Žemės ūkio naujienos: 2022-02-24

Draudimo įmonės, išmokėjusios žemdirbiams draudimo išmokas už nuostolius, kai šių draudimo išmokų suma per draudimo laikotarpį viršija visą draudimo nuo sausros įmokų sumą daugiau nei nustatytu koeficientu, galės kreiptis dėl išlaidų kompensavimo.

Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Galimiems įsipareigojimams pagal šį nutarimą Finansų ministerija yra paskyrusi apie 2,5 mln. Eur.

Stichinė sausra Lietuvoje yra didžiausią žalą žemės ūkio sektoriui sukelianti meteorologinė rizika. 2018 m. dėl stichinės sausros žemės ūkio bendrosios produkcijos buvo pagaminta 253 mln. Eur mažiau nei 2017 m., o 2019 m. sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-23

Teikti paraiškas gali:

juridiniai asmenys,
fiziniai asmenys,
savivaldybės.

Juridiniams ir fiziniams asmenims želdintina žemė, kurią jie planuoja apželdinti mišku, turi priklausyti nuosavybės teise. Savivaldybės žemę turi valdyti patikėjimo teise.

Paraiškos Agentūrai teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą, naudojantis ŽŪMIS portalo interneto prieiga adresu https://zumis.lt Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Remiama veikla:

miško veisimas (mokama vienkartinė įveisimo išmoka),
įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka),
įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško atsodinimas (mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui).

Reikalavimai gauti paramą

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus ir surinko ne mažau 30 paramos paraiškų atrankos balų.

Norint gauti paramą būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, atitinkantį įgyvendinimo taisyklėse numatytas nuostatas ir patvirtintą atsakingos institucijos. Projektas turi būti parengtas taip:

želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių;
želdinių rūšinės sudėties formulėje būtų ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų;
dėl vienos miško želdinių rūšinės sudėties;
suplanuotas užsodinti ne mažesnis kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miškoplotas (išskyrus atvejus, nurodytus įgyvendinimo taisyklėse);
parengtas vienam kadastriniam ir (arba) taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas keliuose kadastriniuose ir (arba) taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu);
suplanuota užsodinti tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) medžių rūšimis (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nenustatyti, plantacinius želdinius);
atitikti visus kitus priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Parama neteikiama, jei:

numatyti sodinti trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti;
miškas veisiamas antrą kartą tame pačiame plote;
miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo;
projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto;
atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į LR miškų valstybės kadastrą arba VMT duomenų bazę kaip miškas arba žemė, apauganti mišku;
miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą pagal Miškų įstatymo 11 str.

Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Išmokų dydžiai

Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Nustatyti šie miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai atskiroms veisiamų medžių rūšims.

Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (1 246 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (163 Eur už 1 ha).

Kaip apskaičiuojamas projektuose nurodytas miško įveisimo, miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos želdinių rūšių išmokų už hektarą dydis, plačiau nurodyta KPP veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 priede.

Atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), skiriama 20 balų.

Daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų LR žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245, skiriama 15 balų.
Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, skiriama 15 balų.
Miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., skiriama 15 balų.
Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., skiriama 10 balų.
Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra:
fizinis asmuo – skiriama 15 balų;
juridinis asmuo – skiriama 10 balų.

Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – skiriami 5 balai.
Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys – skiriami 5 balai.

Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos. Jei paraiškos surenka vienodą atrankos balų skaičių ir skirtos paramos nepakanka visoms paraiškoms finansuoti, atliekamas papildomas pareiškėjų paraiškų atrankos vertinimas, pirmenybę suteikiant pareiškėjams:

kurie nebuvo gavę paramos pagal priemonės veiklos sritį arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“;
pagal mažiausią preliminarią paramos sumą, apskaičiuotą pagal pareiškėjo paraiškoje nurodytus duomenis.

Šaltinis: nma.lt, 2022-02-23

Kas gali teikti paraiškas

Parama teikiama žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų grupių veiklai. Taip pat dėl paramos gamintojų grupei įsteigti gali kreiptis labai maža, maža arba vidutinė įmonė.
Parama pagal priemonę neteikiama fiziniams asmenims ir viešiesiems juridiniams asmenims.

Juridinis asmuo turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 10 dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų) ir įregistruotas Juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas turės būti pripažintas gamintojų grupe ir įgyvendinti verslo planą. Verslo planui įgyvendinti skirtas penkerių metų laikotarpis nuo tą planą įgyvendinančios gamintojų grupės pripažinimo datos.

Sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo grupe priima NMA. Sprendimas priimamas patikrinus pareiškėjo verslo plano bei pareiškėjo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Paramos dydis

Paramos suma, nurodoma mokėjimo prašyme ir išmokama pagal mokėjimo prašymą už vienus (pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ar penktuosius) veiklos metus, negali būti didesnė nei 100 tūkst. Eur.

Paramos suma už pirmuosius veiklos metus negali viršyti 10 proc. pirmųjų veiklos metų metinės parduotos produkcijos vertės, už antruosius veiklos metus negali viršyti 9 proc., už trečiuosius veiklos metus – 8 proc., už ketvirtuosius veiklos metus – 7 proc., už penktuosius veiklos metus – 6 proc. atitinkamų veiklos metų metinės parduotos produkcijos vertės. Paramos suma skaičiuojama pagal tą metinės parduotos produkcijos vertės dalį, kuri gauta pardavus tik iš pareiškėjo dalyvių supirktą produkciją.

Paramos lėšomis finansuojamos išlaidos

Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, realiai suplanuotos ir pagrįstos, neviršijančios įsigyjamų investicijų rinkos vertės ir būtinos projektui vykdyti. Numatytos išlaidos turi būti nurodytos verslo plane pagal verslo plano įgyvendinimo metus.

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos:

gamybinių patalpų įsigijimo nuosavybės teise arba išperkamąja nuoma išlaidos;
naujos technikos, atitinkančios Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, ir įrangos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES aktų nustatytus reikalavimus, įsigijimas. Kai įsigyjamos naujos motorinės transporto priemonės, prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos tik N ir O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonių, išskyrus G kategorijos transporto priemones, įsigijimo išlaidos;
biuro baldų įsigijimo nuosavybės teise arba išperkamosios (finansinės) nuomos išlaidos, biuro baldų bei įrangos įsigijimo išlaidos;
kompiuterinės technikos, telefonų, faksų, kopijavimo aparatų ar kitų biuro mašinų įsigijimo nuosavybės teise arba išperkamosios (finansinės) nuomos išlaidos;
personalo (administracijos ir kitų darbuotojų) išlaidos, prie šios išlaidų kategorijos priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio (be išlaidų socialinio draudimo įmokoms) išlaidos;
buhalterinės apskaitos ir kitų paslaugų, būtinų verslo planui įgyvendinti, įsigijimo už atitinkamus veiklos (verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) metus, kai tais veiklos metais nebuvo įdarbinti administracijos darbuotojai buhalterinei apskaitai tvarkyti bei kitoms paslaugoms vykdyti, išlaidos;
išlaidos apmokėti audito įmonei už atliktas audito paslaugas;
buveinės (administracinių) patalpų įsigijimo nuosavybės teise arba išperkamosios (finansinės) nuomos išlaidos;
komandiruotės, nematerialiosios investicijos;
kitos išlaidos, susijusios su verslo plano įgyvendinimu (konsultavimas, verslo plano rengimas, genetiniai tyrimai, genetinė medžiaga, pievų ir ganyklų žoliniai mišiniai, pašarų tyrimai, pašarų papildai bei jų priedai ir pan.).

Projekte (verslo plane) numatytos prekės, paslaugos ir darbai turi būti įsigyti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Subjektas, kuriam Viešųjų pirkimų įstatymas netaikytinas, turi vadovautis Žemės ūkio ministerijos nustatyta pirkimų tvarka arba nustatytais įkainiais.

Paraiškų atrankos kriterijai ir skiriami balai

Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Mažiausias privalomasis atrankos balų skaičius – 40 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paraiškai neskirta privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškų atrankos kriterijai (glaustai):

1. Pareiškėjui, kurio dalyviai yra tik ekologinės gamybos ūkiai, skiriama 10 (dešimt) balų.

2. Pareiškėjui, kai jo dalyvių ir (ar) dalyvių narių, jei dalyviai – žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), veikla priskiriama tik gyvulininkystės arba sodininkystės, uogininkystės ir (ar) daržininkystės sektoriui, balai skiriami taip:

2.1. vaisių, uogų ir (ar) daržovių augintojams, kurių bendras deklaruotas auginamų vaisių, uogų ir (ar) daržovių plotas (apskaičiuoti naudojami praėjusių kalendorinių metų tiesioginių išmokų deklaravimo duomenys) yra ne mažesnis kaip:
a) 100 ha arba 10 ha uždarajame grunte – skiriama 10 balų;
b) 150 ha arba 15 ha uždarajame grunte – skiriama 20 balų;
c) 200 ha arba 20 ha uždarajame grunte – skiriama 30 balų;

2.2. ūkinių gyvulių augintojams, kurių bendras auginamų sutartinių gyvulių skaičius (bendras auginamų sutartinių gyvulių skaičius nustatomas sudedant kiekvieno ūkinių gyvūnų augintojo vidutinį metinį sutartinių gyvulių skaičių, kuris apskaičiuojamas naudojant praėjusių kalendorinių metų Ūkinių gyvūnų registro duomenis) yra ne mažesnis kaip:
a) 500 – skiriama 10 balų;
b) 700 – skiriama 20 balų;
c) 900 – skiriama 30 balų;

2.3. bičių laikytojams, kurių bendras laikomų bičių šeimų skaičius (bendras bičių šeimų skaičius nustatomas sudedant kiekvieno bičių laikytojo vidutinį metinį bičių šeimų skaičių, kuris apskaičiuojamas naudojant praėjusių kalendorinių metų Ūkinių gyvūnų registro duomenis) yra ne mažesnis kaip:
a) 200 – skiriama 10 balų;
b) 300 – skiriama 20 balų;
c) 400 – skiriama 30 balų.

3. Pareiškėjui, žemės ūkio kooperatinei bendrovei (kooperatyvui), pripažintai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 3D-435, arba jeigu pareiškėjo bent vienas dalyvis pripažintas pagal minėtą įsakymą, skiriama 20 (dvidešimt) balų.

4. Pareiškėjui skiriama 10 balų, kai jis vykdo gyvulininkystės arba sodininkystės, uogininkystės ir (ar) daržininkystės veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. (Pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėje, kurioje esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo dalyvių ar dalyvių narių, jeigu dalyvis yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), žemės ūkio paskirties žemės ploto yra šioje vietovėje. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas, kai jis deklaruojamas, nustatomas pagal paskutinį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.)

5. Pareiškėją sudarančių dalyvių skaičius. Didžiausias balas, skiriamas atsižvelgiant į juridinio asmens dalyvių skaičių, yra 30 balų, už kiekvieną papildomą dalyvį skiriama po du balus.

Paraiškų teikimas

Paramos paraiškos teikiamos elektronine forma, paraiška ir prašomi dokumentai teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, kaip nustatyta Programos administravimo taisyklėse.

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai 2022 m.

2022 m. vasario 1 d. buvo pakeistos veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklės. Paminėtini šie pakeitimai:

Juridinis asmuo (pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas) įsipareigoja išlaikyti dalyvių skaičių, išskyrus dalyvio pašalinimą dėl bankrutavimo, kitų objektyvių priežasčių teisės aktų nustatyta tvarka, turėti ir (arba) dalyviai / dalyvių nariai turėtų auginamų vaisių, uogų ir (ar) daržovių plotą, auginamų sutartinių gyvulių skaičių, laikomų bičių šeimų skaičių ir atitikti atrankos kriterijus, už kuriuos gauti atrankos balai, visą verslo plano įgyvendinimo ir verslo plano kontrolės laikotarpį.
Juridinis asmuo (pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas) įsipareigoja užtikrinti, kad nė vienas iš pareiškėjo dalyvių verslo plano įgyvendinimo ir verslo plano kontrolės laikotarpiu neturėtų daugiau nei 40 proc. visų dalyvių ar dalyvio narių, jeigu dalyvis yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), bendro deklaruoto ploto arba bendro auginamų sutartinių gyvulių skaičiaus, arba bendro laikomų bičių šeimų skaičiaus, arba pareiškėjo dalyviu būtų bent viena pripažinta žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), o bendras dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 10.

Šaltinis: nma.lt, 2022-02-23

2018 metais paraišką KPP veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ užpildęs Audrius Meseckas iš Stirniškių kaimo Vilkaviškio rajone, gautos paramos dėka įgyvendino planus įkurti mišrų ūkį. Šiandien jis yra mišraus ūkio savininkas – augina danielius ir šilauoges.

„Idėja auginti šilauoges kilo dar 2014 m., tačiau pasidomėjęs galimybėmis įrengti šilauogyną, supratau, kad jo įrengimas bus labai brangus ir paramos, kuri tuo metu buvo teikiama augalininkystės ūkiams, nepakaks. Norėdamas užsidirbti savo svajonei, ketveriems metams išvykau į Daniją. Sugrįžęs į Lietuvą, 2018 m. 0,5 ha plote įrengiau šilauogyną, kuriame šiuo metu auga 1500 krūmų. Norėdamas išplėsti ūkį taip pat nusprendžiau papildomai auginti danielius. Pradėjau nuo nedidelės, 11 danielių bandos, o šiuo metu jų yra jau 50“, – pasakojo ūkininkas.

Ūkininkas Audrius sako, kad pildant paraišką, sunkumų nepasitaikė. Jo teigimu, kai tik kyla klausimų, visuomet pravartu nelaukti ir kreiptis į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistus, kurie supažindina su visomis reikiamomis sąlygomis ir paaiškina, kaip elgtis toliau.

„Kreipdamasis paramos neabejojau, kad ūkininkams skiriamos ES lėšos gali padėti dar labiau patobulinti ūkį, bet ir palengvinti bei efektyvinti ūkininkavimą. Iš pirmojo etapo paramos lėšų įsigijau nedidelį, modernų traktorių šilauogyno priežiūrai, todėl ūkio priežiūra tapo lengvesnė ir paprastesnė. Be to, lėšų užteko ir pirmajai danielių bandai, todėl ir ūkis tapo mišrus“, – džiaugėsi ūkininkas.

Antruoju etapu gautą paramą žemės ūkio produktų gamybos bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimo ir tiekimo į rinką veiklai A. Meseckas panaudojo liofelizavimo įrangai, mikroautobusui su šaldymo įranga ir statybinėms medžiagoms ūkinių pastatų atnaujinimui įsigyti.

Ūkininkas teigė, kad sklandus bendradarbiavimas su NMA atstovais ir sėkmingas pirmosios KPP veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimas buvo puikus startas, kuris paskatino dar aktyviau domėtis ES teikiamomis galimybėmis. A. Meseckas planuoja kreiptis paramos ir ateityje, nes turi planų plėsti danielių bandą ir pasiūlyti daugiau perdirbtos ūkio produkcijos: liofelizuotos bei brandintos mėsos, šilauogių sulčių.

Paraiškos renkamos kovo 1-31 dienomis

Pasekti ūkininko A. Mesecko pavyzdžiu ir pretenduoti į ES paramą kviečiami visi Lietuvos smulkieji ūkininkai, jie galės teikti paraiškas šių metų kovo 1-31 d. Šiuo periodu bus priimamos pienine galvijininkyste bei kita žemės ūkio veikla užsiimančių ūkininkų paraiškos, dėl to dokumente būtina nurodyti, kokiai veiklai prašoma paramos.

NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė Ana Suboč paaiškina, jog teikiant paraišką, svarbu gerai susipažinti su paramos įgyvendinimo taisyklėmis bei reikalavimais, mat skirtingoms pareiškėjų grupėms, pienininkystės sektoriaus arba kita žemės ūkio veikla užsiimančių sektorių atstovams, taikomi nevienodi atrankos paramai gauti kriterijai bei tinkamumo reikalavimai.Visos paraiškos bus vertinamos pagal specialią balų sistemą.

„Žvelgiant į pieninę galvijininkystę, derėtų paminėti, jog melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius ūkyje 2022 m. sausio 1 d. turėtų būti nuo 3 iki 9, o valdos ekonominis dydis, tik pagal šiuos gyvulius, turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos ekonominio dydžio. Kitų žemės ūkio sektorių atstovams, teikiantiems paraišką, patartina atsižvelgti, ar jų įregistruotos valdos dydis 2022 m. sausio 1 d. patenka į 4 000–7 999 eurų ribą. Pastaruoju atveju, už paslaugas žemės ūkiui gautos pajamos turėtų sudaryti, atvirkščiai, mažiau kaip 50 proc. bendro valdos ekonominio dydžio“, – sąlygas patikslina A. Suboč ir papildo, jog minėtus reikalavimus ūkininkai turėtų išlaikyti ne mažesnius, nei numatyta, iki pat verslo plano įgyvendinimo pabaigos, o jį pradėti įgyvendinti būtina per 9 mėnesius nuo teigiamo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Šiemet, pakeitus įgyvendinimo taisykles, pabrėžtinas mišrųjį ūkį kuriantiems ūkininkams svarbus pakeitimas. Nuo šiol mišriu ūkiu laikomas ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.

Atnaujintose įgyvendinimo taisyklėse numatytas naujas įsipareigojimas dėl investicijų registravimo ir naudojimo – nuo šiol visas verslo plane numatytas investicijas būtina ne tik visiškai apmokėti, pristatyti į ūkį, bet ir įregistruoti viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma) bei naudoti verslo plane numatytai veiklai vykdyti. Verslo planas nebus laikomas įgyvendintu, jei numatytos investicijos verslo plano įgyvendinimo metu nebus naudojamos ūkio veikloje.

Dar labai svarbu atkreipti dėmesį, kad atnaujinus įgyvendinimo taisykles buvo papildyti reikalavimai išlaidoms –jos turi būti ne tik būtinos, bet ir naudojamos verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti. Jei kreipiamasi paramos ne pieninei galvijininkystei, investicijos turi būti susijusios su planuojamu įkurti kitu (ne pieninės galvijininkystės) žemės ūkio sektoriumi.

Svarbu pastebėti, kad vertinant paraiškas papildomi balai skiriami jaunesniems nei 40 metų ūkininkams, taip pat pareiškėjams, kurie yra žemės ūkio kooperatyvų nariai, verslo planus įgyvendina vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių ir jei pareiškėjai nėra gavę paramos pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.

NMA atstovė taip pat primena, kad prieš teikiant paraišką, būtina savo vardu būti įregistravus valdą bei ūkininko ūkį ir, bent paskutiniais metais iki dokumentų užpildymo, deklaruoti pasėlius ar užregistruoti ūkinius gyvūnus.

Bendrai – daugiau nei 20mln. Eur

Pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m.priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, pieninę galvijininkystę vystantiems ūkininkams numatyta skirti 5 mln. Eur, o plėtojantiems kitą žemės ūkio veiklą – 15 663 346 Eur. Didžiausia paramos suma, kurią gali gauti į ją pretendavęs ir kriterijus atitikęs ūkininkas siekia net 15 tūkst. Eur.

Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė A.Suboč paaiškina, jog paramos išmoka skiriama į dvi dalis. Pirmosios – 80 proc. lėšų – ūkininkas sulaukia, kai priimamas sprendimas jam skirti paramą, o likusios – 20 proc. – atsižvelgus į verslo plano įgyvendinimą.

„Jei pasitaikytų atvejis, kuomet verslo planas įgyvendinamas netinkamai, antroji paramos dalis ne tik būtų neskiriama, bet tektų sugrąžinti ir jau išmokėtą paramos dalį. Būtent todėl ūkininkams privalu itin aiškiai apgalvoti verslo planą, teisingai numatyti investicijas, valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti visus plane numatytus plėtros tikslus, užtikrinti, kad nuo paraiškos pateikimo dienos valdos ekonominis dydis būtų ne mažesnis kaip 4 000 Eur, o jei kreipiamasi paramos pieninei galvijininkystei, užtikrinti, kad registruotas pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius, būtų ne mažesnis kaip 3“, – rekomenduoja A.Suboč.

Kur teikti paraišką?

Paraiškos NMA turi būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.

Apie tai, kaip pildyti paramos smulkiesiems ūkiams paraišką, ją teikti NMA bei kitą pareiškėjams svarbią informaciją bus galima sužinoti NMA organizuojamoje tiesioginėje transliacijoje, apie kurią artėjant paraiškų rinkimui bus pranešta NMA svetainės skiltyje „Naujienos“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-22

Augalų apaugos produktų naudojimas yra neatsiejama šiuolaikinio žemės ūkio dalis. Tačiau netinkamai juos naudojant gali būti užteršta žemės ūkio produkcija, dirvožemis, vandens telkiniai. Dėl to juos naudoti ūkyje reikia atsakingai.

„Saugant augalus nuo kenkėjų, pirmenybė teikiama ne cheminiams augalų apsaugos metodams, ir tik jiems nepasiteisinus, naudojami cheminiai metodai. Kaip apsaugoti augalus, sukeliant mažiausią riziką vartotojų sveikatai ir aplinkai, reglamentuoja Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principai.

Atsakingai rinktis augalų apsaugos produktus ūkininkus įpareigoja ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimai. IKOK vaidmuo ES strateginiuose dokumentuose tik auga – šių reikalavimų nesiruošiama atsisakyti. Vis dėlto, tai neturėtų tapti papildoma biurokratine našta ūkininkams“, – sako žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

IKOK principai reglamentuojami tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. IKOK bendrųjų principų sąrašą ŽŪM suderino su šalies suinteresuotomis institucijomis bei socialiniais partneriais ir patvirtino dar 2012 metais.

Visi profesionalūs Lietuvos augalų apsaugos produktų naudotojai – ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai – savo veikloje IKOK taiko jau nuo 2014 metų.

Lietuvoje kontrolė per švelni

Iki šiol aštuonių IKOK principų taikymas žemės ūkio veikloje buvo vertinamas tik apklausos būdu – anketas pildė Valstybinė augalininkystė tarnyba, vykdydama planines ir neplanines ūkių patikras.

Tačiau 2019 metais įvykęs Europos Komisijos (EK) auditas nustatė, kad mūsų šalyje nėra užtikrinama IKOK bendrųjų principų taikymo oficialioji kontrolė. O ji apima ne tik kontrolines patikras ūkiuose, bet ir nuobaudų skyrimą už IKOK principų nesilaikymą. Beje, EK pastebėjo, kad Lietuvoje per švelniai taikytos ir tam tikros direktyvinės nuostatos.

Lietuva buvo įpareigota padėtį ištaisyti. Ignoruodama audito išvadas, šalis rizikuotų sulaukti sankcijų.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Čiučkienės teigimu, atsižvelgiant į EK audito reikalavimus, turi būti nustatyti konkretūs IKOK principai. Tačiau dabartiniame Augalų apsaugos plane patvirtinti IKOK principai yra tik bendriniai – nėra nustatyta, kokią veiklą atlikdami ūkininkai atitiktų konkretaus principo taikymą.

„Todėl Žemės ūkio ministerija ėmėsi nustatyti konkrečius kriterijus dėl IKOK reikalavimų laikymosi, kurie būtų aiškiai įvertinami. Suradus neatitikimų dėl IKOK laikymosi, pažeidėjai būtų baudžiami, todėl neapibrėžtumų būti negali“, – sako ŽŪM specialistė.

Tai ir sukėlė ūkininkų nerimą – nors naujų IKOK reikalavimų neatsirado, konkrečiau apibrėžtos jų laikymosi sąlygos buvo priimtos kaip naujovė, už kurios nesilaikymą grėstų bauda.

Nuobaudos daug mažesnės

Atsižvelgiant į EK audito išvadas, Lietuva privalo taikyti nuobaudas už IKOK reikalavimų nesilaikymą.

Oficiali IKOK principų kontrolė jau yra įtvirtinta tiek ES reglamentu, tiek ir Lietuvos Vyriausybės nutarimu, kuriuo Valstybinė augalininkystės tarnyba yra paskirta atsakinga kontrolės institucija už tausų pesticidų naudojimą.

Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) yra straipsnis, numatantis atsakomybę už administracinius nusižengimus, susijusius su augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, apskaitos tvarkymo, tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimais.

Pernai gegužę Seimui priėmus ANK pataisas, nuo šių metų sausio įsigaliojo ANK straipsnis dėl IKOK bendrųjų principų laikymosi pažeidimų. Nuobaudos už IKOK bendrųjų principų laikymosi pažeidimus buvo išskirtos atskiru straipsniu, siekiant juos atskirti nuo augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimų, už kuriuos nuobaudos yra žymiai didesnės.

IKOK reikalavimus pažeidęs fizinis asmuo rizikuoja gauti 30–100 eurų nuobaudą, juridinių asmenų vadovai – 60–150 eurų. O nusižengus pakartotinai, pažeidėjui taikoma maksimali sankcija gali būti dvigubai didesnė.

Jau pateiktas derinti

ŽŪM viešai diskusijai buvo pristačiusi parengtą projektą, kuriame numatytas IKOK įgyvendinimas. Jame nustatyti reikalavimai, kurių taikymas žemės ūkio veikloje leis užtikrinti tinkamą IKOK kontrolę ir bus vienodai aiškūs tiek žemdirbiams, tiek ir kontrolę atliekantiems inspektoriams.

Problemos, kurias žemdirbiai įžvelgė ir išsakė viešo pristatymo metu, buvo labai įvairios – apimančios tiek ES teisės aktų bei audito pastabų interpretavimą, tiek ir tam tikrų principų atitikimą.

Šiuo metu ŽŪM patikslino reikalavimų nuostatas. Visos pastabos ir probleminiai klausimai, susiję su teisės akto projektu, taip pat buvo aptarti darbo grupėje, sudarytoje iš socialinių partnerių, mokslininkų, ūkininkų atstovų bei ministerijos specialistų.

Projekte sušvelnintas reikalavimas dėl atsparių augalų veislių, kokybiškų sėklų ir sodinamosios medžiagos pasirinkimo. Reikalavimas dėl dalyvavimo mokymuose, susijusiuose su tausiu augalų apsaugos produktų naudojimu, pratęstas nuo 3 iki 5 metų. Terminas „sėjomaina“ pakeistas terminu „augalų kaita“, kuris reikš skirtingų kultūrinių augalų auginimą tuose pačiuose laukuose kintančia seka.

Parengtas galutinis projektas jau pateiktas derinti visiems socialiniams partneriams. Iki deklaravimo laikotarpio pradžios ūkininkai galutinius atsakymus tikrai turės.

Ūkininkų pastabas girdime

Išgirdome visas ūkininkų pastabas ir iki pasėlių deklaravimo pradžios turime rasti kompromisus, kurie atitiktų ir mūsų įsipareigojimus ūkininkams, ir mūsų įsipareigojimus ES.

Svarbu paminėti, kad projekte nustatyti IKOK principų taikymo reikalavimai yra lankstūs. Jie suteikia galimybę kiekvienam žemės ūkio subjektui, auginančiam skirtingas augalų rūšis, pasirinkti iš kelių metodų ar būdų, tinkamiausių jo ūkiui, ir taip užtikrinti IKOK principų taikymą.

Nepriklausomai nuo ūkio specifikos, ūkis turi laikytis IKOK reikalavimų. Kai kurie iš jų yra susiję su geros agrarinės būklės reikalavimais, planuojamais taikyti naujuoju finansiniu laikotarpiu. IKOK stuburas – pagrindiniai principai – tikrai nesikeis, nes jie nėra pertekliniai ir iki šiol ūkininkai sėkmingai jų laikėsi.

Jei ūkininkai be emocijų pasižiūrėtų į IKOK reikalavimų taikymą, pamatytų, kad IKOK principų savo veikloje jie laikėsi ir laikosi, esminių pokyčių nėra, tad ir jokios nuobaudos iš esmės negresia.

Turime taikytis prie gamtos

Ilgą istoriją turinčia IKOK siekiama sumažinti ar išvengti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo, prioritetą teikiant kuo saugesnėms aplinkai priemonėms.

Tačiau visiškai cheminės kontrolės išvengti nepavyksta, pavyzdžiui, esant ligų ir kenkėjų protrūkiams, piktžolėtiems pasėliams ir kt. Gerai žinomi aštuoni IKOK principai apima įvairias kenksmingųjų organizmų išplitimo riziką mažinančias ir augalus nuo žaladarių apsaugančias priemones.

Svarbu jas taikyti prevenciškai dar iki kultūrinių augalų sėjos ar sodinimo, sezono metu vykdyti stebėseną, pasitelkti jau esamus rekomendacinius modelius ar tiesiog rekomendacijas ir augalų apsaugos produktus naudoti pagal poreikį.

IKOK visada siejama su saugumu aplinkai, žmonių sveikatai, ir tai niekam nekelia abejonių. Tačiau svarbu ir tai, kad bet kuri taikoma IKOK priemonė būtų veiksminga ir ekonomiškai atsiperkanti. Augintojai turi priimti daugybę sprendimų prieš kiekvieną auginimo sezoną ir jo metu. Ir dažnas ūkininkas jau dabar savo ūkyje taiko atskirus IKOK principus, pasirinkdamas ligoms atsparesnę veislę, laikydamasis augalų kaitos reikalavimų ir kt.

Kalbėdama apie IKOK, norėčiau pabrėžti žinių sklaidos augintojui, konsultantui ir visuomenei svarbą. Pasidalijimas naujomis žiniomis, turima patirtimi neabejotinai prisidėtų keičiant žemės ūkio praktiką, naudingą tiek ūkininkams, tiek aplinkai.

Daugiau diskusijų – geresnis rezultatas

Žemdirbių bendruomenėje IKOK klausimas buvo aptarinėjamas. Trūko šiek tiek informacijos, todėl diskusija su Žemės ūkio ministerija – pačiu laiku.

Tenka girdėti emocingas žemdirbių atstovų replikas, bet neretai pritrūksta argumentų emocijoms pateisinti. Kiekvienas turi savo nuomonę ir atstovavimo pasirinkimą, tad labai svarbu, kad ŽŪM išgirstų ir atsižvelgtų į racionalius pasiūlymus. Po ilgos diskusijos išgryninti IKOK pakeitimai, tačiau vis tiek kyla klausimų, į kuriuos tikimės atsakymų – kaip reikės dirbti, kokia kontrolė, pasekmės ūkininkams.

Svarbu, kad būtų kuo mažiau biurokratijos – to nori visi žemdirbiai. Norėtųsi, kad Lietuva neprisiimtų daugiau įsipareigojimų, negu kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkai. Tikrai bus dar diskusijų su ŽŪM dėl projekto derinimo, matysime, koks bus galutinis rezultatas. Optimistiškai nuteikia teigiamas ŽŪM požiūris į žemdirbių bendruomenės keliamus klausimus.

Biurokratijos turėtų būti kuo mažiau

Norėtųsi, kad biurokratijos būtų kuo mažiau, tačiau visi bendrieji IKOK principai yra iš ES reglamentų, kurių laikytis privaloma. Mes, ūkininkai, jau šiandien atitinkame didžiąją dalį tų reikalavimų, todėl nėra reikalo dar kažką griežtinti ir įvesti nuobaudų. Labiausiai bijome, kad rekomendacinio pobūdžio reikalavimai nepavirstų privalomaisiais – kad nebūtume baudžiami už biurokratinius principus ir persekiojami kontrolierių.

Nenorime naudotis vien tik nepriklausomų konsultantų paslaugomis, nes tai gali nugramzdinti į dar didesnį biurokratizmą.

Ūkininkas turėtų turėti laisvę rinktis iš didesnio paslaugų teikėjų skaičiaus. Pavyzdžiui, smulkieji ūkininkai galėtų būti konsultuojami ir trumposiomis žinutėmis, kad nereikėtų jungtis prie bendros kompiuterinės sistemos, atlikinėti įvairius veiksmus. Kuo viskas paprasčiau, tuo – geriau.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-02-23

Tikimasi, kad per ateinančius trejus metus bendradarbiavimas su įvairiais Airijos ūkininkais ir tiekėjais plėsis, o tai leis pagerinti dirvožemio būklę, naudoti mažiau sintetinių trąšų ir padidinti biologinę įvairovę. Walteris Furlongas, kurio ūkiai pietryčių Airijoje dalyvauja programoje, sakė, kad jo šeima „džiaugiasi galėdama bendradarbiauti su „Guinness“ šioje programoje“.

„Puikus atkuriamojo žemės ūkio aspektas yra požiūrio paprastumas. Tai nėra sudėtingas procesas – jis veikia harmonijoje su gamta, o ūkininkams suteikia komercinės naudos“, – pridūrė jis.

Bandomąjį projektą, kuris yra „Guinness“ tarptautinės patronuojančios bendrovės „Diageo“ iniciatyvos dalis, remia ir Airijos vyriausybė. „Sveikiname, kad vienas garsiausių Airijos prekių ženklų užima tvirtą lyderio poziciją ūkininkavimo ir aplinkosaugos srityje, nes visi dirbame siekdami sumažinti anglies dioksido išmetimą ir įgyvendinti ambicingus, bet būtinus klimato kaitos tikslus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Charlie McConalogue.

„Diageo“ prezidentas Europoje Johnas Kennedy teigė, kad bandomoji programa leis planuoti bendrovė apsirūpinimą žaliavomis visame pasaulyje ateityje. „Atvirai dalinsimės pilotinės programos rezultatais, kad kiti ūkiai galėtų išmokti ir pritaikyti praktiką, kuri leis pasiekti didžiausią galimą poveikį“, – pažymėjo jis.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-02-23