Žemės ūkio naujienos: 2021-12-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nepalankūs orai žiemą ir Rusijos-Ukrainos konfliktas gali smarkiai padidinti kviečių kainą
Esamos grūdų atsargos, nepalankios žiemos oro sąlygos kviečių kainas tarptautinėje rinkoje gali pakelti beveik penktadaliu, o galimas Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas jas gali kilstelti dar labiau, mano „Hackett Financial Advisors“ ekspertai.
„Europoje, Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose stebimos labai nepalankios oro sąlygos. Žiema gali trukti ilgiau nei įprastai, o tai didina būsimo derliaus dalies netekties riziką“, – sakė „Hackett Financial Advisors“ analitikas Shawnas Hackettas. „Bent kokios problemos Ukrainoje gali būti stiprus veiksnys tarptautinei grūdų rinkai“, – pabrėžė „Teucrium Trading“ vadovas Salas Gilbertie. Pasak jo, Rusijos ir Ukrainos santykių veiksnys pasaulinei grūdų rinkai tinkamai neįvertinamas, Rusijai ir Ukrainai darant lemiamą įtaką šiai rinkai.
JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, Rusija taps antra pasaulyje kviečių eksportuotoja per 2021–2022 metų sezoną, o Ukraina bus ketvirta. Prognozuojama, kad šį sezoną abi šalys kartu eksportuos 60 mln. tonų kviečių, o tai sudarytų 29 proc. visos tikėtinos jų pasiūlos tarptautinei rinkai, kuri vertinama 205 mln. tonų.
Be to, pasaulinių grūdų kainų augimą skatins Rusijos įvesti muitai kviečių eksportui, tikintis išlaikyti žemas vidaus kainas. Panaši priemonė Ukrainoje taip pat sustiprintų kainų augimo tarptautinėje rinkoje tendenciją. Nepaisant to, ekspertai pabrėžia, kad prognozuoti orus ir karinių konfliktų kilimą nėra lengva užduotis. Orai gali pasirodyti šiltesni nei tikėtasi, o Rusijos kariuomenė gali likti neaktyvi. Jei taip atsitiks, kviečių kainos nesikeis arba net kris, sakė S.Hackettas.
Šaltinis: 15min.lt, 2021-12-29
Beveik 7 tūkst. gyventojų tapo gaminančiais vartotojais ir naudos švarią elektros energiją
Per 2021 m. atsinaujinančius energijos išteklius naudoti elektros energijos reikmėms apsisprendė dar beveik 7 tūkst. gyventojų: 5,5 tūkst. įsirengė saulės elektrinę ant gyvenamųjų namų, o dar 1,4 tūkst. įsigijo saulės elektrines iš saulės parkų. Jiems išmokėta daugiau kaip 16 mln. eurų kompensacijų. Vidutiniškai vienas namų ūkis įsirengė beveik 8 kW galios elektrinę. Bendra per 2021 m. įrengtų saulės elektrinių galia siekia daugiau kaip 43 MW, o vidutinė vieno projekto kompensacinė išmoka siekia apie 2,5 tūkst. eurų.
Vienas namų ūkis iš saulės elektrinių parko vidutiniškai įsigijo 4,5 kW galios elektrinę, už kurią kompensuojama 1453 eurų. Tai puiki galimybė naudoti saulės elektrinėje pagamintą švarią elektros energiją gyvenantiems daugiabučiuose ar namuose su netinkama stogo danga.
Kompensuojama 323 eurų už vieną kilovatą elektrinės galios nepriklausomai nuo to, ar elektrinė įrengiama ant stogo, ar įsigyjama iš saulės parkų.
Per 2021 m. pavasarį vykusį kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ finansavimo kreipėsi kiek daugiau nei 4 tūkst. gyventojų, kurie nusprendė tapti gaminančiais vartotojais ir naudoti švarią elektros energiją.
Numatyta, kad jiems už investicijas į elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimą bus išmokėta beveik 11 mln. eurų. Daugiausiai paraiškų buvo pateikta iš Vilniaus m., Vilniaus r. Kauno r., Kauno m. ir Klaipėdos r. savivaldybių. Tačiau galimybe įsirengti saulės elektrines naudojasi ir mažesnių savivaldybių gyventojai.
2021 m. pagal priemonę saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti skelbti du kvietimai teikti projekto registracijos formas. Patvirtinta beveik 2,5 tūkst. paraiškų, pareiškėjams planuojama išmokėti 4,2 mln. eurų. Daugiausia paraiškų sulaukta iš didžiųjų miestų gyventojų, t.y. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Nuo priemonių įgyvendinimo pradžios iš viso saulės elektrines įsirengė daugiau kaip 11 tūkst. namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 27 mln. eurų. Dar 2,5 tūkst. namų ūkių įsigijo elektrines iš saulės parkų, jiems už investicijas į atsinaujinančius išteklius iš viso jau išmokėta per 3,5 mln. eurų.
Nauji kvietimai teikti paraiškas saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti iš saulės parkų bus paskelbti iš karto po Naujųjų metų – sausio 10 d., o paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 d.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-29
Ieškant pusiausvyros tarp kraštovaizdžio apsaugos ir vėjo energetikos plėtros, paruoštas aiškus vertingiausių kraštovaizdžių žemėlapis
Vystant vėjo energetiką ar statant kitus aukštus statinius, nustatyti paprasti kriterijai, iš kokių vietų atsiveriančius vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžių vaizdus bus būtina apsaugoti. Teisinį aiškumą sukuria parengtieji vertingiausių panoramų ir paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašai. Sąrašai bus taikomi per poveikio aplinkai vertinimą, įvardijant reikšmingą neigiamą vizualinį poveikį vertingiausiems Lietuvos peizažams, panoramoms. Iš šių apžvalgos taškų aukšti statiniai galės būti iš dalies matomi, užtat turės nedominuoti.
Pirmajame sąraše numatyti 395 apžvalgos taškai – piliakalniai, apžvalgos bokštai, regyklos ir pan., iš kurių atsiveria vertingiausios, išskirtinės, dažnai lankomos kraštovaizdžio panoramos ir kurioms būtina taikyti giežtus vizualinės apsaugos reikalavimus. Antrajame sąraše – 25 apžvalgos taškai, iš kurių stebimi vizualiai raiškūs gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, tokie kaip piliakalniai, dvarų sodybos, bažnyčios.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, sąrašai sukuria pusiausvyrą tarp kraštovaizdžio apsaugos ir vėjo energetikos plėtros. „Valstybės institucijos susitarė, ką laikysime vertingu kraštovaizdžiu ir kaip jį apsaugosime. Nauja sisteminė tvarka pakeičia ligšiolinius derinančių institucijų vertinimus pagal subjektyvius principus „gražu-negražu“. Tai išskaidrins poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vėjo energetikos plėtotojams padarys jį aiškiai prognozuojamą“, – sako aplinkos ministras.
Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų ir vizualiai raiškių gamtos bei nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašus sudarė Aplinkos ministerija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentu.
Sąrašai parengti siekiant nustatyti aiškius poveikio kraštovaizdžiui vertinimo kriterijus, kad jie būtų taikomi visoms veikloms vienodai, atsižvelgiant į 2021 m. liepą pradėtą tikslinti Poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą.
Šiame apraše numatyti atvejai, kada nustatomas reikšmingas neigiamas aukštų statinių poveikis kraštovaizdžiui. Aplinkos ministerijos duomenimis, vertingiausi kraštovaizdžiai sudaro apie 32 proc. šalies ploto. Vadinasi, vertingiausių kraštovaizdžių apsauga nesibaigia sulig jų apibrėžtomis ribomis.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius aiškina, kaip vertinti aukštus statinius, statomus už planavimo dokumentu apibrėžtų vertingiausių kraštovaizdžių ribų, švarių panoramų.
„Iš kokių vietų reikia vertinti poveikį panoramoms? Sprendimas susideda iš dviejų dalių: pirma, dar liepos mėn. patvirtinta taisyklė, kad aukšti statiniai, statomi už vertingiausių kraštovaizdžių arealų, gali būti apžvalgos lauke ne didesniu kaip 2,5 laipsnių vertikalaus matymo kampu, kadangi nuo šios ribos jų vizualinis poveikis laikomas reikšmingu. Antra, vertinimas turi būti atliekamas ne iš bet kokios vietos, o iš patvirtintų apžvalgos taškų. Tokia ir yra šių apžvalgos vietų sąrašų paskirtis“, – sako Algirdas Klimavičius.
Taikant vertikalaus matymo iki 2,5 laipsnio kampu taisyklę, įvertinus siūlomų patvirtinti vertingiausių panoramų apžvalgos taškų padėtį ir darant prielaidą, kad statomos vėjo jėgainės gali būti 250 m. aukščio, teoriškai apskaičiuota, kad reikšmingas neigiamas vėjo jėgainių poveikis gali būti konstatuojamas ir už planavimo dokumentu apibrėžtų vertingiausių kraštovaizdžių ribų – tai yra išplėstiniame daugiau kaip 4 tūkst. kv. km plote, arba 6,4 proc. šalies ploto. Tokie preliminarūs skaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į reljefo ypatybes ir į tikrąjį planuojamų vėjo jėgainių aukštį.
Minėtieji sąrašai bus tvirtinami aplinkos ministro įsakymu. Šiuo metu su jais supažindinamos suinteresuotos visuomenės grupės, jie derinami su valstybės institucijomis.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-29
Grūdų ir rapsų rinka
Lietuvoje 2021 m. gruodžio mėn. pradžioje daugumos grūdų supirkimo kainos padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2021 m. 49 savaitę (12 06–12) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 245,06 EUR/t – kaina buvo tokia pati kaip ir prieš savaitę (48 savaitę (11 29–12 05), bet 31,71 proc. didesnė negu prieš metus (2020 m. 49 savaitę (11 30–12 06).
Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina 49 savaitę, palyginti su 48 savaitę buvusia kaina, padidėjo 4,20 proc. (iki 251,19 EUR/t) bei buvo 53,56 proc. idesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 206,38 EUR/t – 2,35 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, ei 38,44 proc. didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
