Žemės ūkio naujienos: 2025-08-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Verslas nori dialogo su Ruginiene, profsąjungos – su Vyriausybe, o ūkininkai – „derliaus“
Valdantiesiems socialdemokratams į premjero postą pasiūlius socialinės apsaugos ir darbo ministrę, buvusią profesinių sąjungų lyderę Ingą Ruginienę, verslas sako besitikintis konstruktyvaus dialogo ir dėmesio visiems socialiniams partneriams, ūkininkų atstovai teigia kandidatę vertinansiantys pagal „derlių“, o profsąjungos tikisi geresnio ryšio su Vyriausybe.
BNS kalbinti verslo atstovai sako, jog iš I. Rugininės tikisi ne deklaratyvaus, bet tikro dialogo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo. Visgi kai kurie pastebi, jog kartais diskusijose ji būdavo „gan kategoriška“.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad I. Ruginienė turi „visus šansus reabilituoti socialdemokratišką kalbėjimo ir tarimosi principą“.
„Bent mano didžiausia patirtis su ja bendraujant kaip su profsąjungų lydere – ji žino, kas yra dialogas arba susitarimo, kompromiso, gero sprendimo paieškos svarbą“, – BNS sakė A. Romanovskis.
„Ji atstovauja kairiajai politikai ir kairės politikos atstovavimas, su kai kuriomis pozicijomis tikriausia darbdaviai nesutiks arba bandys įtikinti, kad reikia ieškoti kompromiso, bet aš žiūriu pozityviai į jos galimybę – tikrai ji ne žalias žmogus politikoje, ji žino, kas yra susitarimas arba kokia verslo yra svarbi vieta ekonomikoje ir nereikės jos įtikinėti, kad verslas ir darbdaviai yra svarbūs“, – kalbėjo Verslo konfederacijos lyderis.
A. Romanovskio teigimu, I. Ruginienė yra patyrusi ne kaip politikė, bet kaip politikos proceso dalyvė.
„Jos įvaizdis viešumoje yra vienas, bet prie derybų stalo, prisimenu, kaip iš profesinių sąjungų pusės tikrai buvo kaip racionalus derybininkas, su kuriuo buvo galima susitarti“, – sakė A. Romanovskis.
Pasak jo, iki šiol aštriausia diskusija su I. Ruginiene buvo dėl antros pensijų pakopos sistemos reformos ir nepaisant darbdavių kritikos, kompromisai, pasak jo, buvo pasiekti, o vienas svarbiausių – kad valstybė toliau prisideda prie gyventojų kaupimo antroje pakopoje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat pabrėžė, kad I. Ruginienė diskusijose Trišalėje taryboje ieškodavo kompromisų, tačiau dažnai būdavo ir kategoriška.
„Pozityvioji dalis, kad visada bandėme ir ieškojome kompromisų, daugeliu atveju, nors pozicijos yra priešingos. (…) Pozityvi žinia, kad šioje vietoje ji bando ieškoti kompromisų, bet dažnai būna gan kategoriška. Ieškosime būdų, kaip surasti santykį ir kad darbdaviai, kurie irgi prisideda, kaip ir darbuotojai, prie visos mūsų ekonomikos, būtų irgi atspindėti ir kad požiūris nebūtų vienpusiškas“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo, nes ji savo kalboje ne vieną kartą pažymėjo socialinių partnerių svarbą“, – pridūrė jis.
Anot V. Janulevičiaus, tikimasi diskusijų, kaip paskatinti darbdavius, investuotojus investuoti į Lietuvos ekonomiką ir skirti dėmesio prieigai prie kapitalo.
„Matome kapitalo judėjimą iš Lietuvos, bet ne į Lietuvą, ir mūsų esmė – sukurti visas prielaidas, kad kapitalas kaip minimum nuo dabartinių vietinių investuotojų, akcininkų, gamybininkų, liktų Lietuvoje, o dar geriau būtų pritraukti kapitalo į Lietuvą, kad čia vystytųsi tvarios saugios darbo vietos, susijusios su pramone“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
A. Romanovskis taip pat teigė besitikintis, kad I. Ruginienė nekartos Gintauto Palucko klaidų.
„Gintautas Paluckas nepabandė surasti kažkokio susitarimo, kompromiso, socialinio kontrakto su pagrindiniais mokesčių mokėtojais, didžiausiais verslo mokesčių mokėtojais, gyventojais, verslininkais, įmonėmis ir daugelis sprendimų buvo priimta iš jėgos pozicijų“, – aiškini verslo atstovas.
Pasak A. Romanovskio, tarp klausimų, kuriuos reikės spręsti ir diskutuoti – mokesčių reforma, dėl kurios verslas kreipėsi į Seimo narius, kad būtų pasitikrinta Konstituciniame Teisme, tarp einamųjų kausimų – diskusijos dėl švietimo, akcizų, infrastruktūros, susisiekimo politikos, taip pat gynybos klausimai, skaidrumo ir efektyvaus finansavimo.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas: vertinsime naujos premjerės „derlių“
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako kandidatę į premjerus vertinantis viltingai, bet pabrėžia, kad žemdirbiai linkę ne prognozuoti, o vertinti jau gautą derlių.
„Ūkininkai vertina derlių – kas būna, o ne kas bus. Jos (I. Ruginienės – BNS) nelabai kas pažįsta (dėl sprendimų, susijusių su žemės ūkiu – BNS). Bet jai žemės ūkio klausimai neturėtų būti svetimi. Su ja susidurta sprendžiant socialinius reikalus, anksčiau miškininkai su ja reikalų turėjo (I. Ruginienė buvo Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė – BNS), Na, taip jos pavardė kilusi nuo rugių“, – BNS kalbėjo A. Svitojus.
A. Svitojaus teigimu, žemės ūkio sektoriui svarbu, kokia bus premjerės komanda, kaip ji komunikuos apie problemas ir sprendimus: „Tai politinis postas, o ne vieno žmogaus, yra partija, koalicija“.
A. Svitojus sako blogai vertinantis I. Ruginienės pareiškimą, kad ji būtų linkusi peržiūrėti Seimo patvirtintą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ūkininkams, bet tai aptarti ji dar norėtų tiek su frakcija Seime, tiek su koalicijos partneriais.
„Negerai, kai dar nebūdamas paskirtas jau galvoji, ką reikėtų kitaip daryti“, – teigė jis.
Pasak A. Svitojaus, koalicijos atstovai jau yra žadėjęs per šią kadenciją mokesčių daugiau nekeisti.
Profsąjungų atstovė: ji drąsi ir gerai mokosi
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė sako, kad socialdemokratų pasirinkimas labai geras.
„Ji yra drąsi, turi energijos. Ji gerai mokosi, nes žiūrint, kaip gerai susiorganizavo darbą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, neabejoju – suorganizuos ir Vyriausybės darbą. Ir anksčiau su ministerija puikiai bendradarbiavome, bet su Vyriausybe ryšio nebuvo, bet dabar tikimės, kad bus, nes padiskutuoti yra apie ką“, – BNS teigė K. Krupavičienė.
Pasak jos, dabar su įmonėmis deramasi su nacionalinės kolektyvinės sutarties, todėl labai svarbu, kiek didės atlyginimai valstybės sektoriuje.
„Mes kalbame apie bazinio atlyginimo (pareiginės algos bazinis dydis – BNS), kuris dabar yra 1785 eurai, didinimą“, – teigė „Solidarumo“ vadovė.
K. Krupavičienės teigimu, bus siekiama peržiūrėti kai kurias Darbo kodekso nuostatas, visų pirma dėl suminės darbo apskaitos: „Dabar ji yra landa, kad nemokėti žmogui už viršvalandžius.“
Ji tikisi, kad su naująja premjere pavyks išspręsti su profsąjungų veikla susijusius klausimus pertvarkomose švietimo, sveikatos srityse.: „Problemų daug ir jos didelės ir pinigų reikia.“
BNS rašė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį nutarė I. Ruginienę siūlyti į premjerės pareigas.
Naujo Vyriausybės vadovo ieškota iš šio posto ir socialdemokratų pirmininko pareigų pasitraukus vis daugiau klausimų dėl praeities ir verslo sulaukusiam Gintautui Paluckui.
Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2025-08-07
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai didėjo iki 32,4 mln. eurų
Viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintoja „Auga Group“ pernai patyrė 32,4 mln. eurų audituoto grynojo nuostolio, beveik dvigubai nei 2023 metais. Tuomet jos grynasis nuostolis siekė 18,4 mln. eurų.Anot „Auga group“ ketvirtadienį paskelbto pranešimo, didžiausią nuostolį – 10,48 mln. eurų – patyrė augalininkystės sektorius.
Be to, atsižvelgus į aplinkybes, dėl piniginių srautų poreikio, grupė didžiąją dalį einamųjų metų derliaus realizavo rudenį, derliaus nuėmimo metu, kai istoriškai kainos nėra palankiausios ir tai turėjo papildomos įtakos rezultatui.
Įmonės duomenimis, jos ir jos dukterinių bendrovių pajamos praėjusiais metais augo 10,6 proc. iki 85,6 mln. eurų.
Užpernai jos pajamos siekė 77,4 mln. eurų.
„Auditoriai taip pat pateigė sąlyginę išvadą, kurioje nurodo, kad egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl bendrovės ir grupės gebėjimo tęsti veiklą, susijęs su bendrovės ir dalies grupės bendrovių restruktūrizacija“, – teigiama pranešime.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-08-07
„Akola group“ nepavyksta galutinai pasitraukti iš Baltarusijos
Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovei „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) iki šiol nepavyksta galutinai pasitraukti iš Baltarusijos, kur ji valdo augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų prekybos bendrovę KLM. Grupės finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad įmonės pardavimą vis dar apsunkina teisinė aplinka Baltarusijoje, tam trukdo ir įmonės skolos bei tai, kad smulkusis jos akcininkas yra Baltarusijos pilietis.
„Mes neprekiaujame ir patys veiklos tiesiogiai nevykdome, turime smulkųjį akcininką, kuris irgi yra viena iš priežasčių, dėl ko yra sunkiau pasitraukti, jis yra Baltarusijos pilietis, ir visi su tuo susiję įstatymai ir reguliavimai“, – aiškino „Akola group“ finansų direktorius.
Pasak M. Šileikos, įmonės finansinė situacija yra „pakankamai sudėtinga“, ji yra nepatrauklioje rinkoje, ja nesidomi ir Baltarusijos subjektai.
„Vietiniai net patys nelabai žiūri į tą įmonę, o mes ją uždaryti ar kitais būdais teisiškai sutvarkyti negalime, nes turime smulkųjį akcininką ir apskritai Baltarusijos įstatymai šituo atveju yra labai nepalankūs“, – tikino M. Šileika.
„Pelningumas labai svyruoja, jei atsiranda kurį nors ketvirtį, tai yra labai minimalus, ji turi labai daug įsipareigojimų, (…) jos finansinė situacija nėra tikrai gera, bet ji dar sugeba kažkaip pati operuotis. Nesitikime jokios kainos, ten yra pakankamai daug skolų, labiau yra kalba, kas gali perimti tas skolas, mums ir tai tiktų, neieškome nei konkrečios kainos, nei sumos, bet kadangi įmonė turi įsipareigojimų, nelabai randam, kas bent už akcijų vertę – vieną eurą – prisiimtų tuos įsipareigojimus“, – pasakojo grupės atstovas.
M. Šileika tiksliai neįvardijo įmonės įsipareigojimų, tačiau teigė, kad jie siekia „milijonus, bet ne dešimtimis“.
„Akola group“ kontroliuoja 62,72 proc. KLM akcijų.
BNS anksčiau skelbė, kad KLM patenka į Baltarusijos sudarytą sąrašą bendrovių, kurių dalis ar visas kapitalas priklauso akcininkams iš „nedraugiškų šalių“. Jų savininkams draudžiama perleisti akcijas, taikomi kiti ribojimai.
Tuo metu 2022 metais pardavusi biologiškai aktyvių pašarų priedų gamybos bendrovę „Belfidagro“ Baltarusijoje ir dvi pašarų priedų gamybos įmones „Vitomek“ Rusijoje, tuometinė „Linas Agro Group“ už jas gavo 7,5 mln. eurų – tai BNS patvirtino M. Šileika.
„Belfidagro“ sandoriui turėjo pritarti Baltarusijos Antimonopolinio reguliavimo ir prekybos ministerija (MART), todėl šalys pirmiausia pasirašė preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o gavus leidimą grupė perleido jos kontrolę pirkėjui, kurio nei anksčiau, nei dabar M. Šileika neatskleidžia.
BNS anksčiau skelbė, kad „Vitomek“ įsigijo Rusijos nekilnojamojo turto bendrovė „Aventus Finance“.
Įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje savininke „Akola group“ tapo 2021 metais įsigijusi „KG Group“.
Per devynis 2024–2025 finansinių metų (nuo liepos 1 dienos iki birželio 31 dienos) mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, „Akola group“ pajamos augo 3,6 proc. iki 1,16 mlrd. eurų, grynasis pelnas – daugiau nei dukart iki 31,8 mln. eurų.
„Akola group“ valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje 69 pavaldžios ir 2 asocijuotos įmonės. Grupėje šiuo metu dirba virš 5 tūkst. darbuotojų.
Šaltinis: lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, Roma Pakėnienė, BNS, 2025-08-07
Pritarta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pokyčiams
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano stebėsenos komitetas pritarė pasiūlytiems Strateginio plano pakeitimams, kurie padės mažinti administracinę naštą, stiprinti kooperatyvų vaidmenį, skatinti trumpųjų tiekimo grandinių plėtrą ir didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą. Šiems pakeitimams pritarta atsižvelgiant į Strateginio plano įgyvendinimo eigą ir socialinių partnerių siūlymus. Strateginio plano pakeitimus dar turės patvirtinti Europos Komisija.
-Didesniam žemės ūkio kooperatyvų vaidmeniui trumposiose tiekimo grandinėse
Nutarta remti trumpųjų grandinių projektus, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai. Pavienių ūkininkų sukurtoms trumposioms tiekimo grandinėms sudėtinga užtikrinti reikiamą produktų kiekį, asortimentą, pasiūlyti patrauklią tiekimo, užsakymų sistemą. Tuo tarpu pripažinti žemės ūkio kooperatyvai turi galimybes ir sąlygas užtikrinti administracinius, logistinius procesus, taip pat turi didesnę derybinę galią.
Pritarta siūlymams mažinti administracinę naštą – nereikalauti jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teikia žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai.
-Didesniam investicijų į bioekonomikos verslus finansavimui
Didės paramos intensyvumas didelėms perdirbimo įmonėms nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Šio sprendimo priežastys – geopolitinių ir ekonominių iššūkių poveikis tiekimo grandinėms, investicijų brangimas, įmonių likvidumo mažėjimas bei būtinybė stiprinti sektoriaus atsparumą. Padidinus paramos intensyvumą, didelės įmonės galės efektyviau plėsti produkcijos apimtis, modernizuoti technologijas, gerinti vietinės gamybos vertės grandines.
-Lėšų perskirstymui tarp intervencinių priemonių
Pritarta sprendimui padidinti intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetą daugiau kaip 5,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš kitų priemonių („Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“) nepanaudotų lėšų.
-Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklų produktų rodiklių ir finansavimo koregavimui
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus bendrosios žemės ūkio politikos strateginių planų teisiniame reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su Strateginiame plane suplanuotais plotais, priimtas sprendimas minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais pagal veiklą deklaruoti plotai ženkliai viršijo (135–143 proc.) suplanuotuosius pagal Strateginį planą.
-Rezultato rodiklio „Žemės ūkio skaitmeninimas“ koregavimui
Atsižvelgiant į nustatytus rezultato rodiklio ,,Žemės ūkio skaitmeninimas” skaičiavimo tvarkos netikslumus, pritarta siūlymui tikslinti šio rodiklio siektiną reikšmę – ją padidinant nuo 0,49 proc. iki 3,29 proc.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-08-07
Svarbu KPP projektų vykdytojams: kaip teisingai parengti pirkimo dokumentus ir kada leidžiama keisti sutartį
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena projektų vykdytojams, šiuo metu įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kad iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos liko mažiau nei du mėnesiai – 2025 m. rugsėjo 30 d. yra paskutinė diena, kai visi KPP projektai turi būti baigti įgyvendinti ir paskutiniai mokėjimo prašymai pateikti NMA.
Vykdant pirkimus:
Papildomai norime akcentuoti paramos gavėjams, vykdantiems pirkimus, kad pastaruoju metu neretai fiksuojami atvejai, kai atliekant pirkimus supainiojama, kada NMA už įsigytą investiciją turi būti teikiama sąskaita faktūra, o kada investicijos turi būti įsigytos vykdant pirkimų procedūras ir NMA teikiama įvykusio konkurso dokumentacija.
NMA atkreipia projektų vykdytojų dėmesį, jog, kaip nustatyta Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (Pirkimo taisyklės), pirkimų procedūros privalo būti vykdomos, kai įsigyjamų prekių ir paslaugų pirkimo vertė lygi arba yra didesnė kaip 70 000 Eur be PVM, o įsigyjamų darbų (jeigu pagal priemonių įgyvendinimo taisykles numatytas jų finansavimas) vertė lygi arba yra didesnė kaip 174 000 Eur be PVM.
Prekių, kurių vertė neviršija nustatytų sumų, įsigijimą patvirtinti NMA pakanka pateikti sąskaitas faktūras. Tačiau pabrėžtina, kad tais atvejais, kai kelios investicijos įsigyjamos tais pačiais metais ir jų prekių skaitmeninių kodų, nurodytų Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ)sistemoje, pirmieji trys skaitmenys sutampa, jų vertė turi būti sumuojama, o, pasiekus ar viršijus aukščiau minėtas sumas, būtina vykdyti konkursą. Be to, kaip nurodo Pirkimų taisyklės, „jeigu perkamos prekės ir paslaugos kartu, numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma nepriklausomai nuo to, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į vertės apskaičiavimą taip pat įeina įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą“.
NMA, siekdama padėti savo klientams ir linkėdama sklandaus projektų įgyvendinimo, ragina projektų vykdytojus būti atidiems ir korektiškai pasirengti reikiamą dokumentaciją.
Norint keisti sutartį:
Primename, kad, suderinus su NMA, leidžiama sutartį keisti, kai norima keisti paramos sumas tarp paramos dalių (mokėjimo prašymų), taip pat keisti tinkamas finansuoti išlaidas. Akcentuotina, jog sutarties keitimas galimas, jei:
-tinkamos finansuoti išlaidos kinta dėl prekės techninių parametrų;
-tinkamos finansuoti išlaidos kinta dėl prekės komplektacijos;
-viena tinkama finansuoti išlaida keičiama į kitą tos pačios kategorijos tinkamą finansuoti išlaidą, tinkamą tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti ir tam pačiam produktui gaminti ir (arba) paslaugai teikti;
-kelios tos pačios kategorijos tinkamos finansuoti išlaidos keičiamos į vieną tos pačios kategorijos tinkamą finansuoti išlaidą, skirtą numatytoms funkcijoms, kurios yra tarp anksčiau patvirtintų tinkamų finansuoti išlaidų, atlikti;
-viena tinkama finansuoti išlaida keičiama į kitas tos pačios kategorijos tinkamas finansuoti išlaidas, kurios skirtos tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti ir tam pačiam produktui gaminti ir (arba) paslaugai teikti.
Visi sutarties pakeitimai turi būti suderinti ir atlikti iki mokėjimo prašymo NMA pateikimo.
Būtina laikytis terminų
Žinotina, kad projektų vykdytojai, įgyvendindami projektus ir teikdami mokėjimo prašymus, pirmiausia turi laikytis terminų, kurie numatyti paramos sutartyje (sprendime) ir gali būti ankstesni nei galutinis galimas terminas – 2025 m. rugsėjo 30 d.
Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje sprendime nustatyto pateikimo termino pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nebus priimami.
Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos (detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje). Dar kartą pabrėžtina, kad mokėjimo prašymai pavėluotai nebus priimami ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
Akcentuotina, jog, užbaigiant KPP programos laikotarpį, 2025 m. rugsėjo 30 d. yra paskutinė diena, kuomet NMA priims projektų, įgyvendinamų pagal šios programos priemones, mokėjimo prašymus. Tuo tarpu 2025 m. gruodžio 31 d. KPP programos laikotarpis privalo būti visiškai užbaigtas – iki šios datos pateikti mokėjimo prašymai turi būti įvertinti bei išmokėta visa KPP parama projektų vykdytojams.
NMA atskirai atkreipia paramos gavėjų, teikusių paraiškas vietos veiklos grupėms ( VVG) irįgyvendinančių vietos projektus pagal KPP priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“, dėmesį: šiems projektų vykdytojams paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės ataskaitos pateikimo terminas yra 2025 m. rugpjūčio 18 d.
Mokėjimo prašymų teikimo tvarka
Mokėjimo prašymai (išskyrus minėtus VVG teikiamus vietos projektų mokėjimo prašymus ir galutines ataskaitas) NMA turi būti teikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.
Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, paskolos sutartis, įsigytų investicijų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.
NMA ragina projektų vykdytojus atsakingai suplanuoti darbus, įgyvendinti projektus ir, esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus kuo anksčiau – taip NMA galės laiku įvertinti pateiktus dokumentus ir parama projektų vykdytojams bus išmokėta greičiau.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-08-07
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
