Žemės ūkio naujienos: 2021-04-15

Prieš mėnesį AB „Linas Agro Group“ priklausančioje žemės ūkio bendrovėje baigta renovuoti antra ferma, joje įrengti 2 išmanūs olandų gamintojo melžimo robotai. Į šį projektą bendrovė investavo daugiau kaip 345 tūkst. eurų. Dar 420 tūkst. eurų siekiančios investicijos į 3-osios fermos renovaciją bei robotizaciją planuojamos šiemet.

Skaičiuojama, kad naujosios technologijos atsipirks per ateinančius 4,5–5 metus, rašoma pranešime. „Investicijos pasiteisino, todėl iki vėlyvo rudens planuojame atnaujinti dar vieną fermos pastatą ir jame įrengti ne tik išmanius melžimo robotus, bet ir modernias guoliavietes – vandens lovas karvėms. Renovacijos darbus planuojama pradėti jau gegužę“, – pasakoja Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius Simonas Greičius.

Labūnavos ŽŪB, pernai pirmoji Baltijos šalyse investavusi į išmaniuosius „BouMatic“ melžimo robotus, iki 2025 metų planuoja įdarbinti 10 robotų ir visiškai pereiti prie automatizuotos melžimo sistemos, o laikomų karvių bandą padidinti iki 650–670. Šiuo metu bendrovėje laikomos 538 melžiamos karvės, 2 suremontuotose fermose įrengti 4 robotai, prižiūrintys 210 gyvulių.

Išaugo darbo našumas ir pieno kokybės rodikliai

„Anksčiau, galima sakyti, dirbome primityviai – karvės, kaip ir daugelyje panašių ūkių, buvo laikomos pririštos. Dabar atnaujintuose tvartuose karvės turi visišką judėjimo laisvę ir net vidurnaktį, jei tik nori, gali eiti į roboto melžimo zoną ir būti pamelžtos. Lig šiol kontrolinius pieno tyrimus darydavome kartą per mėnesį, todėl sprendimus dažnai tekdavo daryti kliaujantis vien nuojauta. Kai įdiegėme pirmuosius robotus ir melžiamos karvės prie jų priprato, kasdien matome, kiek ir kokios kokybės pieno duoda kiekviena karvė ir kokia jos sveikatos būklė“, – apie permainas bendrovėje pasakoja Simonas Greičius.

Robotai fiksuoja, kiek kartų per parą kiekviena karvė buvo pamelžta, koks jos atrajojimo laikas, koks gyvulio aktyvumas, kiek pieno primelžta, koks pieno laidumas, kada prasidėjo ruja. Iš daugybės robotų surinktų duomenų specialistai gali nustatyti, kada karvei gresia mastitas, padidėjo skrandžio rūgštingumas arba gresia kita liga, ir užkirsti jai kelią. Be to, robotai kiekvienai karvei parenka kombinuoto pašaro kiekį ir sudėtį, atsižvelgdami į jos sveikatos būklę, laktacijos dienų skaičių bei primilžį. Bendrovėje įdiegus skaitmenines melžimo technologijas išaugo ir darbo našumas.

Vidutiniškai per parą robotai karves melžia 2,5 karto. Vienas robotas aptarnauja 50–55 karves ir atlieka darbą, kuriam anksčiau reikėdavo 3 žmonių. „Iki robotizacijos bendrovėje dirbo 44 darbuotojai, o atnaujinus dvi fermas ir įrengus 4 robotus, darbuotojų skaičius sumažėjo iki 33. Atnaujinus trečiąją komplekso fermą, viso pienininkystės ūkio priežiūrai užteks 29 specialistų“, – sako S.Greičius. Įdiegus išmanias technologijas, pasak bendrovės vadovo, ekonomiškiau naudojami pašarai, o taip pat pagerėjo melžiamo pieno kokybė. Robotai atskiria karves, kurioms diagnozuotas uždegimas arba prasidėjo ruja.

Tokie galvijai nukreipiami į atskirą gardą, kur jais iš karto pasirūpina veterinarai. Šiuo metu Labūnavos ŽŪB pieno primilžio metinis vidurkis siekia 9,9 tūkst. kilogramų pieno iš karvės. „Geriausi pieno ūkiai Lietuvoje pasiekia ir didesnį nei 13 tūkst. kg vidurkį, kaip, pavyzdžiui, „Linas Agro Group“ priklausanti Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė. Tačiau mes sau keliame kitą tikslą – siekti ne maksimalaus primilžio, o aukštesnės pieno kokybės: didesnio baltymingumo ir riebumo.

Tikimės, kad po metų, kai gyvūnai visiškai pripras prie naujų technologijų, mūsų karvių primilžio vidurkis pasieks 11 tūkst. kilogramų“, – pažymi S. Greičius. Per trejus metus bendrovė planuoja atnaujinti ir bandos genofondą. Jau dabar veisimui pasirenkami buliai, kurių palikuonys būtų tinkamiausi laikymui robotizuotame ūkyje. „Planuodami fermos ateitį turime investuoti ne tik į technologijas, bet ir bandos atnaujinimą“, – sako Labūnavos ŽŪB vadovas.

Karvės gyvens tarsi viešbutyje

Šiuo metu, pasak S.Greičiaus, tiek renovuotuose, tiek modernizacijos tebelaukiančiuose tvartuose gyvūnai laikomi ant šiaudų kraiko, tačiau aprūpinti visus penkis tvartus kokybiškais šiaudais yra tikras iššūkis. Ne kasmet užtenka savų šiaudų, o ir jų kokybė priklauso nuo to, kokie orai buvo javų pjūties metu. „Todėl trečioje fermoje be dviejų melžimo ribotų nutarėme įrengti ir 106 gyvūnams skirtas vandens lovas, kurios šaltuoju sezonu užtikrina šilumą, o vasarą vėsina.

Tai – viena pažangiausių technologijų, primenanti paprastą čiužinį, kuris klojamas ant betoninių grindų, pritvirtinamas ir užpildomas vandeniu. Tokiose vandens lovose karvės tarsi plūduriuoja, jų svoris pasiskirsto tolygiai ir apsaugo gyvūnų kojas nuo trynimosi, užtikrina dar didesnį komfortą, sveikesnes, švaresnes ir svarbiausia – sausas gyvenimo sąlygas. Tad trečioji ferma po renovacijos taps viena pažangiausių ir moderniausių, o karvės gyvens tarsi prabangiame viešbutyje“, – sako bendrovės vadovas S. Greičius.

Gyvulių smalsumas padėjo įveikti iššūkius

Pirmieji žemės ūkio bendrovės robotizacijos metai buvo kupini iššūkių. „Į naujas technologijas didelėm akim žiūrėjome ne tik mes, bet ir gyvūnai. Mums trūko patirties, kaip elgtis ir kaip priversti karves eiti į melžimo vietą“, – pirmuosius robotizacijos žingsnius prisimena S. Greičius ir priduria, jog antrasis modernizacijos etapas buvo žymiai lengvesnis.

Bendrovės vadovo teigimu, jei ne karvių smalsumas, fermos robotizacija nebūtų įmanoma. „Karvės yra be galo žingeidūs gyvūnai – jei tik randa mažiausią plyšį, bando pro jį pralįsti. Būna, kad radusios praviras duris, jos ateina net iki darbuotojų darbo kabinetų“, – pasakoja bendrovės vadovas. Pirmosioms 100 karvių visiškai apsiprasti su naujomis technologijomis prireikė maždaug mėnesio. Įrengus antrąją fermą, į pagalbą naujokėms buvo pasitelktos karvės „ekspertės“.

„Įrengę antrąją fermą iš bandos, kuri jau žino, kaip veikia melžimo robotai, atsivedėme 50 karvių „mentorių“ ir jas vienai savaitei apgyvendinome kartu su karvėmis, kurios robotų dar nebuvo mačiusios. Tokiu būdu patyrusios karvės naujokėms parodė pavyzdį, kaip reikia elgtis, kaip įeiti į melžimo zoną, tad antrasis modernizacijos etapas praėjo kur kas sklandžiau“, – pasakoja Simonas Greičius.

Kai kurios karvės, pripratusios prie naujų technologijų, net mėgina jas apgauti. Mat melžimo metu robotas duoda gyvūnams skanėstų – granuliuotų pašarų. „Būna, kad kai kurios karvės nuolat eina ir eina melžtis norėdamos pasmaguriauti, tačiau tokias apsukruoles robotas atpažįsta ir nieko nepešusias išvaro lauk“, – juokiasi bendrovės vadovas.

Apie Kėdainių rajono Labūnavos žemės bendrovę

Žemės ūkio ir maisto pramonės investicijų bendrovei AB „Linas Agro Group“ pavaldi Kėdainių rajono Labūnavos ŽŪB verčiasi augalininkyste ir pienininkyste. Per metus užaugina apie 14 tūkst. tonų grūdų ir primelžia 5,7 tūkst. tonų pieno, taip pat parduoda apie 400 tonų gyvo svorio mėsos. Bendrovės metinės pajamos viršija 5 mln. Eur, joje dirba 73 darbuotojai.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-15

Kovo 25 d. pristatytas Veiksmų planas atitinka Europos žaliąjį kursą, taip pat strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją. Pasak EK, veiksmų plane atsižvelgiama ir į 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. surengtų viešų konsultacijų, per kurias suinteresuotieji subjektai ir piliečiai pateikė iš viso 840 atsakymų, rezultatus.

Pasak EK pranešimo, Veiksmų planas parengtas siekiant ekologiniam sektoriui suteikti tinkamas priemones 25 proc. tikslui pasiekti. Net 22 puslapius apimančiame dokumente ekologinės gamybos plėtrai pasiekti siūlomi 23 veiksmai, kurie suskirstyti pagal 3 kryptis: vartojimo skatinimas, gamybos didinimas ir tolesnis sektoriaus tvarumo didinimas.

Sieks skatinti ekologiškų produktų vartojimą

Siekiant paskatinti ūkininkus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir taip padidinti jų pelningumą bei atsparumą, bus labai svarbu, kad ekologiškų produktų suvartojimas didėtų, teigiama EK pranešime. Šiuo tikslu veiksmų plane siūlomi keli konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti paklausą, išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir padaryti ekologišką maistą labiau prieinamą.

Jie apima: informacijos apie ekologinę gamybą teikimą, ekologiškų produktų vartojimo populiarinimą, viešųjų maitinimo įstaigų skatinimą daugiau jų įsigyti vykdant viešuosius pirkimus ir ekologiškų produktų platinimo pagal ES mokykloms skirtą programą masto didinimą. Šiais veiksmais taip pat siekiama, pavyzdžiui, užkirsti kelią sukčiavimui, didinti vartotojų pasitikėjimąir gerinti ekologiškų produktų atsekamumą.

Privatusis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, darbuotojams kaip atlygį skirdamas čekių, už kuriuos jie galėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų.

Kaip numatoma didinti gamybą

Šiuo metu ekologiškai ūkininkaujama maždaug 8,5 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir tendencijos rodo, kad, esant dabartiniam augimo tempui, iki 2030 m. ES pasieks 15–18 proc. Veiksmų plane pateikiamas priemonių rinkinys, kuris padėtų pasiekti 25 proc. tikslą. Nors jame daugiausia dėmesio skiriama patrauklumo vartotojui didinimui, pagrindinė pertvarkos rėmimo priemonė ir toliau bus bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP).

EK duomenimis, šiuo metu ekologiniam ūkininkavimui remti naudojama apie 1,8 proc. (7,5 mlrd. Eur) BŽŪP lėšų. Kaip praneša EK, į būsimą BŽŪP bus įtrauktos ekologinės sistemos, kurioms 2023–2027 metų laikotarpiu bus skirtas 38–58 mlrd. Eur biudžetas, priklausomai nuo derybų dėl BŽŪP rezultatų. Ekologines sistemas galima taikyti ekologiniam ūkininkavimui skatinti.

Pagrindinės priemonės ekologinės gamybos skatinimui apima ne tik BŽŪP, bet ir informacinių renginių organizavimą bei tinklų kūrimą siekiant keistis geriausia patirtimi, ūkininkų grupių, o ne pavienių ūkininkų, sertifikavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, blokų grandinės ir kitų technologijų naudojimą atsekamumui ir kartu rinkos skaidrumui didinti, vietos ir nedidelio masto perdirbimodidinimą, maisto grandinės organizavimo rėmimąir gyvūnų mitybos gerinimą. Siekdama didinti informuotumą apie ekologinę gamybą, EK informuoja, jog kasmet rengs ES ekologinę dienąir teiks ekologiško maisto grandinės apdovanojimus, kad būtų pripažinta kompetencija visuose ekologiškų maisto produktų grandinės etapuose.

EK Veiksmų plane taip pat numato skatinti ekologinio turizmo tinklų plėtrą pristatydama ekologiją puoselėjančius regionus. Ekologiją puoselėjantys regionai – vietovės, kuriose ūkininkai, piliečiai, turizmo įmonės, asociacijos ir valdžios institucijos bendradarbiauja siekdami tvaraus vietos išteklių valdymo, grindžiamo ekologiškumo principais ir praktika. Veiksmų plane taip pat pažymima, kad ekologinė akvakultūros produktų gamyba tebėra palyginti naujas sektorius, tačiau turi didelį augimo potencialą. Būsimomis naujomis tvarios ES akvakultūros plėtros gairėmis valstybės narės ir suinteresuoti subjektai bus skatinami remti ekologinės gamybos šiame sektoriuje didinimą.

Skirs dėmesio tvarumo didinimui

Galiausiai šiuo Veiksmų planu taip pat siekiama dar labiau didinti ekologinio ūkininkavimo rezultatų tvarumą. Daugiausia dėmesio numatoma skirti gyvūnų gerovės didinimui, ekologiškų sėklų prieinamumo užtikrinimui, sektoriaus anglies pėdsako mažinimui, plastiko, vandens ir energijos naudojimo mažinimui.

EK taip pat ketina padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) dalį ir bent 30 proc. biudžeto skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių srityse, kurią vykdant nagrinėjamos ekologiniam sektoriui būdingos arba su juo susijusios temos. Komisija informuoja, jog stebės pažangą, kasmet vykdydama atitinkamus veiksmus su Europos Parlamento atstovais, valstybėmis narėmis ir suinteresuotais subjektais, rengs pusmečio pažangos ataskaitas ir laikotarpio vidurio peržiūrą.

Starto pozicijos – nevienodos

Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis ES valstybėse narėse labai skiriasi: ji gali siekti nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-25 proc.). Daugiau nei dešimtadalis plotų – ekologiniai 2018 m. buvo Italijoje, Čekijoje, Latvijoje, Suomijoje, Slovėnijoje. Prie šio skaičiaus artėja ir Slovakija, Danija, Graikija, Ispanija, Vokietija.

Lietuvoje, preliminariais duomenimis, ekologiniai ūkiai užima apie 8,5 proc. mūsų šalies žemės ūkio naudmenų ir tai yra panašus vidurkis kaip bendras ES. EK ragina valstybes nares parengti nacionalinius ekologinės gamybos veiksmų planus siekiant padidinti šalių ekologinio ūkininkavimo dalį. Nacionaliniai ekologinės gamybos veiksmų planai papildys nacionalinius BŽŪP strateginius planus.

Į 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtas rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų BŽŪP strateginių planų Komisija įtraukė tikslą, kad iki 2030 m. ES ekologinės gamybos plotas sudarytų 25 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto. Valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir savo poreikius, raginamos savo BŽŪP planuose nustatyti nacionalines šio tikslo vertes ir paaiškinti, kaip planuoja pasiekti šį tikslą taikydamos BŽŪP priemones.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-15

NMA specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, privalo laikytis GAAB reikalavimų. Vienas iš jų, jog draudžiama deginti žemės ūkio augalus ir jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose, išskyrus tam tikrus atvejus, kurie numatyti Aplinkos apsaugos reikalavimuose dėl sausos žolės, nendrių, šiaudų bei laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimo.

Gavę pranešimą apie pernykštės žolės deginimą, NMA Kontrolės departamento specialistai vyksta į vietą, išmatuoja nudegintą plotą ir duomenis pateikia administruojančiam NMA padaliniui. Už pažeidimą pareiškėjams taikomos sankcijos, dėl kurių nuo 1 iki 5 proc. mažinama išmokų suma pagal visą paraišką.

Ar nedeginama žolė, taip pat patikrinama atliekant kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi patikras. Nuo 2020 m. nustatant pažeidimus remiamasi ir palydoviniais vaizdais.

Neabejingi Lietuvos piliečiai apie deginamą žolę kviečiami informuoti NMA „Pasitikėjimo linija“. Taip pat apie pastebėtus išdegintus laukus galima pranešti naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“.

Kaip pranešti apie išdegintą žolę naudojantis mobiliąja programėle

Jei norite informuoti apie pastebėtus išdegintus plotus, atsisiųskite mobiliąją programėlę „NMA agro“ į telefoną, paspauskite žalią sudėties ženklą, esantį dešiniajame apatiniame kampe, pasirinkite formą „pranešti apie pažeidimus“ ir pažeidimo tipą – „Išdegę plotai laukuose“. Galite pateikti pažeidimo aprašą ar pastabas, bet tai nėra privaloma. Palietę fotoaparato ikoną ir nufotografavę išdegintą plotą paspauskite žalią vokelį ir išsiųskite pranešimą NMA. Trumpa naudojimosi mobiliąja programėle instrukcija pateikta programėlėje.

Programėlę „NMA agro“ galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“ parduotuvių, paieškos lauke suvedus „NMA agro“. „NMA agro“ veikia ir „Android“ ir IOS operacinėse sistemose.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-14

Parama – kaimo vietovėse esančių gyvenamųjų namų savininkams

Parama pagal KPP veiklos sritį skiriama kaimo vietovėje esančių gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniam asmeniui, asbestinei stogo dangai pakeisti kita aplinkai nekenksminga stogo danga. Paramos prašantis fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą turi būti deklaravęs kaimo vietovėje tame name, kurio stogo dangos keitimui prašo paramos. Parama skiriama, jei visas namo stogas dengtas asbestine danga.

Dėl paramos kviečiami kreiptis vienbučių, dvibučių ar daugiabučių namų gyventojai. Jei namas turi kelis savininkus, su paraiška turi būti pateikti kitų nekilnojamojo turto savininkų sutikimai teikti paraišką. Jei bus keičiama dvibučio ar daugiabučio namo stogo danga, turi būti pateikta su kitais nekilnojamojo turto savininkais sudaryta projektui įgyvendinti skirta jungtinės veiklos sutartis.

Su paraiška NMA taip pat turi būti teikiama Asbesto turinčių gaminių kiekio apskaičiavimo ataskaitos, parengtos pagal Duomenų apie asbesto turinčių gaminių kiekius teikimo tvarkos aprašą, kopija arba kito savivaldybės administracijos išduoto ir patvirtinto dokumento, kuriame pagrindžiamas stogo su asbestine danga plotas, kopija. Pažymėtina, jog negalima keisti tik dalies stogo dangos, – turi būti keičiamas visas namo stogas.

Namas, kurio stogo dangą planuojama keisti, turi būti savivaldybėje, kuri iki sprendimo skirti paramą priėmimo dienos įgyvendina Asbesto šalinimo veiksmų plano įgyvendinimo priemones ir (arba) turi patvirtintą asbesto turinčių gaminių šalinimo programą, parengtą vykdant Asbesto šalinimo programą.

Namo, priklausančio sodo bendrijai arba esančio kurortinėje vietovėje, stogo dangos keitimui parama neskiriama.

Parama – iki 2 000 Eur su PVM

Vienam paramos gavėjui gali būti skirta iki 2 000 Eur su PVM paramos, finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Namo savininkas privalo projektą įgyvendinti per 12 mėnesių nuo NMA sprendimo skirti paramą dienos. Teikdami paraišką pareiškėjai turi įsipareigoti, jog iki projekto kontrolės pabaigos, t. y. 5 metus nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, liks namo, kurio stogas keičiamas, savininkais.

Pakeitę asbestinę stogo dangą paramos gavėjai privalo likviduoti asbesto turinčių gaminių atliekas, susidariusias keičiant stogą. Su mokėjimo prašymu NMA turi būti pateikta pažyma apie asbesto turinčių gaminių atliekų pašalinimą iš įmonės, tvarkančios asbesto atliekas. Informaciją apie įmones, tvarkančias asbesto atliekas, galima rasti Atliekų tvarkytojų valstybės registre adresu https://atvr.aplinka.lt/.

Drausti turto projekto įgyvendinimo ir jo kontrolės laikotarpiui projekto vykdytojas neprivalo, tačiau, jeigu stogo danga bus sugadinta ar sunaikinta, ją pareiškėjas turės atkurti savo lėšomis.

Neliko NMA nustatytų stogo dangos įkainių

Paramos lėšomis kompensuojamos stogo dangos ir statybinių medžiagų, būtinų keičiant stogo dangą, išlaidos.

Suplanuotų išlaidų, kurių fiksuotieji įkainiai (be PVM) nustatyti įgyvendinimo taisyklėse, vertė apskaičiuojama tik pagal 2021 m. standartinius fiksuotuosius įkainius, nustatytus UAB „Ernst & Young Baltic“ Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ fiksuotųjų įkainių reikšmių ir jų skaitinių reikšmių atnaujinimo ir papildymo naujomis metodikos ataskaitoje. Svarbu atkreipti dėmesį, jog kovo 30 d. pakeitus priemonės įgyvendinimo taisykles nebeliko reikalavimo vadovautis NMA nustatytais 1 m2 stogo dangos įkainiais, reikia vadovautis tik įgyvendinimo taisyklėse nustatytais fiksuotais įkainiais. Apie svarbiausius įgyvendinimo taisyklių keitimus rašėme ankstesniame mūsų straipsnyje.

Įgyvendinimo taisyklėse trims stogo dangų rūšims nustatyti 6 fiksuotieji stogų dangos ir (ar) stogų dangos ir statybinių medžiagų įkainiai, taip pat nustatytas transportavimo paslaugos (kuro sąnaudų) iki šalinimo vietos įkainis, kuris šiemet buvo pakeistas – 1 km fiksuotasis įkainis yra 0,05 Eur be PVM (anksčiau buvo 0,06 Eur be PVM).

Investicijos, viršijančios nustatytus fiksuotuosius įkainius, nekompensuojamos.

Jei paramos gavėjas numatė stogą dengti danga, kurios priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytuose įkainiuose nėra, jis, teikdamas paraišką, turi pateikti ne mažiau kaip trijų skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus su lygiaverčiais (gali skirtis ne daugiau kaip 10 proc., palyginti su mažiausios kainos pasiūlyme nurodytais parametrais) išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais.

Asbestinių atliekų šalinimo paslaugos finansuojamos, jei nuo 1 m2 stogo ploto bus pašalinta 11 kg asbestinio šiferio ir 1,04 kg kitų asbesto elementų (jei jų yra), o NMA bus pateikta asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaita arba kitas savivaldybės administracijos išduotas ir patvirtintas dokumentas, kuriame pagrindžiamas stogo su asbestine danga plotas.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai, ir sudaroma paraiškų pirmumo eilė.

Žemiau pateikiami atrankos kriterijai, kuriais vadovaujantis bus vertinamos paraiškos:

1. Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje nepertraukiamai vykdo profesinę ir (ar) ekonominę veiklą:

nuo 0,5 iki 1 metų – suteikiama 10 balų;
nuo 1 iki 2 metų – suteikiama 20 balų;
ilgiau kaip 2 metus – suteikiama 30 balų.

2. Investuojama į gyvenamąjį namą, kuriame gyvenamąją vietą paraiškos pateikimo dieną deklaruoja bent vienas asmuo, kuris:

turi negalią (pripažintas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis);
yra nedarbingas (pripažintas 0–55 proc. darbingumas);
yra sulaukęs pensinio amžiaus ir (arba) gauna senatvės pensiją;

suteikiama 10 balų.

3. Pareiškėjas turi daugiavaikę šeimą (vaikai gyvena su pareiškėju) – suteikiama 20 balų.

4. Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo dienos nepertraukiamai deklaravo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje:

nuo 1 iki 2 metų – suteikiama 10 balų;
nuo 2 iki 3 metų – suteikiama 20 balų;
ilgiau kaip 3 metus – suteikiama 30 balų.

5. Pareiškėjas turi mažametį vaiką (-ų) iki 12 metų (gyvenantį (-ių) kartu su pareiškėju) – suteikiama 10 balų.

Didžiausias galimas balų skaičius – 100 balų. Mažiausiai privaloma surinkti 30 atrankos balų. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Paraiškų teikimo tvarka

Paraiškos pagal KPP priemonę bus renkamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS (www.zumis.lt), nuorodą rasite čia.

Taip pat paraiškos bus priimamos NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Informaciją apie paraiškų teikimo būdus teritoriniuose NMA padaliniuose karantino metu rasite šiame straipsnyje bei kvietime teikti paraiškas.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-15

Pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį čempionatą organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit” partneriai: Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos forumas.

„Gero ūkininko čempionatą“ sudaro dvi dalys – ūkininkų ir seniūnijų konkursai.

Ūkininkų konkurse bus varžomasi dėl dviejų nominacijų – „Metų ūkininko” ir „Publikos simpatijos”. Penkis pretendentus – čempionato ambasadorius – šioms nominacijoms atrinks komisija, kurią sudaro aplinkosaugos ir žemės ūkio ekspertai. Apsilankiusi ūkiuose komisija iš ambasadorių rinks „Metų ūkininką”, o dėl „Publikos simpatijos” titulo vyks viešas balsavimas.

Vertinant nebus renkami jokie dokumentai – pasitikima ūkininko pateiktais faktais. Ūkininkai gali siūlyti savo kandidatūrą patys arba juos gali siūlyti seniūnijų darbuotojai, saugomų teritorijų specialistai, kiti ūkininkai, nevyriausybinės organizacijos, įvairios asociacijos ir kt. Teikiantis kandidatūrą asmuo turi užpildyti paraiškos formą naturalit.lt svetainėje iki gegužės 31 d.

Seniūnijų konkurse bus apdovanotos seniūnijos, pasiekusios didžiausią proveržį skatinant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų. Seniūnijų laukia du apdovanojimai – „Agrarinės aplinkosaugos čempionė” ir „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė”.

Seniūnijų konkursas vyks ilgiau – iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pabaigos, t. y. iki paraiškų pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” teikimo pabaigos. Bus skaičiuojama, koks pokytis įvyko seniūnijoje 2021 m. deklaruojant plotus pagal priemonės veiklas. Konkursui svarbūs du kriterijai – bendro ploto ir pareiškėjų skaičiaus pokyčiai.

Nugalėtojai bus apdovanoti rudenį įvyksiančioje ceremonijoje. Apie čempionato ambasadoriais tapusius ūkininkus bus kuriami vaizdo reportažai, jie galės tapti ir neformalaus Europos gamtai palankaus ūkininkavimo tinklo ,,Farming for nature” nariais.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-04-14

Iki šiol pareiškėjai, siekiantys gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, kasmetinio pasėlių deklaravimo metu įprastai teikdavo dvi paraiškas, kurių viena – popierinė. Pastarąją paraišką nešdavo į Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinį skyrių, o paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką užpildydavo seniūnijoje ar savivaldybėje.

Dabar pareiškėjai gali ta pačia elektronine paraiška deklaruoti ir pasėlius, ir kartu prašyti paramos už laikomus senųjų veislių gyvulius bei naminius paukščius.

2020 m. pagal priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso buvo pateiktos 6 942 paraiškos, iš kurių 117 – pagal „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo“ programą.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-04-14