Žemės ūkio naujienos: 2022-07-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuviai į Japoniją jau tiekia jautieną ir jos subproduktus – galimybių eksportui yra ir daugiau
Japonijos sprendimas įvežti jautieną bei jos produktus ir iš vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus galvijų suteikė naujų komercinių galimybių Lietuvos mėsos pramonei. Šios šalies vartotojus jau pasiekė pirmieji vienos Lietuvos įmonės gaminami jautienos produktai ir subproduktai.
„Platesnis Japonijos rinkos atvėrimas yra labai svarbus Lietuvos įmonėms, netekusioms galimybių eksportuoti į Kiniją. Tikėtina, kad sėkmės istorijos įkvėps ir paskatins kitas Lietuvos įmones eksportuoti savo produkciją į Japoniją, nes šios šalies importuotojų susidomėjimas lietuviška produkcija nuolat auga“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Anot Lietuvos žemės ūkio atašė Japonijoje Kristinos Mineikienės, japonus domina ne tik lietuviška jautiena ir jos subproduktai, bet ir medus, pieno ir kanapių produktai.
„Pastebime, kad Japonijoje itin išaugo poreikis tų produktų, kurie būdavo eksportuojami iš Ukrainos. Tad atsivėrė daugiau galimybių mūsų eksportuotojams. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – medus. Kitąmet į Japoniją, tikėtina, jo eksportuosime kur kas daugiau.
Japonijos įmonės domisi ir galimybėmis investuoti Lietuvoje į kanapių produktų gamybą bei prekybą jais. Taip pat kyla rūkytos kalakutienos ir rūkytos lašišos eksporto poreikis, tad Lietuvos įmonėms išties veriasi daugiau kelių, o Žemės ūkio ministerija ir atašė užsienyje yra pasirengę joms padėti“, – teigia žemės ūkio atašė.
„Rudenį planuojama ministro vadovaujama verslo misija į Japoniją, kurios metu numatomi svarbūs susitikimai su potencialiais importuotojais, todėl kviečiame Lietuvos įmones jungtis, kad būtų užmegzti tiesioginiai kontaktai.
Šiuo metu mūsų eksportuotojams situacija itin palanki – pasauliniai maisto eksporto trikdžiai palietė ir Japoniją – didelė dalis Pietų Amerikos šalių apribojo eksportą. Tad sunerimusi dėl tiekimo trikdžių Japonijos rinka, priklausoma nuo maisto produktų importo, atsigręžia į Europą, o įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Japonijos laisvos prekybos susitarimas numato vis mažėjančius importo į Japoniją muitus“, – sako Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-12
Prekyba nelegaliais pesticidais – po didinamuoju stiklu
Šešėlinė prekyba augalų apsaugos produktais Lietuvoje yra problema su kuria susiduria ne viena valstybės institucija. Kovai su klastotos produkcijos pardavėjais didelį dėmesį tenka skirti ir Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba), siekiančiai užtikrinti, kad rinkoje platinami bei naudojami augalų apsaugos produktai (toliau – AAP, pesticidai) būtų saugūs.
Neregistruotų pesticidų keliami pavojai
Pasak Augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo, padirbti augalų apsaugos produktai turi daug neigiamų padarinių ir pirmiausia – žmonių sveikatai, taip pat – aplinkai bei šalies ekonomikai. Juk falsifikatai yra ne kas kita, o neaiškios cheminės sudėties mišiniai, galimai turintys toksiškų gamybos priemaišų ar kitų neleistinų naudoti priedų. Naudojant tokius produktus derlius gali žūti, nes dažniausiai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti neaiškios kilmės ir sudėties AAP poveikio augalams. Be to, tokie neištirti produktai gali padaryti nepataisomos žalos mūsų sveikatai. Kenksmingos medžiagos organizme kaupiasi po truputį ir gali tapti ligų, kartais ir sunkiai pagydomų, priežastimi.
Nuo neregistruotų produktų nukenčia ir gamta, nes cheminėmis medžiagomis užteršiama dirva, oras, vanduo. Todėl žemdirbiai pirkdami už originalius gerokai pigesnius nelegalius (neregistruotus, falsifikuotus) AAP turėtų gerai pagalvoti apie pasekmes, nes šiuo atveju vargiai ar sutaupoma, veikiau tiekėjams ir platintojams leidžiama uždirbti didelį pelną, toliau skatinama nusikalstama veikla. Pastebėta, kad nelegalių AAP klestėjimas rinkoje neskatina verslininkų investuoti į teisėtų, registruotų AAP kūrimą. Iš tiesų, sukurti naujiems augalų apsaugos produktams reikia daug lėšų ir laiko: juk prieš patekdami į ūkininkų ūkius AAP nuodugniai ištiriami, kad rinką pasiektų nepavojingi, vadinasi, griežtus ES reikalavimus atitinkantys produktai.
Žala didelė, todėl baudos yra neišvengiamos
Lietuvoje registruoti AAP, kai jie tinkamai saugomi ir naudojami nekelia pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai. S. Fedotovo, teigimu šiuo metu Lietuvoje yra registruota 462 įvairios paskirties AAP ir tai didžiausia teikiamų rinkai produktų pasiūla per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Net ir tais atvejais, kai pasėlius užklumpusiems kenkėjams ar ligoms įveikti registruotų efektyvių AAP nėra, Augalininkystės tarnyba atranda legalų kovos su pasėlių negandomis būdą – išduodami leidimai AAP naudoti išimties tvarka, taikomi kiti sprendimai.
Kartu didelis dėmesys skiriamas nelegalių AAP tiekimo rinkai ir naudojimui užkardyti. Pernai Augalininkystės tarnyba uždraudė prekiauti 30 skirtingų nelegalių AAP.
Pastarųjų dienų atvejis – Augalininkystės tarnybos specialistai neseniai atskleidė ir užkardė Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų prekybą vienos veterinarinės vaistinės tinklo parduotuvėse (vaistinėse). Augalininkystės tarnybai pastebėjus nelegalių pesticidų platinimo reklamą interneto puslapiuose buvo atlikti neplaniniai patikrinimai įmonei priklausančiose vaistinėse. Patikrų metu nustatyta, kad įmonė neturėdama veiklai reikalingo Augalininkystės tarnybos išduodamo leidimo prekiavo neprofesionaliajam naudojimui skirtais pesticidais. Taip pat nustatyta, kad vienoje iš šios įmonės parduotuvių (vaistinių) buvo platinamas ir Lietuvoje neregistruotas „Macet“ produktas. Pažeidimus padariusiai įmonei ir jos atsakingam asmeniui skirtos tūkstantinės baudos. Negana to, pažeidėjai neregistruotus pesticidus turėjo sunaikinti savo lėšomis.
Primename, kad šiuo metu už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą fiziniams asmenims baudos gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.
Augalininkystės tarnyba dėl prekybos nelegaliais augalų apsaugos produktais bendradarbiauja su Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos muitine ir policija. Institucijos nuolat keičiasi informacija apie įtartinus atvejus, šios informacijos pagrindu planuoja patikrinimus, taip pat kartu organizuoja mokymus ir pratybas. Augalininkystės tarnyba taip pat bendradarbiauja su Nacionaline mokėjimo agentūra, kuriai teikia informaciją apie AAP naudojimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, o ši savo ruožtu pažeidėjams taiko sankcijas ir mažina paramos išmokas.
Naudinga žinoti
Valstybinė augalininkystės tarnyba ragina žemdirbius AAP pirkti tik iš oficialių tiekėjų, nesusivilioti nežinomų pardavėjų pasiūlymais. Gana dažnai suklastoti pesticidai tiek turiniu, tiek pakuote būna labai panašūs į originalius, todėl apsirikti gali ir patyrę šių produktų naudotojai. Pirkdami šiuos produktus būtinai reikalaukite pirkimo sąskaitų faktūrų ar čekių, taip pat įdėmiai apžiūrėkite produkto pakuotę, etiketę ir ženklinimą. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad AAP gali būti neoriginalus, pirkinio atsisakykite, o apie galimą pažeidimą informuokite Augalininkystės tarnybą el. p. info@vatzum.lt arba kreipkitės „Pasitikėjimo linijos“ tel. (8 5) 270 80 80.
O dėl išsamesnių konsultacijų AAP įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai klausimais prašome kreiptis į Augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus ar regioninių skyrių specialistus (kontaktus rasite interneto adresu http: www.vatzum.lt arba paskambinę bendruoju Augalininkystės tarnybos tel. (8 5) 2375631 ar kreipdamiesi el. paštu info@vatzum.lt.)
Šaltinis: vatzum.lt, 2022-07-04
Lietuvoje 2022 m. sausio–gegužės mėn. didėjo galvijų skerdimas bei supirkimo kaina
Lietuvos įmonėse per penkis šių metų mėnesius iš viso buvo paskersta 60,256 tūkst. galvijų – 1,83 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Analizuojamu laikotarpiu 53,976 tūkst. galvijų buvo suklasifkuoti pagal SEUROP skerdenų klasifkavimo skalę – 3,83 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Analizuojamu laikotarpiu E raumeningumo klasės skerdenos sudarė 0,09 proc. (palyginimui, 2021 m. 0,08 proc.), U – 5,14 proc. (4,35 proc.), R – 14,49 proc. (15,08 proc.), O – 47,95 proc. (47,90 proc.) ir P – 32,33 proc. (32,59 proc.). Vidutinis 2022 m. sausio–gegužės mėn. paskersto ir suklasifkuoto galvijo skerdenos svoris sudarė 305,34 kg ir buvo 0,45 proc. didesnis nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu (303,96 kg).
Lietuvoje vidutinė supirktų ir suklasifkuotų pagal SEUROP skerdenų klasifkavimo skalę galvijų kaina nuo šių metų pradžios vis didėja: vasario mėn., palyginti su sausio mėn., ji buvo 7,10 proc. didesnė, kovo mėn. atitinkamai 8,22 proc., balandžio mėn. – 7,32 proc., gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., – 3,75 proc. ir sudarė 409,82 EUR/100 kg skerdenų. Šių metų (sausio 1–gegužės 31 d.) bendra vidutinė supirktų ir suklasifkuotų pagal SEUROP skerdenų klasifkavimo skalę galvijų kaina sudarė 369,64 EUR/100 kg skerdenų svorio ir, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 46,99 proc. aukštesnė.
2022 m. sausio–gegužės mėn. vidutinė supirktų galvijų gyvojo svorio kaina* sudarė 177,15 EUR/100 kg ir buvo 46,84 proc. didesnė kaina nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 11 (403) / 2022 m.
Dr. E. Makelis pasitraukė iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pareigų
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kūrėjas ir ilgametis jos vadovas dr. Edvardas Makelis pasitraukė iš direktoriaus pareigų. Tarnybai laikinai vadovauti paskirtas direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigėjų – Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Žemės ūkio ministerijos – atstovai patenkino dr. E. Makelio prašymą atleisti iš pareigų.
Nuo birželio 30 d. laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas įstaigai paskirtas direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.
Dr. E. Makelis Konsultavimo tarnybai vadovavo pirmuosius penkerius metus nuo jos įsteigimo 1993 m. Antrąkart į šias pareigas dalininkų paskirtas 2010 metais. Dalininkams darant įtaką ir strategiškai vadovaujant dr. E. Makeliui, įstaiga beveik 30 metų harmoningai derina abipusius interesus, t. y. dirba ir kaip žemės ūkio politikos įgyvendinimo instrumentas, ir kaip individualius žemdirbių poreikius tenkinanti institucija, kurianti ir plėtojanti visą šalį apimančią žemės ūkio konsultavimo sistemą.
Europinio lygio žemdirbių konsultavimo sistema Lietuvoje, vadovaujant E. Makeliui buvo sukurta Airijos, Danijos, Anglijos šalių pavyzdžiu. Įstaiga iš karto gavo modernios organizacijos vardą, nes pirmieji konsultantai stažavosi Europoje ir Amerikoje, viena pirmųjų pradėjo naudoti kompiuterines programas, mokyti darbuotojus bei ūkininkus kompiuterinio raštingumo. Konsultavimo tarnybos struktūra susiformavo per porą metų ir išliko stabili iki šių dienų.
E. Makelis yra neformaliojo žemdirbių švietimo sistemos kūrėjas ir organizatorius, skatinęs jų plėtrą Lietuvoje ir ES šalyse. Direktoriaus dėka įstaiga, tenkindama klientų poreikius, mokydamasi iš užsienio partnerių ir atsižvelgdama į ES keliamus inovacijų plėtros tikslus, drąsiai žengia inovacijų keliu. Visų sričių ūkių valdymo, žemdirbių informavimo, konsultavimo, mokymo procesai elektroninėje erdvėje – Konsultavimo tarnybos šiandiena.
E. Makelis prisidėjo prie Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) sukūrimo ir vystymo, kurios dėka Lietuva Europos audito rūmų atstovų ataskaitoje dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo minima tarp gerosios praktikos pavyzdžių.
Direktorius dalyvavo žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimo procese, sudarydamas sąlygas priimti sprendimus, susijusius su žemės ūkio verslu, taikant analitinius ir įrodymais grįstus metodus, remiantis aktualių ir patikimų duomenų analizės rezultatais. Jo dėka Konsultavimo tarnyba kaip inovatyvi konsultavimo, žemdirbių mokymo, skaitmeninių įrankių kūrėja žinoma ir Lietuvoje, ir tarp užsienio partnerių.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-11
FAO pagerino pasaulinio grūdų derliaus prognozę
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę 7 mln. tonų, palyginti su prieš mėnesį skelbta, iki beveik 2,8 mlrd. tonų. „Dabar tikėtina, jog šiemet pasaulyje bus prikulta 2,792 mln. tonų grūdų – 0,6 proc. mažiau nei pernai“, – teigiama FAO pranešime. Tuo tarpu tarptautinės grūdų paklausos 2022-2023 žemės ūkio metais (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) prognozė padidinta 9,2 mln. tonų iki 2,797 mlrd. tonų, bet ji būtų 1,7 mln. tonų mažesnė nei ankstesniais metais.
FAO prognozė dėl pasaulinių grūdų atsargų prasidėjusių žemės ūkio metų pabaigoje kilstelėta 7,6 mln. tonų iki 854 mln. tonų, o jos būtų 0,6 proc. kuklesnės bei praėjusių žemės ūkio metų pabaigoje.
