti jos pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai.
Nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu. Jie kelia grėsmę požeminiams vandens ištekliams: netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį ar net paskleisti taršą į kaimynines teritorijas. Kartais dėl netinkamai likviduoto gręžinio iš žemės gelmių prasiveržia sūrus vanduo, kuris gali ilgam užteršti geriamojo vandens šaltinius.
Registruoti gręžiniai leidžia užtikrinti, kad jie įrengti ir eksploatuojami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai padeda apsaugoti ne tik gamtą, bet ir pačius vartotojus bei jų kaimynus– ypač gyvenančius urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse, kur netinkamai įrengtas gręžinys gali turėti įtakos kaimyninių teritorijų vandens kokybei.
Gręžinių registras taip pat padeda išvengti nelegalios veiklos – kai gręžiniai įrengiami be leidimų, nesilaikant techninių ir aplinkosauginių normų. Be to, aiškus gręžinių teisinis statusas yra būtinas planuojant teritorijų plėtrą, kad ši būtų suderinta su tvaraus vandens naudojimo principais ir užtikrintų ilgalaikį švaraus geriamojo vandens prieinamumą.
Todėl kviečiame gyventojus būti atidžius ir atsakingus – rūpintis savo aplinka ir pasidomėti, ar artimoje kaimynystėje naudojami gręžiniai yra teisėti, dalintis informacija su savo kaimynais – priminti apie pareigą registruoti gręžinius, paaiškinti, kaip tai padaryti, ir kodėl tai svarbu. Tai – bendras tikslas, užtikrinantis, kad požeminis vanduo būtų naudojamas atsakingai ir teisėtai. Jei matote, kad kaimynas piktybiškai vengia registruoti gręžinį, nors buvo informuotas, – nelikite abejingi. Tokiais atvejais rekomenduojame kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-25
VDA: pasėlių plotai auga, jų struktūrą keičia ir klimato kaita
Po kelis metus trukusio nuosmukio, Lietuvoje vėl išaugo pasėlių plotas, rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys. Skaičiuojama, kad bendras javų plotas siekia kone 1,9 mln. hektarų, o didžiausią dalį – beveik 1 mln. hektarų – užima žieminiai javai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai*. „Palyginti su ankstesniais metais, šiemet turime praktiškai rekordiškai didelį bendrą pasėlių plotą – trūksta visai nedaug iki 2 mln. hektarų. Nagrinėjant struktūriškai, per metus padaugėjo plotų, užsėtų žieminiais javais, o sumažėjo vasarinių javų pasėlių.
Vis dėlto, pasak J. Eimonto, žieminiai kviečiai nepasiekė ankstesnio rekordo, kai 2022 m. jų buvo auginama apie 845 tūkst. hektarų: šiemet auginama 817 tūkst. hektarų. Be šių pasėlių, ūkininkai šiemet daugiau augina žieminių rapsų – 352 tūkst. hektarų.
Keičiasi laukų struktūra
Kaip pastebi žemės ūkio ekspertas, Lietuvoje praktiškai kasmet daugėja žieminių javų, kuriems vietą užleidžia vasariniai pasėliai. Tačiau pastebimi ir pokyčiai žieminių pasėlių struktūroje – mažėja žieminių rugių dalis
„Nors istoriškai derliaus nuėmimas vadinamas rugiapjūte, rugiai jau tampa nišine kultūra, vietoj kurios ūkininkai vis dažniau renkasi žieminius kviečius ir kitus labiau atsiperkančius javus. Tačiau rugiai iš žemėlapio nedings: tai – žemės struktūrai ne itin reikli kultūra, gerai auganti mažiau derlingose žemėse“, – sako J. Eimontas.
Jis taip pat teigia, kad šiemet ūkininkų laukuose žieminių miežių auga panašiai kaip 2023 metais, nors dar pernai jų plotai buvo rekordiniai. VDA duomenimis, jų šiemet auginta beveik 50 tūkst. hektarų, kai prieš 5–6 metus jų buvo vos daugiau nei 20 tūkst. hektarų.
„Žieminių miežių populiarumą šiais metais sumažino palyginti nedidelė kaina, kuri sėjos metu buvo nepatraukli – ji ūgtelėjo šiems javams jau subrendus. Vis dėlto, sąlygos auginti žieminius miežius Lietuvoje – gerėja: žiemos pas mus tapo kur kas palankesnės šių javų auginimui. Jie – pakankamai jautrūs temperatūrų pokyčiams, tačiau dabartinėmis žiemomis retai bebūna itin žemų temperatūrų, o ir pastarųjų kelerių metų derliai buvo palyginti nemaži“, – paaiškina grūdų rinkos žinovas.
Vasarinių javų plotus retina nepastovūs orai
Jei Lietuvoje daugėja žieminiais pasėliais užsėtų plotų, vasarinių javų apimtys – mažėja, rodo VDA duomenys. Skaičiuojama, kad bendras šių pasėlių plotas sumažėjo apie 17 tūkst. hektarų, labiausiai prie to prisidėjo mažesni vasarinių kviečių ir miežių plotai.
Kaip paaiškina J. Eimontas, esmine šių kultūrų pasėlių plotų sumažėjimo priežastimi gali būti įvardijama klimato kaita ir jos nulemtas orų nepastovumas. Pasak jo, ypač pastaruosius keletą metų dėl karštų ir sausų vasarų derlius tiesiog neužaugdavo.
„Kai kelis metus iš eilės vasariniai javai nesuteikdavo norimo rezultato, o pelningumas buvo neigiamas, ūkininkai ėmė atsisakyti šių kultūrų, užleidžiant jų vietą žieminiams pasėliams. Nors šių metų pavasaris ir vasara – itin palankūs vasariniams kviečiams ir miežiams, mažai tikėtina, kad ankstesni plotai atsistatys“, – prognozuoja grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.
Rapsų plėtrai ribų nėra
Tačiau žemės ūkio ekspertas pastebi: šiais metais gerokai išaugo plotas, kuriame auginami žieminiai rapsai. Skaičiuojama, jog šiemet jų auginama daugiau nei 352 tūkst. hektarų.
„Atrodė, kad jau yra pasiekta maksimali žieminių rapsų auginimo riba, tačiau ji buvo peržengta ir viršyta simbolinė 350 tūkst. hektarų riba: jų auginama daugiau nei iki šiol rekordiniais 2022-aisiais. Vis dėlto, pavasarinės šalnos, gausūs krituliai, kenkėjai ir kiti gamtos iššūkiai įneša gana pesimistinių nuotaikų dėl būsimo šios kultūros derliaus“, – sako J. Eimontas.
Maloniai stebina ankštinių kultūrų elgesys
Pastebima, kad pastaruosius keletą metų stabiliai plečiasi ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų – užimami plotai: šiemet jų priskaičiuojama apie 190 tūkst. hektarų.
„Tai – per 50 tūkst. hektarų daugiau nei prieš penkerius metus. Ūkininkai vertina šias kultūras: jos praturtina dirvožemį azotu, kitomis maistinėmis medžiagomis. Todėl pupos ir žirniai – tinkamas priešsėlis. Be to, pastebime ir tai, kad šalies ūkiai vis labiau atranda sojų pupeles. Nors ši vasara joms – ne itin dėkinga, sojų pupelės gali tapti svaria, ilgalaike investicija“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
*Dabartiniai duomenys apie pasėlių plotus Lietuvoje – negalutiniai ir dar gali kisti.
Šaltinis: valstietis.lt, ELTA, 2025-07-25
Tobulinkime pasėlių deklaravimo e. paslaugą kartu – kviečiame dalyvauti apklausoje!
Mums rūpi, kad pasėlių deklaravimo e. paslauga būtų patogi, aiški ir paprasta visiems – tiek pirmą kartą deklaruojantiems, tiek jau ilgametę patirtį turintiems ūkininkams. Jūsų patirtis mums labai svarbi – pasidalykite savo nuomone ir prisidėkite prie e. paslaugos tobulinimo, kurią kuriame kartu su Jumis. Spustelėkite čia ir dalyvaukite apklausoje https://forms.office.com/e/x6DE5bMvty Apklausa yra anoniminė, o visi atsakymai bus naudojami tik apibendrintai analizei. Apklausa vyksta iki 2025 m. rugpjūčio 8 d.
Užpildyti apklausą prireiks vos kelių minučių, o kiekvienas Jūsų atsakymas – itin svarbus ir vertingas.
Kviečiame dalyvauti visus ūkininkus, kurie savarankiškai deklaruoja pasėlius ir turi pastabų ar pasiūlymų, kaip šią paslaugą padaryti dar paprastesnę, greitesnę ir geriau atitinkančią tikruosius naudotojų poreikius.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-07-28
Pieninių karvių mastito stebėsenos rezultatai rodo teigiamas tendencijas, bet išlieka iššūkių dėl bakterijų atsparumo antibiotikams
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užsakymu vykdoma pieninių karvių mastito sukėlėjų ir jų jautrumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programa atskleidžia svarbias pieno ūkių sveikatingumo tendencijas. Mastitas – tai tešmens uždegimas, viena dažniausių karvių ligų, kuri Lietuvoje sudaro apie 28 proc. visų galvijų sveikatos problemų. Liga ne tik mažina pieno kiekį ir kokybę, bet ir kelia pavojų vartotojų sveikatai, jei ūkiuose netinkamai naudojami antibiotikai.
Pagrindiniai mastito sukėlėjai išlieka panašūs: dažniausiai randami Staphylococcus aureus ir Streptococcus agalactiae, taip pat koaguliazei neigiami stafilokokai ir Enterococcus genties bakterijos. Ypatingas dėmesys skiriamas Mycoplasma ir Prototheca rūšims, kurios sukelia sunkiai gydomą, lėtinį mastitą. Jų atvejų skaičius 2024 m. sumažėjo, o tai siejama su tikslingesne diagnostika ir laiku priimtais sprendimais brokuoti užsikrėtusius gyvulius.
Mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad daugėja atvejų, kai mastitą sukėlusios bakterijos yra atsparios įprastiems antibiotikams, ypač penicilinui ir ampicilinui. Maždaug penktadalyje ūkių fiksuotas atsparumas šiai vaistų grupei, todėl tokie preparatai gydymui tampa neefektyvūs. Geriausią veiksmingumą ir toliau rodo antibiotikai su klavulano rūgštimi bei gentamicinas.
Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas tešmens uždegimo atvejis yra bakterinės kilmės. Tyrimų duomenimis, beveik trečdalyje atvejų bakterijų augimo nerasta, nors pieno mėginiuose buvo padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Tai rodo, kad dalis infekcijų yra laikinos arba nesukeltos bakterijų, todėl antibiotikų gydymas tokiu atveju nebūtinas ir netgi žalingas.
Efektyvi mastito kontrolė turi remtis ne tik gydymu, bet ir tiksliu sukėlėjų nustatymu bei nuosekliomis prevencinėmis priemonėmis: tinkamu bandos valdymu, melžimo higiena, aplinkos švara, pašarų kokybe ir imuniteto stiprinimu. Taip ne tik gerinamas gyvulių sveikatingumas, bet ir mažinamas antibiotikų naudojimas, o tai svarbu visai visuomenei.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-07-17
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
