Žemės ūkio naujienos: 2022-02-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija siūlo lengvinti paramos gavimo sąlygas nuo COVID-19 nukentėjusiems žemdirbiams
Labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėję žemdirbiai galės lengviau gauti finansinę paramą – Žemės ūkio ministerija siūlo sumažinti ekonominį gyvybingumą apibūdinantį grynojo pelningumo rodiklį. Jo reikšmė, vietoje šiuo metu reikalaujamų 2 proc., būtų ne mažesnė kaip 1 proc.
Šis rodiklis yra vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų, pretenduojant į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemones. Dėl pandemijos sukeltų apribojimų dalis žemdirbių patyrė daug nuostolių ir nebegali pasiekti būtino 2 proc. siekiančio ūkio pelningumo rodiklio, todėl automatiškai nebetenka galimybių gauti paramą.
Siekiant padėti žemdirbiams, mažesnė grynojo pelno rodiklio reikšmė būtų taikoma 2014-2020 m. KPP priemonėms, kurias įgyvendinant gali dalyvauti kiaulininkystės ir daržininkystės sektoriuose pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys žemdirbiai. Taip pat ir paukštininkystės sektoriui (įskaitant paukščių laikytojus, kiaušinių gavybą, pakavimą ir (ar) perdirbimą).
Palengvinus ekonominio gyvybingumo rodiklių taikymą ir supaprastintus paramos gavimo sąlygas, šiuose sektoriuose veikiantys žemdirbiai, patyrę nuostolių dėl pandemijos, galėtų kreiptis paramos žemės ūkio valdoms modernizuoti, žemės ūkio produktams perdirbti, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui bei trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.
Kitų sektorių subjektams taikoma grynojo pelningumo reikšmė nekeičiama ir turi būti didesnė arba lygi 2 proc.
Grynasis pelningumas yra svarbus žemdirbio ekonominės veiklos rezultatams įvertinti. Jis apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, santykis.
Teisės aktas „Dėl Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 3D-440 ,,Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-02-22
Pažangūs Lietuvos ūkininkai kviečiami dalyvauti kuriant naują išmaniąją programėlę
Besidominčius technologinėmis naujovėmis ūkininkus kviečiame išbandyti ir tuo būdu prisidėti prie DIONE mobilios programėlės kūrimo. Atsisiųskite programėlę ir prisiregistruokite. Kai esant galimybei būsite savo deklaruotame lauke, pasirinkite programėlėje savanorišką fotografavimą kartu su kameros rodomu vaizdu. Galėsite matyti lauko ribą realiu laiku ir išbandyti papildomą funkcionalumą.
Kaip tai padaryti?
Į Android įrenginį atsisiųskite DIONE mobiliąją programėlę, pasinaudoję nuoroda: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.isense.dione&hl=en.
Atkreipiame dėmesį, kad Apple įrenginiai nepalaikomi.
Prisiregistruokite, įvesdami savo ID, kurį sužinoti galite NMA informaciniame portale: https://portal.nma.lt/nma-portal/pages/login.
Peržiūrėkite palydovinio stebėjimo realiu laiku rezultatus prisijungę prie „Įsipareigojimų nuolatinio stebėjimo įrankio“.
Prisijungimui prie „Įsipareigojimų nuolatinio stebėjimo įrankio“, naudokite tą patį savo ID, kuriuo registravotės prie DIONE mobiliosios programėlės
Jūsų pasiūlymų ir pastebėjimų dėl DIONE programėlės nuolatinio stebėjimo aplikacijos laukiame čia. Apklausa – anoniminė ir Jūsų duomenys (el. paštas) apklausos organizatoriams nebus matomi.
Nuoširdus AČIŪ už Jūsų indėlį, kuriant pažangius stebėsenos įrankius Lietuvos ūkininkams!
Plačiau apie DIONE projektą, kuriame dalyvauja NMA galite sužinoti projekto internetinėje svetainėje ir facebook paskyroje.
Šaltinis: nma.lt,2022-02-22
Didžiausias Kuršių marių kenkėjas – žemės ūkis?
Naujausiais aplinkosaugininkų duomenimis, Kuršių marių užterštumas siekia kritinę ribą. Nors pernai daugiausia su vandenų tarša susijusių pažeidimų padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas, vis tik didžiausiu kenkėju išlieka žemės ūkis, dideli teršalų kiekiai Kuršių marias pasiekia ir iš užsienio valstybių.
Daug teršia ir gyventojai
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad pernai per reidus ir patikrinimus buvo fiksuota 311 aplinkos taršos nuotekomis atvejų, kurių metu gamtai padaryta žala siekė nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio eurų.
Didžiąją dalį pažeidimų (218) padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas.
Anot AAD Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo Domanto Žilėno, tai, kad į Kuršių marias suteka visi Lietuvos teršalai, lemia itin prastą telkinio vandens kokybę.
„Ir tokia situacija susidaro nepriklausomai nuo to, nuotekos pilamos į upę, ežerą ar įrengtą „šulinį be dugno“. Pastaruoju atveju nuotekos per gruntinius vandenis vis tiek pasiekia vandens telkinius ir anksčiau ar vėliau atsiduria Kuršių mariose, žinoma, labai praskiestos“, – sakė D.Žilėnas.
Bėda – netinkamai išvalomos nuotekos
Skirtingai nei gyventojų atveju, įmonėse dažniausiai fiksuojamas ne nelegalus nuotekų išleidimas, bet nepakankamas nuotekų išvalymas.
„Verslas yra reguliariai tikrinamas dėl nuotekų tvarkymo, tad jis nėra linkęs rizikuoti ir dėl netinkamos įrenginių priežiūros užsitraukti didelių baudų. Bėda, kad ne visada verslo įmonėms pavyksta nuotekas pakankamai išvalyti, tad dažniausi pažeidimai – per didelės tam tikrų teršalų koncentracijos po nuotekų apdirbimo valyklose“, – teigė D.Žilėnas.
Aplinkosaugininkų teigimu, lyginant įmones ir gyventojus, pastarieji gerokai dažniau teršia gamtą, tačiau įmonių 1 kub. m nuotekų padaroma žala gamtai dažnai gerokai didesnė nei gyventojų.
Trąšos ir pesticidai teršia gruntą
Vis dėlto didžiausiu Lietuvos teršėju galima įvardyti ir žemės ūkį, nes ant laukų pilamos trąšos ir pesticidai labai greitai atsiduria upėse, užteršia gruntinius vandenis. Eutrofikacija, t. y. ekosistemos kitimas, dažniausiai veikiamas azoto ir fosforo pertekliaus, įvardijama kaip didžiausia Baltijos regiono problema.
Europos Komisija 2021 m. veiksmų plane nurodė, kad net 97 proc. Baltijos jūros yra eutrofikuota, o tai lemia fosforo, azoto ir amoniako emisijos, atsirandančios iš su žemės ūkiu susijusių taršos šaltinių.
Lietuvos vandenų monitoringą atliekančios Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų duomenimis, Kuršių marių situacija yra itin prasta.
Nuo 2011 m. ekologinė Kuršių marių būklė nekinta – kasmet yra įvardijama kaip vidutinė arba labai bloga. Situaciją daugiausiai lemia bendrojo azoto koncentracijos, kurios didžiausios yra centrinėje Kuršių marių dalyje ir rodo iš Nemuno baseino atkeliaujančios žemės ūkio taršos poveikį.
Marias teršia ir kaimynai
Atlikus Kuršių marių ir Nemuno baseino monitoringą nustatyta, jog ganėtinai dideli teršalų kiekiai į vandenis patenka iš kaimyninių Lietuvos šalių – Kaliningrado srities bei Baltarusijos.
Laboratorinės valymo įrenginių nuotekų analizės didžiuosiuose Kaliningrado srities miestuose buvo atliekamos nuo 2016 m. lapkričio iki 2019 m. sausio mėn. Jo metu tyrėjai nustatė, kad mažiausiai keturiuose miestuose – Černiachovske, Gurievske, Baltijsko ir Krasnoznamensko – kanalizacija nėra kaip reikiant prijungta prie valymo įrenginių. Pusė viso Guryevsko nuotekų tinklo ir 61 proc. Černiachovsko nuotekų tinklo nepajungta į nuotekų valymo įrenginius ir teka tiesiai į vietines upes.
Dar 2016 m. Kaliningrado srities aplinkosaugininkai nustatė, kad šiame regione kasdien nuotekos Kaliningrado vandens telkiniams, Nemunui, Kuršių marioms ir Baltijos jūrai padaro žalos apytiksliai už 500 mln. rublių (maždaug 5,85 mln. eurų).
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, prie prastos Kuršių marių būklės prisideda ir iš Baltarusijos teritorijos patenkantis vanduo – 32 proc. azoto ir 38 proc. fosforo taršos, Nemunu patenkančios į Kuršių marias, yra iš šios kaimyninės valstybės.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-22
Narių solidarumas – sąlyga kooperatyvams išlipti iš skurdo
Smulkiesiems ūkiams realizuoti produkciją kartu – naudinga, tačiau, pasak kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovo Albino Slavinskio, pastaruoju metu susiduriama su įvairiomis problemomis. Žemės ūkio ministerija praneša, kad iškylančių problemų sprendimų būdai aptarti su ministru Kęstučiu Navicku, kuris lankėsi Želvaičių kaime, Telšių rajone.
Prieš 16 metų įkurtas pienininkystės kooperatyvas „Eko Žemaitija“ pieną superka iš 43 ekologinių ūkių. Tai pirmasis Lietuvoje pieno gamintojų kooperatyvas, kurio nariai tiekia tik ekologišką pieną.
Kooperatyvas ne tik superka, bet ir perdirba pieną, gamina pieno produktus, pusę jų patys ir parduoda. Net 19 rūšių produktų – sūriai, sviestas, jogurtai, kastinys, kefyras, rūgpienis ir kiti – keliauja į didžiuosius prekybos centrus, turgus bei privačias parduotuvėles šalies miestuose. Ūkių pienas bei kooperatyvo produktai yra sertifikuoti pagal VšĮ „Ekoagros“ reikalavimus.
Per parą perdirbama tona pieno, o nuo šių metų gautas leidimas perdirbti pusantros tonos.
Kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovo teigimu, ekologiškas pienas pirkėjų vis dar mažai vertinamas. Todėl ir jo supirkimo kaina nesiskiria nuo įprasto pieno. Pastaruoju metu trūkstant pieno, kooperatyvo nariai jį tiekti viliojami stambiųjų supirkėjų ar perdirbėjų, šiems siūlant šiek tiek didesnę kainą. Dažnai atsisakoma ir ekologinio ūkio statuso bei papildomų reikalavimų atitikimo.
„Mes neturime kuo sudominti naujų narių. Kur moka daugiau, ten ūkininkas ir eina. Konkurencinė kova nuožmi –perdirbimui pieno trūksta. Bijau, kad didesnieji sunaikins smulkius kooperatyvus“, – sako A.Slavinskis.
„Deja, kooperatyvo nariai patį kooperatyvą vis dar vertina kaip paslaugos teikėją, o ne kaip savo nuosavybę. Solidarumas yra svarbi sąlyga, kad kooperatyvas išliptų iš skurdo spąstų ir pasiektų minimalius finansinio stabilumo rodiklius, reikalingus ES paramai gauti“, – teigia žemės ūkio ministras.
„Eko Žemaitijai“ dabar labiausiai reikalinga parama įrangai atnaujinti, naujam pienovežiui įsigyti.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-22
Ūkininkai piktinasi baudomis už medžius
Ūkininkai nesupranta, kodėl valstybė remdama žaliąjį kursą, neleidžia, kad ūkinės paskirties žemėje atsirastų medžių ir krūmų, praneša LNK žinios. Už juos ūkininkai baudžiami, nemokama parama, didėja mokesčiai, nors šie krūmai reikalingi ir gyvuliams ir pavyzdžiui, laukiniams paukščiams. Ministras tikina, kad niekas už kelis medelius baudžiamas nebus, tačiau jei ūkinės paskirties žemė visiškai apleista – skųstis nereikėtų.
Ūkininkas Darius Viliušis pasakoja, kad jei lauk bus keli krūmai ar medeliai, tokio ploto deklaruoti ir gauti išmokų negalėsi, nors, pavyzdžiui, gyvuliams tokie medeliai net naudingi. Raguotis gali pasislėpti nuo kaitrios saulės, pasikasyti jei puola kraujasiurbiai.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus tikina, kad ganyklose augantys krūmai naudingi ir tai ypatingai aktualu Dzūkijos ir Žemaitijos ūkininkams, nes tuos kraštuose žemės ne tokios derlingos, kaip, pavyzdžiui, Suvalkijoje ir daug gyvulininkystės ūkių. „Jei žemės pripažįstama apleista, turi mokėti keturis kartus didesnį žemės mokestį, negali deklaruoti šios žemės ir gauti išmokų“, – dėsto A. Svitojus. Lietuvos ūkininkų sąjunga pritaria šiai pozicijai.
„Galbūt, lyginant su kitomis ES šalimis, pas mus per daug griežtai traktuojama, kas yra apleista žemės. Tačiau mažinant dirbamos žemės plotus nereikia persistengti, nes visa Lietuva gali tapti vien saulės elektrinių šalimi. O kur auginsime grūdus duonai“, – savo poziciją išsako Raimundas Juknvečius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jam prieštarauja A. Svitojus: „Visiems ūkininkams reikėtų pagalvoti apie žemę ir jos degradaciją bei dykumėjimą. Turime ne tik intensyviai ją naudoti ne tik gamybai, bet dalį atiduoti ir gamtai“, – siūlo A. Svitojus. D. Viliušis pastebi, kad nors einame žaliuoju kursu įsipareigojame saugoti medžius, kur gali gyventi paukščiai.
Tai padeda kovoje Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neneigia, kad medžiai naudingi, nes jie sukaupia anglies dvideginį. Tačiau, iš kitos pusės, naikina atviras paukščių buveines. Jis žada nuo kitų metų ūkininkus kankinančią problemą spręsti, bet neigia, kad valstybė baudžia gyvuliams ir ūkiams medžius laukuose paliekančius ūkininkus. Medžiais apaugusios ganyklos natūrinio ūkininkavimo dalis.
