Žemės ūkio naujienos: 2022-02-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2022 m. sausio mėnesį
Informuojame, kad 2022 m. sausio mėnesį vidutinė natūralaus (4,35 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 441,19 Eur už t, t. y. 3,3 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2021 m. gruodžio mėn. – 427,15 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2022 m. sausio mėnesį, palyginti su 2021 m. gruodžio mėn., padidėjo 5,1 proc. ir buvo 338,31 Eur už t.
2022 m. sausio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 40,5 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. sausio mėn. (2021 m. sausio mėn. – 314,0 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. sausio mėnesį už natūralų pieną (4,35 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 480,97 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,1 proc. (2021 m. gruodžio mėn. ji buvo 466,62 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. sausio mėn. padidėjo daugiau kaip 4,9 proc. ir buvo 364,37 Eur/t Eur už t (2021 m. gruodžio 347,43 mėn. – 347,43 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. sausio mėn.).
2022 m. sausio mėn. buvo supirkta 106,5 tūkst. t pieno, 4,3 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. sausio mėn.
Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
Šaltinis: vic.lt, 2022-02-18
Atsisakyti karvių nenorintis ūkininkas tikisi geresnių laikų
Ramoniškių kaime (Vilkaviškio r.) gyvenantis žemdirbys Vincas Paliokas jau pernai svarstė parduoti melžiamų karvių ūkį, tačiau vis negali to padaryti dėl… pripratimo. Šiandien V.Palioko tvartuose dienas leidžia apie pusšimtis galvijų, iš kurių 38 – melžiamos karvės. Vyras teigė jau seniai galvojantis apie jų pardavimą, tačiau šį procesą vis atidėliojantis. Karves žemdirbys laiko nuo pat ūkininkavimo pradžios, tad ir išsiskirti su galvijais jam būtų gana sunku. Nemažai ūkininko kolegų jau seniai yra pardavę savo laikytas piendaves ir dauguma jų tuo tik džiaugiasi.
Vilkaviškio rajono gyventojas pripažįsta, kad karvės didelės naudos jam neneša, neretai jos būna net nuostolingos.
„Jei karvės ėstų vien žolę ir gertų tik vandenį, jos tikrai būtų pelningos. Bet juk gyvuliai serga, o vaistai ir pats gydymo procesas kainuoja nemažus pinigus. O kur dar įvairių pašarų gamyba… Be to, tenka samdyti ir du darbuotojus. Vienas tikrai visko nespėčiau“, – prisipažino pašnekovas.
Vasarą V.Palioko karvės įprastai duoda po 600–700 litrų pieno per dieną. Šiuo metu nemažai karvių yra užtrūkusios, tad ir ūkyje primelžiamo pieno kiekiai sumažėję.
Pagal sutartį su vietiniu žemės ūkio kooperatyvu „Senoji kryžkelė“ suvalkietis ūkininkas gauna maždaug 30 centų už litrą pieno. Tiesa, ši kaina galioja tik tiems, kurie kasdien pristato bent pustonį pieno. O tokį kiekį vyriškio laikomos piendavės duoda tikrai ne visada.
„Pernai tuo pačiu metu už litrą pieno gaudavau po 21 centą. Atrodo, jog kaina per metus išties nemažai pakilo, tačiau per tą laiką elektra pabrango bent dvigubai, kilo ir vandens, degalų kainos. Jau nekalbu apie chemikalus, trąšas ir kitas augalams skirtas priemones. Pavyzdžiui, tona salietros dar neseniai kainavo 230 eurų, o šiandien už ją jau reikia mokėti 770 eurų! Laimei, kad dar rudenį jos pakankamai nusipirkau po 406 eurus už toną“, – kalbėjo V.Paliokas.
Jis džiaugėsi ir tuo, kad bent jau grūdų supirkimo kainos pastarąjį sezoną džiugino. Vyras vylėsi, kad ir ateinančiais metais situacija bent jau parduodant užaugintą produkciją nebus prastesnė nei buvo praėjusiais metais. Geresnių laikų jis tikisi ir pieno sektoriuje.
Buvo subūrę bendrovę
V.Paliokas didžiąją dalį gyvenimo praleido žemės ūkyje. Anksčiau jis ne vienus metus dirbo vietiniame Ramoniškių kaimo kolūkyje, o jam iširus su keliais bendraminčiais susibūrė į žemės ūkio bendrovę „Sodžius“. Ją tuomet įsteigė kitas Vilkaviškio krašto žemdirbys Gražvydas Kemeža.
Iš pradžių „Sodžius“ vienijo 9 ūkininkus. Visi kartu jie dirbo žemę, augino gyvulius, o gautą pelną dalijosi į lygias dalis. Maždaug po penkmečio iš bendrovės pasitraukė pirmasis ūkininkas. Vėliau jo pėdomis pasekė ir kai kurie kiti kolegos. V.Paliokas kartu su dar trimis žemdirbiais bendrovėje išbuvo iki pat jos egzistavimo pabaigos – 2002 metų. Tuomet vyras įregistravo asmeninį ūkį.
„Išsiskyrėme gražiai, be jokių pykčių. Tiesiog tam atėjo laikas. Ši bendrovė padėjo ant kojų atsistoti ne vienam žemdirbiui, tad natūralu, kad įgavę patirties ir sukaupę šiokį tokį asmeninį kapitalą nusprendėme pradėti ūkininkauti savarankiškai. Išsidalijome techniką, žemę, gyvulius“, – prisiminė V.Paliokas.
Jis pasakojo, kad „Sodžiuje“ daugiausiai buvo dirbama 300 ha žemės. Augintos ne tik įvairios javų kultūros, bet ir cukriniai runkeliai, laikytos karvės. Pasak ūkininko, kiekvienas narys į naujai kuriamą bendrovę atvedė po 5–7 karves. Vėliau šių galvijų banda sparčiai didėjo.
„Pamenu, kaip nupirkome senas dirbtuves bei dar sugriauti nespėtas fermas. Jas suremontavome ir ten ėmėme laikyti gyvulius. Priešingai nei dabar, tais laikais karvės dar davė nemažą pelną“, – pasakojo pašnekovas.
Dar gali pasikeisti
Šiuo metu V.Paliokas valdo apie 145 ha. Kiek daugiau nei 100 ha skirta javams ir rapsams, o likusios žemės paliktos pievoms bei pūdymui. Kadaise ūkininkas kasmet sodindavo po 2–2,5 ha bulvių, tačiau prieš porą metų jų atsisakė.
„Tai padaryti privertė kelios priežastys. Visų pirma, kaime labai sunku rasti pasisamdyti žmonių. Net sezoniniams darbams. Jau nekalbu apie nuolatinius darbuotojus. Be to, buvo sunku suspėti ir pas karves, ir į javų, bulvių laukus. Nusprendžiau „nesiplėšyti“. Kažkada auginau ir kiaules. Net paršavedžių turėjau, bet didinant karvių bandą jų taip pat teko atsisakyti. Dabar turiu tik porą kiaulių savo reikmėms“, – pasakojo pašnekovas.
Šiuo metu V.Paliokas ilsisi po intensyvaus praėjusių metų sezono, kuris ūkininkui buvo gana sėkmingas. Pernai jis spėjo laiku ir nuimti derlių, ir pasėti naują. Vyras teigė girdėjęs, kad daliai ūkininkų rudenį žieminiai rapsai visai nesudygo arba sudygo labai prastai, tačiau jo valdomuose plotuose šios problemos nekilo. Kol kas Vilkaviškio rajono gyventojo žieminiai pasėliai atrodo neblogai, tačiau pats V.Paliokas norėjo išlikti atsargus ir svarstė, kad per likusią žiemą viskas dar gali pasikeisti. Beveik visus savo plotus ūkininkas yra užsėjęs būtent žiemkenčiais.
„Dabartinė žiema pasėliams kol kas tikrai neturėtų pakenkti. Aišku, daryti kokias nors išvadas dar anksti. Viskas paaiškės tik pavasarį. Ir tai nebūtinai ankstyvą. Berods užpernai dar gegužę iškrito sniego, kuris aplaužė ir mano, ir kai kurių kitų pažįstamų ūkininkų rapsus. Anksčiau stengdavausi žieminėmis kultūromis užsėti tik pusę plotų, tačiau dabar vasarojui skirtų žemių beveik nepalieku. Jo derlius įprastai būna daug mažesnis nei žieminių javų. Pasėlių nedraudžiu. Kol kas, jei ir nukenčiu dėl gamtos stichijų, nuostoliai nebūna tokie dideli, kad reikėtų drausti plotus. Aišku, niekada neįmanoma žinoti, kaip viskas gali pasisukti“, – kalbėjo V.Paliokas.
Ūkininkas net ir žiemą nesėdi sudėjęs rankų. Nors vieni darbai jau būna baigti, o kiti dar neprasidėję, vyras stengiasi remontuoti techniką, kad ši vos atšilus orams būtų paruošta išvažiuoti į laukus.
„Šiuo metu ūkis visiškai sukurtas. Trūksta nebent šieno ritinių sukimo įrangos. Bet ji – gana brangi. Vargu ar kada nors atsipirktų. Daug labiau apsimoka ją nuomotis. O šiaip belieka tik dirbti ir mėgautis gyvenimu. Svarbu, kad nepritrūktų noro ir sveikatos“, – šypsojosi žemdirbys.
Viskas turi savo kainą: Žaliasis kursas mažintų ES konkurencingumą žemės ūkyje
ES įgyvendinama Žaliojo kurso strategija turės teigiamą įtaką aplinkai, tačiau neigiamą žemės ūkio produkcijos apimtims. Prognozuojama, kad ateityje sumažės ES žemės ūkio produkcijos eksportas, o importas į bendriją gali padidėti dvigubai. Vis dėlto Lietuvos mastu nuostolis gali būti mažesnis, be to, daug priklausys nuo naujų inovacijų žemės ūkyje diegimo. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad „nieko nedarymo“ kaina būtų daug didesnė.
Penktadienį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Europos žaliojo kurso galimas poveikis Lietuvos žemės ūkiui pagal Nyderlandų Vageningeno universiteto mokslininkų atliktos studijos išvadas. Šis universitetas, komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, yra vienas lyderiaujančių žemės ūkio srityje. ES yra numačiusi iki 2030 m. pasiekti tvaresnių žemės ūkio praktikų. Be kitų įsipareigojimų, norima iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, naudojamų trąšų kiekį – bent 20 proc., 10 proc. sumažinti žemės ūkio naudojimo plotus, skiriant juos biologinės įvairovės reikėms, ir 25 proc. padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus.
Tiesa, Lietuvos įsipareigojimai yra mažesni. Ekologinis ūkininkavimas sudarytų apie 15 proc. (vietoje 25 proc.) plotų, kraštovaizdžio elementams skirtų plotų dalis sieks ne 10 proc. kaip numatyta ES lygiu, o tik 4 proc. Minimalus trąšų mažinimo tikslas numatytas ties 15 proc. žyma. Vageningeno universiteto mokslininkų tyrimo išvadas pristačiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, prof. Astrida Miceikienė komentavo, kad augalininkystės ūkio studijoje buvo vertinami keturi scenarijai, apimantys vieną ar kelis išvardintus komponentus. Lietuvos žemės ūkio situacija tiesiogiai tirta nebuvo, tačiau į tyrimą pateko kaimyninė Lenkija.
Augalininkystės ūkiuose Žaliojo kurso atnešti pokyčiai lems gamybos nuostolius. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje būtų užauginama iki 25 proc. mažiau obuolių. Vidutinis derliaus pokytis būtų 10 proc., tačiau kai kuriais atvejais dėl sumažėjusio trąšų naudojimo gali pagerėti kokybė. Kai pesticidų, maistinių medžiagų ir žemės ploto skyrimo didelės įvairovės kraštovaizdžiui priemonės derinamos, vienmečių kultūrų derliaus rezultatų sumažėjimas svyruoja nuo 14 iki 23 proc., o daugiamečių kultūrų nuo 25 iki 30 proc.
Kainų pokyčiai svyruoja nuo 25 proc. sumažėjimo obuolių atveju ir 2 proc. padidėjimo alyvuogių. ES lygiu taikomos Žaliojo kurso priemonės galėtų lemti, kad bendras augalininkystės eksportas sumažėtų, o importas galėtų padidėti netgi dvigubai. Labiausiai nukentėtų obuolių auginimo sektorius, kurio apimtys gali sumenkti apie 30 proc., tačiau yra ir tokių kultūrų, kurios pokyčių nepajustų, pavyzdžiui, cukriniai runkeliai.
Pagal visus vertintus scenarijus poveikis produkcijos vertei būtų neigiamas ir svyruotų nuo 3,4 mlrd. eurų iki 12 mlrd. eurų. „Mokslininkai sako, kad pajamingumo sumažėjimas neigiamai paveiks gamybą ir mažins pasiūlą vidaus rinkoje, o tai paskatins žaliavų kainų augimą. Bendras ateities modelis – importas į ES gerokai padidėja, o eksportas sumažėja. Sumažėję žemės ūkio plotai persikels už ES ribų“, – apibendrino A.Miceikienė.
Tikėtina, kad dėl to sumažės ūkininkų pajamos, be to, tokia situacija sukurtų nepalankią konkurencinę padėtį lyginant su ne ES šalimis. Mokslininkai rekomenduoja diegti naujas technologijas, naudinga pašalinti teisines kliūtis naujiems augalų veisimo metodams. „Dėl ekologinės gamybos ir jos veiklos mokslininkai neturi vieningos nuomonės ir įvairius aspektus, susijusius su kainos priedais, papildomu subsidijavimu reikėtų toliau tirti“, – komentavo A.Miceikienė.
Gyvulininkystės ūkiuose mažės galvijų, bet daugės paukščių
ES mastu planuojama mažinti ir gyvulininkystės apimtis. Numatyta, kad vidutinės trukmės perspektyvoje pieninių galvijų sumažės 9 proc., mėsinių – 8,5 proc. Kiaulienos produkcija turėtų mažėti 3 proc., tačiau didėti naminių paukščių – vištų dedeklių padaugėtų 9 proc., broilerių – 6 proc.
Prognozuojama, kad tokie galvijų populiacijos pokyčiai ES mastu padės geriau suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. „Įvairių valstybių mastu gali nutikti įvairių pokyčių. Lietuvoje gyvulių tankis vienam hektarui yra pakankamai nedidelis, ŠESD išmetimas mažesnis iš gyvulių, todėl tie neigiami pokyčiai neturėtų būti tokie dideli“, – sakė A.Miceikienė. Mokslininkai teigia, kad pasiekus ES žaliojo kurso tikslus gyvulininkystės apimtys bendrijoje mažėtų apie 10 proc. Apskaičiuotas poveikis pajamoms gali būti teigiamas, tačiau mokslininkai tokią prognozę vertina atsargiai.
Rekomenduojama pritaikyti skirtingus metodus konkretiems regionams. Jei tokia praktika nebūtų įgyvendinta, galima tikėtis ryškių regioninių gamybos skirtumų ir su tuo susijusio poveikio ūkininkų pajamoms. Tikėtina, kad ES ūkininkų padėtis, palyginti su ES šalims nepriklausančių ūkininkais, pablogės. „ES šalys yra nehomogeniškos, jos yra skirtingos, todėl visiškai 100 proc. apibendrinamų išvadų daryti pagal šį ar kitus tyrimus negalima. Labai didelę reikšmę turės žemės ūkio produktų vartojimo pokyčiai, kurie dabar vyksta visame pasaulyje. Manyčiau, kad poveikis bus skirtingas intensyviuose ir ekstensyviuose ūkiuose“, – kalbėjo A.Miceikienė.
Ji pridūrė, kad labai svarbi dedamoji bus inovacijų diegimas žemės ūkyje. Sėkmingai įgyvendinus naujų technikų ir technologijų diegimą, prognozuojamus nuostolius būtų galima sumažinti arba eliminuoti.
Aplinkos ministerija: vien sausros ES žemės ūkiui kainuoja 9 mlrd. eurų
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas posėdyje kalbėjo, kad Vageningeno ataskaita yra korektiška. Ministerijos atstovai vertino dar keturias šios srities ataskaitas, jų išvados daugmaž sutampa. „Mums svarbu, kad poveikio intensyvumas skiris. Tose šalyse, kuriose yra išvystytas žemės ūkis, jis bus stipresnis, aiškesnis. Čia yra mums gera žinia, nes mes nuo pat pradžių sakėme, kad mes gyvulininkystės sektoriaus plėtros nemažinsime, numatome jį didinti“, – kalbėjo ministras.
Jis paminėjo, kad per ekoschemas augalininkyste užsiimantiems ūkininkams bus numatytos kompensacinės priemonės. K.Navickas teigė, kad kol kas nėra aiškaus atsakymo, ar Lietuvai šiuo metu reikėtų atlikti savo studiją, orientuojantis konkrečiai į šalies žemės ūkį. Į tokį sprendimą reagavo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanaviečienė. „Manau, kad tokiu atveju mes pereiname į pranašysčių žanrą.
Skaičiavimai yra visada svarbūs. Lietuvoje mes turėtume spręsti ne Prancūzijos problemas, o Lietuvos problemas“, – sakė ji. Aplinkos viceministras Danas Augutis argumentavo, kad pristatytos ataskaitos rėmai yra per siauri, reikėtų atsižvelgti į kitus aspektus. „Vageningeno ataskaita akcentuoja ekonominius praradimus ir tuo pat metu neatsižvelgiama į tai, kokie, pasiekus tam tikrus tikslus, bus teigiami efektai. Skaičiuojant ekonominius praradimus ne visada įtraukiami sutaupymai dėl tų pačių augalų apsaugos produktų arba trąšų vartojimo“, – kalbėjo jis.
Viceministras pabrėžė, kad „nieko nedarymo“ kaina būtų gerokai didesnė ir taip pat tiesiogiai atsilieptų žemės ūkiui. Jau dabar 50 proc. augalininkystės ūkių susiduria su apdulkintojų trūkumu, ekonominė žala dėl sausrų kasmet ES žemės ūkiui atneša apie 9 mlrd. eurų nuostolių. Jis pridūrė, kad pokyčiai bus kompensuojami. Ekoschemoms, investicijoms ir kitoms priemonėms numatyta 1,3 mlrd. eurų, egzistuoja ir kitų paramos priemonių.
Iš viso 2023 – 2027 metais Lietuvos žemės ūkiui numatyta beveik 4 milijardai eurų Europos Sąjungos paramos. Iš jų – daugiau nei 3 milijardai eurų tiesioginės išmokos (I ramstis), o dar beveik milijardas eurų – investicijos į kaimo plėtrą (II ramstis). Lietuva iš valstybės biudžeto lėšų investicijoms į kaimo plėtrą, techninei paramai, sektorinėms priemonėms ir kt. dar pridės apie 270 mln. Eurų. Taip iš viso per penkerius metus šalies žemės ūkį pasieks 4,27 mlrd. eurų.
Šaltinis: 15min.lt, Gytis Kapsevičius, 2022-02-18
„Stratégie Grains“ padidino 2022–2023 m. Europos kviečių derliaus prognozę
Analitikų „Strategie Grains“ sausio mėn. duomenimis, 2022–2023 m. kviečių derlius ES šalyse turėtų sudaryti 127,7 mln. t, tai būtų 1,0 mln. t daugiau nei buvo prognozuota anksčiau, bet 2,1 mln. t mažiau, palyginti su 2021–2022 m. Vakarų ir Vidurio Europoje oro sąlygos nuo 2021 m. rudens yra palankios žieminių kviečių pasėliams vystytis, nepaisant kritulių trūkumo kai kuriose Ispanijos dalyse. Mažiau palankios oro sąlygos buvo pietryčių Europoje (ypač Rumunijoje).
„Stratégie Grains“ analitikai 2021–2022 m. sumažino minkštųjų kviečių eksporto iš ES prognozę dėl didelės Argentinos ir Juodosios jūros regiono šalių (ypač Alžyro) konkurencijos iki 31,2 mln. t (2021 m. gruodį buvo prognozuota 31,5 mln. t).
