Žemės ūkio naujienos: 2021-06-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 10 mln. Eur paramos lėšų
Ūkiams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, dar gali būti suteikta paskolų už 10 mln. eurų. Iki skatinamosios finansinės priemonės pabaigos liko mėnuo. Lengvatinių paskolų teikimo priemonę inicijavo Žemės ūkio ministerija, siekdama padėti nuo pandemijos nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams. Padidintas finansinių paslaugų prieinamumas ir sudarytos lengvesnės skolinimosi sąlygos ūkiams leidžia tęsti veiklą, išsaugoti darbo vietas.
2020 m. rugpjūtį pradėjus įgyvendinti šią priemonę, suteikta lengvatinių paskolų už beveik 90 mln. eurų. O tų pačių metų pabaigoje skyrus dar 45 mln. eurų papildomų lėšų, iki gegužės patvirtinta paskolų už 34,7 mln. eurų. Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 10 mln. eurų paramos lėšų. Priemonė baigiasi birželio 30 d., todėl ūkio subjektai turėtų nedelsti.
Paramą administruoja Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Ūkio subjektai pirmiausia turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus (jų sąrašas skelbiamas www.garfondas.lt) ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus. Paskolos sutartis dėl finansavimo paprastai pasirašoma per 5-6 dienas nuo paraiškos pateikimo, tačiau dažnai dokumentai sutvarkomi ir per 1-3 dienas.
Daugiausia paskolų suteikta ūkininkams
Pagal šią priemonę gautos lėšos padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Nuo sausio iki gegužės mėnesio pabaigos tokia galimybe pasinaudojo 513 ūkio subjektų, kurie vidutiniškai skolinosi po 68 tūkst. eurų.
Kaip ir 2020 m., šiemet daugiausia lengvatinių paskolų suteikta augalininkystės sektoriui (58 proc.). Taip pat nemažą lėšų dalį gavo mišrūs ūkiai (22 proc.), pienininkystės (9 proc.) ir gyvulininkystės (5 proc.) ūkiai.
Net 91 proc. paskolų gavėjų yra ūkininkai. Taip pat skolinasi ir žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės, mažosios bendrijos ir kt.
Daugiausia paskolų suteikta ūkininkaujantiems Panevėžio ir Radviliškio rajonuose (po 6 proc.), Ukmergės (5 proc.), Pakruojo (4 proc.), Akmenės (4 proc.), Biržų (4 proc.) rajonuose.
Kokiomis sąlygomis yra teikiamos paskolos?
Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų. Ji gali būti suteikta iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų.
Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Ūkio subjektui ji gali būti suteikta tik vieną kartą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-02
Patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė
Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Žemės ūkio srityje nurodoma, kad bus siekama padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, mažinti azotinių trąšų naudojimą, efektyviai naudoti žemės išteklius.
Vyriausybės pranešime cituojama premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Darbotvarkėje nustatyti ambicingi tikslai, atitinkantys nacionalinius ir Europos Sąjungos žaliojo kurso ir klimato kaitos įsipareigojimus. Anot jos, tai yra vienas pagrindinių Vyriausybės programos prioritetų bei Seimo pavasario sesijos klausimų.
„Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., sieksime atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. užsibrėžėme pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui. Tik įgyvendindami konkrečius sektorių scenarijus ir telkdami visų institucijų pastangas, galime tikėtis teigiamų pokyčių vystant žaliąją ekonomiką ir saugant klimatą nuo neigiamų įtakų“, – teigia I. Šimonytė. Tuo tarpu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad labiausiai tarša nuo 2005-ųjų išaugo transporto sektoriuje, be to, ambicingi tikslai keliami ir žemės ūkyje, kur iki 2030 metų trąšų naudojimas turi sumažėti 15 procentų.
„Pagrindinis tikslas žemės ūkyje yra sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Tai dažniausiai importuojamos, kas yra iškastinės trąšos ir reikia keisti jas organinėmis trąšomis, efektyviau jas naudoti“, – sakė ministras. Anot jo, planuojama regeneruoti daug anglies sugeriančias ekosistemas, pelkynus, žemės ūkyje intensyviau naudoti bearimes technologijas. „Tvariai naudodami žemės ūkyje modernias technologijas, trąšas, kurios susigeria į žemę, o ne išgaruoja, sugebėsime įveikti ir nuogąstavimus. Seime tikrai eisme per komitetus ir įtikinsime žemės ūkio sektoriaus dalyvius, kad šita ambicija yra įveikiama ir nepažeis konkurencingumo, o padarys mūsų produkciją tvaresnę“, – teigė ministras.
Vyriausybė nurodo, kad klimato kaitos politikos vizija remiasi trimis pagrindiniais lygiaverčiais ramsčiais – žiedinė ir klimatui neutrali Lietuvos ekonomika; saugoma ir tausojama biologinė įvairovė; klimato kaitai atspari visuomenė. Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai. Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams.
Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas. Ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose. Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais. Energetikos sektoriuje iki 2030 m. numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo, taip pat siekti, jog 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90 procentų.
Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių. Darbotvarkėje teigiama, kad žemės ūkis turėtų būti „efektyvus ir konkurencingas, klimato kaitos padariniams atsparus“. Numatoma bent 15 proc. mažinti azotinių trąšų naudojimą, padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą. Taip pat planuojama, kad efektyvus vandens, dirvožemio ir kitų gamtos išteklių naudojimas, finansiniai instrumentai sumažins ūkių pažeidžiamumą dėl klimato svyravimų. Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė vasario pabaigoje buvo pateikta viešam vertinimui.
