Žemės ūkio naujienos: 2025-07-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Iki rugsėjo 1 d. svarbu atlikti šienavimo darbus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog šalies ūkininkai iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti pievas, ir atkreipia dėmesį į pagrindinius šienavimo reikalavimus. Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tęstines priemones, privalo nušienauti pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, AGP) ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (klasifikatoriaus III grupės kodai) bent vieną kartą per metus arba nuganyti ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Pagrindiniai šienavimo reikalavimai
Pievų, žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, taip pat sodų, riešutynų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva, iki rugsėjo 1 d. nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius, susmulkinta ir tolygiai paskleista ar palikta suguldyta vietoje.
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir riešutų auginimą bei paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, sodų, riešutynų ir uogynų tarpueilius privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti ir negyvus vaismedžius, vaiskrūmius bei jų liekanas.
Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjai, dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, turi laikytis šiai ekologinei sistemai privalomų šienavimo terminų, t. y. nušienauti žolę iki rugpjūčio 1 d.
Jei pareiškėjo, kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamosios žemės plotuose yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju iki rugsėjo 1 d. šiuose laukuose turi būti matomi ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, t. y. ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kt. arba laukai turi būti nušienauti.
Tais atvejais, kai pareiškėjo laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, plotai iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti.
Siekiantys gauti paramą už daugiametes pievas, kurios yra saulės elektrinių teritorijose, iki rugsėjo 1 d. privalo sutvarkyti nenuganytus plotus (šienas, žalioji masė turi būti išvežta iš lauko arba susmulkinta ir tolygiai paskleista arba palikta suguldyta vietoje) ir iki rugsėjo 1 d. per „NMA agro“ programą privalo pateikti nuotraukas iš skirtingų teritorijos vietų, kuriose aiškiai matytųsi sutvarkytų plotų vaizdas.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius. Iki rugsėjo 1 d. būtina nušienauti ir medžių bei krūmų juostas, apsaugant kamieną nuo galimų pažeidimų: medžiams – po laja, krūmams – 1 m atstumu nuo lajos, taip pat medžių ir krūmų grupes, miškelius – perimetrą 1 m atstumu nuo lajos, apleistas sodybvietes ar ūkinius pastatus – perimetrą jų teritorijoje 1 m atstumu iki ribos, pakrantes ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kranto. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti arba išvežti.
Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nuganyti arba nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-28
Per „NMA agro“ programą stebėkite neariminės žemdirbystės plotus
NMA, siekdama padėti ūkininkams išvengti klaidų ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, atnaujino „NMA agro“ programą, kurioje galima stebėti teminį neariminės žemdirbystės plotų sluoksnį. Pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ parama skiriama už deklaruotus laukus, kuriuose taikomas žemės dirbimo būdas be plūgo (neapverčiant dirvos), kai taikoma tiesioginė sėja arba kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą ir prisiėmę įsipareigojimus už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą, privalo dalyvauti šioje veikloje 1 metus, o pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus už tiesioginės sėjos taikymą, privalo dalyvauti šioje veikloje 2 metus.
„NMA agro“ programoje galima peržiūrėti neariminės žemdirbystės plotus, kuriuose:
–taikomas tiesioginės sėjos būdas:
šiuose plotuose privaloma išlaikyti dirvos dangą, kaip nustatyta geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 6 standarte „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, šiais laikotarpiais (laikotarpiai, aktualūs 2025 m. naujai prisiėmusiems reikalavimus):
-nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. kovo 1 d.;
-nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 1 d.,
-ir nuo 2026 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. kovo 1 d.,
-taip pat privaloma taikyti žemės dirbimą be plūgo nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2027 m. kovo 1 d.;
–taikomi kiti bearimių žemės dirbimo technologijų būdai:
šiuose plotuose privaloma išlaikyti dirvos dangą, kaip nustatyta GAAB 6 standarte, šiais laikotarpiais:
-nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. kovo 1 d.,
-ir nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 1 d.,
-taip pat privaloma taikyti žemės dirbimą be plūgo nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2026 m. kovo 1 d.
Teminiame sluoksnyje yra nurodyti abu tipai (tiesioginė sėja, kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai), kurie padės ūkininkams stebėti laukus bei juose atlikti reikiamas žemės ūkio veiklas.
Taip pat kviečiame naudotis Nacionalinės mokėjimo agentūros parengtais neariminių laukų pavyzdžių katalogais, kuriuose, bendradarbiaujant su Lietuvos ūkininkais, pateikti dirbamo lauko, taikant tiesioginės sėjos ir kitus beariminių technologijų būdus, pavyzdžiai.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-28
Pakeistos taisyklės: bus galima kreiptis dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimo užsitęsus lietingam laikotarpiui
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimotaisyklės. Pakeistose taisyklėse į draudžiamų kompensuojamų rizikų sąrašą įtrauktas ir ilgas lietingas laikotarpis. Nuo šiol augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai galės kreiptis draudimo kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio.
Taisyklėse taip pat pakoreguoti reikalavimai ūkininkams, kurie gali kreiptis paramos. Nuo šiol paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 2 000 Eur, o tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos, pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus jiems apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma neviršija 2 000 Eur, atitinka aktyviems ūkininkams nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus. Anksčiau nurodyta suma siekė 5 000 eurų.
Atitinkamai pakeistas ir kitas reikalavimas – nuo šiol paramos ūkininkai gali kreiptis, jei už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą, viršijančią 2 000 Eur, arba tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos pagal einamųjų metų deklaruotą plotą, už praėjusius metus jiems apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma viršytų 2 000 Eur. Anksčiau minima suma taip pat siekė 5 000 eurų.
Pakeistas ir sutartinių gyvulių registracijos laikotarpis. Nuo šiol pareiškėjas turi turėti bent 1 sutartinį gyvulį valdoje, kuris (-ie) einamaisiais metais Ūkinių gyvūnų registre registruotas (-i) nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.
Dar viena naujovė – anksčiau paramos paraiškoje reikėjo pateikti veiklos santrauką, o dabar reikės pildyti naują skiltį, kurioje pareiškėjai turės nurodyti informaciją apie draustus pasėlius: pasėlio rūšį, apdraustą plotą, draudimo sumą. Taip pat naujoje skiltyje reikės nurodyti draudimo įmokos sumą pagal riziką, pasirenkant iššalimą, sausrą ar ilgą lietingą laikotarpį.
Į pakeistas taisykles įtrauktas ir punktas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas neprivalo teikti naujos paraiškos ir kitų dokumentų draudimo įmokų kompensavimo pagalbai gauti dėl pasikeitusių augalų grupių ir (arba) rūšių ir (arba) plotų. Tačiau apdraustas pasėlių ir (arba) augalų plotas pagal augalų rūšis negali būti didesnis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravimo dokumentuose nurodytą plotą.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikti paraiškas pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti bus galima nuo šių metų rugsėjo 1 d.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-29
A.Vanagas: kodėl latviai grūdus džiovina dvigubai pigiau?
Kol Lietuvą plauna lietus, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas socialiniame tinkle Facebook pasidalino nerimą keliančia žinute. „Orų prognozės artimiausiu metu nieko gero nežada – vien lietus. Sunku kol kas tikėtis nuimti sausą derlių. Tenka žemdirbiams spręsti dilemą – saugant grūdų kokybę imti drėgnesnį derlių ar laukti sausesnio periodo.
Pirmąjį variantą pasirinkusius ir neturinčius savo grūdų džiovyklų grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvos elevatoriuose turėtų nemaloniai stebinti. Pakilus energijos kaštams 2022 metais jie pakilo iki 7-9 Eur/t/%, bet taip ir laikosi iki šiol, nors tiek dujų, tiek dyzelino, tiek elektros kaina sumažėjo į panašų buvusiam lygį. Tačiau kaimyninėje Latvijoje (netgi lietuviško kapitalo grūdus superkančioje įmonėje) įkainiai prasideda nuo 3,85 Eur/t/% ir tai yra dvigubai mažiau nei pas mus“, – rašo Mažeikių rajono ūkininkas A. Vanagas.
Jis pagrįstai klausia: kodėl taip yra?
„Sakytume verslas yra verslas ir jie nustatinėja įkainius tokius kokius nori. Neturi kur ir kuo džiovinti – tavo problemos. Panašu, kad džiovinimo (kaip ir kitų elevatorių teikiamų paslaugų) įkainius Lietuvoje formuoja AB „Jonavos grūdai“, kurios pagrindinė akcininkė su 70,13% yra Lietuvos Respublika. Įmonės valdyboje yra ir Žemės ūkio ministerijos atstovų. Trumpiau tariant, kyla abejonių, ar Žemės ūkio ministerija tinkamai įvertina esamą situaciją ir nustatinėja tinkamo dydžio įkainius jos valdomoje visų mūsų įmonėje? Tikimės, kad mūsų ministras Ignas Hofmanas ir Žemės ūkio ministerija imsitės analizės, kodėl įkainiai didesni nei kaimyninėse šalyse, juolab, kad įmonė dirba visada pelningai ir nuolat išmokama dalis pelno dividendais. Valstybė turi rodyti pavyzdį taikant logiškais skaičiavimais paremtus džiovinimo įkainius“, – dėsto A.Vanagas.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-07-29
Žieminių rapsų sėkmės kodas: 40 dienų, kurios lemia viską
Liepos pabaiga – rugpjūtis. Tai ne tik javapjūtės, bet ir vienas svarbiausių strateginio planavimo laikotarpių ūkyje. Kombainams dar nespėjus išvažiuoti iš kviečių laukų, ūkininkų galvose jau sukasi mintys apie vieną reikliausių, bet ir pelningiausių kultūrų – žieminius rapsus. Nors kritinis jų augimo etapas, lemiantis visą būsimą derlių, vyksta rudenį, patyrę agronomai vienbalsiai sutinka: sėkmė užprogramuojama būtent dabar. Sprendimai, priimti liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje – nuo dirvos paruošimo iki sėklos apdorojimo – tiesiogiai nulems, ar mažytė sėkla per pirmąsias 40–50 dienų rudenį sugebės suformuoti galingą šaknų sistemą, sukaupti maisto medžiagas ir pasiruošti didžiausiam išbandymui – žiemai.
Taigi, kaip laimėti šias lenktynes su laiku ir užtikrinti, kad pavasario finišo linija būtų pasiekta sėkmingai?
Pirmosios dienos: sėkmė prasideda dar prieš sėją
Idealus startas prasideda nuo idealių „starto kaladėlių“ – tai yra, nuo kokybiškai paruoštos dirvos. Po javų derliaus nuėmimo lauke lieka didelis kiekis šiaudų ir ražienų. Kaip jau rašėme anksčiau, tai yra vertingas turtas, tačiau jei jis netinkamai sutvarkomas, gali tapti rimta kliūtimi.
Stambios, nesusmulkintos liekanos trukdo sėjos technikai, o dirvožemyje vykstantys lėti skaidymosi procesai gali laikinai „įšaldyti“ azotą, kurio taip reikia jauniems rapsų daigams. Todėl tolygus liekanų susmulkinimas ir paskleidimas, o prireikus – ir biologinių skaidytojų panaudojimas – yra pirmas žingsnis sėkmės link. Kaip teigiama vienoje iš tarptautinio žemės ūkio technologijų portalo „Agri-View“ apžvalgų, prastas augalinių liekanų valdymas yra viena dažniausių prasto pasėlių sudygimo priežasčių.
Šaknų galia: nematomas pamatas būsimam derliui
Pirmosiomis savaitėmis po sudygimo svarbiausias rapsų augalo darbas vyksta po žeme. Jo tikslas – suformuoti kuo stipresnę liemeninę šaknį, kuri ne tik aprūpins augalą vandeniu ir maisto medžiagomis rudenį, bet ir veiks kaip pagrindinis inkaras bei maisto medžiagų sandėlis žiemą. Nuo to, ar šaknies kaklelis pasieks bent 8–10 mm storį, tiesiogiai priklauso augalo gebėjimas peržiemoti. Kas lemia gerą šaknų vystymąsi? Visų pirma – purūs, nesuslėgti dirvožemio sluoksniai ir lengvai prieinamas fosforas, kuris yra pagrindinis šaknų augimo variklis.
Ir būtent čia moderniosios biotechnologijos gali tapti galingu ūkininko sąjungininku. Šiuolaikinės augalų mitybos strategijos apima ne tik tręšimą, bet ir sąlygų maisto medžiagoms pasisavinti sudarymą. Čia ypač svarbūs tampa mikrobiologiniai preparatai, naudojami sėklų apvėlimui arba dirvai prieš sėją. Tokių preparatų sudėtyje esančios specifinės bakterijų padermės (pavyzdžiui, Bacillus genties) kolonizuoja jaunų šaknų paviršių, skatina jų šakojimąsi ir, kas svarbiausia, padeda atrakinti dirvožemyje esančias, bet augalui neprieinamas fosforo ir kitų mikroelementų atsargas.
Virš žemės: lapų skrotelė kaip saulės baterija žiemai
Kol po žeme auga šaknys, virš jos formuojasi lapų skrotelė. Iki žiemos augalas turi suformuoti 8–12 lapų rozetę, kuri veiks kaip maža saulės elektrinė. Jos tikslas – per likusias šiltas ir saulėtas dienas pagaminti ir šaknyse sukaupti kuo daugiau cukrų ir kitų maisto medžiagų, kurios bus naudojamos kaip energijos šaltinis per šalčius. Kaip pažymi Vokietijos agronomijos konsultacijų tarnybos RAPOOL ekspertai, optimalus augimo kūgelio aukštis prieš žiemą neturėtų viršyti 2–3 centimetrų virš žemės – tai rodo, kad augalas ne ištįso, bet ir kaupė energiją šaknyse.
Tam reikalinga subalansuota mityba, ypač vengiant azoto pertekliaus rudenį, kuris skatintų ne kaupimą, o nereikalingą antžeminės masės augimą. Lietuvos agroklimato sąlygos, kai ruduo gali būti ir šiltas bei ilgas, ir trumpas bei žvarbus, kiekvieną sprendimą paverčia svarbia investicija į būsimą derlių. Patyrę šalies ūkininkai tai puikiai supranta, todėl klasikinės agronomijos tiesos yra papildomos inovatyviomis priemonėmis.
Vis dažniau suprantama, kad biostimuliantai rudenį nėra papildoma išlaida, o tikslinga investicija į augalo gyvybingumą: jie padeda ne tik sustiprinti augalą, bet ir efektyviau paversti saulės energiją bei maisto medžiagas atsargomis, kurios taps lemiamu faktoriumi pavasarį. Apibendrinant, sėkmingas žieminių rapsų derlius kitais metais yra tarsi sudėtingas statinys, kurio pamatai klojami būtent dabar, per pirmąsias kritines augimo savaites. Kiekviena teisinga investicija į dirvos paruošimą, šaknų sistemos stimuliavimą ir subalansuotą augimą rudenį atsipirks su kaupu, kai pavasarį laukuose pamatysime ne išretėjusį, o vešlų ir gyvybingą pasėlį.
