Žemės ūkio naujienos: 2021-09-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nusikalto keli, o baus visus?
Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams gauti ES ir valstybės paramą pagal Kaimo plėtros programos priemones, tikėtina, bus sunkiau nei iki šiol. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą, kuriame numatyta kooperatyvų veikloje dalyvaujantiems ūkininkams sumažinti prioritetinius balus. Iki šiol jiems buvo skiriama 10 balų, o artimiausioje ateityje planuojama skirti tik 5 balus. Pasiaiškinkime, kodėl tokį pasiūlymą pateikė ŽŪM ir kaip jį vertina žemės ūkio kooperatyvų vadovai?
Nors oficialiai tokio pasiūlymo priežastys nenurodomos, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, viena iš priežasčių – kai kurių nesąžiningų ūkininkų noras pirkti iš kooperatyvų, o kelių kooperatyvų sumanymas parduoti ūkininkams pažymas, patvirtinančias, kad jie tikrai dalyvauja kooperatyvų veikloje ir yra verti prioritetinių balų, grumiantis eilėje gauti ES bei valstybės paramą. Patikimi šaltiniai tikina, kad tokia pažyma juodojoje rinkoje kainavusi iki 2 tūkst. eurų. Taigi, vieni nusikaltėliai (kooperatyvai) nepelnytai uždirbdavo, kiti nusikaltėliai (ūkininkai) mokėdavo, bet gavę paramą tarsi kompensuodavo praradimą. Tačiau yra ir trečioji praradusiųjų dalis – sąžiningi ūkininkai, kurie negaudavo paramos, nes pralaimėdavo grumtynes eilėje. Kiek tokių atvejų buvo – sunku pasakyti, juk nenutvėręs už rankos negali kaltinti. Kol kas parama įšaldyta tik keliems tokiems „gudruoliams“.
„Vieša paslaptis, kad tokia nesąžininga veikla užsiėmė keli kooperatyvai. Manau, kad buvo galima nustatyti tam tikrus saugiklius pažeidėjams. Be to, valstybės kontroliuojančios institucijos galėjo nesunkiai nustatyti tokia veikla užsiimančius kooperatyvus bei ūkininkus ir nubausti kaltininkus“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius.
„Pagrindinę atsakomybę dėl tokių atvejų privalo prisiimti fiktyvių kooperatyvų steigėjai ir patys ūkininkai, dėl kurių neteisėtų veiksmų nukenčia visi dori ūkininkai“, – siūlo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius.
Tačiau ŽŪM kilo idėja visus ūkininkus užmauti ant vieno kurpalio ir visiems kirsti per pirštus. Kaip sakoma, mišką kerta, skiedros lekia. Nesvarbu, ar esi kaltas, ar nekaltas.
Skaudžios pasekmės
Pasak T.Raudonio, šį kartą ŽŪM, rengdama paramos paskirstymo principus, pamiršo savo įsipareigojimus dėl kooperacijos skatinimo ir sumenkino paskatas ūkininkams burtis į kooperatyvus. Jei ankstesnė tvarka nebus atstatyta, kai kurie ūkininkai klaidingai gali nusivilti kooperacija, o produkcijos supirkimas gali grįžti į „laukinį kapitalizmą“. Paaiškinsime. „Laukinis kapitalizmas“ – tai tokia tvarka, kai pieno supirkimo kainas diktuoja ne laisvoji rinka, o pieno supirkėjai bei prekybininkai, o pieno gamintojams lieka trupiniai.
Anot Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininko Jono Kuzminsko, jeigu ŽŪM projektas būtų įgyvendintas, kooperacijos plėtrai būtų suduotas stiprus smūgis: „Kalbomis remiama kooperacija, o pinigai skiriami kitiems reikalams. Suprantu, kad pinigų trūksta, tačiau prieš priimdama sprendimus ŽŪM turėtų įvertinti ir kitų šalių patirtį. Štai kaimyninėje Lenkijoje kooperacijos lygis itin aukštas, todėl ir žemės ūkis išvengė krizių, o pieno gamyba per metus išaugo net 1 mln. t. Kokios priežastys? Lenkijoje kooperatyvai valdo net 80 proc. pieno rinkos, o Lietuvoje – tik 20 proc. Jeigu neturėtume kooperatinės pieno perdirbimo įmonės „Pienas LT“, mūsų padėtis būtų dar blogesnė.“
„Siekiant ūkių pažangos ir stipresnių derybinių galių kiekvienoje žemės ūkio produktų pirminės gamybos srityje, būtina nors 50 proc. produkcijos perdirbimo koncentruoti kooperatyvuose. Dėl stiprėjančios kooperacijos laimėtų ūkininkai, kartu ir vartotojai bei valstybė, nes būtų sumokama daugiau mokesčių ir sparčiau augtų BVP“, – pritarė T.Raudonius.
„Ir iki šiol ūkininkai ne itin veržėsi tapti kooperatyvų nariais, o sumažinus prioritetinių balų motyvacijos būtų dar mažiau. Pretenduojant gauti ES paramą prioritetiniai balai yra labai svarbūs“, – aiškino M.Petkevičius.
Žingsnis atgal, žingsnis į priekį
Beje, pirminis ŽŪM projektas buvo dar griežtesnis. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, buvo numatyta 5 prioritetinius balus skirti tik kooperatyvams, tačiau žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, kuriai priklauso ir ŽŪK „EKO tikslas“, primygtinai pasiūlė skirti balų ir apyvartą su kooperatyvais vykdantiems ūkininkams. Projektas buvo pataisytas – pasiūlyta 5 balus skirti ūkininkams, kurie kooperatyvo veikloje aktyviai dalyvauja ilgiau kaip 2 metus.
„Tačiau ir toks sprendimas, mūsų nuomone, yra neteisingas. Ir dėl termino, ir dėl balų skaičiaus. Kooperatyvų nariams turėtų būti skiriama tiek pat balų, kiek skiriama NKP auginantiems ūkininkams, t. y. po 10 balų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė pašnekovai.
Kodėl valstybė turėtų priimti būtent tokį sprendimą? „Daug metų, skirstant paramą ūkininkams, prioritetinius balus gaudavo pripažintų kooperatyvų nariai, taip skatinant įvertinti kooperacijos pranašumus. Ir šios Vyriausybės programoje viena iš žemės ūkio plėtrą skatinančių priemonių yra kooperacijos stiprinimas“, – priminė T.Raudonius.
„Parama kooperacijai kartu yra ir efektyvi pagalba smulkesnių bei vidutinių ūkių savininkams, kuriems sunku išgyventi konkuruojant su daugiau ES paramos gavusiais stambiaisiais ūkiais“, – pridūrė M.Petkevičius.
Projekto tobulinimo galimybės
Ar liko vilčių, kad projektas bus pataisytas? „Esu optimistas. Tikiu, kad pavyks įrodyti, jog mūsų argumentai yra pagrįsti. Žinau, kad tiek ŽŪM, tiek Seimo Kaimo reikalų komitete yra žemės ūkio niuansus išmanančių tarnautojų ir politikų, todėl tikiu, kad jie priims žemės ūkiui ir valstybei naudingus sprendimus“, – sakė J.Kuzminskas.
„Mes neprašome išimčių. Mes prašome bausti tik kaltuosius, o ne visus ūkininkus“, – vylėsi M.Petkevičius.
„ŽŪM socialiniai partneriai bei kooperatyvai pateikė konkrečias kovos su piktnaudžiaujančiais paramos medžiotojais priemones. Siūlome, kad į paramą pretenduojantis ūkininkas turėtų vystyti veiklą su pripažintu kooperatyvu ne mažiau nei vienerius metus. Be to, projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu jis turėtų vykdyti veiklą kooperatyve prašomos paramos srityje, išskyrus produkcijos dalimi, kuri pateikiama tiesiogiai rinkai“, – siūlė T.Raudonius.
„Mes jau anksčiau ŽŪM siūlėme sudaryti nuolat veikiančią komisiją, kuri nagrinėtų kooperatyvų pripažinimą. Tokią komisiją sudarytų ne tik ŽŪM tarnautojai, bet ir Žemės ūkio rūmų atstovai, kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ ir kai kurių kitų asociacijų atstovai. Jie labai patikimai įvertintų, ar kooperatyvas vertas pripažinimo“, – sakė J.Kuzminskas.
iti būdai kooperacijos plėtrai skatinti
Pasak M.Petkevičiaus, pirmiausia reikėtų pasiekti, kad gerai veiktų dabar nustatytos kooperacijos plėtrą skatinančios priemonės, taip pat ir prioritetinių balų skyrimas.
„Įdomi ir bendradarbiavimo programa, iš dalies skatinanti ūkininkus kooperuotis, jungtis vienam projektui įgyvendinti. Reikėtų, kad valstybė atgaivintų prieš 15 metų veikusią paramą kooperatyvų įsikūrimui pirmuosius 5 metus. Štai Rokiškio rajone per 10 metų įsikūrė tik vienas kooperatyvas“, – sakė M.Petkevičius.
„Kita kooperatyvo nariams reikšminga sritis – agro paslaugos. Efektyvus technikos panaudojimas teigiamai atsilieptų investicijų panaudojimo efektyvumui, mažintų samdomų darbuotojų ūkyje poreikį ir produkcijos gamybos savikainą. Šioms kooperatyvų veikloms galėtų būti skirta atskira parama 2021–2027 metų laikotarpiu, į kurią galėtų pretenduoti tik kooperatyvai“, – siūlė T.Raudonius.
Šaltinis: valstietis.lt, Gabrielius Jonys, 2021-09-06
„Panevėžio veislininkystė“ suburia ūkinių gyvūnų veisėjus
Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ bazėje Algirdiškio kaime (Panevėžio r.) rugsėjo 10–11 d. vyks „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“. Joje šalies ūkininkai, bendrovės, žemdirbių organizacijos pademonstruos veislininkystės bei gyvulininkystės pasiekimus, produktyviausius ir gražiausius įvairių veislių gyvulius bei paukščius, bus dalijamasi patirtimi. Šioje tradicinėje parodoje dalyvaus daug ūkininkų, žemdirbių organizacijų, bet jiems nerimą kelia jau keletą metų vykstantys svarstymai apie galimą „Panevėžio veislininkystės“ privatizavimą.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nuomone, „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“ – vienintelė paroda, suburianti daugelio Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų veisėjus, jas vienijančias veisimo organizacijas. Parodoje eksponuojami geriausi gyvūnai, čia susitikę bendraminčiai dalijasi patirtimi.
ŽŪM strateginio planavimo dokumentuose gyvulininkystė – viena prioritetinių žemės ūkio veiklos sričių. Ministerija yra „Panevėžio veislininkystės“ organizuojamos parodos Algirdiškyje rėmėja.
„Siekdama populiarinti ir skatinti gyvulininkystės raidą Lietuvoje, atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų gerovės klausimus, ministerija remia gyvulininkystės parodas. Jose lankytojai gali iš arti pamatyti pačius gražiausius ir didžiausią genetinę vertę turinčius ūkinius gyvūnus, stebėti žirgų varžybas-bandymus“, – teigiama ŽŪM atsakyme „Valstiečių laikraščiui“.
UAB „Panevėžio veislininkystė“ turi ilgametę patirtį rengiant nacionalines ir tarptautines parodas, muges, aukcionus, kuriuose pristatomi geriausi pasiekimai ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje, keičiamasi pažangiausiomis technologijomis, demonstruojami geriausi veisliniai gyvūnai, organizuojami žinių ir patirties apsikeitimo seminarai bei konferencijos su mokslo, mokymo, konsultavimo, veislininkystės, technikos pardavimo įmonėmis.
„Mūsų bendrovė teikia galvijų karantinavimo paslaugas Lietuvos ir užsienio gyvulių augintojams, pas mus veikia karantinavimo, galvijų surinkimo centrai, bendrovė užsiima gyvulininkystei būdingų paslaugų veikla. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – nauda visuomenei, todėl ir rengiame veislininkystės parodas, kurios atlieka švietėjišką, mokomąją, socialinę funkciją“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.
Paroda Algirdiškyje – tai ilgametė tradicija, skaičiuojanti du dešimtmečius. Pasak N.Griciaus, svarbiausia parodoje – dėmesys selekcinei veiklai ir noras išauginti kuo aukštesnės genetinės vertės gyvūną.
Pirmiausia – visuomenės interesas
Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“, kaip ir kelių kitų veislininkystės įmonių, privatizavimą svarstė dar praėjusios kadencijos Vyriausybė. Žemdirbių organizacijos protestavo prieš tokius ketinimus, teigdamos, jog šių įmonių privatizavimas būtų smūgis nacionalinei veislininkystei ir gyvulininkystei. Pasipriešinus ūkininkams, žemdirbių organizacijoms pavyko procesą pristabdyti. Privatizavimo klausimas buvo ir šios kadencijos ŽŪM darbotvarkėje.
UAB „Panevėžio veislininkystė“ 160,1 tūkst. Eur įstatinis kapitalas padalytas į 554,5 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 542,6 tūkst., arba 99 proc., priklauso valstybei, o likusi dalis – 28 akcininkams.
„Panevėžio veislininkystę“ sudaro 2 padaliniai: Algirdiškių parodų bazė, kurioje vyksta veislinių gyvūnų parodos, ir Šilagalio k. ferma, kurioje yra karantinavimo bazė bei teikiamos karantinavimo paslaugos Lietuvos ir užsienio gyvulių augintojams.
„Abu bendrovės padalinių sklypai yra labai patrauklūs. Jie yra strategiškai patogioje vidurio Lietuvos geografinėje vietovėje prie gerų šalies kelių – autostrados Vilnius–Panevėžys ir „Via Baltica“. Gal tai irgi lėmė, kad netrūko norinčių bendrovę privatizuoti. Vargu, ar įsigiję šiuos objektus privatūs verslininkai užsiimtų tokia pačia veikla kaip mūsų. Valstybė nemažai investavo į pastatus, parodų centro rekonstrukciją, o privatizavus bendrovę, ko gero, pastatai būtų nugriauti, įranga nukeliautų į metalo laužą. Taip būtų sunaikintas daugelio metų įdirbis, veislininkystės patirtis. Jeigu taip nutiktų, būtų padaryta didelė žala sektoriui. Net ir lėšos už parduotas akcijas, vargu, ar grįžtų į žemės ūkį. Jos nukeliautų į bendrą šalies biudžetą“, – teigė „Panevėžio veislininkystė“ direktorius N.Gricius.
Privatizavus tokias įmones, jos taptų tik kitų šalių genetinės medžiagos platintojomis, nebeliktų atsvaros kainų kilimui, dėl to ūkininkai patirtų didesnių nuostolių.
„Kalbant apie galimą „Panevėžio veislininkystės“ privatizavimą buvo sakoma, kad dar 12 įmonių užsiima tuo pačiu, tačiau jų veiklos negalima lyginti su mūsų bendrovės darbu. Tai dažniausiai užsienio kapitalo įmonės, turinčios karantinavimo punktus, kurios veža gyvulius į trečiąsias šalis. Pavyzdžiui, Izraelio įmonė išveža mažus veršelius ir juos užaugina savo šalyje. Taigi, jie išveža galimai visą didžiąją pridėtinę vertę. O mūsų įmonė orientuojasi į tai, kad šalyje patys veistume kuo daugiau veislinių galvijų, kurie atneša daugiausiai naudos, kad veislinis gyvulys būtų užaugintas Lietuvoje ir tik tada kuo brangiau parduodamas“, – tvirtino N.Gricius.
Pasak „Panevėžio veislininkystės“ vadovo, verslininkai privatininkai žiūri tik savo intereso greitai uždirbti, o „Panevėžio veislininkystė“ pirmiausia atsižvelgia į visuomenės interesą, savo darbais kooperuojasi su žemdirbių organizacijomis, siekia, kad būtų auginami genetiškai geri gyvuliai.
Privatizavimo sąraše nėra
Daugelis žemdirbių organizacijų mano, jog veislininkystės įmonių privatizavimas būtų didelis praradimas. Taip pridėtinės vertės kūrimo galimybės būtų atiduodamos kitiems.
„Kasmet dalyvaujame „Panevėžio veislininkystės“ organizuojamoje veislinių gyvūnų parodoje Algirdiškyje. Norime parodyti, ką mes Lietuvoje auginame geriausio – į parodą atvežame įvairių veislių galvijų, rengiame jų pristatymus. „Panevėžio veislininkystėje“ yra bazė, kur galime ir galvijus parodyti, ir seminarus, konferencijas rengti. Jeigu bendrovę privatizuotų, ūkininkams tai būtų skaudus smūgis. Nebūtų kur karantinuoti eksportuojamų gyvulių ir dėl to nukentėtų ūkininkai. Nebūtų nė kur parodų rengti. Tai svarbu ne tik mums, mėsinių galvijų augintojams, bet ir visiems ūkininkams, auginantiems ūkinius gyvūnus – pradedant paukščiais ir baigiant galvijais“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis mano, jog neturėtų būti privatizuojama ne tik „Panevėžio veislininkystė“, bet ir „Šilutės veislininkystė“, „Kiaulių veislininkystė“, nes tai būtų veislininkystės Lietuvoje naikinimas.
„Veislininkystė pradėta naikinti, kai buvo likviduota Veislininkystės tarnyba, o vietoje jos įsteigtas poros žmonių padalinys Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kuriai ši funkcija visiškai nebūdinga. Mes ne kartą tą sakėme, bet ši pertvarka buvo prastumta buldozeriu. Praėjusios kadencijos Vyriausybės mėginimą privatizuoti veislininkystės įmones pavyko sustabdyti. Ši Vyriausybė vėl kėlė privatizavimo klausimą, šiek tiek pavyko pristabdyti, bet neaišku, ar tas buldozeris nebus įjungtas. Bandysime kovoti, išlaikyti įmones, nes veislininkystei, gyvulininkystei tai gyvybiškai svarbūs objektai“, – tvirtino J.Sviderskis.
LŽŪBA vadovas pastebėjo, jog „Panevėžio veislininkystė“ daug ką domina dėl vietos, kurioje bendrovė įsikūrusi.
„Norinčių įsigyti bendrovę, matyt, svarbiausias interesas – „Panevėžio veislininkystės“ sklypas, o veislininkystės paslaugos, parodos yra antrame plane. Veislininkystė atsiduria paraštėse, o tai labai liūdina. Mūsų asociacija vienareikšmiškai pasisako – veislininkystės įmonės turi išlikti“, – teigė J.Sviderskis.
ŽŪM informavo „Valstiečių laikraštį“, jog UAB „Panevėžio veislininkystė“ nėra įtraukta į numatytų privatizuoti įmonių sąrašą.
Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-09-06
Bus pristatoma parama smulkių ūkių bendradarbiavimui
Vykstant paraiškų rinkimui, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pristatys paramą pagal veiklą „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Pagal šią veiklą smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys paramos gali kreiptis iki spalio 29 d. Prisijungti prie transliacijos bus galima paspaudus šią nuorodą.
Klausytojai galės tiesiogiai pateikti klausimus, į kuriuos bus atsakyta po pristatymo. Po transliacijos bus paskelbtas jos įrašas. Transliacija vyks MS Teams programos pagalba, ją tiesiogiai stebėti bus galima tiek per interneto naršyklę, tiek per MS Teams programą.
Šaltinis: nma.lt, 2021-09-06
Jau renkamos paraiškos profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti
Prasidėjus mokslo metams, nuo rugsėjo 1 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) priimamos mokymo įstaigų paraiškos dėl paramos profesiniam mokymui vykdyti. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ bus renkamos 2 mėnesius, iki spalio 30 d., o šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 261 841 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų.
Paraiškas paramai gauti kviečiamos teikti mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys, galintys vykdyti formalųjį profesinį mokymą (turintys licenciją).
Mokymų programos
Mokymai, kurie galės būti finansuojami, turės būti vykdomi pagal neformalią Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir (arba) neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą.
Mokymų veiklos sritys – kompleksinės paramos reikalavimai, augalininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, vaistažolių auginimas, veterinarija, paukštininkystė ir kt. veiklos sritys, nurodytos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Į dalį šių mokymo sričių privaloma įtraukti mokymus jauniesiems ūkininkams (šiuos mokymus turi sudaryti 4 jaunųjų ūkininkų mokymo programos: kompleksinės paramos reikalavimai, agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, aplinkosauga ir tręšimo planavimas ir ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės) ir (arba) aplinkosaugos, ekologijos srities mokymo programa „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ ir (arba) ir (arba) augalininkystės srities mokymo programos „Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai“, „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimas“.
Mokymai galės būti organizuojami tiek tiesioginio kontakto, tiek nuotoliniu būdu šalyje paskelbus karantiną, ekstremaliąją situaciją, taip pat nenugalimos jėgos (force majeure) atveju, užtikrinant stebėsenos galimybę atsakingoms institucijoms.
Paramos dydis
Parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 200 000 Eur su PVM. Kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į projekte numatomą mokymo programų ir mokymo valandų skaičių bei numatomą apmokyti galutinių naudos gavėjų skaičių.
Atrankos kriterijai
Paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:
1. pareiškėjas planuoja apmokyti naudos gavėjų (rekomenduojamas mažiausias mokymo kursų dalyvių skaičius grupėje – 12, didžiausias – 25 (išskyrus mokymo kursus su kompiuterinėmis programomis, kuriuose rekomenduojamas mažiausias dalyvių skaičius grupėje – 8):
daugiau nei 300 – suteikiami 25 balai;
nuo 200 iki 300 įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
nuo 100 iki 199 įskaitytinai – suteikiama 10 balų;
2. pareiškėjo patirtis, įgyvendinant panašius projektus, susijusius su profesiniu mokymu žemės, maisto, miškų ūkio ar kaimo plėtros srityse, daugiau negu 5 metai (iki paramos paraiškos pateikimo dienos) – suteikiama 15 balų;
3. visus mokymo kursus veda lektoriai, kurie ugdomąja, šviečiamąja ar mokslo sklaidos veikla, susijusia su numatomo mokomojo renginio turiniu, užsiima daugiau kaip 3 metus (iki paramos paraiškos pateikimo dienos) (įrodoma juridinę galią turinčiais dokumentais (jei pateikiama pažyma apie lektorių patirtį, ji turi būti detali (su konkrečiais pavadinimais bei datomis) – suteikiama 20 balų;
4. suplanuoti mokymai bus vykdomi:
visuose Lietuvos rajonuose (išskyrus Alytaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybes) – suteikiama 30 balų;
daugiau nei 30 rajonų įskaitytinai – suteikiama 15 balų;
iki 30 rajonų – suteikiami 5 balai;
5. projekte numatomi mokymai, susiję su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita – suteikiama 10 balų.
Norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 40 atrankos balų. Surinkus mažesnį nei 40 balų skaičių, paramos paraiška atmetama.
Šaltinis: nma.lt, 2021-09-06
Avininkystė – ne tik mėsai, pirštinėms, bet ir statyboms
Avininkystės profesionalai ir mėgėjai tradiciškai rinkosi specializuotoje avininkystės parodoje „Avis aprengs ir pamaitins 2021“, vykusioje Radviliškio rajone. Šioje – jau devintojoje – parodoje lankytojai ne tik pamatė 17 veislių avis, bet ir galėjo stebėti jų kirpimą, ragauti produkciją, pagamintą iš avienos, grožėjosi parodomuoju žirgų konkūru bei senovinių automobilių paradu. Smalsuolių laukė tautodailininkų, amatininkų bei avininkystės reikmenų mugė. Profesionalams vyko seminarai aktualiomis avininkystės temomis.
Parodoje susirinkę avių augintojai tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos dalijosi ne tik savo pasiekimais, džiaugsmais, bet ir įžvalgomis apie avininkystės perspektyvas bei kylančius iššūkius.
Avininkystės perspektyvos Lietuvoje, anot UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Kairio, gerėja ir turėtų dar plėstis, tik avių augintojams reikėtų daugiau dėmesio skirti selekciniam darbui, šėrimo ir avių laikymo kokybės gerinimui. Užsiimti avininkyste reikia ne vien noro, bet ir specifinių žinių, darbinių įgūdžių, selekcinio darbo supratimo.
„Džiugu, kad mėsinių avių auginimu domisi jaunoji ūkininkų karta. Dėl vartojimo poreikių augimo, sveikos gyvensenos, didėja ėrienos paklausa. Avininkyste užsiima nederlingose Rokiškio, Anykščių, Utenos, Alytaus, Lazdijų ir kt. žemėse ūkininkaujantieji. Šiuose rajonuose grūdinių kultūrų derliai menki, vyrauja pievos ir ganyklos. Tad čia perspektyvu auginti galvijus ar avis. Užaugintą mėsinių veislių avių prieauglį galima realizuoti vietinėje rinkoje arba parduoti ES šalims. Ypač perspektyvūs turėtų būti avių veislininkystės ūkiai, kurie aprūpintų veisline medžiaga avių augintojus“, – teigia R. Kairys.
Šiemet iki liepos 31 d. Lietuvos skerdyklose paskerstos 5 668 avys. Liepos mėnesį vidutinė avių supirkimo kaina siekė 148,74 Eur/100 kg gyvojo svorio ir 465,10 Eur/100 kg skerdenų. Iki minėtos datos eksportuotos 562 avys, daugiausia – į Latviją ir Baltarusiją. Importuotos 191 avys, daugiausia – iš Prancūzijos ir Nyderlandų.
Avių vilna ateityje bus apšiltinami pastatai?
Ar žinojote, kad avių vilna gali būti naudojama ne tik kojinėms megzti ar antklodėms siūti, bet ir pastatams apšiltinti?
Laboratoriniai bandymai parodė, kad termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos šilumos laidumo koeficientas yra geras, niekuo nenusileidžiantis kitoms apšiltinimo medžiagoms, o 20 ūkininkų iš visos Lietuvos sutiko ją išbandyti. Ūkininkai patys renkasi, ką apšildyti, ar pastogę, ar sienas – kuo įvairesnis panaudojimas, tuo daugiau galimybių gali atsirasti. Tikimasi grįžtamojo ryšio, sužinoti, kaip jiems sekėsi su ta vilna tvarkytis, kokie yra praktinio naudojimo privalumai ir keblumai. Planuojama spalio mėnesį, esant tinkamam temperatūrų skirtumui, atlikti jų papildomą termovizinį matavimą. Tuomet bus aišku, ką reikia taisyti, tobulinti. Jei ūkininkai įvertins ją teigiamai, idėja skinsis kelią toliau. Mokslas negali gauti atsakymo nebandęs.
Toks šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimas termoizoliacinės medžiagos gamybai padėtų spręsti šiurkščiavilnių avių vilnos panaudojimo problemą. Taip pat būtų panaudoti ir atsinaujinantys žemės ūkio ištekliai, galėtų paskatinti bioekonomikos vystymąsi, o tokios medžiagos ekologiškesnes už akmens vatą ar putplastį, kai kokybės parametrai – panašūs.
Šis projektas yra įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
Parodą kartu su UAB „Genetiniai ištekliai“ organizavusi Lietuvos avių augintojų asociacija – vienintelė avių veisėjus vienijanti veisimo organizacija. Šiuo metu asociacija įgyvendina 5 grynaveislių veislinių avių veisimo programas, tarp kurių nacionalinių, į retų veislių programą įtrauktų avių veislių programos: Lietuvos juodgalvių, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių bei kitų veislių: Sufolkų, Tekselių, Il de Franso veislių programos.
Avys ir politika: kada, kam ir kiek
Avių augintojams valstybės teikiama finansinė parama labai praverčia, todėl, pasak Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vadovo Arūno Šileikos, ministerija ir ateityje ketina teikti pagalbą šiam sektoriui: grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui, konkursų, prekybos mugių, parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose bei ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams atlikti, ypač didelį dėmesį skiriant genomo tyrimams.
Avių augintojams teikiama ir parama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. Štai 2021 metais už 2020 m. išlaikytas mėsines avis išmokėta per 2,4 mln. Eur susietosios paramos.
2021 m. susietajai paramai už mėsines avis skirta 2 667 136 Eur, o 2022 m. – 2 707 450 Eur. Susietoji parama už 2021 metus už mėsines avis bus mokama tik 2022 m., o už 2022 m. – 2023 metais nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., nes mėsinių avių išlaikymo laikotarpis yra tinkamas iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
2022 metams Europos Komisija notifikavo susietosios paramos už mėsines avis schemos pakeitimus. Iki 30 kalendorinių dienų sutrumpintas mėsinės avies nepertraukiamas išlaikymo laikotarpis ūkyje, tačiau mėsinių avių amžius išlieka toks pats – ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų.
2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje 9 312 laikytojų laikė 156769 avis, iš jų – 61 783 ėriavedes. Daugiausia ūkių (9128) laiko iki 100 avių, 101 ir daugiau avių laikoma 184 ūkiuose.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-06
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
