Žemės ūkio naujienos: 2022-05-25

Šiam paraiškų rinkimo etapui (birželio 1 – 30 d.) skirta 177 625 Eur paramos lėšų. Pareiškėjams – nacionaliniu lygiu veikiantiems ir LKT narių sąraše esantiems LKT nariams (pvz.: nacionalinė šakinė ar konkrečios veiklos dalyvius vienijanti organizacija, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu) – svarbu žinoti, jog didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą vienam pareiškėjui negali viršyti 50 000 Eur, nesvarbu, kiek ir kokių rūšių komunikacijos priemonių planuojama įgyvendinti, arba 25 000 Eur, taip pat neskaičiuojant, kiek ir kokių rūšių komunikacijos priemonių planuojama įgyvendinti, tačiau jei pareiškėjui jau buvo skirta parama trims arba daugiau projektų pagal šią priemonę.

Tiksli projektui skirta paramos suma skaičiuojama atsižvelgiant į tinkamas finansuoti komunikacijos projekto išlaidas – numatomo renginio, jo dalyvių skaičiaus ir kt., kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Vienam projektui vykdyti gali būti finansuojama iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų.

Renginiai, kurių išlaidos gali būti kompensuojamos

Pagal KPP veiklos sritį finansuojamos šios LKT renginių (komunikacijos priemonių) metu patirtos išlaidos:

teminių renginių, kurie skirti suinteresuotųjų subjektų įsitraukimui į kaimo plėtros procesus didinti, KPP įgyvendinimo kokybei pagerinti, plačiajai visuomenei ir galimiems paramos gavėjams informuoti apie kaimo plėtros politiką bei KPP, inovacijoms žemės ūkio, miškų ūkio, maisto gamybos srityse bei kaimo vietovėse skatinti;
vienos dienos renginių „Atviras ūkis“ – gali būti organizuojamas visas ciklas, kurį sudarytų ne daugiau kaip 5 renginiai, kai aplankomi kaimo vietovėse žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdantys subjektai, parodant visuomenei bei galimiems pareiškėjams kaimo vietovėse vykdomų žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklų rezultatus ir jų teikiamą naudą, taip pat dalijantis geromis idėjomis skatinti galimus pareiškėjus teikti paramos paraiškas ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš KPP lėšų;
renginių „Gerieji KPP pavyzdžiai“ – dalijamasi KPP gerąja patirtimi, projektais, inovacijų pavyzdžiais, organizuojami su tuo susiję renginiai ir pristatymai, skirti teigiamai visuomenės nuomonei apie EŽŪFKP formuoti bei informacijai apie geruosius KPP pavyzdžius skleisti;
KPP viešinimo akcijų, t. y. parodų, mugių, kurios susijusios su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ir pan., renginių „Miesto ūkis“, kuriuose dalijamasi žiniomis apie KPP įgyvendinimą. Dalijimasis žiniomis padėtų paaiškinti žemės ūkio svarbą miesto gyventojams, o susidomėjusiems asmenims būtų teikiama informacija apie EŽŪFKP paramą ir KPP. Taip pat parama bus galima pasinaudoti organizuojant renginius, skirtus vaikams bei jaunimui, kurie paskatintų domėtis EŽŪFKP parama, įsitraukti į KPP įgyvendinimą.

Akcentuotina, jog svarbu ne tik parengti įdomius ir KPP žinomumą didinančius projektus, bet ir kad jų tikslai ir uždaviniai būtų aiškiai suplanuoti ir pamatuojami. Pareiškėjai skatinami kartu su galutiniu mokėjimo prašymu teikiamoje komunikacijos projekto galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje pasidalinti renginių dalyvių mintimis apie KPP dalyvių potencialą, naujas idėjas, įžvalgas, kaip turėtų ar galėtų keistis KPP, kad daugėtų KPP dalyvių, o įgyvendinami projektai stiprintų kaimo ateitį.

Rengiant teminius renginius, kuriais reikia užtikrinti aktyvų socialinių partnerių, kaimo plėtros dalyvių įtraukimą, socialinį dialogą, NMA rekomenduoja kartu su komunikacijos projekto galutine įgyvendinimo ataskaita pateikti renginio dalyvių užpildytas anketas, kuriose atsispindėtų grįžtamasis ryšys apie įvykusį renginį. Svarbios šių ir kitų LKT renginių dalyvių nuomonės apie tai, kaip buvo padidintas supratimas apie Europos Sąjungos paramą kaimo plėtrai Lietuvoje, būtų šaunu rasti apibendrintas renginių metu vykusias diskusijas bei jų rezultatus siekiant išspręsti KPP įgyvendinimo problemas.

Atkreipiame dėmesį, jog gegužės mėnesį atšaukus ekstremalią situaciją Lietuvoje dėl COVID19 viruso plitimo grėsmės, priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išimtys dėl galimybės rengti nuotolinius renginius, esant karantinui ar ekstremaliai situacijai dėl COVID19 viruso plitimo grėsmės, nebegalioja.

Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu

Paraiška ir kiti prašomi dokumentai NMA gali būti teikiami tik elektroniniu būdu: el. paštu dokumentai@nma.lt pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikiant paramos paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), pateikiant skenuotus paraišką ir prašomus dokumentus. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (renginių komunikacijos priemonės) bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kurių atitikimą bus skiriamas atitinkamas balų skaičius:

1. Projektas bus įgyvendinamas:

daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;
nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
iki 2 Lietuvos regionų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų.

2. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines tam tikros srities problemas, prisidedant prie efektyvesnio KPP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl KPP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 20 balų.

3. Projektas prisideda prie didesnio plačiosios visuomenės supratimo apie KPP, jos žinomumo. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose dalyvauja:

daugiau nei 150 asmenų – 40 balų;
nuo 101 iki 150 asmenų įskaitytinai – 30 balų;
nuo 51 iki 100 asmenų įskaitytinai – 20 balų;
nuo 31 iki 50 asmenų įskaitytinai – 10 balų.

4. Komunikacijos projektas skirtas gerosios patirties, įgyvendinant KPP, sklaidai – suteikiama 20 balų.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta. Didžiausias galimas balų skaičius – 100.

Šaltinis: nma.lt, 2022-05-24

„Pirmiausia ieškome diplomatinio palaikymo, dėsime pastangas, kad formuotųsi tam tikra grupė valstybių, kuri galėtų Odesą atblokuoti pagal ukrainiečių matymą“, – BNS antradienį sakė Jungtinėje Karalystėje viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis Odesos uosto blokados klausimą aptarė su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss. Ji iš esmės palaiko tokią Lietuvos iniciatyvą.

„Turime spręsti šią pasaulinę apsirūpinimo maistu problemą ir Jungtinė Karalystė ieško skubaus sprendimo, kaip išgabenti grūdus iš Ukrainos“, – kalbėjo britų ministrė.

G. Landsbergio teigimu, Britanija turi karinės infrastruktūros, kurią galėtų siųsti į Juodąją jūrą lydėti laivų su grūdais, tačiau šalių atstovai kol kas sutarė apie konkrečius pajėgumus nekalbėti.

Lietuvos ministro teigimu, jo buriama šalių koalicija nebūtų koordinuojama NATO lygiu, bet „tai nereiškia, kad negalėtų atskiros NATO valstybės dalyvauti šitoje operacijoje“.

„Svarbu, kad apie idėją tiksliai žinotų ne tik NATO, Europos Sąjungos valstybės, bet ir tos valstybės, kurioms grūdų šiandien reikia. Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo“, – aiškino G. Landsbergis.

Turkijos vaidmuo

Šalies diplomatijos vadovas atmeta nuogąstavimus, jog NATO šalių dalyvavimas koalicijoje galėtų būti traktuojamas kaip Aljanso įsitraukimas į karą. „Tai nebūtų eskalacija, įsitraukimas į karą. Šiuo atveju tai – užtikrinimas maisto tiekimo, ta koalicija būtų ne už karo baigtį atsakinga, bet už tai, kad Ukraina turėtų galimybę pamaitinti pasaulį“, – sakė politikas.

Vis dėlto šalims, nusprendusioms į Juodąją jūrą pasiųsti grūdus galinčių lydėti pajėgumų, greičiausiai kiltų logistinių iššūkių. Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu. „Susitarimas be Turkijos neįvyktų, Turkija turi būti šios koalicijos dalyve, – teigė ministras. – Reikia nepamiršti, kad Turkija pati ji yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.“

Anot G. Landsbergio, šį klausimą prieš kelias savaites jis telefonu aptarė su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu: „Jis pripažino, kad tai yra labai svarbus klausimas ir reikia ieškoti būdų jį konkretizuoti.“

Uosto prieigų išminavimas

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog „būtų idealu, tik mažai realistiška“, jei grūdų išplukdymo klausimą imtųsi spręsti ir Jungtinės Tautos. Anot jo, tam reikia Saugumo Tarybos leidimo, o jame veto teisę turi Rusija. Pasak jo, su šalimis kalbama ir apie Odesos uostų prieigų išminavimą, todėl „reikalinga koalicija su stipriomis jūrinėmis valstybėmis“.

„Plačiau šio klausimo sutarėme nekomentuoti, kol nėra aiškių sprendimų“, – kalbėjo G. Landsbergis. Odesos uosto blokada pastaruoju metu tapo ypač opiu klausimu, nes dėl to gali sutrikti maisto tiekimas įvairioms pasaulio šalims. Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas praėjusią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis. Jis paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.

Šaltinis: lrt.lt, Augustas Stankevičius, Saulius Jakučionis, BNS, 2022-05-24

Įteisinimo atvejai skiriasi

Kaip teigia Aplinkos ministerijos atstovai, pirmieji veiksmai, kuriuos asmenys turėtų atlikti norėdami įteisinti ar likviduoti nenaudojamą gręžinį, skiriasi.

Gręžinių įteisinimo procedūros priklauso nuo to, ar gręžinys apskritai neregistruotas Žemės gelmių registre, ar jis registruotas, bet nėra žinomas tikrasis jo savininkas.

„Jei asmuo nori įteisinti naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi teikti paraišką savivaldybei ir per 30 kalendorinių dienų sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.

Gavęs savivaldybės pritarimą, žmogus turi kreiptis į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, kurie turi leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Tada leidimo turėtojas, atlieka veiksmus, reikalingus gręžinio įteisinimui.

Svarbu pažymėti, kad gręžinys turi būti įteisintas per 12 mėnesių nuo paraiškos savivaldybės administracijai pateikimo dienos“, – informuoja Aplinkos ministerija (AM).

Kitas atvejis – asmuo, norintis įteisinti gręžinį, jei jis registruotas, bet nėra savininko, apie tai turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą (AAD).

Per 12 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo dienos pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą. Taip pat per 30 kalendorinių dienų nuo AAD informavimo dienos sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką“.

Pagal Žemės gelmių įstatymą apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Įteisinti turi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys

Yra ir bešeimininkių gręžinių, kuriuos naudoja ne fiziniai, bet juridiniai asmenys. AM atkreipia dėmesį, kad pastarieji taip pat turi gręžinius įteisinti. Tokiu atveju savivaldybės administracija dėl gręžinio, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir kurį valdo ir (arba) naudoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas, teikia pareiškimą dėl bešeimininkio gręžinio perdavimo nuosavybėn ir apie tai raštu informuoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją.

Pastarasis apie šį sprendimą turi raštu informuoti AAD ir per 18 mėnesių pateikti Lietuvos geologijos tarnybai dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą. Taip pat per 30 kalendorinių dienų nuo AAD informavimo dienos sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.

Kalbant apie gręžinio likvidavimą, AM informuoja, kad, jei asmuo nori savanoriškai likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti AAD ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti.

Savanoriško gręžinio likvidavimo atveju vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos mokėti nereikia.

Ministerija teigia, kad nepavyks išvengti mokesčių ir tiems, kurie galvoja, jog neįteisinus gręžinių, vandeniu ir toliau galės naudotis nemokamai – inspektoriai grasina ne tik šimtinėmis, bet kai kuriais atvejais ir tūkstantinėmis baudomis.

Kiek kainuoja gręžinio įteisinimas?

Kaip jau minėta aukščiau, asmuo, pradėjęs gręžinio įteisinimo procesą, turi sumokėti vienkartinę įmoką:

– įmokos dydis tuo atveju, kai iš gręžinio išgaunami požeminio vandens ištekliai naudojami individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų;

– tais atvejais, kai išgaunama 10 m3 ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio, t.y. „ jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka;

– jeigu planuojama išgauti 10 ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka;

– jeigu planuojama išgauti 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.“

Nei AM, nei Lietuvos geologijos tarnyba šiuo metu neturi informacijos, kiek papildomai gali kainuoti gręžinio įteisinimui reikalingų dokumentų parengimas.

Mokesčiai po įteisinimo

Įteisinote gręžinį ir tikitės, jog tai viskas? Ne visai taip. AM specialistai paaiškina, kokiais atvejais, įteisinus gręžinius, reikės kas mėnesį mokėti mokesčius už sunaudotą vandenį.

„Pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas. O jis reikalingas, kai per parą išgaunama 10 m3 ir daugiau arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje.

Jei leidimo naudoti požeminio vandens išteklių asmeniui nereikia, t.y. žmonės požeminį vandenį naudoja asmeninėms reikmėms, sumokėjus vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką papildomai jokių mokesčių už išgautus požeminio vandens išteklius mokėti nereikės“, – teigia AM.

Vis tik kyla klausimas, kaip bus apskaičiuota, kiek sunaudojama vandens, jei įteisinus gręžinį, privatiems asmenims nereikės įsirengti jokių skaitiklių. AM pažymi, kad „atlikdami panašaus pobūdžio patikrinimus AAD inspektoriai vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir per ilgą patikrinimų praktiką susiformavusiais metodais, kurie apima įvairius būdus nustatyti galimą pažeidimą, todėl galima užtikrinti, kad informacija apie išgaunamą požeminio vandens išteklių kiekį net ir nesant įrengtam apskaitos skaitliukui būtų žinoma“.

Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Gręžinius įteisinti arba nenaudojamus likviduoti būtina iki 2025 m. balandžio 30 dienos.

Baudos

Ministerija teigia, kad nepavyks išvengti mokesčių ir tiems, kurie galvoja, jog neįteisinus gręžinių, vandeniu ir toliau galės naudotis nemokamai – inspektoriai grasina ne tik šimtinėmis, bet kai kuriais atvejais ir tūkstantinėmis baudomis.

Anot AM, nepasinaudojus suteikiama galimybe netaikant ekonominių ir administracinių sankcijų įteisinti ar likviduoti nenaudojamų gręžinių, neregistruoto gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų.

Papildomai vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu toks gręžinys, kurio naudoti negalima, turėtų būti likviduotas.

Tuo atveju, jei asmenims reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu Žemės gelmių registre neregistruotų ar registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką, gręžinių savininkams, skiria baudą (asmenims nuo 200 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1 500 eurų) ir už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius. Taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį.

Lietuvos geologijos tarnybos preliminariais duomenimis, šiuo metu Žemės gelmių registre yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių. Dėl įvairių priežasčių, neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau.

Šaltinis: valstietis.lt, Rasa JAKUBAUSKIENĖ, 2022-05-24

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, kurie išgyvena tik siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Tai laikini žmonių ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Pasaulyje skaičiuojama apie 850 erkių rūšių, iš jų mažiausiai 8 rūšys gali būti įvairių ligų sukėlėjų pernešėjos.

Aktyvios erkės aukų paprastai tyko ant žolės stiebelių, apie 10–20 cm virš žemės paviršiaus. Jos dažniau aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje.

Erkės lengvai patenka ant gyvūno kailio ir suradusios minkštą bei daug kraujagyslių turinčią vietą įsisiurbia.

Erkių platinamos ligos

Erkių platinamomis ligomis gali sirgti gyvūnai augintiniai, tai šunys ir katės, bei ūkiniai gyvūnai – galvijai, arkliai, kiaulės avys ir ožkos.

Iš erkių platinamų ligų Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Jiems nustatomos ir kitos erkių sukeliamos ligos, kaip anaplazmozė, erlichiozė, Laimo liga. Dažniau serga šunys, lakstantys krūmuose, pievose ir vietose kur aukšta žolė.

Babeziozė – tai į maliariją panaši liga, kurią sukelia babezijos – kraujyje parazituojantys pirmuonys. Šunų babeziozę sukelia /Babesia canis/. Įsisiurbus erkei, sukėlėjas patenka į gyvūno organizmą, įsiskverbia į eritrocitus ir juos suardo. Šunims susirgus babezioze pasireiškia šie pagrindiniai simptomai: karščiavimas, apatija, bendras silpnumas, apetito bei svorio netekimas, galimas viduriavimas. Negydant simptomai stiprėja, gyvūnai gali nugaišti. Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Augintiniui persirgus šia liga, imunitetas nesusidaro.

Kitos ligos, kuriomis erkės užkrečia šunis, – erlichiozė bei anaplazmozė. Šių ligų požymiai: sergantis gyvūnas karščiuoja, neėda, yra apatiškas, gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti. Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, yra Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas, tuomet gyvūnas ima šlubuoti, padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti ir po keleto mėnesių nuo užsikrėtimo.

Erkių platinamomis ligomis gali sirgti ne tik šunys, bet ir katės.

Babeziozę katėms sukelia /Babesia felis/. Šia liga sergančioms katės netenka apetito, liesėja, joms išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Laimo liga katės serga nesunkiai.

Susirgusios Laimo liga, katės dažniausiai šiek tiek šlubuoja, o gydant gana greitai pasveiksta. Erlichiozė ir anaplazmozė Europoje katėms labai retai nustatomos.

Babezioze gali sirgti ir ūkiniai gyvūnai: galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos. Pastebėjus pasikeitusį gyvūno elgesį ar prastą savijautą, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ligų prevencijai iš anksto reikia pasirūpinti priemonėmis, galinčiomis padėti apsaugoti augintinį nuo šių parazitų. Gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų laikytojams patariama vengti vietų, kurios ypač mėgstamos kraujasiurbių – lapuočių miškų, nešienaujamų pievų. Geriau rinktis sausas, prižiūrimas vietas.

Gyvūnus patariama reguliariai ir kruopščiai apžiūrėti, patikrinti, ar nėra įsisiurbusių erkių ausyse, aplink akis, ant snukučio, nosyje, po uodega, ant kojų ir letenėlių bei kitose kūno vietose. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo skubiau atsargiai ištraukti pincetu.

Įkandimo vietą – dezinfekuoti. Jei erkės ištraukti nepavyksta ar erkės kūnas atitrūksta nuo galvos, reikia nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jis specialiomis priemonėmis ištrauks erkę, apžiūrės augintinį, o pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams – iškart pritaikys gydymą.

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo erkių?

Visų pirma, reikia stengtis, kad augintiniai galėtų išvengti užsikrėtimo erkėmis ir dėl to naudoti jas atbaidančias priemones.

Gyvūnų augintinių apsaugai nuo erkių galima rinktis veterinarinius vaistus, kaip antiparazitiniai antkakliai, užlašinamieji tirpalai, purškalai, specialios tabletės. Šių veterinarinių vaistų galima įsigyti veterinarijos vaistinėse ar gydyklose. Kokią priemonę naudoti, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, amžių, sveikatos būklę, laikymo sąlygas.

Ūkinių gyvūnų apsaugai rekomenduojama naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelentų sudėties bei erkių jautrumo. Taip pat rekomenduojama neganyti gyvulių pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose bei drėgnose vietose, ūkinių gyvūnų laikymo patalpose sistemingai kovoti su graužikais. Gyvūnų laikytojai turi nuolat stebėti savo gyvūnų sveikatos būklę ir, kilus įtarimui dėl susirgimo, kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes laiku pradėjus gydyti, gyvūnai pasveiksta.

VMVT informacija

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-05-25

Prognozuojama, kad vieni paklausiausių darbo rinkoje bus agrosektoriuje pasirengę dirbti specialistai, įgiję atitinkamą universitetinį išsilavinimą. Lietuvoje tokius specialistus rengiančios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai taip pat įsitikinę, kad dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir jo skaitmenizavimas yra neišvengiami, siekiant apsirūpinti maistu, įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus bei vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais pagrįstą ekonomikos šaką.

Iššūkių laukas išsiplėtė

„Žemės ūkio svarba mūsų valstybėje sparčiai auga ir tam yra kelios priežastys. Karas Ukrainoje, prieš tai užklupusi COVID-19 pandemija atskleidė, kaip svarbu šaliai pačiai apsirūpinti maisto produktais ir didinti eksporto apimtis į ES bei kitas pasaulio šalis. Be to, pasaulyje auga ekologiškų produktų poreikis, ir tai galimybė gaminti daugiau šio segmento produkcijos, juolab kad Lietuvos ūkininkai tai daryti geba. Įtempta geopolitinė situacija nemažina Žaliojo kurso siekio iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Akivaizdu, kad be transformacijų žemės ūkyje šių tikslų nepasieksime.

Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami statybų, baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – atsinaujinanti energijos rūšis, svarbi visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad vienas aktualiausių iššūkių žemės ūkiui – mažėjančiuose plotuose pagaminti didesnį produktų kiekį, nes dirbamos žemės mažėja ir ateityje mažės augant miestams, įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus atkurti pelkynų biosistemas, didinti miškingumą, kuris iki 2050-ųjų turėtų pasiekti 40 proc. šalies teritorijos, taip pat skirti vietos saulės, vėjo jėgainių įrenginiams. Dar vienas iššūkis – sugebėti ūkininkauti mažinant naudojamų pesticidų ir cheminių trąšų kiekius.

Sparti skaitmenizacija neišvengiama

Bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti pašnekovė pastebi, kad pastaruoju metu neatsitiktinai akcentuojamos inovacijos, susijusios su Europos žaliojo kurso tikslais, skaitmenizacija, tiksliuoju ūkininkavimu. Ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas žemės dirbimo technologijas, skaitmenizaciją, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, gyvų organizmų ir daiktų internetu, taikant virtualius kooperacijos modelius ir kitas naujoves.

Pasak prof. dr. A. Miceikienės, agrosektoriaus modernumas ypač gerai atskleidžia, kad gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kai naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Kartu tai reikalauja ir visiškai naujų darbuotojų žinių ir kompetencijų.

„Žemės ūkio skaitmeninimo procesas lemiamai keičia žemės ūkio produktų verslo valdymą. Kuriami Fintech produktai, sąnaudų valdymo technologijos, ūkio valdymo paslaugų modeliai, kiti inovatyvūs žemės ūkio verslo valdymo sprendimai. Jau siūlomos verslo valdymo technologijos, taikant ūkio valdymui reikalingų duomenų rinkimą jutikliais, sparčiai plėtojamas dalijimosi ekonomikos konceptas žemės ūkio produktų gamybai reikalingai technikai efektyviau panaudoti. Žemės ūkio verslo skaitmeninimas leis pritaikyti tokius ūkio valdymo sprendimus ir paskatins inovacijas, kurias nebuvo įmanoma diegti dėl duomenų trūkumo.

Visų pirma tai didesnės galimybės rizikų valdyme. Atsiradus galimybei rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu, atsiveria galimybė valdyti gamtines, technologines rizikas realiu laiku. Prognozuojama, kad žemės ūkio darbuotojų atranka ateityje taip pat bus labiausiai susijusi su jų gebėjimais valdyti rizikas ir taip pat visiškai persikels į elektroninę erdvę“, – naujų kompetencijų svorį komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. A. Miceikienė.

Reaguojant į pokyčius – dvi naujos Lietuvoje unikalios studijų programos

Ant agrosektoriaus aktualijų pulso ranką nuolat laikanti VDU Žemės ūkio akademija reaguojant į pokyčius geopolitinėje situacijoje ir agrosektoriuje imasi sprendimų kaip ugdant specialistus atliepti darbo rinkos poreikį. VDU Žemės ūkio akademija šiuo metu yra viena tarp septynių pirmųjų ES aukštųjų mokyklų, sukūrusių naują Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programą. VDU Žemės ūkio akademijoje ši programa startuoja jau šį rugsėjį. Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė, su kitais VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis prieš keletą metų rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.

„Siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose.

Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja prof. dr. V. Aleknevičienė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, pasaulyje ir Lietuvoje vis labiau populiarėjantis informacinėmis technologijomis pagrįstas precizinis ūkininkavimas ne tik padeda valdyti dirvožemyje ir augaluose vykstančius procesus, didina gamybos pelningumą, optimizuoja derliaus kiekius ir jo kokybę bei tausoja aplinką, bet taip pat reikalauja ir naujų žinių.

Todėl nuo šio rudens VDU Žemės ūkio akademijoje startuoja agrosektoriui itin aktuali tarpdisciplininė studijų programa Sumanioji inžinerija. Pagal šią programą bus suteikiamos stiprios informacinių technologijų programavimo, sumaniosios biosistemų inžinerijos, automatinio valdymo, mechatroninių sistemų, kompiuterizuoto projektavimo, dirbtinio intelekto, robotikos, robotų ir orlaivių žemės ūkyje, sumaniosios gyvulininkystės, agronomijos, duomenų mokslo, žaliosios triboinžinerijos, bioatliekų utilizavimo inžinerijos, žiedinės ekonomikos ir kitų svarbių dalykų žinios.

Turime argumentų būti lyderiais

Komentuodamas augančią agrosektoriaus reikšmę ir jame atsiveriančias naujas galimybes jauniems, išsilavinusiems žmonėms VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad analizuojant statistinius žemės ūkio reikšmės ekonomikoje rodiklius iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tiesioginis žemės ūkio vaidmuo šalies ekonomikai ir regionų vystymuisi nėra įspūdingai didelis, tačiau žvelgiant giliau akivaizdžios labai pozityvios tendencijos.

„Dažnai neįvertinamos ar sąmoningai nuvertinamos aplinkosauginės žemės ūkio funkcijos, poveikis kaimo vietovių vystymuisi ir gyvybingumui, kitų ūkio šakų, susijusių su bioproduktų gamyba, rezultatams. Žemės ūkis kaip ūkio šaka yra didžiausias žemės naudotojas, kuris lemia kaimo aplinką ir kraštovaizdį. Žemėnauda, pasėlių struktūra, taikomi ūkininkavimo būdai ir aplinkosauginės praktikos, ūkinės, rekreacinės, kultūrinės paskirties objektų priežiūra turi įtakos išskirtiniam Lietuvos kraštovaizdžiui. Neabejotinai žemės ūkis didžiąja dalimi nulemia ir kaimo vietovių gyvybingumą, sukurdamas užimtumą ir pajamas bei taip padėdamas išlaikyti kaimo bendruomenes, puoselėjančias tradicijas, papročius, tarmes“, – žemės ūkio įtaka regionų gyvybingumui neabejoja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

Pasak pašnekovo, nevalia užmiršti, kad pirminiai sektoriai (žemės ūkis, miškininkystė) atveria naujas galimybes darnios bioekonomikos vystymui šalyje, kitų ūkio šakų, susijusių su biomasės ir bioenergijos panaudojimu, plėtrai. Vertinant žemės ūkio ateities perspektyvas, svarbu atsižvelgti į tai, kad Lietuvos žemės ūkis yra viena stabiliausių ir sparčiausiai technologiniu požiūriu besivystančių ūkio šakų.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose valstybėse, žemės ūkis sudaro santykinai nedidelę šalies ekonomikos dalį. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose sukuriama bendroji pridėtinė vertė 2021 m. sudarė tik apie 3,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau žemės ūkyje sukuriama BVP augo iš esmės nepertraukiamai nuo pat finansinės krizės laikotarpio 2009 m. Nuo to laiko pridėtinė vertė nuosekliai augo, o per pastaruosius 16 m. ji padvigubėjo – 2021 m. rodiklis siekė 1830 mln. Eur.

Žemės ūkio sektorius yra svarbus užtikrinant pakankamą užimtumo ir pajamų lygį ūkininkams ir kitiems kaimiškųjų vietovių gyventojams. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose 2021 m. buvo užimti 72,8 tūkst. darbuotojų (5,3 proc. visų šalies užimtųjų). Vidutinis darbo užmokestis žemės ūkyje per pastaruosius 13 m. padidėjo net 2,2 karto.

Pastaraisiais metais pastebimas spartus tiesioginių užsienio investicijų augimas Lietuvos žemės ūkyje leidžia užtikrinti efektyvesnį bei spartesnį technologinių inovacijų diegimą jame, lemiantį didesnį darbo našumą šiame sektoriuje. Tiesioginės užsienio investicijos į žemės ūkį Lietuvoje nuo 2005 m. padidėjo daugiau negu septynis kartus (nuo 49 mln. Eur iki 375 mln. Eur 2021 m.). Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje skaičiuojant pagal BVP tenkančią vienam metiniam darbo vienetui (pilno užimtumo dirbančiajam) nuo 2005 m. iki 2021 m. padidėjo beveik tris kartus (nuo 5231 Eur iki 15557 Eur 2021 m.). Lietuvoje šis rodiklis augo sparčiau negu Europos Sąjungos vidurkis atitinkamu laikotarpiu (ES augo dvigubai).

„Šie rodikliai neatsirado tuščioje vietoje. Sparti Lietuvos žemės ūkio pažanga šiandien stebina užsienio ekspertus bei kitų ES šalių ūkininkus. Todėl belieka sau linkėti lyderystės kuriant ir diegiant inovacijas bei ugdant lyderystei agrosektoriuje nusiteikusią jaunąją kartą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

Šaltinis: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos informacija