Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-09

NMA parama, išmokų dydžiai

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuvos ūkininkai kooperuojasi vangiai – kaip tai pakeisti?

Kol kitų šalių ūkininkai drąsiai kooperuojasi ir skina bendro darbo vaisius, lietuviai į bendradarbiavimą vis dar žvelgia įtariai. Apie kooperacijos skatinimą bei paramos teikimo galimybes kooperatyvams žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas  ir ministerijos specialistai diskutavo su Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijų atstovais.

Praėjusių metų duomenimis, Prancūzijoje kooperavosi beveik 95 proc. ūkininkų, Austrijoje – beveik 91 proc., Airijoje – 75proc. Būtent šiose šalyse produktyvumas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra didesnis. Tačiau Lietuvoje situacija visiškai priešinga. Čia kooperuojasi ir bendradarbiauja tik apie 12 proc. ūkininkų.

Siekis, kad kuo daugiau ūkių – ypač smulkių ir vidutinių – bendradarbiautų, yra vienas svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano projekto tikslų.

Pasak Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktoriaus Dainiaus Kižausko, politinės valios stiprinti kooperaciją Lietuvoje nestinga, tačiau rengiamame Strateginiame plane bendradarbiavimui turėtų būti skiriamas ryškesnis akcentas.

„Svarbu, kad kooperacija kaip žodis įgautų kūną, kad eitume toliau nenutoldami nuo to, kas iki šios dienos jau padaryta. Manau, kad tikrai galime eiti į priekį spartesniu žingsniu“, – teigė D. Kižauskas.

Galimas kooperacijos skatinimo priemones bei tikslus, kuriuos siūlo įtraukti į Strateginį planą, pristatė Žemės ūkio kooperatyvo „PienasLt“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius. Anot jo, reikėtų siekti, kad iki 2027 m. kooperuotai būtų parduodama iki 40 proc. pagamintos pirminės žemės ūkio produkcijos.

Susitikime aptarti ir kooperatyvų pripažinimo niuansai. Šiais metais iki lapkričio mėn. Žemės ūkio ministerija pripažino 21 kooperatyvą žemės ūkio kooperatyvu. Praėjusiais metais – 27. „Kooperacijos kelio“ atstovai paragino nustatyti efektyvesnius kooperatyvų pripažinimo kriterijus.

Aptartas ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris šiuo metu derinamas su ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriumi.

Šiuo projektu siūloma papildyti kooperatyvo nario atstovavimo per įgaliotinį tvarką, keisti visuotinio narių susirinkimo tvarką, numatyti galimybę visuotiniame narių, valdybos ar stebėtojų tarybos susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, reglamentuoti naujai išrinktos ar perrinktos kooperatyvo valdybos veiklos pradžią, apibrėžti nuostolių skirstymo principus, sudaryti galimybę kooperatyvui savo įstatuose nusimatyti grynojo pelno dalies paskirstymą.

Kooperatyvai gavo milijonus

Nuo 2014 m. kooperatyvai, teikę paraiškas pagal 13 Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonių, gavo 35,5 mln. Eur paramos, o tai yra 6 proc. visos žemės ūkiui skirtos paramos.

Kooperatyvai buvo kviečiami teikti paraiškas pagal 2014-2020 m. KPP ir gauti paramą gamybinėms investicijoms, perdirbimui, miškų ūkiui, konsultavimui, trumpoms tiekimo grandinėms, gamintojų organizacijoms ir kt.

Didžiausio susidomėjimo sulaukdavo parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą bei žemės ūkio valdas. Paraiškoms pagal šias priemones ir buvo skirta didžioji paramos suma.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-08

Net menkus pažeidimus privalu ištaisyti

Žemės savininkai ar nuomotojai turėtų suklusti – Nacionalinė žemės tarnyba kontroliuos, kaip taisomi jos neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, pripažinti mažai pavojinga administracinių nusižengimų požymių turinčia veika. Taip pat bus tikrinama, ar po raštiško Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) įspėjimo žemės savininkai ir kiti naudotojai atkūrė sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Šiems Žemės ūkio ministerijos siūlymams pritarta Vyriausybės posėdyje.

Iki šiol nebuvo aiškios tvarkos, numatančios kontroliuoti, kaip žmonės taiso NŽT patikrinimų metu nustatytus pažeidimus. Pavyzdžiui, nustačius, kad žemės sklypo riboženkliai sunaikinti ar sugadinti, nebūdavo aišku, kas privalo juos atkurti, nes tai padariusius asmenis nustatyti yra labai sunku ar net neįmanoma.

Todėl nuo šiol riboženklius privalės atkurti sklypo savininkai ar kiti tos žemės naudotojai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-08

Baltarusijos importo sankcijos Lietuvos žemės ūkiui nebus reikšmingos

Baltarusija nuo sausio 1 dienos numačius drausti įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus iš Vakarų šalių, Žemės ūkio ministerija sako, kad Lietuvos žemės ūkiui sankcijos nebus reikšmingos. „Baltarusija nėra reikšminga eksporto rinka lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams, kadangi didžiąją dalį eksportuojamų produktų sudaro reeksportas“, – komentare BNS teigė ministerija.

Jos duomenimis, pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Baltarusiją siekė 162,1 mln. eurų. Eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 12 vietoje iš 154 eksporto partnerių, tačiau tik 10,5 proc. (17 mln. eurų) į Baltarusiją eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.

2020 metais daugiausia eksportuota salyklinio alaus – 11,4 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. Sūriai ir varškė sudarė 9,9 proc., paukštiena taip pat panašiai. Lietuviškų sūrių ir varškės į Baltarusiją eksportuojama už 2 mln. eurų, paukštienos – už 2 mln. eurų, salyklinio alaus – už 2,4 mln. eurų.

„Pastaruosius dvejus metus žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Baltarusiją mažėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad eksportuotojai po truputį patys orientuojasi į tas rinkas, kurios yra labiau prognozuojamos ir ekonomiškai stipresnės“, – teigė ministerija.

Anot jos, pieno ir mėsos pramonė tiesioginių verslo ryšių su Baltarusija neturi, tačiau, jei būtų įvestos sankcijos prekių tranzitui į Kazachstaną, Uzbekistaną ir kitas šalis, į kurias vežama produkcija per Baltarusiją, išaugtų sąnaudos transportui.

Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas.

Draudžiamų importuoti prekių sąraše, sudarytame iš 18 punktų, minima galvijų mėsa, kiauliena ir pieno produktai, išskyrus specializuotus produktus be laktozės. Taip pat bus draudžiama įvežti vaisius ir riešutus, dešras, konditerijos gaminius, daržoves.

Embargas galios šešis mėnesius.

Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga praėjusį ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems Vyriausybės veikėjams ir juridiniams asmenims už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“.

Uždrausdamas importuoti maisto produktus iš Vakarų šalių, Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pasekė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdžiu. 2014 metais Maskva uždraudė importuoti Vakarų šalyse pagamintą sūrį, mėsą ir kitus produktus, reaguodama į sankcijas, paskelbtas jai už Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte.

Šaltinis: Erika Alonderytė, BNS,www.lrt.lt, 2021-12-08

Prasidėjo šalčiai: ūkininkai įspėjami pasirūpinti atspariais degalais

Praėjusią žiemą paspaudus speigui dalis ūkininkų susidūrė su eilę metų nematyta problema – traktorių bakuose dyzelinas pradėjo stingti, tad užvesti variklius ne visada pavyko. Degalų ekspertai ragina žemdirbius išmokti praėjusios žiemos pamokas ir pasirūpinti arktinės klasės dyzelino atsargomis.

Pernai vasarį termometro stulpeliai buvo nukritę net iki -25 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspėja, kad ši žiema taip pat gali būti netradiciškai šalta. Jau šią savaitę šiauriniuose rajonuose temperatūra kai kur gali nukristi iki -20 laipsnių šalčio.

Toks staigus atšalimas gali problemų sukelti žemės ūkio technikos savininkams. Pernai paspaudus šaltukui nemažai ūkininkų nepavyko užkurti traktorių – dyzelinas pradėjo tirštėti ir šalti. Tuomet kai kurie ūkininkai dėl neužsivedančių variklių pradėjo keiksnoti dyzeline naudojamus biodegalus, kurie esą buvo nepritaikyti itin šaltos lietuviškos žiemos iššūkiams. Paaiškėjo, kad kritika biodegalams buvo nepagrįsta, nes ūkininkai į bakus buvo užsipylę pereinamosios klasės ar net vasarinio dyzelino, kuris pradeda stingti esant vos -5 laipsnių šaltukui.

Naudojo nepritaikytus degalus

Pasak Biodegalų asociacijos vadovo Mindaugo Palijansko, pernai buvo sulaukta kelių ūkininkų nusiskundimų. Žemdirbiai skundėsi, kad spustelėjus šalčiams sutirštėjo dyzelinas, todėl nepavyko užvesti traktoriaus variklio. Ši problema aktuali naujesnių traktorių savininkams, nes juose įdiegta moderni elektronika gali jautriai reaguoti į degalų pokyčius ir užgesinti variklį.

Žemdirbių įsitikinimu, degalai sustingo dėl dyzeline naudojamų biodegalų, tačiau susisiekus su jais ir paprašius detalizuoti situaciją, paaiškėjo, kad kaltas žemai lauko temperatūrai nepritaikytas dyzelinas.

M. Palijanskas pateikė konkretų pernykštį pavyzdį – ūkininkas dar gruodžio mėnesį įsigijo 3 tonas F klasės dyzelino su HVO biopriedu, kurio gamyboje naudojamas importinis palmių aliejus. F klasės dyzelinas skirtas naudoti tik nešaltos žiemos laikotarpiu, nes jo ribinė filtruojamumo temperatūra siekia iki -20 laipsnių. Taigi, spustelėjus šaltukui, šis dyzelinas tapo netinkamu naudoti. Ūkininkas problemą vėliau išsprendė į turimus degalus įmaišęs arktinės klasės dyzelino.

Degalinėje reikalaukite arktinio dyzelino

Dyzelinas skirstomas į skirtingas klases, atsižvelgiant į jo stingimo temperatūrą. Lietuvoje iš esmės sutinkamos pagrindinės penkios jų: C, E, F, A1 bei A2.

C klasė, arba kitaip vasarinė, iš esmės skirta naudoti tik šiltuoju metų laiku (gegužė-rugsėjis), kadangi tokios klasės dyzelino stingimo temperatūra -5 laipsniai. Tai reiškia, jog esant tokiai temperatūrai dyzelinas sustingsta ir negali efektyviai tekėti pro kuro filtrą – būtent tai ir tampa neužsivedančios technikos priežastimi.

E klasė, arba pereinamoji, skirta naudoti kovo-balandžio bei spalio-lapkričio mėnesiais ir pasižymi -15 laipsnių stingimo temperatūra.

F klasė skirta naudoti švelnios žiemos sąlygomis – stingimo riba siekia -20 laipsnių. Tačiau, kaip rodo patirtis, mūsų kraštus aplanko didesni šalčiai, tad ir šios klasės dyzelinas gali būti netinkamas traktoriui užvesti.

Arktinės A1 bei A2 klasės skirtos naudoti šalčiausiu žiemos metu. Šių arktinių klasių stingimo temperatūra siekia atitinkamai -26 ir -32 laipsnius ir būtent tokio dyzelino reiktų turėti savo atsargose, jei žiemą planuojate naudotis ūkine technika.

M. Palijanskas pataria ūkininkams nedaryti klaidos įsigyjant tik vienos klasės dyzelino. „Visada verta įvertinti, kad Lietuvoje gyvename permainingos žiemos sąlygomis, tad reikia turėti pakankamą dyzelino atsargą ir ypač šaltam orui“, – patarė specialistas.

Mitas, kad biodegalai žiemą netinka

Pasak M. Palijansko, tenka išgirsti, kad žiemos sąlygomis biodegalai netinkami naudoti, nes neva užkemša degalų filtrą. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes biodegalai neturi reikšmingos įtakos dyzelino stingimui – esminis faktorius yra netinkamos klasės degalų parinkimas.

„Skandinavijos šalyse – Norvegijoje ar Švedijoje – Lietuvoje pagaminti rapsų metilo esterio (RME) biodegalai naudojami net ir esant ypač šaltam orui. Tik jie yra įmaišomi į arktinės klasės dyzeliną, tad nusiskundimų dėl neužsivedančių variklių nepasitaiko“, – teigė Biodegalų asociacijos prezidentas.

Jis taip pat paminėjo, kad Lietuvoje šią žiemą degalinėse bus galima įsigyti dyzelino tik su HVO priedu, kuris pagamintas naudojant importinį palmių aliejaus produktą PFAD.

„Paradoksali situacija – iš lietuviškų rapsų pagaminti biodegalai mūsų šalyje neperkami, tačiau jie eksportuojami į Skandinavijos šalis, kur kokybės reikalavimai degalams yra ypač aukšti. Užuot naudodami savo produkciją, Lietuvoje į bakus pilame dyzeliną, kuriame įmaišomas iš Pietryčių Azijos valstybių importuotas pigesnis palmių aliejaus produktas PFAD“, – stebėjosi M. Palijanskas.

Lietuvos biodegalų sektorius yra vienas iš didžiausių grūdų supirkėjų – vidutiniškai per metus biodegalų gamintojai iš Lietuvos žemdirbių superka 0,42 mln. tonų rapsų ir nemaistinių grūdų. Žemės ūkio ministerijos teigimu, jei rapsai būtų „išstumti“ iš vietinės biodegalų rinkos ir pakeisti importuotu PFAD, per metus ūkininkai prarastų apie 215 mln. eurų pajamų, o per 10 metų praradimai siektų net 2,15 mlrd. eurų.

Šaltinis: www.zenpr.lt,2021-12-08

Ekoschemų viliotinis – ir gyvulininkystės ūkiams

Ekoschemos – dabartinis žemdirbių galvos skausmas, bet gali būti ir džiaugsmas, nes jas lydės išmokos. Daug diskutuota apie ekoschemas augalininkams, o gyvulininkystės ūkiai jautėsi liekantys nuošalyje. Pagaliau jiems pavyko prisibelsti į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos atstovai sako, kad gyvulių augintojus išgirdo, tačiau galutinį tašką dėl visko dės Briuselis.

Ministerija išklausė

Pieninių ir mėsinių galvijų augintojų atstovai įsiprašė į ŽŪM, kur surengta diskusija dėl ekoschemų gyvulininkystės sektoriuje. Jie džiaugiasi, kad buvo išgirsti ir kad ŽŪM parengtame ekoschemų projekte jau atsirado „eilutė“ ir gyvulių augintojams.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra pabrėžęs, kad Žaliasis kursas iš esmės nukreiptas į pokyčius ariamojoje žemdirbystėje, todėl ir ekoschemos labiau orientuotos ta kryptimi. Gyvulininkystės sektoriaus atstovai neslepia, kad diskutuojant apie naujas ekoschemas jautėsi tarsi būtų stumiami į nuošalį.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė neslėpė, kad kurį laiką galvijų augintojai jautėsi gana keistai, nes apie juos ekoschemose nebuvo užsimenama. „Diskutuota tik apie pievas, dirvožemį ir pan. Kalbant apie gyvūnų gerovę, figūravo tik kiaulės ir paukščiai, o mums jokių pasiūlymų nebuvo. Augalininkai per ekoschemas gali susirinkti nemažai išmokų. Tarkime, kad vienai ekoschemai bus skirta 100 eurų hektarui, tai įmanoma papildomai gauti 500 eurų, nes galima dalyvauti penkiose ekoschemose. O galvijų augintojams – nulis“, – pasakojo ūkininkė iš Kupiškio rajono.

Pienininkų organizacijos vadovė pasidžiaugė, kad ŽŪM pagaliau juos išgirdo ir susėdo diskutuoti: „Aišku, dar anksti sakyti, kad mums pavyko. Apie tai kalbėsime, kai jau bus juodu ant balto parašyta. Bet smagu, kad ŽŪM išklausė, dirba šiuo klausimu. Per Žemės ūkio rūmų tarybos posėdį, kuris įvyko praėjusį antradienį, ministerijos pristatytose ekoschemose jau buvo įtraukta gyvūnų gerovės eilutė. Tiesa, detalių nebuvo parodyta. Dabar visi atliekame namų darbus.“

Ji pabrėžė, kad dabar, kai iki metų pabaigos, kada Europos Komisijai reikia pristatyti ateinančio laikotarpio strateginį dokumentą, liko labai nedaug, visa žemdirbių bendruomenė labai susitelkusi dirba. Visi supranta, kad reikia suspėti padaryti pagrindinį darbą.

Skatintų gyvulių ganymą pievose

R.Vilimienė aiškino, kokios ekoschemos galėtų tikti gyvulininkystės ūkiams. Viena jų – gyvulių ganymas laukuose arba jų išginimas į mocioną (judėjimas gryname ore). Tokia priemonė tiktų smulkiems bei vidutiniams ūkiams, kurie vasaros sezonu gyvulius gano ganyklose. O stambūs ūkiai, kurie gyvulius laiko fermose, galėtų įsipareigoti juos periodiškai išleisti pasivaikščioti į lauką. Už tokias gyvūnų gerovei tinkamas priemonės būtų skiriamos išmokos iš ekoschemų „krepšelio“.

„Kadangi mažesnių ūkių galvijai per vasarą ganosi ganyklose, tai mums priimtina priemonė. Tačiau siūloma naujovė – nerišti galvijų prie grandinės. Ministerija sako, kad šis reikalavimas vis tiek būtų atsiradęs po metų kitų, tad prie to būtų galima pratintis jau dabar“, – sakė ūkininkė.

Kita ekoschema – šėrimo raciono sudarymas. Dar viena veikla, už kurią galėtų būti skiriama parama, – gyvulių sveikatingumo palaikymo priemonės.

„Dar siūlome, kad būtų pakeisti reikalavimai dalyvaujant ekstensyvaus gyvulių ganymo priemonėje. Dabar reikalaujama, kad vienam sąlyginiam gyvuliui tektų vieno hektaro plotas. Tai didelė prabanga, nes mažesni ūkiai neturi tiek ganyklų. Todėl jie nedalyvauja šioje priemonėje. Štai lenkai yra nusistatę, kad viename hektare gali būti pusantro sąlyginio gyvulio. Prašome, kad ir pas mus atsirastų tokia palankesnė sąlyga“, – dėstė R.Vilimienė.

Remtų produktyvumą

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė taip pat įkvėpta, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į gyvulininkystė sektorių, tiksliau, į atrajojančius gyvulius – avis, ožkas, pieninius ir mėsinius galvijus.

„Pagal Europos Komisijos bendrojo plano gaires paramą galima skirti ir gyvūnų gerovei, tačiau to ir pasigedome per ekoschemų pristatymą. Gyvulininkystei numatyti tik bendrieji gyvūnų gerovės reikalavimai, nors Europos Sąjunga sako, kad galima paskatinti, jeigu ūkis prisiima aukštesnius standartus dėl gyvūnų gerovės“, – aiškino mėsinių galvijų augintoja.

Ji antrino kolegei, kad gyvulių sveikatingumo užtikrinimas, šėrimo planų sudarymas būtų palanki priemonė tiek pieninių, tiek mėsinių galvijų augintojams. „Dar vienas pasiūlymas – paskatinimas už produktyvumo kontrolę, siekis laikyti kokybiškesnius gyvulius, kurie greičiau augtų ir duotų daugiau kokybiškos produkcijos. Tai būtų naudinga ir klimato kaitos atžvilgiu, nes būtų sumažintos CO2 emisijos“, – teigė LMGAGA direktorė.

Gyvulių augintojai sutaria, kad paskatos vertas ir gyvulių ganymas ganyklose. „Matome, kad laukuose yra vis mažiau besiganančių gyvulių. Dėl šėrimo ir produkcijos stabilumo jie laikomi tvartuose. Žinome, kad jeigu kaitaliojamas pašarų racionas, svyruoja produkcija. Pažanga ir naujovė būtų tai, kad iš didesnių fermų gyvuliai būtų išleidžiami pasivaikščioti į mociono aikšteles“, – gyvulių augintojų siūlomų ekoschemų privalumus vardijo ūkininkė.

Tikisi proveržio

V.Živatkauskienė teigė, kad jeigu ŽŪM nebūtų atsižvelgusi į sukrutusio gyvulininkystės sektoriaus pasiūlymus, tai, preliminariais skaičiavimais, gyvulių augintojai būtų gavę mažiausias išmokas. Pasak jos, būtų itin nuskriausta mėsinė galvijininkystė, nes šiame sektoriuje vis daugiau ūkininkų, kurie laiko tik pievas.

Ūkininkė pastebėjo, kad jeigu būtų gautas finansavimas pagal gyvulininkystės sektoriaus pasiūlytas ir suderintas ekoschemas, visiems būtų naudos. Pasak jos, augalininkams būtų lengviau įgyvendinti reikalavimus, Lietuvai nekiltų problemų dėl daugiamečių pievų išlaikymo, dėl kurio dabar daug triukšmo. Mėsinės galvijininkystės sektorius šiuo metu yra augantis, jeigu gautų išmokas pagal ekoschemas, nekilų pagunda arti pievas.

„Už ekoschemų veiklas teks 25 proc. išmokų. Jeigu gyvulininkystės ūkių neįtrauktų į šias schemas, jie gautų gerokai mažiau išmokų nei augalininkai. Labai tikimės, kad bus pritarta priemonėms, dėl kurių jau diskutavome. Skaičiuojama, kokios sumos lydės pasiūlytas veiklas. Džiaugiamės, kad iš principo pajudėta ta kryptimi. Dabar dar vyksta vidinės diskusijos, atliekame namų darbus ir tikimės proveržio“, – kalbėjo LMGAGA direktorė.

Iš principo sutarta

Iš principo esame sutarę, kad bus ekoschemos gyvulininkystės ūkiams. Dar laukiame detalesnių pasiūlymų iš socialinių partnerių. Reikia pabrėžti, kad mes nė dėl vienos priemonės ar ekoschemos negalime tvirtai pasakyti, jog ji tikrai bus, nes, kaip žinia, visą dokumentą tvirtins Europos Komisija.

Mes planuojame, kad galutinis ekoschemų sąrašas ir joms skirtų lėšų proporcijos bus aiškios vėliau, nes mokslininkai ir mūsų pasamdyti ekspertai skaičiuoja išmokas. Gyvulininkystės išmokos kol kas neskaičiuojamos, nes dar nėra aiškūs kriterijai.

Bet kurios schemos, skirtos tiek gyvūnams, tiek žemės ūkio naudmenų plotams, esmė, kad numatytos veiklos ir praktikos turi viršyti teisės aktais nustatytus bazinius reikalavimus ir už savanorišką įsipareigojimą.

Kalbėjomės su gyvulių augintojais, kad, pavyzdžiui, galvijų šėrimo planas galėtų būti gera praktika: ūkiai, kurie tuo vadovaujasi, išlošia visomis prasmėmis, bet tai nėra įtvirtinta teisės aktuose kaip privalomas reikalavimas. Kitas dalykas – sveikatingumo plano sudarymas ir jo laikymasis. Tai irgi labai svarbu dėl gyvulių sveikatos, gerovės, taip pat turi įtakos produktyvumui. Dabar ūkiai to siekia savanoriškai, bet tai galima paskatinti, kad primilžiai būtų didesni. Taigi, tai galėtų būti viena iš veiklų, kuriai būtų skaičiuojamos išmokos.

Dar viena paskata galėtų būti, pavyzdžiui, už galvijų išginimą į mocioną (judėjimas gryname ore) arba galvijų ganymą ganyklose. Tai galėtų būti į traukta į ekoschemas, bet mums reikia daugiau technologinių detalių.

Gyvulininkystė yra svarbus sektorius, susijęs ir su pievų, dėl kurių kilęs didelis ažiotažas, išlaikymu. Be to, ŽŪM jau daug metų deklaruoja paramą gyvulininkystei, tad minėtos priemonės būtų vienas iš šio sektoriaus paskatinimo būdų.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-12-09

Šiltėjančioje Lietuvoje kukurūzai pelno vis daugiau simpatijų

Kukurūzų kūlimo darbai šiemet Lietuvoje susidėliojo labai skirtingai. Vilkaviškio rajone ūkininkai kukurūzus kulti baigė lapkričio 10 dieną, o Prienų rajone panašiu laiku dar tik įsivažiavo darbymetis kukurūzų laukuose. Nors kukurūzų supirkimo kaina šiemet palanki augintojams, tačiau jie skaičiuoja, kad „meškos“ paslaugą padarys grūdų džiovinimo išlaidos. Išdžiovintų grūdų savikaina išauga, o supirkimo kaina – neadekvati savikainai.

Kūlė ir džiovino

Vilkaviškio rajono ūkininkai Julius ir Robertas Mickevičiai (Kybartų sen.) šiemetį kukurūzų grūdų derlių vertina teigiamai. Tėvas ir sūnus kukurūzus grūdams augina susikooperavę. Šiemet Matlaukio kaime jie šiai, jau išbandytai kultūrai buvo skyrę 400 ha žemės.

Pasak ūkio savininko J.Mickevičiaus, jų šeimos ūkyje kukurūzai nukulti ir išdžiovinti. Vėlyvas rudens darbymetis prasidėjo spalio viduryje. „Pas mus ūkyje nieks nevėlavo. Kukurūzai šiemet nenukentėjo, viskas tvarkoje. Nukūlėme visus. Kulti pradėjome spalio 15-ą, o baigėme lapkričio 10 dieną. Užtrukome nepilną mėnesį“, – pasakojo kukurūzų augintojas.

Ūkio šeimininkas VL aiškino, kad būtų kur kas greičiau kukurūzus nukūlę, tiek neužtrukę, bet yra darbų specifika. Jie gali kulti tik tiek, kiek per parą pajėgia išdžiovinti jų ūkio džiovykla. Nors pagal turimos technikos pajėgumus būtų galėję ir daugiau jų nukulti per dieną. Mickevičiai „rankovių“ neturi, džiovina galingoje ūkio džiovykloje ir sandėliuoja. „Mūsų džiovyklos pajėgumai leidžia per parą išdžiovinti apie 150 tonų kukurūzų grūdų, kai juose būna apie 30 proc. drėgmės“, – sakė J.Mickevičius.

Šiemet kukurūzų grūdų drėgnumas svyravo nuo 32 iki 28 proc. Pradėjus kulti buvo tikrai nemažas, o paskui, baigiant kulti, nukrito iki 28 proc. Anot J.Mickevičiaus, ši kultūra jų lūkesčius tikrai pateisina, bet darbo duoda, nes grūdus tenka džiovinti. Jis įsitikinęs, kad reikia visko auginti, neieškoti tik to, kas lengva. Auginant kukurūzus grūdams, darbo nors ir yra, bet atperka derlingumas.

„Šiemet dar beveik geriau nei ankstesniais metais. Iš 1 ha prikūlėme apie 12–13 tonų – tikrai daug, bet išdžiovinus, išvalius, pardavimui lieka tiktai apie 8 tonos iš 1 ha. Bet tai jau prekinė produkcija. Išvalome, sutvarkome, kad būtų gera prekinė išvaizda“, – aiškino galutiniu rezultatu patenkintas J.Mickevičius.

Perkančių netrūksta

Tėvas ir sūnus Mickevičiai – vieni stambiausių kukurūzų augintojų ne tik Vilkaviškio rajone, bet ir Suvalkijos krašte, daug metų specializuojasi šitoje srityje, ūkyje turi bandymų laukelį, atsirenka produktyviausių veislių sėklas. „Klimatui Lietuvoje šylant, kukurūzus labai palanku auginti. Manau, kad daug kam teks apsispręsti. Juk šiemet kviečių nederliaus metai, o kukurūzai – šiltų kraštų augalas“, – atkreipė dėmesį Matlaukio kaimo ūkininkas, šiuos metus vertinantis kaip gerus. Derlingumas geras, nepatirta jokių nuostolių. Žinoma, pasak suvalkiečių, užauginti, nukulti ir paruošti pardavimui – dar ne viskas, reikia ir parduoti gera kaina. Kaip sekasi parduoti, ar šiemet kainos palankios ūkininkams?

„Neblogos kainos, bet daug kas brango ir mums. Kai pradedi skaičiuoti visus kainų pakilimus, galutinis rezultatas vis tiek ne mūsų naudai. Brango viskas, o ypač degalai. Mums šiame versle degalai ir lemia visas išlaidas, nes džiovykla daug jų „suvalgo“. Jei ne džiovinimo išlaidos, kukurūzai būtų labai pelninga kultūra“, – analizavo J.Mickevičius.

Nors derlius didelis, tačiau Vilkaviškio rajono ūkininkai jį realizuoja be išankstinių sutarčių. Kaip teigė J.Mickevičius, išankstinių sutarčių niekada nesudarinėja ir šis pasirinkimas pasitvirtina jau nemažai metų. Parduoda už tiek, kiek sutaria, grūdus paruošę numatytai dienai. Jie – „seni vilkai“ šitoje srityje ir žino, kaip tai daryti. „Mes labiau žiūrime, kad kokybė gera būtų, o visa kita paskui susidėlioja – jokių problemų. Iš mūsų ir be išankstinių sutarčių perka. Parduoti gerą produktą šiandien nėra jokių problemų“, – sakė Vilkaviškio krašto ūkininkas.

Palyginęs kitas savo ir sūnaus ūkiuose auginamas kultūras, J.Mickevičius vardijo, kad be kukurūzų grūdams šiemet dar augino kviečius bei pupas. Tik šiemet – pupų nederliaus metai, ūkininkui gaila darbo, nes su pupomis nepavyko. Jo pastebėjimu, pernai labai gerai buvo su pupomis, šiemet išplėtė plotus, bet rezultatas nekoks. Užtai kukurūzai leido kiek atsikvėpti.

Tėčiui pritarė ir sūnus Robertas, teigdamas, jog sekėsi gerai, yra patenkinti, o parduoda visiems, kas tik perka palankia kaina. „Kukurūzų supirkėjų tikrai turime nemažai. Ūkininkui visada norisi uždirbti daugiau, bet ne mes sąlygas diktuojame, sąlygas diktuoja biržos kaina ir produkto paklausa. Kokios tos kainos yra, tokias ir turime“, – sakė R.Mickevičius.

Vilkaviškio rajone išauginti kukurūzų grūdai išvažiuoja ir į užsienį – Latviją. Perka ir vežasi ūkininkai ir pašarų gamintojai. „Kas vežasi, yra mūsų ūkio nedidelė paslaptis“, – linksmai kalbėjo Robertas iš Matlaukio, teigdamas, kad jų su tėčiu įdirbis didelis, tad turi savo rinką.

Prieniškiai dar kulia

Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė sakė, kad šiemet Prienų rajone kukurūzų plotai labai išaugę – apytiksliai gali siekti iki 1 tūkst. ha. Lapkričio 18 dieną laukuose kukurūzų pjūties ir kūlimo darbai dar tik buvo įsivažiavę.

„Pas mus atsirado nauja tendencija. Žemės Stakliškių seniūnijoje nenašios. Bet kukurūzai užauga labai neblogi. Tad jei krašto augalininkystės ūkininkai negali auginti rapsų ar dar kažko, nes prikulia mažus kiekius, tai kukurūzų prikulia iki 10 tonų iš 1 ha. Ūkininkai nesiskundžia, sako, būna, kad vienas kitas prikulia ir 12 tonų. Todėl vis daugiau ūkininkų imasi auginti kukurūzus. Jie labai paplito. Jei anksčiau, būdavo, nenašiose žemėse, kur pakalnė yra, būdavo pieva ir ganomi gyvuliai, dabar masiškai pradedami sėti kukurūzai“, – pasakojo A.Tamošiūnienė.

Prienų rajone kukurūzus grūdams šiemet augina ūkininkai Mindaugas Gusas iš Jiezno, Laimonas Sedeika, Sigitas Šiupšinskas bei kiti. Rajone jau būta įdomaus atvejo – vienam ūkininkui pernai nepavyko rudenį nusikulti kukurūzų ir jie peržiemojo. „Šiais metais tikrai pas mus buvo toks stebuklas, kad vienas ūkininkas kūlė juos, bijau suklysti, ar buvo vasaris, ar kovo mėnesis. Kas ir įdomiausia, net keista, kad kukurūzų kokybė, pasirodo, nenukenčia. Peržiemojusius nukūlė. Jie per žiemą sušalo ir liko tokie, kaip rudenį“, – pasakojo Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Kur kukurūzai, ten ir šernai

Išaugus kukurūzų plotams, Prienų rajone gauta ir labai daug ūkininkų pareiškimų dėl šernų kukurūzams daromos žalos, ko anksčiau nebuvo. Mat tai lemia krašto specifika – miškeliai, kalvelės. Medžiotojai buvo pastebėję, kad sumažėjo šernų, bet ten, kur dabar auginami kukurūzai, atvirkščiai – šernų padaryti nuostoliai vertinti daugiau kaip 100 ha plotuose.

„Iš tiesų, žalos padaryta daug. Šernai įėjo ir nenori išeiti iš kukurūzų laukų. Jiems ten, matyt, saugu, maisto yra, dar gal yra ir šlapynių, tad ir pasimaudyti, pasivolioti purvyne gali. Iš ten jų lengvai neišvarysi. Šernai medžiotoją labiau jaučia, negu medžiotojas – šerną“, – apie kukurūzuose apsigyvenusius šernus ir jų daromą žalą aiškino vedėja.

Ji teigė, kad pagrindinis šernų padarytos žalos skaičiavimas vyko spalio mėnesį, tada medžiotojai jau prašė ir ragino ūkininkus pradėti kukurūzus kulti, bet ūkininkai negalėjo, nes grūdai dar nebuvo pilnai sunokę. Tad pradėjus darbus, juos teko sustabdyti. Vėl į laukus kulti kukurūzų Prienų rajono ūkininkai sugrįžo tik apie lapkričio vidurį, tada ir įsibėgėjo intensyvus darbymetis.

Anot vedėjos, jaunas ūkininkas S.Šiupšinskas rezultatu patenkintas. Ūkininkas sakė, kad nė iš vienos kultūros negaunąs tiek pelno, kiek nenašiose žemėse gauna iš kukurūzų. Jis dirba žemę ir augina kukurūzus ne tik Prienų rajone, bet ir Trakų rajono bei Elektrėnų savivaldybėse.

A.Tamošiūnienės pastebėjimu, net ir smulkesni ūkininkai Stakliškių ir Jiezno seniūnijose pradėjo auginti kukurūzus. Taip pamažu vienas po kito kuria naują kraštovaizdį – gražius, kukurūzais apsėtus laukus, ko anksčiau Prienų rajone tikrai nebuvo. Tiesa, anot vedėjos, žemdirbiai augindavo kukurūzus, bet daugiausia tik gyvuliams pašarui.

„Nelaukdavo, kol jie subrandins grūdus. Būdavo kertami silosui, o dabar turime kitokią situaciją. Aišku, atsirado ir nauja problema dėl šernų, nes medžiotojų būrelis pradėjo draustis savo atsakomybę, kad nuostolius atlygintų draudimas, o ne medžiotojų būrelis. Draudimo kompanijai tai pirmas atvejis, tad koks bus rezultatas – nežinome, laikas parodys“, – į ateitį žvelgė Žemės ūkio skyriaus vadovė.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė,2021-12-08

Ankstesnės žemės ūkio naujienos