Žemės ūkio naujienos: 2021-12-13

Specialioji išmoka už bulius bus 212 Eur už vnt., už karves žindenes ir telyčias – 111 Eur už vnt., už ėriavedes – 3,22 Eur už vnt. Speciali išmoka augalininkystės sektoriui skirta pasėlius deklaravusiems baltyminių augalų augintojams – 23,40 Eur už ha.

Paramos sumą kiekvienam gavėjui apskaičiuos ir išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos – jiems patiems niekur kreiptis nereikia. Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama bus pradėta mokėti jau gruodį. Visą numatytąją sumą planuojama išmokėti kitų metų pradžioje.

Šiemet šalies žemdirbių pajamoms palaikyti skirta 24,9 mln. Eur pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Ji mokama už pieną, gyvulius ir pasėlius. Daugiausiai skirta pienininkystės sektoriui, t. y. atsietosioms išmokoms už parduotą pieną. Minėtajam sektoriui skirta didžiausia galima pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos suma – 12,3 mln. Eur ir ji jau išmokėta rugsėjį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-10

Tuo, kad pokyčiai – neišvengiami, jau neabejoja net didžiausi klimato kaitos skeptikai, tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.

„Siekiame atviro ir efektyvaus dialogo, išgirsti naujų idėjų. Tik tariantis ir diskutuojant su visomis visuomenės grupėmis įmanoma rasti geriausiai Lietuvai tinkančias priemones klimato kaitos iššūkiams įveikti“, – teigia žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Ji susitikime pristatė Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus, numatančius palaipsniui mažinti emisijas. Žemės ūkio sektoriuje 2030 m. ŠESD išmetimus, palyginti su 2005 m., planuojama sumažinti 11 procentų, tai yra – mažiausiai iš visų sektorių.

Lietuvai iki 2050 metų pasiekti užsibrėžtą tikslą tapti klimatui neutralia šalimi, kad ir mažiausia dalimi, žemės ūkis privalės prisidėti.

K. Simonaitytė pristatė ŠESD emisijos mažinimo priemones bei esamą padėtį žemės ūkio sektoriuje. Taip pat diskusijos dalyvius supažindino su žemės ūkio strateginėmis kryptimis, plėtojant tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą.

„Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) gairės aiškios: turėsime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos. O tam taip pat reikės skatinti veiksmingą gamtos išteklių – vandens, dirvožemio ir oro – valdymą bei prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius“, – sako žemės ūkio ministro patarėja, pristačiusi ir BŽŪP 2023-2027 m. strateginio plano finansavimo gaires.

Siekiant iki 2030 m. sumažinti sektoriaus išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 11 proc., Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje keliamas uždavinys 15 proc. sumažinti mineralinių trąšų naudojimą, iki 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujų gamybai, diegti taršą mažinančias technologijas gyvulininkystėje, siekiama iki 2030 m. tvariai tvarkyti ne mažiau kaip 70 proc. viso mėšlo ir srutų kiekio. Taip pat siekiama padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą (palyginti su 2020 m.), vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu, o maisto tiekimo grandines artinti prie vartotojų.

Daugiau miškų – mažiau ŠESD

Prie ŠESD kiekio mažinimo svariai prisidės ir miškingumo didinimas, numatytas ne viename strateginiame dokumente. Lietuvos Vyriausybės programoje užsibrėžtas tikslas miškingumą iki 2024 m. padidinti iki 35 proc. Nacionaliniame pažangos plane numatyta, kad iki 2030 m. miškingumas bus padidintas iki 36 proc., o Nacionaliniame miškų susitarime keliamas dar didesnis tikslas – 2050 m. pasiekti 40 proc. miškingumą. Nors pats Nacionalinio miškų susitarimo procesas dar tebesitęsia, ši miškingumo didinimo ambicija jau užfiksuota Nacionalinėje miškų vizijoje.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis supažindino darbo grupės narius su pagrindinėmis miškininkystės sektoriaus strateginėmis kryptimis, galimais šio sektoriaus indėlio į klimato kaitos valdymą finansavimo šaltiniais, taip pat buvo aptarti tolesni grupės planai ir veikla.

Diskusijos metu darbo grupės nariai aptarė klausimus, susijusius su ŠESD emisijų apskaita ir siūlomų priemonių vertinimu, taip pat tarėsi dėl tolimesnio darbo grupės darbo organizavimo.

Iš viso veikia penkios dekarbonizacijos darbo grupės, kurioms tenka svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Šį planą parengti ir pateikti Europos Komisijai planuojama 2023 m., o patvirtinti – 2024 m. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.

Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės, į kurios veiklą įsitraukė beveik 60 organizacijų ir pavienių suinteresuotų asmenų. Kitas šios darbo grupės susitikimas, kuriame bus pristatoma esamų, ŠESD mažinimui skirtų priemonių, analizė įvyks sausio 27 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-10

Susitikime aptariant smulkiajam ir vidutiniam verslui aktualius klausimus, D. Matukienė teigė aplankiusi visas Lietuvos savivaldybes ir daugelį ūkių. Ji patvirtino ministerijos matomą tendenciją – savivaldybėms viešųjų pirkimų metu daug lengviau pasirinkti vieną stambų tiekėją, kuris pristatytų visus reikiamus produktus – nuo mėsos iki pieno, daržovių ir vaisių. O to mūsų ūkininkai kol kas užtikrinti negali.

Įsteigus regioninius logistikos centrus, pagal darželių, mokyklų, ligoninių ar kitų įstaigų užsakymus būtų sudaromi vietos ūkininkų produkcijos krepšeliai. Tokiu būdu vartotojus trumpiausiu keliu pasiektų šviežia vietos gamintojų produkcija. „Žemės ūkio ministerija siūlo ūkininkams daugiau kaip 6 mln. eurų siekiančią finansinę motyvaciją kurti tokius logistikos centrus ir skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Tai gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą“, – sakė ministras.

Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu ar realizacija. Paramos dydis priklausys nuo projekto idėjos, planuojamų investicijų apimties ar steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui – 700 tūkst. Eur be PVM. Mažesnių – vietos ar rajoninio lygmens – logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur ar 200 tūkst. Eur.

Pasak ministro, šiuo metu logistikos centrų kūrimo galimybėmis aktyviai domisi Kauno, Klaipėdos ir Kėdainių rajonai.

D. Matukienė pasiūlė į logistikos centrų kūrimą įtraukti visus regiono žaidėjus – ne tik ūkius, bet ir profesinio mokymo įstaigas. „Jos galėtų tapti partneriais, turinčiais infrastruktūrą, žemės plotus ir intelektinius išteklius“, – kalbėjo tarybos pirmininkė.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-10

Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, paaiškėjo, jog paramos lėšų visiškai pakanka 109 pareiškėjams, surinkusiems 58–85 balus, – jiems galės būti išskirstyta beveik 18,5 mln. Eur.

Paramos lėšų iš dalies pakako 6 pareiškėjams, surinkusiems 57 atrankos balus. Jų paraiškose bendra prašoma paramos suma sudaro 471 tūkst. Eur. Primintina, jog šiam rinkimo etapui buvo skirta beveik 18,8 mln. Eur, tad visiškai įgyvendinti šiuos 6 projektus trūksta 182,5 tūkst. Eur. Dėl trūkstamų lėšų jiems finansuoti NMA artimiausiu metu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri turi priimti sprendimą dėl papildomų lėšų šių projektų įgyvendinimui skyrimo ar neskyrimo.

97 projektų įgyvendinimui paramos lėšų nepakako, dar 37 paraiškos nesurinko reikiamo balų skaičiaus arba buvo atmestos dėl įvairių priežasčių vertinimo metu.

Primename, kad pagal veiklos sritį parama teikiama privatiems juridiniams arba fiziniams asmenims plėsti ne žemės ūkio veiklą, nurodytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, išskyrus neremtinas veiklas, nurodytas įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos dydis priklausys nuo to, kiek pareiškėjas planuoja sukurti naujų darbo vietų – sukūrus vieną darbo vietą gali būti skirta iki 50 000 Eur paramos lėšų, kompensuojant iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-13

„Jeigu žemės ūkio, kaimo vystymo politika išliks tokia pati, po 5 metų skaičiai bus baisesni – prarasime dar 30 proc. ūkių. Dabar Europos Sąjungos (ES) paramos pinigai yra skiriami ne tam, kad kaimas būtų gyvas, o tam, kad jo neliktų. Kuo daugiau pinigų duoda, tuo mažiau kaimo lieka. Visos politinės tendencijos į tai suka. Žemės ūkis gauna milijardus eurų kaimo vystymui, pavadintam kaimo plėtra, bet kaimas nesivysto, nes tie pinigai ateina vienam ūkiui iš viso kaimo. Tad tik jis ir gali plėstis. Visas dėmesys skiriamas industrinių ūkių plėtrai, o argumentai, kad jei ne jie, galime pritrūkti grūdų, duonos ar kitų maisto produktų, yra nesąmonė. Tikrai nepritrūksime“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Statistikos departamentas paskelbė, jog Lietuvoje 2020 m. birželio 1 d. veikė 132,1 tūkst. ūkių. Palyginti su 2010 m., ūkių skaičius Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo 34 proc. Labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų. Didelių ūkių, turinčių daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų, pernai buvo 5,8 tūkst. Jie sudarė 4 proc. visų ūkių ir valdė daugiau nei pusę šalies naudojamų žemės ūkio naudmenų.

Dabar paramos skirstymo tvarka naudinga stambiausiems ūkininkams, kurie ir susišluoja 80 proc. ES paramos lėšų. Jei niekas nesikeis, kaimo ir mažų ūkių nykimas dar paspartės. Dabar vykstantys procesai, atskirtis tarp didelių ir mažų ūkių varo žmones toliau nuo žemės.

Nors yra nustatyta maksimali 500 ha žemės nuosavybės vienam ūkio subjektui riba, palikta teisinė landa, leidžianti per akcinį kapitalą susipirkti didžiulius žemės plotus.

„Visoje Europoje yra numatyta riba, iki kurios ūkis gali plėstis. Pas mus nėra jokių ribų. Galima plėstis kiek nori, kol kas įstatymai Lietuvoje tai leidžia. Jeigu galios tokie įstatymai, paramos skirstymo tvarka išliks tokia pati, o valdžia nesiims jokių priemonių, nors ji visa tai puikiai žino ir mato, vadinasi, tam tikri sluoksniai yra suinteresuoti kaimo sunaikinimu. Kai pinigai duodami 30-iai „veikėjų“, aš įžvelgiu tyčinį kaimo naikinimą“, – tvirtino A.Svitojus.

Valstybė gautų daugiau naudos, jei ūkininkai gamintų didesnę pridedamąją vertę sukuriančius produktus. Tuo tarpu stambūs augalininkystės ūkiai daugiausiai eksportuoja žaliavą.

„Mes turime gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją, o ne išvežti žaliavas iš Lietuvos, nes už išvežamus grūdus gauname labai mažas pajamas. Kai nekuri pridėtinės vertės ir išveži žaliavas, valstybei tai yra nuostoliai, nes pridėtinė vertė, darbo vietos yra kuriamos ne pas mus, o toje šalyje, į kurią eksportuojamos žaliavos. ES parama žemės ūkiui skirta kaimo gyvybingumui palaikyti, kad žmonės liktų kaime, sėkmingai dirbtų smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, kad atpigtų žemės ūkio produkcija, bet ne tam, kad kaimiečius paverstų baudžiauninkais, kurių pagamintą produkciją pigiai nupirks“, – sakė A.Svitojus.

Pasak ŽŪR pirmininko, kaimas sensta, o jaunimui nesudaromos galimybės įsikurti kaime.

„Jaunimui pirmiausiai norą dirbti atmuša biurokratinis priespaudos mechanizmas – kontrolės institucijos. Jų funkcija – inspektuoti ir bausti, o su kuo pasitarti jaunas žmogus neturi. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir kitos institucijos jauną žmogų išgąsdina baudomis, patyręs didžiulį stresą jis sako daugiau nedirbsiąs, nes jį institucijos terorizuoja, o patarimo, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, ištaisyti klaidą, nėra“, – teigė A.Svitojus.

Daroma nepataisoma žala

Situacija panaši visuose rajonuose – plečiasi didieji ūkiai, smulkesniems ūkiams tampa sudėtinga konkuruoti su stambiaisiais dėl produkcijos pagaminimo kaštų, kainų ar žemės, sudėtingų sąlygų pretenduoti į paramą. Smulkieji ūkiai palaipsniui išstumiami iš rinkos. Mažų ūkių nykimo sąskaita stambėja dideli ūkiai, kartu didėja ir socialinė atskirtis.

„Smulkių ūkių mažėja ir Šakių rajone. Aš deklaravimą vykdau nuo 1999 m. Tuo metu rajone deklaruojančių žemės ūkio naudmenas žemdirbių buvo per 6 tūkst., o per 20 metų jų sumažėjo beveik triskart. Dabar rajone deklaruojama 97 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, o deklarantų – tik 2 400. Tendencija akivaizdi – pasitraukus smulkiems ūkiams, pastebimai stambėja didesni ūkiai“, – teigė Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė.

Pernai Šakių rajono vidutinis ūkio dydis pagal deklaravimo duomenis buvo 39,50 ha, Lietuvoje vidutinis ūkio dydis – 22,2 ha.

„Dabar toks laikmetis, kad sunku išsilaikyti smulkiam ūkiui. Žmonės net ir karvutės nebelaiko. Seniau, kai už pieną mokėdavo adekvačią kainą, pienas žmonėms buvo pragyvenimo šaltinis. Dabar, kai už pieną moka po 15–20 ct, tai koks čia pragyvenimo šaltinis? Žmonės nebelaiko karvių, tad ir žemę atiduoda kitiems, kurie ją įdirba“, – teigė I.Žemaitienė.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, reikia turėti vienodas sąlygas, kad galėtum sėkmingai dalyvauti rinkoje, o smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai tokių neturi.

„Ir toliau daroma didžiausia klaida – žemės ūkio politika yra nukreipta į stambų ūkį. Politikai turbūt nori Lietuvos žemę paversti poligonu, kur saujelė žmonių uždirbinės pinigus. ES davė lėšas kaimo plėtrai, o pas mus už tuos pinigus naikinamas kaimas“, – piktinosi V.Juodsnukis.

Nuo 1991 m. išnyko per 5 tūkst. kaimų, t. y. beveik tiek, kiek jų buvo sunaikinta 1965–1990 m., vadinamojo brandaus socializmo metais.

Pasak pašnekovo, smulkiems ūkininkams rinkoje dalyvauti yra labai sudėtinga, nes jie nekooperuoti.

„Kooperacija Lietuvoje nesiekia nė 6 proc. Valstybė nieko nedaro, kad paskatintų kooperaciją. Kad ūkininkas galėtų kooperuotis, jis privalo turėti tam tikras pajamas. Lietuvoje iš smulkių, vidutinių šeimos ūkių pajamos atimtos, nes sudarytos tokios sąlygos, kad jie yra priversti savo išaugintą ir pagamintą produkciją parduoti už mažiausią kainą“, – tvirtino Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas.

V.Juodsnukis įsitikinęs, jog kaimui daroma nepataisoma žala, kai saugomi ne žmonės, smulkūs ūkiai ir kaimas, o pramoniniai ūkiai.

„Lietuvoje senos žemdirbystės tradicijos, tačiau nėra politinės valios turėti gyvybingą kaimą. Viską galima išspręsti, nes ES duoda didžiules lėšas, tačiau dabar kaimas tik nyksta“, – tvirtino V.Juodsnukis.

Netinkamų sprendimų pasekmė

„Smulkūs ūkiai kaimui yra labai svarbūs. Žemės ūkio politika turi būti tokia, kad kurtųsi daugiau smulkių ūkių. Gal jie ir nėra labai pelningi, bet juk ne viskas pinigais matuojama. Jeigu norime, kad kaimai netuštėtų, turi būti palaikomi smulkūs ūkiai, gerinama infrastruktūra rajonuose, paslaugos, kad žmonės norėtų kaime gyventi ir dirbti“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa.

Pasak parlamentaro, smulkių ūkių nykimas yra netinkamų kaimo politikos sprendimų pasekmė. Yra spragų paskirstant tiesioginės paramos lėšas. Didžiausią ES investicinės paramos pyrago dalį atsiriekė stambiausi ūkiai, o smulkius ir vidutinius ūkius valdantiems jauniesiems ūkininkams, be kurių kaimo ateitis neįmanoma, investicinė parama buvo sunkiausiai pasiekiama.

„Deja, bet demografinės tendencijos kaime nėra geros – net 36 proc. visų ūkininkų yra pensininkai. Dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 13 proc. visų ūkių. Norint, kad kaime įsikurtų daugiau išsilavinusių jaunų žmonių, turime pripažinti, jog ligšiolinės priemonės nebuvo pakankamos ir efektyvios, deklaruojamas dėmesys jauniesiems ūkininkams skyrėsi nuo realių veiksmų.

Galvojant apie tai, kaip padėti jauniesiems ūkininkams įsitvirtinti, dviračio išradinėti nereikia. Ko trūksta, nurodo patys jaunieji ūkininkai. Jų lūkesčiai susiję tiek su finansine parama, tiek su apsirūpinimu žeme – pagrindine gamybos priemone“, – teigė V.Kanopa.

Pagal dabartinę tvarką, pirmenybė įsigyti žemę, ją išsinuomoti ar net laikinai ja naudotis yra numatyta besiribojančių sklypų savininkams. Taip jaunieji ūkininkai lieka tuščiomis rankomis.

Pasak Seimo nario, sureguliuoti vykstančius procesus valstybei yra iššūkis: reikia sudominti jaunimą ir paskatinti rinktis ateities žemės ūkiui reikalingas profesijas, taip pat sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsikurti ir ūkininkauti.

„Turime žvelgti į ateitį ir mąstyti, kokį kaimą norime matyti po 10–30 metų, kaip užtikrinti sklandžią kartų kaitą, ūkininkavimo tradicijų tęstinumą, kaimo gyvybingumą“, – sakė Seimo Kaimo reikalų pirmininko pavaduotojas V.Kanopa.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-12-10

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad taip siekiama laiku nelegalizavusiems gręžinių leisti mažiausiais kaštais susitvarkyti.

Kol vyks legalizavimo procedūros, nelegalūs jų turėtojai bus atleisti nuo sankcijų už požeminio vandens naudojimą be leidimo.

Visiems, išskyrus gyventojus, nutarusiems įteisinti gręžinius, teks sumokėti vienkartinę gręžinio registracijos įmoką, kuri būtų nustatoma pagal planuojamą išgauti vandens kiekį: iki 10 kubinių metrų per parą – 50 eurų, 10–100 kubų – 500 eurų, virš 100 kubų – 5 tūkst. eurų.

Gyventojams toks mokestis siektų 15 eurų.

Legalizavus gręžinius, iki 2028 metų pradžios savivaldybės arba jų kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės turėtų perimti likusią neįteisintą geriamojo vandens infrastruktūrą.

Dabar Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gręžinių, iš kurių išgaunamas 11 tūkst. legalizuota.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-10

P. Astrauskas – agronomijos mokslų doktorantas, agrobiotechnologijų magistras, žemės ūkyje dirbantis daugiau nei dešimt metų. 2016–2020 m. jis vadovavo UAB “Groward” žemės ūkio padaliniui, prieš tai buvo žemės ūkio veikla užsiimančios AB „Agrowill Group“ gamybos vadovas, žemės ūkio bendrovės „Želsvelė“ ūkio vadovas. Jis taip pat buvo ūkininkus vienijančios organizacijos Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas.

E. Giedraitis nuo 1993 m. ūkininkauja savo augalininkystės ūkyje, nuo 2012 m. iki šiol dirbo žemės ūkio kooperatyvo „Aruodai“ direktoriumi, iki 2005 m. vadovavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriui, 2004–2020 m. pirmininkavo vietos veiklos grupei (VVG) „Nemunas“, yra Lietuvos VVG tinklo steigėjas, buvo valdybos narys ir VVG tinklo pirmininkas. Jis taip pat yra ilgametis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, 2009–2012 m. – šio rajono vicemeras, Lietuvos ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas.

„Sustiprinome savo komandą ūkininkais praktikais, kurie turi daug patirties ir žinių srityse, kurios yra labai aktualios ir jautrios. Tikiu, kad taip dar labiau sustiprinsime dialogą su ūkininkų bendruomene“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-10