Žemės ūkio naujienos: 2022-07-25

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja auginti ankštinius augalus, jų mišinį arba įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Ūkininkai, pasėję ankštinius augalus, jų mišinį arba ražienas, jas turi suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d., o pasėtas daugiametes žoles antraisiais metais ir jų nenušienavus – suarti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d.

Primename, jog tinkami ankštiniai augalai arba jų mišiniai yra pupos, sojos, vikiai, žirniai lęšiai arba lubinai, o tinkamos daugiametės žolės – dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai ir seradelės.
Pagal veiklą deklaruotuose plotuose, kuriuose yra auginami pasėti ankštiniai augalai, jų mišiniai arba įsėtos daugiametės žolės, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus.

Šaltinis: nma.lt, 2022-07-25

Pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi atlikti šiuos veiksmus:

per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių turėtų atsiųsti nuotraukas per programėlę „NMA agro“, kuriose užfiksuoti ekstremalių oro sąlygų paveikti plotai;
ir tais atvejais, jei reikalavimų neįvykdymo negalima akivaizdžiai nustatyti iš pateiktų nuotraukų (pvz., nuotraukoje laukas neužlietas, tačiau negalima įvažiuoti dėl kritulių), turi teikti prašymą NMA ir oficialių institucijų (savivaldybės, hidrometeorologijos tarnybos ar kt.) pažymą apie susiklosčiusią nepalankią (ekstremalią) situaciją žemės ūkyje konkrečioje vietovėje.

Jei dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų konkrečiame rajone yra paskelbta ekstremali situacija, pareiškėjams jokių papildomų prašymų ir pažymų teikti nereikia – reikia tik pateikti paveiktų plotų nuotraukas per „NMA agro“ programėlę.

Atkreipiame dėmesį, jog jei situacija nepasikeičia iki pat nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino, prieš pat termino pabaigą pareiškėjai turi dar kartą atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programėlę, kuriose būtų matoma, kad situacija laukuose nepagerėjo.
Situacijai pagerėjus, privaloma įvykdyti atidėtus įsipareigojimus ir pranešti NMA per programėlę „NMA agro“ atsiunčiant nuotraukas.

Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt

Šaltinis: nma.lt, 2022-07-22

Gyvūnas perkaisti gali ne vien tik būdamas lauke, saulėkaitoje, bet ir transporto priemonėje ar savo laikymo vietoje, todėl vasaros laikotarpiu išvengti didesnių sveikatos negalavimų galima tik iš anksto rūpinantis prevencinėmis priemonėmis, gelbstinčiomis nuo karščių“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Svarbiausia – vanduo ir vėdinimas

Įsivyraujant karštiems orams, didesnį dėmesį privalu skirti gyvūnų vežimui, kurį būtina itin atsakingai planuoti. Kai kelionės maršrute prognozuojama aukštesnė kaip 30 °C temperatūra, gyvūnų vežti griežtai negalima, kadangi tai priskirtina gyvūnų kankinimui. Be to, vežant gyvūnus, patartina transporto priemonėje juos laikyti kuo mažesniu tankiu, taip pat įsitikinti, kad transporto priemonėse įrengta ventiliavimo ir vėsinimo sistema veiktų be sutrikimų, ir pasirūpinti, kad kelionės metu nepritrūktų vandens atsargų.

Pakankamas vandens kiekis būtinas visiems gyvūnams – tiek būnantiems tvartuose, tiek ir laikomiems lauke. Tinkamoms gyvūnų laikymo sąlygoms užtikrinti, būtina ir gera ventiliacija tvartuose – tai ypač svarbu didiesiems kiaulių ir paukščių ūkiams.

Karštį keičiantys lietūs ir žaibai taip pat neretai būna didelių nelaimių kaltininkai, nes tvyrant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei, ventiliatoriai nespėja išdžiovinti oro ir pastatuose kaupiasi didelė drėgmė, paukščiai ir gyvūnai dūsta. Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, gyvūnų laikytojai turėtų nuolat atsakingai prižiūrėti pastatų ventiliacijos sistemas, kontroliuoti apie gedimus perspėjančių signalų veikimą. Mat nustojus veikti ventiliacijai, kyla pavojus gyvūnų gyvybei – nuo perkaitimo ir dusimo jie gali pradėti gaišti. Vadinamosiomis tropinėmis naktimis, kai minimali oro temperatūra nakties metu nenukrenta žemiau 20 ºC, pastatų sienos nespėja atvėsti, ventiliacijos sistemos pučia karštą orą, todėl esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, būtina mažinti pastatuose laikomų gyvūnų ir paukščių skaičių, reikia nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatą. Taip pat primenama iš anksto pasirūpinti atsarginėmis vėdinimo priemonėmis ir elektros generatoriais, užtikrinant gerą gyvūnų sveikatos būklę ir savijautą.

Tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai turi turėti galimybę nuolatos gauti švaraus geriamo vandens, nes karštuoju metų laiku vandens poreikis padidėja. Svarbu pasirūpinti, kad girdyklos būtų pritaikomos laikomų gyvūnų poreikiams, o jose esantis vanduo būtų reguliariai keičiamas.

Žaibuojant ir griaudžiant būtina parsiginti gyvūnus iš laukų, nes išsigandę jie linkę slėptis po aukštais medžiais, o tai pavojinga.

Karščiai gali būti mirtinai pavojingi

Pasak G. Blekaičio, karščių metu padidėja iš organizmo išskiriamų skysčių kiekis, pakinta gyvūnų kraujotakos, kvėpavimo, nervų sistemos ir kitų organų bei audinių fiziologinės funkcijos, todėl per karščius laikomais gyvūnais reikia dar labiau rūpintis. Karščiausiu dienos metu ganomi gyvūnai negali būti laikomi saulės atokaitoje. Tam puikiai gelbsti medžių paunksnės, pavėsinės, stoginės. Gyvūnus taip pat galima atvėsinti sudrėkinant jų kailį šlapiu audeklu ar apšlakstant vėsiu vandeniu.

Lauke prie būdos ar voljeruose laikomiems šunims taip pat turi būti užtikrinamas pavėsis, pakankamas kiekis vandens. Pastebėjus apsvaigimo ar šiluminio perkaitimo simptomų – dažną, negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, tačiau pati pirmoji pagalba gyvūnui – jo pernešimas į gaivią ir tamsią vietą, vėsinimas šaltu audeklu, reikėtų duoti lakti truputį vandens.

Per karščius gyvūnus intensyviai puola ir įvairiausi kraujasiurbiai vabzdžiai (sparvos, akliai, žabaliai, musės), nuo kurių antplūdžių kasmet nukenčia nemažai gyvūnų. Jų augintojai turėtų iš anksto pasirūpinti tam skirtomis specialiomis priemonėmis iš veterinarijos vaistinių. Didiesiems galvijams gali padėti ir vadinamojo rūko sukėlimas – specialios vietos įrengimas, kurioje būtų nuolatos purškiamas vabzdžius atbaidantis vanduo.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-22

Siūlė sumažinti

Pernai metais Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė nutarimą, kad mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nuomojamos valstybinės žemės, mokesčio tarifas siektų 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės, o tiems, kurie turi iki 10 hektarų nuomojamos valstybinės žemės, būtų taikomas 0,7 proc. tarifas.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos atstovai siūlė tuos, kurie turi daugiau kaip 10 ha valstybinės žemės, apmokestinti mažesniu – 1,8 proc. – mokesčio tarifu.

Sunku pasakyti, kiek pinigų tokiu atveju netektų savivaldybės biudžetas, tačiau tikėtina, kad suma gali siekti apie 70 tūkst. eurų.

Siūlė palikti

Ūkininkas ir tarybos narys Jonas Talmantas atkreipė dėmesį, kad nors jis yra krašto ūkininkų sąjungos garbės narys, jis nebuvo kviestas į šio klausimo svarstymą, ir rėžė, kad sumažinus mokestį būtų paremti ne tie, kuriuos reikėtų remti.

„Situacija tokia, kad ūkininkas, turintis 500 hektarų žemės ir besinuomojantis iki 10 hektarų iš valstybės, moka nuomą lengvatinėmis sąlygomis.

Tokių ūkininkų, kurie apskritai turi tik iki 10 hektarų, yra labai nedaug. Smulkieji ūkininkai paprastai turi iki 3 hektarų žemės.

Remiame ne tuos, kuriuos reikia. Sunkmetis ne jiems yra, sunkmečio nelabai mato, tik kiekvienas nori pasinaudot lengvatomis“, – kalbėjo J. Talmantas.

Kiek rajono gyventojų nuomojasi valstybinę žemę?

Savivaldybė informavo, kad Kėdainiuose valstybinę žemę nuomojasi 1 229 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Tiesa, absoliuti dauguma jų nuomojasi iki 10 hektarų, o daugiau kaip 10 hektarų nuomojasi 63 fiziniai asmenys bei 19 juridinių asmenų. Jie turi mokėti 2,5 proc. siekiantį nuomos mokestį.

Krašto politikai domėjosi, ar įmanoma surinkti informaciją apie tai, kiek iki 10 hektarų valstybinės žemės besinuomojančių ūkininkų turi savo nuosavos žemės, tačiau tokios informacijos savivaldybė neturi.

Maža to, net ją surinkus nebūtų įmanoma sugalvoti sistemos, kaip sąžiningai paskirstyti nuomos mokesčio dydžius.

„Reikia suprasti, kad 10 hektarų dydžio braškių ūkis atitinka 500 hektarų grūdininkystės ūkį. Kad asmuo turi tik 10 hektarų žemės ir augina joje braškes, visai nereiškia, kad jis smulkus ūkininkas, nes jo pajamos yra didelės“, – atkreipė dėmesį J. Talmantas.

Piktinasi

Štai ūkininkas Alfonsas Kupčiūnas prašė, kad krašto politikai peržiūrėtų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jį suvienodintų būtent dėl to, kad žemės kiekis dar neapibrėžia jos naudingumo ir iš jos gaunamų pajamų. Kai kuriais atvejais ūkininkai, išsinuomoję valstybinės žemės, joje nieko nesėja, tik išgeni ir sutvarko.

„Esu ūkininkas, nuomoju iš viso 58,28 hektaro valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Absoliuti dauguma šios žemės nemelioruota, žemo našumo, iki išsinuomojant buvo apleista.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba nustatė žemės ūkio nuomos mokesčio tarifą, kuriuo turintiems daugiau kaip 10 hektarų žemės nustatytas 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės nuomos tarifas.

Tarybos sprendimas yra aiškiai diskriminuojančio pobūdžio, nes nuomos mokesčio tarifai nustatyti atsižvelgiant ne į nuomojamos žemės savybes, bet, manau, konkretiems, žinomiems tarybos sprendimo priėmimo metu valstybinę žemę nuomojantiems asmenims.

Toks tarybos pasirinktas metodas yra subjektyvus, nesąžiningas, neatitinka LR Vyriausybės nuostatų, kuriomis savivaldybių tarybos deleguota teisė nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifų dydžius, siejamus su pačia nuomojama žeme, bet ne su ją nuomojančiais asmenimis“, – rajono tarybos posėdyje teigė ūkininkas.

Krašto politikai galiausiai nepritarė parengtam sprendimo projektui ir mano, kad jį reikia išdiskutuoti kur kas geriau, tad kol kas paliko galioti anksčiau priimtą sprendimą, kuriuo buvo nustatytas diferencijuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas – 0,7 ir 2,5 proc.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-22

Anot M. Rusteikos, savidraudos fondas užima 97 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos.

Bendrovės pranešime teigiama, kad liepos 12-ąją iškrito dviejų mėnesių kritulių norma, po liūties sulaukta per 1,5 tūkst. ūkininkų pranešimų apie nuniokotus pasėlių laukus, o bendras jų plotas viršija 100 tūkst. hektarų.

„75 proc. visų atvejų krituliai pažeidė javų, 15 proc. – rapsų laukus. Beveik 10 proc. žalų užregistravome ankštinių augalų plotuose, taip pat sulaukėme ūkininkų pranešimų apie pažeistus atskirus bulvių, cukrinių runkelių, burokėlių ir kukurūzų laukus“, – pranešime teigė M. Rusteika.

Vertinant pagal augalų rūšis, labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai (72 tūkst. ha) ir vasariniai miežiai (per 10 tūkst. ha).

Daugiausiai pažeistų pasėlių atvejų užfiksuota Šiaulių apskrityje – čia gauta apie 500 pranešimų, Marijampolės apskrityje – 360, Kauno apskrityje – 310, Panevėžio apskrityje – 160.

Savidraudos fondo atstovai teigia, kad dėl suniokotų pasėlių laukų gali brangti grūdai ir iš jų gaminama produkcija.

„Dažno ūkininko laukuose pažeista daugiau kaip pusė visų pasėlių. Tai yra didžiulė netektis ūkininkams. Dėl to neišvengiamai išaugs grūdų ir jų produktų kainos“, – panešime sakė „Vereinigte Hagel“ valdybos narys Thomas Gehrke.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja, kad grūdų šiemet bus nukulta 6,304 mln. tonų – 12,1 proc. daugiau negu pernai.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-07-22

Rusija ir Ukraina penktadienį pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio sušvelninti pasaulinę maisto krizę, milijonams žmonių keliančią bado pavojų.

„Sutarimas pasirašytas 120-ai dienų, taip kad bus laiko pastebėti situaciją. Sutartis pasirašyta dėl trijų labai didelių ir svarbių uostų, jie kartu krauna daugiau nei pusę Ukrainos grūdų. Paskutinį mėnesį geležinkelių transportu Europos lygmeniu, autotransportu ir upe jau buvo vežama virš 2 mln. tonų grūdų. Per šiuos tris uostus bus galima krauti dar 3 mln. tonų grūdų per mėnesį. Ukraina galbūt greitai pasieks iki karo turėtą maždaug 5 mln. tonų krovos lygį per mėnesį. Tai turėtų stipriai stabilizuoti situaciją vidaus rinkoje Ukrainoje ir taip pat padėti išorinėms rinkoms“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina pašnekovas.

Anot jo, pasaulinė rinka jau sureagavo į susitarimą – krito grūdų kainos. A. Abromavičius pastebi, kad kitų šalių ūkininkams tai gali būti nekokia žinia, tačiau vartotojus tai pradžiugins.

Jis tvirtina, kad susitarimo laukė ne tik Ukrainos ūkininkai, bet ir gyventojai bei kariškiai.

„Naujas derlius jau atėjo, prasidėjo rapsų ir kviečių derliaus nuėmimo metas, jau porą savaičių. Kadangi rapsai yra brangesnė kultūra, rugsėjį turėsime saulėgrąžas – taip pat brangesnė kultūra, dėl to praėjusių metų užsilikęs derlius, pagrinde – kukurūzas, pigesnis, jis turbūt bus laikomas sandėliuose iki tol, kol bus išvežtos brangesnės kultūros. Tai bet kokiu atveju nėra optimalus variantas , tai yra priverstinė, dirbtinai padaryta situacija Rusijos dėka. Bet tai (susitarimas dėl grūdų – LRT.lt) yra tikrai geros, optimistinės, pozityvios naujienos, kurių ir fermeriai Ukrainoje, Ukrainos piliečiai ir netgi kariškiai laukė labai ilgai“, – sako jis.

„Tik ekonomiškai stipri šalis sugebės atsilaikyti prieš tokią rimtą invaziją“, – pabrėžia A. Abromavičius.

Pašnekovas tikisi, kad susitarimas pakoreguos grūdų vidaus rinkos kainas.

„Iki šiol (situacija žemdirbiams – LRT.lt) buvo labai sunki, kadangi vidinė kviečių kaina buvo maždaug 130 dolerių, eurų, kai Klaipėdos uoste šiuo metu apie 350–370. Tai, manau, kad po šitų naujienų vidinėje rinkoje kaina pakils 50 arba 100 proc. Tokiu atveju fermeriai turės daugiau pinigų pasisėti rudeniui dėl to tas derlius toliau bus tiekiamas pasaulinėmis rinkomis“, – viliasi jis.

Dėl laikinos okupacijos, pakeistos sėjomainos, pasak verslininko, derlius bus objektyviai mažesnis. Tačiau priduria, kad jo įmonė sugebėjo apsėti 100 proc. laukų – to prašė patys darbuotojai, o taip, jis viliasi, įmonė prisidės prie Ukrainos ekonomikos stiprinimo.

„Mūsų įmonėje 40 proc. žemių buvo okupuota pirmą karo mėnesį, išlaisvinta tik po dar vieno mėnesio. Mes kariškių pagalba išminavome laukus, buvome viską įsigiję iš anksto – kurą, sėklas ir trąšas, – dėl to darbuotojai labai paprašė, kad viską apsėtume 100 proc. Tai praktiškai visus 100 proc. ir apsėjome. Dėl to derliaus laukiame tokio paties. Mūsų įmonės masteliais tai yra apie 250 tūkst. tonų į metus. Tikėsimės, kad kainos šiek tiek pasikoreguos vidinėje rinkoje į viršų ir sugebėsime parduoti per Ukrainos uostus, geležinkeliu per Lietuvos uostus tinkamomis kainomis ir toliau sėtis, išlaikyti darbo vietas, mokėti visiems atlyginimus ir taip palaikyti Ukrainos ekonomiką“, – teigia jis.

Visgi, pašnekovas nurodo, kad nors susitarimas yra džiugus, Rusija pasitikėti negalima.

„Vis dėlto būkime realistiški, konservatyviai nusiteikę. Tokią gražią naujieną reikia švęsti nuosaikiai, bet žinoti, kad priešas nemiega ir, situacijai pasikeitus, jie gali kažkokių blogų dalykų vėl prigalvoti“, – nurodo jis.

LRT.lt primena, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT vadovu Antonio Guterresu r Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru, kad būtų vėl atidaryti uždaryti laivybos maršrutai per Juodąją jūrą, pranešė ceremoniją stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Šiandien Juodojoje jūroje atsirado švyturys, – sakė A. Guterresas. – Vilties švyturys, galimybių švyturs, palengvėjimo švyturys pasaulyje, kuriame jo reikia labiau nei kada nors anksčiau.“

„Jūs įveikėte kliūtis ir atidėjote į šalį nesutarimus, kad atvertumėt kelią iniciatyvai, tarnausiančia visų bendriems interesams“, – pridūrė jis, kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos atstovus.

Diplomatai tikisi, kad pirmosios grūdų siuntos išplukdytos iki rugpjūčio vidurio – pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale.

Kyjivo pareigūnai sakė nenorintys sudaryti jokių tiesioginių susitarimų su Rusija.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas anksčiau pažadėjo, kad Kyjivo pateiks „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.

Pasak M. Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-07-22

Palyginti su 2021 m. tuo pačiu metu buvusiomis grūdų supirkimo kainomis, pašariniai miežiai (II klasės) ir avižos pabrango daugiau nei 2 kartus.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 12 (404) / 2022 m