Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-07-14

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-07-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas susitiko su linų ambasadoriumi

Ministras Kęstutis Navickas lankėsi Bronislovo Liubomiro Vošterio augalininkystės ūkyje, kuriame ne tik auginami sėmeniniai linai, iš jų spaudžiamas aliejus, bet ir vyksta edukaciniai užsiėmimai. Bagaslaviškio kaime (Širvintų r.) ūkininkaujantis Bronislovas valdo 150 hektarų ūkį, kuriame augina linus, judrus, rapsus. Iš jų spaudžia aliejų. Dar augina kmynus, žirnius, spelta kviečius, belukštes avižas, iš kurių gamina kruopas, miltus. Pagamintus aliejus, miltus, įvairias kruopas parduoda turgeliuose.

Pasak žemės ūkio ministro, šis ūkininkas ne veltui vadinamas linų ambasadoriumi – jo žinios ir meilė šiai kultūrai yra neišsenkama.

„Pasak Bronislovo, linų sėmenys – neįvertintas Omega-3 rūgščių šaltinis. Todėl jis turi aibę siūlymų, kaip sudominti ūkininkus auginti linus ir kaip populiarinti sėmenų aliejų. Bronislovas – savo amatui ištikimas ūkininkas, kuris ne tik puoselėja linus, bet ir vysto trumpą maisto tiekimo grandinę – pats augina, perdirba bei parduoda produktus, sukurdamas didesnę pridėtinę vertę“, – sako ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-13

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovė – Redvita Četkauskienė

Nuo rugpjūčio 1 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) generalinės direktorės pareigas pradės eiti ilgametę vadovaujamo darbo patirtį turinti Redvita Četkauskienė. Būsima vadovė yra baigusi Mykolo Romerio universitetą ir įgijusi teisės magistro laipsnį. Anksčiau R. Četkauskienė yra dirbusi LITGRID AB, VĮ „Oro navigacija“, kur ėjo kelių skirtingų padalinių vadovės pareigas bei laikinai vadovavo šiai skrydžių valdymo įmonei.

Nuo 2021 metų ji dirbo Vilniaus vandenų teisės padalinio vadove. R. Četkauskienė taip pat yra nepriklausoma Registrų centro valdybos narė.

Ministras K. Navickas dėkoja laikinajam ŽŪIKVC vadovui Artūrui Palekui, užtikrinusiam sklandžią šios įmonės veiklą. Būsimai ŽŪIKVC vadovei ministras linki panaudoti sukauptą vadovavimo patirtį, efektyvinant šios įmonės veiklą ir profesionaliai bei operatyviai įgyvendinant ūkininkams svarbius sprendimus.

Kandidatus į ŽŪIKVC vadovo pareigas atrinko bei jų kompetenciją vertino vadovų atrankos agentūra. Būsimam vadovui buvo keliami reikalavimai turėti vadovaujamo darbo, pokyčių valdymo ir veiklos efektyvinimo patirties. Taip pat pretendentai privalėjo pateikti savo, kaip būsimo generalinio direktoriaus, veiklos programą.

Žemės ūkio ministerija konkursą į šias pareigas paskelbė, kai pernai, nustačius nepotizmo apraiškas, iš įmonės vadovo posto pasitraukė Sigitas Puodžiukas.

Apie įmonę:

ŽŪIKVC yra valstybės įmonė, užtikrinanti efektyvų Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų veikimą ir dalyvaujanti paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, kūrime.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-13

Rugpjūčio 1 d. – aktuali data deklaruojant pūdymo plotus

Pareiškėjams, siekiantiems gauti išmokas už deklaruotus pūdymo plotus, primename, kad iki rugpjūčio 1 d. juodojo pūdymo plotuose negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba. Taip pat atkreipiame dėmesį į kitus svarbius įsipareigojimus.   Deklaruojant juodąjį pūdymą, būtina užtikrinti, kad nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. šiame plote nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti, t. y. nebūtų vykdoma sėja, nebūtų auginamas ar nuimamas derlius.

Tuo tarpu žaliajame pūdyme gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti – gali būti nuimamas pasėtų augalų derlius, ganomi gyvuliai, šienaujama žolė.

Juodasis pūdymas turi būti bent vieną kartą po birželio 1 d. įdirbtas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių. Žaliajame pūdyme auginami žemės ūkio augalai, neskirti derliui, turi būti įterpti į dirvą ne vėliau iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Jei pūdymas, išskyrus žaliąjį pūdymą, kuriame vykdoma žemės ūkio gamyba, naudojamas EASV užskaitai, jame draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Primename, kad apie įvykdytus įsipareigojimus galima pranešti mobiliąja programėle „NMA agro“. Daugiau informacijos adresu www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2022-07-14

Derybos dėl Ukrainos grūdų: anot politologo, daug veiksnių leidžia teigti, kad susitarimo nebus

Stambule susitikę Ukrainos ir Rusijos pareigūnai baigė derybas dėl plano atverti jūrų kelius ukrainietiškų grūdų eksportui, kuris šiuo metu nevyksta dėl Rusijos vykdomos Odesos uosto blokados. Kyjivas sako, kad susitarti įmanoma, tačiau prieš tai reikia sutarti dėl saugumo garantijų krovininiams laivams ir kroviniams ir priversti Rusiją jų laikytis. Diplomato teigimu, opiausias yra pasitikėjimo Kremliumi klausimas.

Agentūra „Reuters“ cituoja diplomatinius šaltinius, teigiančius, kad Turkijos moderuojamose derybose Stambule tariamasi dėl trijų aspektų.

Pirmasis numato palydą grūdus gabenantiems krovininiams laivams, turinčią padėti išvengti minų Juodojoje jūroje.

Antrasis numato, jog plaukiant laivams Rusija puolamuosius veiksmus privalo nutraukti.

Trečiasis derybų aspektas skirtas Rusijos reikalavimams, jog į uostą grįžtančiais laivais nebūtų gabenami ginklai. Esą turėdama Jungtinių Tautų palaikymą tuo galėtų pasirūpinti Turkija.

Ukrainos diplomatijos vadovas sako, kad pagrindinės kliūtys susijusios su saugumo užtikrinimu. Dmytro Kuleba perspėja, kad blokuodama Ukrainos uostus ir kurstydama krizę užsienio šalyse, Rusija pradėjo bado žaidynes ir tikisi, kad Vakarai atšauks jai taikomas sankcijas.

Ukrainiečiams atsikovojus Gyvačių salą, atsirado saugi galimybė grūdus išvežti per Dunojaus upinius uostus. Per pastarąsias 4 dienas išplaukė jau 16 laivų. Atidarius upinius uostus, bus galima išvežti iki 500 tūkstančių tonų grūdų per mėnesį. Tačiau politologas Laurynas Jonavičius sako, kad tai problemos iš esmės nesprendžia, o galimybę pasiekti susitarimą išgabenti grūdus iš Odesos uosto vertina skeptiškai.

„Pajėgumai išvežti per tuos ūkinius uostus grūdus labai riboti. Uostai neturi didelių krovos pajėgumų. Praplaukimas kanalais Dunojumi apribotas dėl gylio, negali dideli laivai plaukti, ir dėl pločio taip pat – keli laivai vienu metu negali plaukti. Eismas apskritai yra vienpusis. […] Tai čia toks dalinis sprendimas šiek tiek galbūt palengvinantis grūdų išvežimą, bet iki galo problemos nesprendžiantis“, – sako L. Jonavičius.

Politologo teigimu, yra daug veiksnių, kuri leidžia teigti, kad susitarimo nebus.

„Visų pirma tai saugumo aspektai. […] Rusai reikalauja turėti galimybę tikrinti visus išplaukiančius ir įplaukiančius laivus. Ukrainiečiai kategoriškai nesutinka. Yra ir išminavimo klausimai ir apskritai rusų interesas turbūt yra neleisti, nes jei būtų sutarimas, tai reikštų, kad Ukraina gauna priėjimą prie naujų pajamų šaltinio. […] Plius rusai vis dažniau išvežinėja ukrainietiškus grūdus vadindami juos rusiškais ir parduodami trečiojo pasaulio šalims. Niuansų yra tikrai daug“, – sako jis.

Pagrindiniu Ukrainos grūdų eksporto kanalu tapo didžiausias Rumunijos uostas Konstanca. Greičiausiai Europoje kraunamas grūdų terminalas nuo karo pradžios perkrovė beveik milijoną tonų grūdų iš Ukrainos. Tačiau grūdų išgabenimas iš šalies – nepigus. Šiuo metu Ukrainoje išaugintų miežių pristatymo į Konstancos uostą kaina yra 160-180 eurų už toną – pernai ji buvo keturis kartus mažesnė. Vienas iš priimtų sprendimų – ukrainietiškų grūdų perkrovimas inkaravimo vietoje, t. y. plaukiojančiais kranais grūdai iš mažų laivų perkraunami į didelius. Sumažinus logistikos grandinių elementų, tikimasi padidinti eksportą. Kitas planuojamas žingsnis – stacionarių sandėliavimo laivų iškėlimas į kelią, kad būtų išvengta prastovų laukiant mažų, vadinamųjų pakrantės laivų. Tai paspartintų krovą. Tačiau uosto operatoriai sako, kad be Europos Sąjungos paramos netrukus gali būti neįmanoma išlaikyti tokio kiekio. O pagrindinis tikslas nekinta – atblokuoti Ukrainos jūrų uostus.

Yra ir kitas galvosopis. Šį mėnesį Ukrainos ūkininkai pradeda nuimti vasaros derlių, tačiau kur jį sandėliuoti, jei eksportas toliau bus blokuojamas? Komercinėse grūdų saugyklose telpa kiek mažiau nei 70 milijonų tonų. Penktadalis talpiausių saugyklų – Rusijos okupuotose teritorijose, tad lieka iki 25 milijonų tonų prieinamų sandėliavimo pajėgumų. Daugelis ūkininkų bando pasistatyti laikinas saugyklas. Ukraina šiemet tikisi sulaukti mažiausiai 50 milijonų tonų grūdų derliaus, tad rasti alternatyvius eksporto maršrutus – svarbus Kyjivo uždavinys.

Siekdamos apsaugoti Ukrainos grūdų derlių, Jungtinės Valstijos įsipareigojo pastatyti laikinas saugyklas netoli Ukrainos sienos Lenkijoje. Dabartinė infrastruktūra leidžia į Lenkiją gabenti ne daugiau kaip pusantro milijono tonų grūdų, o Ukrainos poreikiai – kone keturis kartus didesni – apie 5 milijonus tonų per mėnesį. Anot Varšuvos, pagerinti infrastruktūrą užtruktų apie 3-4 mėnesius. Jautrus ir politinis klausimas. Lenkijos premjerui neseniai teko raminti šalies ūkininkus, kad grūdai iš Ukrainos nebus parduodami Lenkijoje, o bus vežami į Afriką ir Artimuosius Rytus.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-07-13

Ūkininkai baiminasi dėl Ukrainos grūdų: tai kaip užtvenkta upė, kuri gali nušluoti

Ūkininkai baiminasi, kad ukrainietiški grūdai, kuriuos iš šios šalies stengiamasi išvežti bet kokia kaina, nes daliai Afrikos valstybių gresia badas, rinkoje gali sukelti neprognozuojamas pasekmes. Tiesiog tai tarsi užtvenkta upė ir nežinia, kokios bus pasekmės, jei užtvanka nekontroliuojamai grius.

Tokius būgštavimus europarlamentarui Juozui Olekui jau išsakė Lenkijos žemdirbiai – per šią šalį tikimasi gabenti dalį Ukrainos pernykščių javų derliaus, nes pernai metų derlius ten užstrigo dėl uostų blokados. „Kaip supratome iš diskusijų su ūkininkais, kol kas pelningiau ukrainietiškus javus gabenti per Rumunijos uostus, o ne per Lietuvą ar Lenkiją. Galbūt atsiras naujos saugyklos ir pavyks išspręsti šią problemą. Padėti galėtų tai, jei pati prekyba šiais javais būtų perduota pasaulinėms maisto agentūroms, kurios išvežtų tiesiai į Afriką, o tai nebūtų palikta verslui, ieškančiam, kaip pelningiau parduoti“, – dėsto J. Olekas ir pripažįsta, kad nepavyks išvežti viso senojo derliaus.

Nebent ukrainiečiams pavyktų nustumti rusus nuo Odesos ir atverti kelią iš šio uosto. Galbūt tai bus pasiekta ne kariniu, bet derybų keliu. Europarlamentaras sako, kad Ukrainoje derlius iki karo buvo apie 60 mln. tonų javų. Dabar dėl okupacijos jis bus trečdaliu mažesnis. Lenkijos ūkininkai nenori javų tranzito per jų teritoriją dėl dviejų aspektų. Pirmas tai, kad per javapjūtę būtų užkrauta jų transporto infrastruktūra ir jiems patiems kiltų logistinių sunkumų. Kitas niuansas – pigesni ukrainietiški javai muša kainas jų šalyje. Ten, kur leidžia transportas, nes skiriasi geležinkelio vėžė, vietiniai verslininkai mėgina importuoti pigesnį derlių ir lenkų ūkininkams muša kainas.

„Situaciją su stringančiu Ukrainos grūdų eksportu galima palyginti su užtvenkta upe. Kuo ilgiau tęsis Juodosios jūros blokada, tuo didesnė įtampa bus rinkose (tuo pačiu ir kainų bangavimas). Bet vieną dieną, gal po metų, o gal po dviejų, o gal po kelių mėnesių, užtvanka grius, tuo pačiu sugriaudama ir rinkas. Išeitis – visais būdais stengtis kuo greičiau pasiekti 5 mln. tonų per mėnesį išvežimą, nelaukiant griūties. Dabar jau pasiektas 1,5-2 mln. tonų per mėnesį tempas.

JAV planuoja investuoti į elevatorius ir kitą infrastruktūrą, kuri reikalinga grūdų eksportui sausuma, Lenkijos-Ukrainos pasienyje. Čia galėtų prisidėt ir Lietuva. Tai rodo, kad jūra kol kas liks užblokuota“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas. Pasak asociacijos vadovo, jei javai plūstels staiga, gali neprognozuojamai kristi kaina. Pasekmes jaučiame jau dabar – itin dideli ir staigūs kainų svyravimai, nes užtvankoje vandens lygis ir slėgis kyla. Jei prieš keletą mėnesių kviečiai kainavo virš 400 eurų už toną, dabar apie 350.

„Lenkijos ūkininkai sako, kad nenori, jog grūdai į Klaipėdą būtų vežami per jų šalies teritoriją ir rinktųsi Baltarusiją, tačiau šis kelias neperspektyvus. Lenkai baiminasi, kad taip į jų šalį pateks kur kas pigesnių javų“, – dėlioja J. Olekas ir siūlo greičiau tvarkyti „Rail Baltica“. Kita priežastis, trukdanti gabenti krovinius į Klaipėdos uostą – skirtingas sąstatų ilgis. Lenkijoje jis 600 metrų, pas mus kilometras. Visgi kroviniai juda. Lietuviams jau pavyko atvežti septynis sąstatus su ukrainietiškais javais. J. Olekas sako, kad kol kas Lietuvos ūkininkai, skirtingai nuo kaimynų, nenuogąstauja, kad ukrainietiški javai gali sugriauti rinką.

Kalbant apie logistiką, tai Klaipėdos uosto pajėgumų pakaktų viskam, pavyzdžiui, javų reeksportui pritaikyti tuščią birių krovinių terminalą. Europarlamentaras įvardina ir nuo ko priklausys javų iš Ukrainos kelias – nuo didžiųjų pasaulio transporto kompanijų, kurios, ne vyriausybės, pasirinks kaip ir kur krauti į Afriką plaukiančius laivus. Galbūt pavyks išspręsti ir vežimą iš Juodosios jūros uostų, arba Dunojumi į Rumuniją. „Ukrainoje maisto netrūksta. Jei nepavyks išvežti derliaus, tai grūdus racionaliausia bus naudoti kurui. Maisto gali trūkti vargingose pasaulio valstybėse“, – aiškina J. Olekas.

Šaltinis: Arūnas Milašius, delfi.lt, 2022-07-08

Lietuvos mokslininkai sukūrė metodą, kaip šiaudus paversti humusu

Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip natūraliomis priemonėmis pagerinti dirvožemį, padidinti derlių ir tuo pačiu kuo mažiau kenkti aplinkai. Lietuvos mokslininkai taip pat nesnaudžia – jau ketverius metus gamina mikroskopinių grybų produktą, skirtą apipurkšti po derliaus nuėmimo laukuose liekančias augalines liekanas.

Grybai jas suskaido, praturtina dirvožemį maisto medžiagomis, sulaiko jame anglį ir taip mažina anglies dvideginio patekimą į atmosferą. Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro Žemdirbystės institute mokslininkai ketverius metus atlieka tyrimus su mikroskopiniais grybais skaidytojais. Jie tiria, kaip mikroskopiniai grybai keičia dirvožemio kokybinius parametrus augalininkystės plotuose, rašoma pranešime.

Tyrimų rezultatai džiugina

Biotechnologijų mokslininkas Stanislav Balion pasakoja, kad Lietuvoje gamina mikroorganizmų produktus, padedančius įsisavinti maistines medžiagas dirvožemyje, kovojančius su įvairiais augalų ligų sukėlėjais ir gaminančius organinę dirvožemio dalį – humusą. „Rezultatai rodo, kad mikroskopiniai grybai efektyviai skaido šiaudus. Per ketverius metus tiriamame lauke humuso kiekis išaugo nuo pradinio 1,5 proc. iki 1,79 proc. Tai labai teigiamas pokytis, o ūkininkai žino humuso reikšmę.

Didėjant humusui gerėja ir kiti parametrai: dirvoje geriau išlaikoma drėgmė, gerėja deguonies apykaita. Taip pat tiriame ir maisto medžiagas dirvožemyje. Jau pirmaisiais tyrimo metais tiriamame lauke mineralinio azoto buvo 25 proc. daugiau nei tokiame pat lauke, tręšiamame azoto trąšomis, taip pat fosforo ir kalio vidutiniškai kasmet randama 22 proc. daugiau“, – pasakoja mokslininkas. Jo su bendraminčiais mokslininkais įkurtas startuolis „Bioversio“ rūpinasi, kad ūkininkai tinkamai apdorotų augalines liekanas.

„Ūkininkai dažnai augalinių liekanų visai neapdoroja, nes mano, kad nereikia, arba naudoja azoto trąšas, bakterinius preparatus ar kitas priemones. Problema tokia, kad tuo metu nedominuoja gerieji grybai skaidytojai ir maisto medžiagos neišsaugomos, gerokai mažiau kaupiama anglis“, – pastebi įmonės „Bioversio“ direktorius S. Balion. Pasak jo, naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad mikroskopiniai grybai gali padėti išspręsti šią daugeliui ūkininkų kylančią problemą.

Kas yra mikroskopiniai grybai

Grybai priskiriami atskirai karalystei. Jie nėra nei augalai, nei gyvūnai, bet turi ir vienų, ir kitų organizmų požymių. Manoma, kad grybai galėjo būti pirmaisiais gyvais organizmais Žemėje, o jų rūšių skaičiuojama nuo 2,2 iki 3,8 milijono ir tik maža dalis jų yra ištirta. Mikroskopinių grybų galima rasti visur – jie gali gyventi žmogaus kūne, gali sunaikinti didžiausius pastatus ar didžiausius laukus pasėlių. Grybai yra pirminiai negyvų audinių apdorotojai gamtoje, nes tik jie gali tinkamai suskaidyti liekanas, kad maisto medžiagos išliktų ir išsisaugotų anglis.

Mikroskopiniai grybai reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiuvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas. „Mikroskopiniai grybai vaidina esminį vaidmenį negyvų augalų skaidymo procesuose, nes jie vieninteliai turi mechanizmą skaidyti ligniną, celiuliozę ir hemiceliuliozę – audinius, kurie yra pagrindinė sudedamoji augalų ląstelių sienelių dalis. Ligninas ir celiuliozė yra labai tvirti junginiai, mediena tokia kieta ir yra dėl ląstelių sienelėse esančio lignino.

Tam, kad jau iš negyvo augalo ląstelių maisto medžiagos dirvožemyje išliktų, pirmiausia reikia suskaidyti ląstelių sieneles. Tai gamtoje geba daryti tik mikroskopiniai grybai“, – pasakoja mokslininkas. Grybai, pasak jo, skaidydami negyvus augalus – šiaudus, ražieną ir šaknis – kaupia organinę anglį, formuojasi humusas ir taip susidaro palanki aplinka kitiems mikroorganizmams – bakterijoms ir sliekams.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-07-11

Prasideda javapjūtė: ūkininkų pelną lems du kriterijai

Pirmieji grūdai jau elevatoriuje, tačiau tai kol kas simboliniai, nelemiantys javapjūtės sėkmės, kiekiai. Jei nepliaups lietus, masinė javapjūtė prasidės kitos savaitės pabaigoje. Nors pavasaris javams buvo sąlyginai palankus, tačiau paskutinių savaičių orai atnešė nerimo. Vien praūžusios liūtys gerokai pakenkė pasėliams. Dabar renkami duomenys, kiek gali būti reikšmingi šie nuostoliai.

Šiuo metu už maistinių kviečių toną, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos duomenimis, mokama 350 eurų, rapsų – 700 eurų. Piko metu, karo Ukrainoje pradžioje, už kviečius mokėjo 430 Eur, už rapsus virš 1000 eurų už toną. Tiesa, šios kainos biržose buvo labai trumpai. „Mūsų Viduklės elevatorių pasiekė pirmasis šių metų derlius – daugiau kaip 12 tonų miežių.

Miežių drėgmė – 20 proc. Beje, lyginant su pernai metais, pirmasis derlius į mūsų elevatorių atvyko viena diena anksčiau! Gero visiems derliaus ir beprasidedančio grūdų supirkimo sezono“, – rašoma „Agrochemos“ feisbuko paskyroje. „Liūtis prognozes pakoreguos, renkam informaciją apie pažeistus pasėlius. Kainos, kaip ir galima buvo tikėtis, javapjūtės metu sumažės. Viskas paaiškės rugsėjo mėnesį: kiek prikūlėm ir kiek užstrigs ar neužstrigs derliaus Ukrainoje. Iki tol bus daug niekuo nepagrįstų spekuliacijų“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Ukraina, kurioje sukaupta labai daug seno derliaus javų ir kurių kol kas negalima išvežti dėl karo bei uostų blokados, gali, jei pavyks išspręsti logistiką, į rinką „išmesti“ dešimtis milijonų tonų sąlyginai pigių grūdų ir numušti kainas. O seną derlių parduoti bet kokia kaina jiems būtina, nes, paprasčiausiai, nėra kur dėti naujo, kurį tuoj reikės imti. JAV net siunčia specialias mobilias saugyklas, kad būtų kur sandėliuoti naujus milijonus tonų grūdų.

Gerina prognozes

BNS praneša, kad Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų pasaulinio grūdų derliaus prognozę 7 mln. tonų, palyginti su prieš mėnesį skelbta, iki beveik 2,8 mlrd. tonų. „Dabar tikėtina, jog šiemet pasaulyje bus prikulta 2,792 mln. tonų grūdų – 0,6 proc. mažiau nei pernai“, – teigiama FAO pranešime. Tuo tarpu tarptautinės grūdų paklausos 2022-2023 žemės ūkio metais (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) prognozė padidinta 9,2 mln. tonų iki 2,797 mlrd. tonų, bet ji būtų 1,7 mln. tonų mažesnė nei ankstesniais metais.

FAO prognozė dėl pasaulinių grūdų atsargų prasidėjusių žemės ūkio metų pabaigoje kilstelėta 7,6 mln. tonų iki 854 mln. tonų, o jos būtų 0,6 proc. kuklesnės bei praėjusių žemės ūkio metų pabaigoje. Tarptautinės prekybos grūdais prognozė padidinta 4,8 mln. tonų iki 468 mln. tonų, tačiau ji būtų menkiausia per pastaruosius trejus metus.

Lietuviškos prognozės

Pavasarį, kaip rašė ELTA, buvo prognozuojamas ypatingai geras derlius: Leidus ūkininkams padidinti kukurūzų, saulėgrąžų ir baltyminių augalų sėjos plotus ir esant normalioms oro sąlygoms šemet galima tikėtis labai gero javų ir aliejinių augalų sėklų derliaus, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), remdamasi Europos Komisijos (EK) prognozėmis. Pasak ministerijos pranešime spaudai cituojamo ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė žemės ūkio rinkas, kilo nerimo, kad Bendrija nepajėgs pakankamai apsirūpinti maistu.

Įtampų kelia ir ES priklausomybė nuo pašarų ir trąšų importo iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, ženkliai išaugusios trąšų kainos, užsitęsę sausi orai. Vis tik, anot E. Pranckevičiaus, ES maistu apsirūpina ir turi didelį žemės ūkio ir maisto produktų prekybos perteklių, dėl ko bendroji ES rinka turėtų amortizuoti galimus sukrėtimus, kaip prognozuoja ir EK. Geras grūdų derlius Bendrijos šalyse amortizuotų ir karo Ukrainoje žalą pasaulinėms rinkoms, teigia ŽŪM atstovas.

„Ukraina yra pagrindinė pasaulio grūdų ir sėklų aliejaus rinkos žaidėja, o karo sukelti transporto ir logistikos sutrikimai bei Juodosios jūros uostų blokada stipriai paveiks jos galimybes eksportuoti turimą ir būsimą produkciją. Todėl geras šių metų grūdų derlius ES šalyse sušvelnintų numatomo grūdų eksporto iš Ukrainos trūkumo poveikį pasaulinėms grūdų rinkoms“, – ŽŪM pranešime cituojamas E. Pranckevičius.

Šaltinis: Arūnas Milašius, delfi.lt, 2022-07-13

Ankstesnės žemės ūkio naujienos