Žemės ūkio naujienos: 2021-12-10

Paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ galėjo teikti nacionaliniu lygiu veikiantys Lietuvos kaimo tinklo nariai. Iš viso per tris šiemet vykusius paraiškų surinkimo etapus (kovo, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais) Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos 35 paraiškos. Projektams įgyvendinti paprašyta daugiau kaip 621 tūkst. Eur (buvo skirta 900 tūkst. Eur).

Komunikacijos projektus įgyvendinti panoro LKT nariai iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Neringos, Varėnos, Širvintų ir kitų Lietuvos savivaldybių. Jų įgyvendinamuose komunikacijos projektuose informuojama apie KPP įgyvendinimo patirtis socialiniuose tinkluose, pristatomi gerieji KPP pavyzdžiai, kuriami įdomūs virtualūs turai bei vaizdo siužetai apie įgyvendinamas kaimo plėtros programas, pasitelkiant vaizdo animaciją, taip pat rengiami tinklalaidžių ciklai – pokalbiai su paramos gavėjais, sėkmingai įgyvendinusiais projektus.

Net keturi pareiškėjai teikia paraiškas ketvirtą kartą nuo 2020 metų ir įgyvendina tęstinius projektus, siekdami didinti KPP priemonių žinomumą. Lapkričio mėnesį vykusiu paraiškų rinkimo etapu pirmą kartą paraiškas pateikė trys pareiškėjai, sudominti galimybe gauti paramą elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, – jie planuoja vykdyti Lietuvos kaimo plėtros programos priemonių naudos viešinimą, parodant ne tik KPP priemonių įgyvendinimo sėkmės atvejus, bet ir vizualiai įdomiai pateikiant KPP priemonių teikiamas galimybes.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-09

EVA ekspertai teigia, jog per dešimt metų sumažėjęs antimikrobinių medžiagų, skirtų naudoti gyvūnams, pardavimas rodo, kad ES politikos iniciatyvos, kartu su gairėmis ir nacionalinėmis kampanijomis, skatinančiomis protingą antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, turi teigiamą poveikį.

Europos Komisijos prašymu 2009 m. rugsėjo mėn. EVA pradėjo Europos veterinarinių antimikrobinių medžiagų vartojimo stebėsenos projektą. Nuo tada agentūra koordinavo ir rėmė Europos šalis nustatant standartizuotą ir suderintą veterinarinių antimikrobinių vaistų pardavimo apimties ataskaitų teikimą. ESVAC ataskaita skelbiama kasmet, o ES valstybės narės, mokslininkai, veterinarijos gydytojai, politikai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, ataskaitas naudoja kaip informacijos šaltinį, formuodami gerąją atsparumo antimikrobinėms medžiagoms praktiką.

Kiekviena dalyvaujanti šalis turi atskirą skyrių, kuriame pateikiamos pardavimo tendencijos pagal antimikrobinių medžiagų klases. Kai kurios šalys pasidalino savo pagrindinėmis veiklomis kovojant su antimikrobiniu atsparumu ir kaip ši veikla prisidėjo prie pastebėtų pardavimų pokyčių jų šalyje. Šios priemonės apima nacionalinius veiksmų planus, nacionalines kampanijas, skirtas skatinti apdairiai naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnams, tam tikrų antimikrobinių medžiagų naudojimo maistui skirtiems gyvūnams apribojimus arba antimikrobinių medžiagų skyrimo gyvūnams kontrolės priemones.

Kaip jau minėta, remiantis ESVAC ataskaitos duomenimis, kuriuos pateikė 25 šalys, veterinarinių antimikrobinių medžiagų pardavimas Europoje nuo 2011-2020 m. sumažėjo 43 proc. Antimikrobinių medžiagų, kurios laikomos itin svarbiomis žmonių medicinoje, pardavimas 2011–2020 m. taip pat žymiai sumažėjo ir 2020 m. siekė tik 6 proc. nuo visų pardavimų. Trečios ir ketvirtos kartos cefalosporinų pardavimas sumažėjo 33 proc., polimiksinų 76 proc., fluorochinolonų – 13 proc., o kitų chinolonų pardavimas sumažėjo net 85 proc.

Šios klasės medžiagos apima antimikrobinius vaistus, kurie naudojami sunkioms žmonių infekcijoms, kurias sukelia bakterijos, atsparios daugeliui kitų antimikrobinių vaistų, gydyti. Antimikrobinių vaistų ekspertų grupės (angl.: AMEG) teigimu, gyvūnams šie preparatai turėtų būti naudojami su apribojimais, kad būtų išsaugotas jų veiksmingumas ir sumažėtų pavojus visuomenės sveikatai.

Remiantis pateikta ataskaita, Lietuvoje nuo 2011 m. iki 2020 m. antimikrobinių veterinarinių vaistų pardavimas sumažėjo daugiau kaip 2 kartus. Duomenis apie antimikrobinių medžiagų sunaudojimą Lietuvoje teikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Veiksmai, kurių buvo imtasi mažinant antimikrobinių medžiagų naudojimą Lietuvos žemės ūkyje, duoda rezultatų. Gyvūnų laikytojai ypač skatinami taikyti prevencines priemones užtikrinat gyvūnų laikymo sąlygas ir gyvūnų gerovę, laikytis biologinio saugumo reikalavimų, antimikrobines medžiagas naudoti tik tikslingai.

Taip pat visuomenė, veterinarijos gydytojai, gyvūnų laikytojai šviečiami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms temomis. VMVT pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal sudarytus planus, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra antimikrobinių medžiagų likučių. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus specialistų teigimu, per pastaruosius metus, vertinant medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos plano mėginius, neatitikimų dėl antimikrobinių medžiagų šiuose mėginiuose nenustatyta.

Daugiau informacijos apie veterinarinių antimikrobinių medžiagų pardavimus ES:
https://www.ema.europa.eu/en/news/2011-2020-more-40-decrease-sales-antimicrobials-use-animals

Šaltinis: www.nmvrvi.lt, Laura Jazgevičienė, 2021-12-09

Bendrai į ekonomiką iš esmės transformuojančius procesus, kuriuos kuruoja sektorinės profesionalų santalkos, planuojama nukreipti šimtus milijonų eurų iš europinių fondų ir valstybės programų. Šalia kitų valstybės ir europinių finansavimo šaltinių, vien Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programa iš ES fondų numato 107,2 mln. eurų finansavimą, kurio dalis iki 2030-ųjų bus skiriama ir dekarbonizacijai, ir žiedinei ekonomikai.

Pirmojo dekarbonizacijos grupių posėdžio akcentas – atliekų sritis ir kaip didžiausiems šalies ūkio sektoriams persiorientuoti iš linijinės į žiedinę ekonomiką.

„Manome, kad dekarbonizacija ir žiedinės ekonomikos kūrimas – tai vienas kitą papildantys procesai, todėl juos reikia vertinti integraliai. Tikimės, kad kartu su socialiniais partneriais sukonstruotas planas paspartins žiedinę ekonomiką, mažins ŠESD susidarantį atliekų tvarkymo srityje Lietuvoje bei padės užtikrinti lyderių pozicijas šioje srityje ir Europoje“, – pirmąjį dekarbonizacijos santalkos susitikimą komentavo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą Europos Sąjungos žiediškumo indekso vidurkį pasiekti iki 2024 m. Pagal Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę atliekų sektoriuje ŠESD lygis iki 2030 m. turi sumažėti 35 proc. lyginant su 2019 m.

Šalies strateginiuose dokumentuose vienam asmeniui tenkančių maisto atliekų kiekį iki 2030 m. numatoma sumažinti 50 proc. (2019 m. vienam gyventojui vidutiniškai teko apie 41 kg maisto atliekų). Taip pat iki šio dešimtmečio pabaigos planuojama perdirbti ne mažiau kaip 70 proc. visų pakuočių bei pakartotinai panaudoti ir perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų.

Tikslams įgyvendinti ministerija jau įsibėgėjo reformuodama atliekų tvarkymo reguliavimą. „Skatiname gamintojus ir importuotojus gaminti gamtai draugiškas, geriau pardirbamas pakuotes. Vien reguliavimo neužteks – turime susitelkti ir kartu su socialiniais partneriais investuoti į įvairias priemones“, – sako Raminta Radavičienė.

Žiedinės ekonomikos dekarbonizacijos darbo grupė – tai didžiausia sektorinė grupė, vienijanti 76 skirtingus socialinius partnerius. Kitas šios grupės susitikimas, kuriame bus pristatoma esamų, ŠESD mažinimui skirtų priemonių analizė, įvyks vasario 4 d.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-09

„ŽŪM turėjo priimti sprendimus, kurie turėtų padėti spręsti taršaus ūkininkavimo problemą. Strateginis planas jau rengiamas ne vienerius metus, buvo netgi pasirašytas memorandumas su Aplinkos ministerija“, – trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Pasak jos, liepą ir spalį ŽŪM buvo pristatyti sprendimai, kaip būtų galima spręsti taršos problemas, stabdyti pievų, durpynų arimą ir apsaugoti dirvožemį, tačiau lapkritį, spaudžiama stambiems ūkiams atstovaujančių lobistų, ministerija aplinkosaugininkų į diskusijas dėl strateginio plano punktų nebeįtraukė.

„Sprendimai buvo greitai pakeisti, visiškai nurašant tai, kas turėtų riboti taršų ūkininkavimą“, – pažymėjo K. Gurjazkaitė.

„Todėl turime strateginį planą, kuris nespręs taršaus ūkio problemų, ir mes toliau skirstysime paramą taršiam ūkininkavimui“, – pridūrė ji.

K. Gurjazkaitės teigimu, dabartinėje strategijoje numatytos aplinkosaugos nuostatos yra nepakankamos.

„Saugikliai yra, bet jie visiškai nepakankami – mes matome nuosekliai blogėjančią situaciją. Jie tarsi ir yra, bet jie yra netikri. Pavyzdžiui, yra kalbama apie pievų atstatymą, bet nenustatyta, kad ūkininkas nueis ir ariamą žemę pavers pieva. Yra kalbama, kad dabar deklaruosime melioracijos griovių apsaugos juostas kaip pievas ir taip turėsime daugiau pievų. Ieškosime kiekvieno kampo, ką galima pavadinti pieva. Popieriuje turėsime daugiau pievų, bet realiam gyvenime, tai nekeis biologinės įvairovės situacijos“, – pabrėžė ji.

Į aplinkosaugininkus numoja ranka

Aplinkosaugos ekspertai nėra linkę sutikti su žemdirbiais, dalis kurių žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką vadina „antru aplinkos ministru“.

„Aplinkos ministro antpečius galima drąsiai nusiimti, nes dabartiniai sprendimai neturi nieko bendro su aplinkosauga“, – pažymėjo K. Gurjazkaitė.

Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas Doc. dr. Jonas Volungevičius sakė, kad apskritai diskusijose dėl žemės ūkio politikos skirtingų interesų grupių dalyvavimas nėra lygiavertis.

„ŽŪM turi savo nusistovėjusios socialinius partnerius – grūdininkų asociaciją, stambiųjų žemvaldžių asociacijas ir panašiai. Jų lobistinės pozicijos yra labai stiprios tiek ŽŪM, tiek Seime. Tuo tarpu visuomeninėms organizacijoms, kurios atstovauja visuomenės ir visos Lietuvos interesui, sudaromos labai nelygiavertės sąlygos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo mokslininkas.

Pasak jo, aplinkosaugos intereso gynėjai neretai lieka neišgirsti, kadangi ministerija nejaučia atsakomybės atsižvelgti į jų pastabas.

„Mes neturime tinkamo balso ir į mūsų balsą neįpareigojama atsižvelgti. Mus gali išklausyti, bet mes neturim veto teisės arba privalomybės, kad su mumis būtų kalbamasi, į mūsų poziciją atsižvelgta. Į mus dažniausiai numoja ranka. Būna dar labai graži forma, kai su mumis kalbamasi“, – sakė J. Volungevičius.

Intensyvus ūkininkavimas naikina pievas, teršia vandens telkinius

Pristatydamas žemės ūkio aplinkai daromą žalą J. Volungevičius atskleidė, kad Lietuva per 10–15 metų jau neteko apie 15 proc. pievų. Jo teigimu, po žemės ūkio veiklos neatkūrus pievų alinamas dirvožemis, dėl ko nyksta biologinė įvairovė, taip pat į aplinką išleidžiamas anglies dvideginis.

Anot dirvožemio eksperto, Lietuvos ūkiai nesilaiko sėjomainos, t.y. kasmet nekeičia auginamos kultūros rūšies, kas, tikina J. Volungevičius, alina dirvožemį, neleidžia jam atsigauti.

„Turime vieną iš pagrindinių sveiko dirvožemio rodiklių, tai yra organinė anglis, jos kiekis, taip pat biologinė įvairovė. Jei mes nesilaikome sėjomainos, išlaisviname organinę anglį, didiname anglies dvideginio emisiją“, – teigia J. Volungevičius.

„Jei mes dar neapdairiai naudojame chemizuotą ūkį, netinkamai taikome mineralinių trąšų naudojimą, naikiname biologinę įvairovę“, – tęsė ekspertas.

VDU doktorantas Svajūnas Plungė tikino, kad apie 64 proc. Lietuvos vandens telkinių yra blogos būklės. Tam didžiausią reikšmę, anot jo, turi intensyvėjantis žemės ūkis, ypač toks, kuriame azoto ir fosforo trąšomis gausiai sėjami tankūs pasėliai.

„Žemės ūkis yra pagrindinis vandens taršos šaltinis“, – sakė jis ir patikino, kad vandens kokybė Lietuvoje toliau blogėja ir ilgainiui vis mažiau jų galės būti pritaikomi ir žmonių poreikiams.

„Kenčia ne tik vandens telkiniai, bet ir žmonės, nes tie telkiniai bus apaugę, smirdės, nelabai kas galės jais pasinaudoti, nes vandens ekosistemos bus sunaikintos“, – pažymėjo mokslininkas.

„Mes turėjom daug įvairiausių taršos mažinimo planų ir priemonių. Žemės ūkiui pinigai taip pat skiriami tam, kad būtų susitvarkytas žemės ūkis, kad jis nedarytų žalos aplinkai. Bet iš tikrųjų ta žala pastoviai didėja dėl žemės ūkio intensyvėjimo“, – pridūrė S. Plungė.

Ūkininkaudami netvariai žemdirbiai kiš koją sau

K. Gurjazkaitė konferencijoje pažymėjo, kad finansuodama taršų ūkininkavimą ŽŪM ilgainiui padarys daugiau žalos nei naudos.

„Jei neūkininkausime tvariai, tiesiog kirsime šaką ant kurios sėdime. Jeigu išnaudosime dirvožemį, teks pilti daugiau trąšų ir toliau alinti dirvožemį ir teršti vandenis. Pats žemės ūkis užsineria kilpą“, – įspėjo ji.

„Valstybė šiandien palaiko ūkininkus, sako, kad toliau rems taršų ūkininkavimą, bet po 10–20 metų tie ūkininkai liks prie suskilusios geldos“, – tęsė aplinkosaugininkė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-09

„Tačiau kol kas apie Taivano rinką mes neturime daug informacijos, nes iš Lietuvos į ją niekas nebuvo eksportavęs grūdų. Nežinome, kokios kokybės ir kokie kiekiai kviečių ir kitų kultūrų šiai rinkai reikalingi. Tad, kol mes šią rinką galėsime pasiekti, reikės išsiaiškinti dar daug dalykų, pirmiausia, tai – ką Lietuva gali jai pasiūlyti“, – BNS sakė S. Banelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra labai tolima Taivanui šalis, be to, jam grūdus arčiau ir pigiau įsivežti iš Australijos.

„Ar Lietuva bus pajėgi su pastarąja konkuruoti kaina, kuriai lemiamą įtaką turės dideli logistikos kaštai, kol kas sunku pasakyti. Tačiau jei Taivano rinkai, kaip ir Kinijai, aktuali kokybė, Lietuva turi ką pasiūlyti“, – sakė S. Banelis.

Anot jo, Lietuvoje užauginami labai aukštos kokybės kviečiai gerokai pranoksta australiškų kviečių kokybę. Pavyzdžiui, Australijoje aukščiausios premium klasės grūdų baltymingumas siekia 10 proc., o Lietuvoje – 12 proc. ir daugiau.

„Taivanas – kaip nauja potenciali lietuviškų grūdų eksporto rinka yra įdomi, tačiau ar ji iš tiesų tokia patraukli, lems daugybė sudedamųjų: su kokia konkurencine aplinka susidurs lietuviška prekė, kokia teise Taivanas vadovaujasi spręsdamas kilus ginčui, kokie kokybiniai parametrai taikomi importuojamiems grūdams ir panašiai“, – sakė „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.

Pasak jo, Lietuva su Kinija nevykdė aktyvios prekybos grūdais, „Linas Agro“ taip pat neteko tiesiogiai susidurti su eksporto į šią rinką patirtimi.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė teigė, jog naujos galimybės eksportuoti į bet kurią rinką, kuri gali būti įdomi Lietuvos eksportuotojams, visada yra naudingos.

„Mes matome potencialą šioje rinkoje, kalbamės su galimais importuotojais. Tačiau tai kol kas pirmieji žingsniai. Reikia suderinti kokybinius klausimus ir kitas procedūras. Kiek tai pasitarnaus Lietuvos grūdų eksportuotojams, galėsim įvertinti tik pakrovę bent vieną grūdų krovinį“, – BNS teigė ji.

Taivano Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos ir karantino biuras praėjusią savaitę pranešė, jog į šalį galima eksportuoti lietuviškos kilmės paprastuosius kviečius ir miežius, sėjamąsias avižas ir žirnius, skirtus vartojimui, bet ne sėjai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-08

Pastaruoju metu ant prekystalių, tikėtina, padaugės privatizuojamų valstybinių įmonių – tokius planus atskleidė ir Žemės ūkio ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija. Vyriausybei jau pateiktas siūlymas svarstyti privatizuoti valstybei priklausančių bendrovių „Kiaulių veislininkystė“, „Panevėžio veislininkystė“ bei „Šilutės veislininkystė“ akcijas.

Apie tai buvo kalbama jau ne vienerius metus, tačiau diskusijos ypač paspartėjo po to, kai šias įmones patikrinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė nemažai pažeidimų. Be to, daug sisteminių problemų atskleidė rudenį atliktas šių įmonių auditas. Blogiausia padėtis – „Kiaulių veislininkystėje“, kurioje galimai veikė nelegali mėsos rūkykla, vyko šešėlinė prekyba, o bendrovė jau kurį laiką patiria sunkumų atsiskaitydama su kreditoriais ir darbuotojais. Dėl šiurkščių pažeidimų rugsėjį atleistas šios įmonės vadovas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas 15min sakė, kad siūlymas privatizacijai pateiktas siekiant atsisakyti įmonių, kurios yra nerentabilios, ir pasilikti tas, kurios išgyvena pačios ir atneša dividendus Lietuvos valstybei. „Šios trys įmonės yra blogiausioje finansinėje padėtyje, jose iš esmės atliekama labai mažai arba beveik nėra atliekama reikšmingų valstybei funkcijų. Jose auditų metu yra nustatyta daugiausia pažeidimų: viešųjų pirkimų nepaisymo, interesų konfliktų ir finansinių pažeidimų“, – sakė jis.

Seimo narys taip pat pridūrė, kad visos privatizuoti siūlomos įmonės nėra finansiškai tvarios, be to, jų funkcijas galėtų perimti privatus verslas. Kaip pavyzdį jis pateikė „Panevėžio veislininkystės“ situaciją. Anot jo, šios įmonės paslaugomis naudojasi nedaug ūkininkų. Tiesa, ji turi ir specializaciją – čia egzistuoja erdvės parodoms ir gyvulių karantinavimui. Visgi A.Vyšniauskas sako, kad per metus jose surengiama tik viena paroda. „Tą paslaugą galima pirkti rinkoje. Karantinavimo stočių Lietuvoje yra 12 ar daugiau. Ūkininkai naudojasi kitomis paslaugomis.

Žiūrime, kad nebūtų paslaugų monopolizacijos, bet šių trijų įmonių teikiamas paslaugas galima gauti kitur“, – pabrėžė jis. Veislininkystės įmonių privatizavimo klausimą trečiadienį planavo pristatyti Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Apie privatizaciją pastaruoju metu kalba ne tik Žemės ūkio ministerija. Praėjusią savaitę savo planus pristatė ir Vidaus reikalų ministerija. Ji nori atsisakyti penkių pavaldžių įstaigų, tarp kurių yra Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, sanatorijos „Pušynas“ ir „Dainava“.

Norėtų, kad įmones įsigytų ūkininkai, tačiau galimybių tai užtikrinti nėra

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad iš esmės nėra prieš privatizaciją, tačiau baiminosi, kad perleidimas į privačias rankas taptų ir šių įmonių veiklos pabaiga. „Ar veislininkystės įmonė bus privati, ar valdiška, didelio skirtumo gal ir nebus. Svarbiausia, kad neatsirastų nauja paskirtis. Pavyzdžiui, įrašys, kad penkerius metus reikia vykdyti gyvulininkystę, bet tie, kurie už grašius jas įsigis, pasirašys, bet nieko nevykdys. Įmonė žlugs.

O tada vienoje vietoje gali būti, pavyzdžiui, lentpjūvė, kitoje – automobilių pardavimo aikštelė“, – 15min kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad dabartinių funkcijų išlaikymas žemdirbiams būtų labai svarbus. J.Sviderskis pabrėžė, kad privatizuotinos įmonės yra patogioje strateginėje vietoje. „Panevėžio veislininkystė“ yra įsikūrusi šalia aplinkelio, netoli kelio Panevėžys-Šiauliai, greta yra geležinkelio atšaka.

„Kiaulių veislininkystė“, veikianti netoli Baisogalos, bei „Šilutės veislininkystė“ irgi turi savo privalumų – pirkėjus galėtų dominti ir gera strateginė padėtis, ir santykinai gerai sutvarkyta infrastruktūra. Panašius nuogąstavimus išsakė ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Jis pabrėžė, kad svarbiausia tokiu atveju būtų pasistengti užtikrinti, kad parduoti objektai nepavirstų garažais, lentpjūvėmis ar kitais objektais. „Pats optimaliausias variantas būtų, jei tuos objektus įsigytų ūkininkai ir galėtų tęsti veiklas.

Aišku, tos veiklos neturėtų būti tokios pačios, nes laikmetis pasikeitęs, bet dalį funkcijų galima pritaikyti. Geriausias modelis būtų, kad atitinkama kaina įmonės atitektų ūkininkų junginiui, kooperatyvui, asociacijai, kuri tęstų veiklą. Ūkininkas yra suinteresuotas tęsti veiklą, bet sumos nėra adekvačios tolesnėms investicijoms“, – pažymėjo pašnekovas.

Vis dėlto, pagal šiandien galiojančius valstybės turto pardavimo įstatymus, toks apribojimas galimai nebūtų teisėtas. Privatizavimo modelių gali būti įvairių, tačiau, jei įmonė privatizuojama viešo aukciono būdu, dalyvauti gali visi norintys. Vis dėlto į privatizavimo sąlygas galima įrašyti reikalavimą, kad privatizuoto objekto veikla ar atskiros veiklos turi būti tęsiamos tam tikrą laiką, užtikrinami sutartiniai įsipareigojimai ir panašiai. J.Sviderskis teigia su esama tvarka susipažinęs, tačiau priduria, kad Seimas, kaip įstatymus priimanti ir keičianti institucija, galėtų šią tvarką pakoreguoti.

Jo atstovaujama asociacija siūlė ir kitą alternatyvą – sujungti tris privatizuojamas įmones ir ketvirtą panašia veikla užsiimančią įmonę „Lietuvos veislininkystė“. Naujoji įmonė galėtų būti tiek valstybinė, tiek privati, tačiau tokiu atveju, ją, mano J.Sviderskis, taip pat reikėtų atiduoti į žemdirbių rankas.

„Padarykime tokią tvarką, kad tos įmonės akcijų galėtų nusipirkti žemdirbiai, kurie naudojasi tos įmonės paslaugomis. Reikėtų saugiklių, kad ten neatsirastų lentpjūvė ar kažkas kitas. Tokių pavyzdžių jau yra. Žemės ūkis Lietuvoje apskritai paliktas savieigai“, – kalbėjo pašnekovas. Nors ir baiminasi galimo įmonių veiklos nutraukimo, A.Svitojus pabrėžė pritariantis siūlymui privatizuoti tris veislininkystės įmones. „Dabar išlikęs kažkoks socialistinis modelis. Valstybinės įmonės turėjo būti iškart atiduotos ūkininkams, kad jie jose tvarkytųsi, o išėjo taip, kad iki šiol valstybė konkuravo su ūkininkais. Bekonkuruodama su ūkininkais nuėjo į bankrotą“, – kalbėjo jis.

Privatizuojamų įmonių vertė greičiausiai nebūtų didelė

Pagal viešai pateikiamus valstybės valdomų įmonių duomenis, akcinėje bendrovėje „Kiaulių veislininkystė“ šiuo metu dirba 31 asmuo. Įmonė kontroliuoja veislinių kiaulių produktyvumą, veislinių kiaulių kontrolinį penėjimą, kontrolinį skerdimą ir skerdenų vertinimą. 2020 m. „Kiaulių veislininkystė“ uždirbo 219 tūkst. eurų bendrojo pelno, kuris skaičiuojamas iš pardavimų pajamų išskaičiavus pardavimo savikainą. Vis dėlto skaičiuojant tipinės veiklos pelną, bendrovė kasmet fiksuoja nuostolius: pernai patirtas 7 tūkst. eurų nuostolis. 2017 m. nuostolis siekė 181 tūkst. eurų, ir kasmet mažėjo. „Kiaulių veislininkystės“ turimo turto vertė – 1,5 mln. eurų.

Bendrovėje „Panevėžio veislininkystė“ dirba 4 darbuotojai. Jos bendrasis pelnas pernai siekė 146 tūkst. eurų, grynasis – kiek daugiau nei 22 tūkst. eurų. Bendrovei priklausantis turtas vertinamas 943 tūkst. eurų. Tai – gyvulių veislininkystės, gyvulių produktyvumo kontrolę ir gyvulių sėklinimą vykdžiusi bendrovė. „Šilutės veislininkystėje“ dirba 7 darbuotojai. 2020 m. bendrovė patyrė vien nuostolius – bendrieji nuostoliai siekė 30 tūkst., tipinės veiklos nuostoliai – 141 tūkst. eurų. Bendrovės turtas – 1 mln. eurų. „Šilutės veislininkystės“ veiklos sritis – kontrolinio penėjimo buliukų auginimas ir įvertinimas pagal penėjimosi ir mėsines savybes. Taip pat bendrovė vykdo gyvulių prekybą veislei ir mėsai.

Bendras visų įmonių turtas siekia apie 3,5 mln. eurų, tačiau 15min kalbinti pašnekovai abejoja, kad jas pardavusi valstybė gautų daug lėšų.

„Gan skeptiškai vertinu galimybes, kad jas nusipirktų konkurentai, nes jų vertė iš esmės yra žemės sklypai, turtas, bet ne veikla, kurią jie vykdo. „Kiaulių veislininkystei“ greičiausiai neužteks turimo turto kreditorių skoloms padengti. Tos įmonės yra mirštančios ir reikia tai išspręsti, kad jos netaptų skola valstybei“, – sakė A.Vyšniauskas. Didelių pajamų nesitiki ir A.Svitojus. Tiesa, jis mano, kad žema objekto kaina galėtų lemti ir tolesnes ūkininkų investicijas, nes brangiai pirkti bendroves ir tuomet jas pertvarkyti interesantams gali neapsimokėti. „Pavyzdžiui, Šilutėje sukurta infrastruktūra būtų patraukli mėsinių galvijų augintojams. Jie ją galėtų išnaudoti, bet jeigu reikėtų pirkti [įmonę] už kažkokią didelę kainą, jie geriau patys įrengtų geresnę infrastruktūrą“, – sakė jis.

Dar trijų įmonių likimas – su klaustuku

Nepaisant to, ar pavyks privatizuoti minėtas tris įmones, diskusijos dėl įmonių privatizavimo nesibaigs. Žemės ūkio ministerija žada parengti sprendimus ir dėl bendrovių „Lietuvos žirgynas“,, „Genetiniai ištekliai“ ir jau minėtos „Lietuvos veislininkystės“ tolesnės veiklos perspektyvų ir galimų pertvarkų. Žadama atsižvelgti į atlikto įmonių audito ir išorės ekspertų atliktos studijos dėl genetinių išteklių užtikrinimo ir saugojimo galimybių šalyje rezultatus. A.Vyšniauskas sakė tikintis, kad pirmųjų trijų įmonių privatizavimui bus pritarta, o likusių trijų žemės ūkio bendrovių likimas bus sprendžiamas po išsamesnių diskusijų – jų padėtis nėra tokia vienareikšmiška.

„Šiose trijose įmonėse yra vykdoma svarbi valstybei genetinių išteklių saugojimo ir puoselėjimo funkcija. Jų kontekste greičiausiai bus kalbama ne apie privatizaciją, o apie tai, kaip apskritai valstybė tuos gyvulių genetinius išteklius turi valdyti, kaip jie turi būti saugomi“, – kalbėjo A.Vyšniauskas. Jis pridūrė, kad, skirtingai nei trys privatizuoti siūlomos įmonės, „Lietuvos veislininkystė“ ūkininkams šiandien yra reikalinga. Ji užima apie 30 proc. rinkos. „Pavyzdžiui, „Šilutės veislininkystėje“ yra kitos funkcijos, susijusios su gyvulių penėjimu, tam tikrų savybių tyrimais, pavyzdžiui, mėsos marmuringumo. Penėjimas yra ta paslauga, kurią galima gauti rinkoje, ministerija pati skatina, kad ūkininkai įsirengtų penėjimo stotis. Rinkoje yra įmonių, kurios marmuringumo paslaugą nustato ūkininkams ir nemokamai“, – sakė Seimo narys.

„Lietuvos veislininkystės“ privatizavime parlamentaras sako matantis ir kitų rizikų – jos pardavimas didiesiems rinkos žaidėjams galėtų įvesti monopolį, kas pakenktų šalies ūkininkams. A.Vyšniauskas pridūrė, kad kai kurių istorinių gyvulių veislių, pavyzdžiui, lietuviškų arklių žemaitukų išlaikymu turėtų užsiimti valstybė, nes verslas iš to finansinės grąžos vargu, ar gautų.

„Dabartinės įmonės, sutvarkius jų valdymą, manau, galėtų tai padaryti“, – kalbėjo jis. Tuo tarpu A.Svitojus nepritartų ir tokiam pasiūlymui – anot jo, pats ūkininkas, o ne valdžia turėtų spręsti, ko jam reikia. Jis ragino į ūkininkų rankas atiduoti visas šiuo metu valstybei priklausančias įmones. „Valstybės funkcija yra paremti geros genetinės medžiagos vertinimą, galbūt dalį [veiklos] kompensuoti, bet tų valstybinių įmonių buvo dešimtys. Jų neliko, bet mes nieko nepraradome“, – kalbėjo jis.

Šaltinis: www.15min.lt, Gytis Kapsevičius, 2021-12-08