Kaip didinti pieninio ūkio pelningumą ir kaip išlikti pienino gamybos sektoriuje, kai pieno kainos mažos? Tai viena opiausių problemų Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių, kuriose pieno kainos paskutiniu metu sumažėjo.
Yra kelios strategijos, padedančios susidoroti su šią problema. Viena, labiausiai paplitusi – tai didinti ūkį, įsigyti daugiau melžiamų karvių ir tokiu būdų pelnytis iš mąsto ekonomijos. Pavyzdžiui, Olandijoje vidutinis pieninių ūkių dydis nuo 38 galvijų 1990 metais padidėjo iki 60 galvijų 2003 metais.
Kita strategija, kaip didinti ūkio pelningumą – mažinti pieno gamybos kaštus. Tačiau šiuo atveju, ūkininkai dažnai galvoja apie tą patį ūkio didinimą, neįvertindami tuo momentu esančių ūkio ekonominių pajėgumų.
Taip pat diskusijos apie pieninių ūkių pelningumą dažnai baigiasi diskusijomis apie šėrimo kaštus. Šėrimo kaštai yra išreiškiami bendrais stambiųjų ir koncentruotųjų pašarų ūkyje laikomiems galvijams kaštais 100 kg pieno pagaminti.
Tačiau, norint maksimaliai didinti ūkio pelningumą, neužtenka vertinti tik šėrimo kaštus, nes svarbūs yra visi ūkio kaštai. Šis atrodo nedidelis skirtumas stipriai įtakoja ūkio pelningumą. Todėl reikia atkreipti dėmesį į tokius klausimus:
– Koks yra karvių brokavimo procentas ūkyje?
– Kokios yra pagrindinės karvių brokavimo priežastys?
– Koks yra karvių produktyvumas per produktyvųjį amžių?
– Kokie yra veterinarinės priežiūros kaštai ūkyje?
Pavyzdžiui, Olandijoje karvių brokavimo procentas atskiruose Olandijos ūkiuose svyruoja nuo 15 % iki 60 %, t.y. vidutiniškai brokuojama apie 40 % karvių per metus. Karvių brokavimo procentas ūkyje stipriai įtakoja bendrus ūkio kaštus.
Atlikti šios srities tyrimai Vokietijoje. Šioje šalyje vidutiniškai ūkiuose brokuojama apie 41 % pieninių karvių, ir tai didina ūkio kaštus 9 euro centais/1 l pieno. Geriausiuose ūkiuose, dalyvavusiuose tyrime, šie kaštai siekė tik 5 euro centus/1 l pieno.
Tarkime, ūkis, kuriame melžiama 100 karvių, kasmet jų išbrokuoja 40 % karvių. Kiekvienais metais ūkiui reikia 40 telyčių brokuotoms karvėms pakeisti. Vienos telyčios užauginimo kaštai yra 1000 eurų. Viso ūkiui kainuoja 40 000 eurų per metus. Jei ūkininkui pavyktų sumažinti brokavimą iki 30 %, tuomet pakaitai reiktų 10 telyčių mažiau ir jis sutaupytų 10 000 eurų. Be to, ūkininkas galėtų parduoti 10 telyčių daugiau ir išsaugotų 10 karvių, kurių nereikėtų skersti, ir kurios 2-3 laktacijoje duotų 25-30 % didesnius primilžius nei pirmaveršės. Tokiu būdu ir ūkio kvota gali būti įvykdoma melžiant mažiau karvių.
Taigi, karvių brokavimo mažinimas yra efektyvus kaštų mažinimo būdas. Tačiau, kaip mažinti karvių brokavimą, atsakyti nėra lengva. Bet šioje srityje jau yra padarytas progresas. Jei atidžiau panagrinėtume karvių brokavimo dažnumą ir priežastis, matytume, kad karvių vaisingumo sutrikimai visada yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių brokavimo priežasčių visose pasaulio šalyse. Tad kaip galima būtų įtakoti vaisingumą?
2003 metais buvo pristatyti tyrimų rezultatai, kurie teigė, kad 1) nesočiųjų riebiųjų rūgščių (toliau NRR) koncentracija kraujo plazmoje, kuri priklauso nuo kepenų veikos, atspindi šios medžiagos koncentraciją folikulų skystyje, 2) NRR sąveikauja su progesterono gamyba granuliozės ląstelėse in vitro, 3) NRR poveikis oocitų subrandinimo terpėje stabdo jų brendimą ir mažina oocitų vaisingumą in vitro.
Nors tai neįrodo, kad NRR yra pilnai atsakingos už sutrikusį karvių vaisingumą, bet įtakos vaisingumui turi. Nustatyta, kad daugiausiai NRR kraujo serume atsiranda veršiavimosi dieną. Šis NRR pikas veršiavimosi dieną atsiranda kuomet karvės kepenys bando prisitaikyti prie streso dėl veršiavimosi ir prie intensyvaus riebalų deginimo, ruošiantis pieno gamybai.
NRR koncentracijos karvės kraujyje sumažinimas veršiavimosi dieną gali teigiamai įtakoti vaisingumą. Kad kepenys geriau perdirbtų NRR veršiavimosi metu, buvo pasiūlyta, kad karvės prieš pat veršiavimasį numestų svorio. Tačiau tai nėra lengva ir be to, nerekomenduojama. Kitas būdas – sušerti karvėms truputį riebalų prieš veršiavimąsi, ir tokiu būdu stimuliuoti kepenis perdirbti riebalus; arba duoti vitaminų B kompleksą, ir tokiu būdu skatinti kepenų funkcijas.
Buvo atlikti tyrimai, tiriantys riebalų hipotezę. 2002 metais paskelbti tyrimo rezultatai, kurie teigė, kad duodant karvėms prieskrandyje neskylančių riebalų paskutinėmis trimis savaitėmis prieš veršiavimąsi, NRR koncentracija kraujyje sumažėja. Be to, tyrimas rodo ir puikius sėklinimo rodiklius (sėklinimo indeksas sumažėjo nuo 2 iki 1.3).
Vitamino B hipotezė taip pat buvo tikrinama kelių mokslininkų. Daugumos tyrimų rezultatai rodo, kad dėl vitamino B pašaruose NRR kiekis kraujyje, artėjant veršiavimuisi, taip pat sumažėja.
Ar šios teorijos pasiteisina praktikoje? Olandijoje yra naudojami preparatai, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra neskylantys trigliceridai ir vitamino B kompleksas. Šie preparatai yra duodami karvėms prieš ir po veršiavimąsi. Be to, naudojant tokius preparatus, yra pasiekta gerų rezultatų. Jau pavyko sumažinti karvių sėklinimo indeksą nuo 2 iki 1.3, ir sumažinti laikotarpį tarp apsivaisinimų daugiau nei 20 dienų. Tyrimai parodė kad dėl vitamino B poveikio pagerėjo pieno produkcija – primilžis per 305 laktacijos dienas padidėja vidutiniškai 1000 kg.
Inga MAČIENĖ,
pagal “International Dairy Topics”. Vol.3, Nr. 4, 2004
