Žemės ūkio naujienos: 2022-10-17

„Pastaraisiais metais gyvūnų ženkliai padaugėjo. Ūkininkai sako savo laukuose aptinkantys per pusantro šimto elnių bandas. Čia jau gyvūnų padarytos žalos kompensavimas nepadės, būtinas gyvūnų skaičiaus reguliavimas“, – teigia ministras.

Aptarta ir sparčiai kelią besiskinanti Kauno rajono vadovų palaikymo sulaukusi vietos ūkių produkcijos regioninių logistikos centrų idėja.

„Įgyvendinus šį trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelį, rajono darželiams, ligoninės bei kitoms įstaigoms būtų tiekiami švieži, kokybiški ir ekologiški vietos ūkių produktai. Ministerijos inicijuotas projektas sulaukia vis daugiau Kauno rajono ūkininkų dėmesio“, – sako ministras K. Navickas.

Susitikime diskutuota apie vieną svarbiausių šių dienų aktualijų – elektros energijos kainas. Vis dar yra trukdžių ūkininkams patiems gamintis elektros energiją ir taip spręsti augančių sąnaudų problemą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-14

„Pasidalinti žiniomis ir patirtimi yra ne mažesnė verstybė nei vienos ar kitos direktyvos supratimas. Todėl pastaruoju metu keliaujame po regionus ir pristatome Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, atsakome į ūkininkų klausimus“, – sakė ministras K.Navickas.

Susitikime su savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais itin daug dėmesio skirta melioracijos problemoms. Nemelioruotų žemės plotų derlingumas sumažėja iki 30 proc., itin daug melioracijos įrenginių yra pasenę, prastos būklės. Šiuo metu Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių (MIS) balansinė vertė siekia 2 227 mln. Eur, iš jų: valstybei nuosavybės teise priklauso 1 224 mln. Eur (apie 54 proc.), o ūkio subjektams – 1 003 mln. Eur (apie 46 proc.). Bendras nusidėvėjimas siekia 71,73 proc.

MIS būtina rekonstruoti, tačiau iš valstybės biudžeto daugelį metų tam lėšos nebuvo skiriamos. Apie galimą išeitį – stabilaus finansavimo užtikrinimą – Melioracijos fondo įkūrimą ir alternatyvas kalbėjo viceministras Donatas Dudutis, Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vyriausieji specialistai Loreta Grigaitienė ir Paulius Kranauskas.

Savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimo perspektyvas pristatė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė. Ji atkreipė demėsį, kad savivaldybėms priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų (savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas) organizavimas ir vykdymas bei savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise – šios dvi funkcijos nuo kitų metų bus finansuojamos Aplinkos ministerijos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento vyresnioji patarėja Laura Bružienė savivaldybių atstovams aiškino apie Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų vertinimo reikalavimus.

Į klausimus apie medžiojamųjų gyvūnų padaromą žalą atsakė Aplinkos ministerijos bei Valstybinių miškų urėdijos specialistai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-14

NMA siekia, kad ūkininkai tinkamai vykdytų įsipareigojimus ir neprarastų skirtos paramos, todėl atkreipia dėmesį į dažniausiai nustatomus pažeidimus.

Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai. Patikras atlieka VMVT arba NMA.

Dažniausi pažeidimai

Šaltuoju metų laiku vienas dažniausių pažeidimų yra draudžiamuoju laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., neskleisti mėšlo ir (ar) srutų, išskyrus atvejus, kai atskiru aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu nenustatyta kitaip. NMA tikrina, kaip yra laikomasi šio reikalavimo.

Iki lapkričio 15 d. neapsėjamas pūdymas. Ariamojoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas, kuris iki lapkričio 15 d. turi būti apsėtas arba apsodintas žemės ūkio augalais. Ar pareiškėjai laikosi šio reikalavimo, tikrina NMA.

Per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis viršija 170 kg/ha. Ūkinių gyvūnų laikytojai iki metų pabaigos turi nepamiršti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentų ar sutarčių dėl srutų išlaistymo. Tikrina NMA.

Nesuženklinti ir neįregistruoti Ūkinių gyvūnų registre teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais laikymo vietoje laikomi galvijai, avys, ožkos ir kiaulės (kiaulės ženklinamos tik perkeliant). Galvijų prieauglis ženklinamas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prieauglio atvedimo, avys ir ožkos ženklinamos per 30 kalendorinių dienų nuo atvedimo. Naujoje laikymo vietoje gyvūnai registruojami ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų atvežimo. Šias patikras atlieka VMVT.

Nėra arba netinkamos talpos, netinkamai įrengti tvartai, mėšlidės, srutų kauptuvai ar tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto. Tirštąjį mėšlą laikant laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos ne arčiau 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Atstumas gali būti mažesnis, jei minėtų pastatų savininkai yra pateikę rašytinį sutikimą. Ruošiant vietą tirštajam mėšlui laukuose laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis srutoms bei skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės, kad srutos neištekėtų už jo ribų. Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos. Rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami, tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo. Mėšlo tvarkymo priežiūrą vykdo NMA.

Erozijai jautriose teritorijose auginami kaupiamieji žemės ūkio augalai. Siekiant apriboti dirvos eroziją, draudžiama auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus (bulves, pašarinius ir cukrinius runkelius, kitus šakniavaisius ir šakniagumbius) statesniuose negu 12 proc. šlaituose. Dirvos erozijai jautriose teritorijose negalima deklaruoti ir auginti burokėlių, morkų, ropinių kopūstų (kaliaropių), svogūnų, porų, česnakų, salierų, baltųjų, juodųjų ridikų, ridikėlių, griežčių, ropių, pastarnokų, bulvių, cukrinių ir pašarinių runkelių. Tikrina NMA.

Sankcijų taikymas

Sankcijos dėl reikalavimų nesilaikymo nustatomos atsižvelgiant į pažeidimo mastą, sunkumą, poveikio trukmę. Taip pat atsižvelgiama į reikalavimų pažeidimų pasikartojimą. Už netyčinius pažeidimus sankcijos dydis svyruoja nuo 1 iki 5 proc.

Didžiausios sankcijos taikomos, jei fiksuojami tyčiniai reikalavimų pažeidimai. Už tyčinius pažeidimus ūkiui išmokos gali būti sumažintos nuo 17 iki 23 proc. Pakartotinio tyčinio pažeidimo atveju – net iki 100 proc. išmokų nemokėjimo kitais metais. Dėl to, kad sankcijos taikomos visoms išmokoms pagal paraišką, ūkininkai gali prarasti ženklią paramos sumą.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-17

Iki lapkričio 1 d.

Lapkričio 1 d. terminas aktualus ūkininkams, siekiantiems atitikti ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimus: pareiškėjai, suarę plotus, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, privalo juos apsėti iki lapkričio 1 d. arba palikti šiuos plotus nesuartus bent iki gruodžio 1 d. Ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas taip, kad ražienos išliktų matomos.

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos

Pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ plotuose ganyti gyvulius privalu ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu. Gyvulių ganiavos laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Iki šios dienos būtina nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti. Nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolinių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG.

Ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Specifinių pievų tvarkymas“, įsipareigotuose plotuose ganyti gyvulius turi ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Ganymo laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti reikia iki spalio 15 d. Nušienautos žolės negalima smulkinti ir paskleisti.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ ir nusprendę ganyti gyvulius, ganyti privalo ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal veiklą plote. Gyvulių ganiavos laikotarpį užbaigti iki spalio 30 d., taip pat nušienauti ir išvežti nenuganytos žolės likučius. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, jei ganykla ar pieva paverstame lauke ganomi gyvuliai, pareiškėjai privalo ganyti ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruotame plote ir užbaigti ganymo laikotarpį spalio 30 d. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Vykdydami veiklas „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, ūkininkai ganyti gyvulius gali ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha, o baigti ganiavą iki spalio 15 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius pagal veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

KPP priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos

Jei šienavimo ir ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais, šienauti pradedama nuo birželio 15 d., o baigiama iki spalio 30 d. Tais atvejais, kai yra ganomi gyvuliai, ganiavos terminas neribojamas, o ganyti galima ne intensyviau kaip 1 SG/ha. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko iki spalio 30 d.

Smulkinti ir paskleisti žolę draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG/ha (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis).

Apsėti juodąjį pūdymą iki lapkričio 1 d.

Pareiškėjai, siekiantys tiesioginių išmokų, taip pat paramos pagal su plotu susijusias priemones, turi laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei Žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus.

Vienas iš GAAB reikalavimų yra susijęs su juodojo pūdymo apsėjimu – juodąjį pūdymą būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais iki kiekvienų metų lapkričio 1 d.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-14

Melžimo robotai karvių fermose, pašarams pastumdyti robotukai ar agrodronai nelabai jau ką stebina, nors ir negali pasakyti, kad tai kasdienybė mūsų žemės ūkyje. Tačiau žemę dirbantis, sėjantis, pasėlius prižiūrintis traktorius, kuriame net nėra kabinos vairuotojui – tikrai nustebintų. Tokio Lietuvoje dar nėra, bet, tikina pažangiausi ūkininkai, pavasarį jau bus.

Tokių planų turi ir žemės ūkio įmonė „Agrokoncernas“. Ji planuoja į savo ateities ūkį prie Radviliškio parsivežti olandų gamybos robotą monotoniniams žemės ūkio darbams. Robotas be sustojimo galės dirbti visą parą, yra valdomas dirbtinio intelekto ir yra draugiškas aplinkai. Pasak įmonių grupės „Agrokoncernas“ tiksliųjų technologijų centro vadovo Arno Radzevičiaus, Olandijoje pagamintas robotas turi daug technologinių naujovių ir išsiskiria savo dizainu.

„Vizualiai tas konceptas labai gražiai atrodo – robotas toks modernus ir atrodo tarsi iš ateities, toks futuristinis, – sako A. Radzevičius. – Tai yra vikšrai, ant kurių tiesiog pritvirtinta dėžė. Ta dėžė, visas tas traktorius su vikšrais, sveria 7,5 tonos ir turi 360 arklio galių. Toks robotas gali nesunkiai tempti daugumą trijų metrų pločio padargus.“

Pasak A. Radzevičiaus, turint tokį dirbtinio intelekto valdomą robotą, ūkininkams bus paprasčiau planuoti darbus ir jų laiką. „Pavyzdžiui, ūkininkas turi 15 hektarų dydžio lauką. Taigi, atveža į jį šį robotą ir palieka su užduotimi. Kuomet robotas su užduotimi susidoros, ūkininkas gaus pranešimą, kad, pavyzdžiui, laukas baigtas dirbti. Kokio tipo darbas turėtų būti vykdomas, sprendžia pats ūkininkas – ar tai būtų gilus skutimas, ar seklus purenimas, ar mulčiavimas kokių nors po žiemos likusių augalinių liekanų, – privalumus vardina pašnekovas. – Net ir sėjai planuojame jį išbandyti ir pažiūrėti, kaip jis su tuo susidoros.“

Tam, kad robotas to pačio žemės ploto iš naujo nepradėtų dirbti, į jį yra integruotos tam tikros antenos ir vaizdo kameros, kuriomis, pasak A. Radzevičiaus, robotas analizuoja vaizdus ir pats pasidaro išvadas, kas jau nudirbta, o kur dar reikės nuvažiuoti ir padirbėti.

„Tos kameros gali bet kada perduoti žinutę operatoriui, tai yra roboto savininkui, dėl atsiradusių kliūčių kelyje. Tokiu būdu robotas tarsi pasiklausia, kaip jam elgtis tam tikroje situacijoje. Taip pat jis yra apginkluotas sensoriais, kurie užčiuopia kliūtis, esančias priekyje. Yra tokios antenos, kurios suteikia dviejų su puse centimetro tikslumo judėjimą, o visa tai sistemina ir išvadas padaro dirbtiniu intelektu varomas portalas, į kurį nuolat tekės duomenis iš to roboto“, – pasakoja „Agrokoncernas“ tiksliųjų technologijų centro vadovas.

Pavasarį Lietuvos laukus pasieksiantis robotas, be viso to, sugebės rinkti begalę duomenų, iš kurių vėlgi galima bus padaryti išvadas ir apie žemės dirbimo kokybę, ir apie variklio apkrovas, toliau pasakoja A. Radzevičius. „Taip pat bus galima analizuoti kuro sunaudojimus skirtingose lauko vietose, – tikina jis. – Tai bus labai didelis duomenų kiekis.“

Dar vienas įdomus dalykas tas, kad norint, jog robotas neišvažiuotų iš dirbamo lauko ar neužklystų pas kaimynus, reikės patį pirmą kartą lauką pažymėti specialia įranga. Tokį darbą, anot pašnekovo, galės atlikti tik sertifikuoti specialistai. „Jie turės tą lauką apeiti ir nubrėžti virtualią tvorą, iš kurios robotas jokiais būdais savo išmone negalės išvažiuoti“, – sako A. Radzevičius ir patikina, kad naujųjų robotų teikiamus duomenis ūkininkams bus taip pat paprasta tvarkyti, kaip kad šiuo metu naudotis Feisbuku ar Instagramu.

Nuo pusantro iki dviejų traktorių – tiek maždaug turėtų kainuoti naujasis robotas Lietuvoje, patikina A. Radzevičius ir pabrėžia, kad kaip ir mobilusis telefonas, kuris prieš kelis dešimtmečius buvo prabangos dalykas ir retenybė, o dabar jį turi bene kiekvienas, tai taip ir šie robotai įsitvirtins ne tik žemės ūkyje, bet ir daugumoje kitų ūkio ir paslaugų šakų.

Tokiems žodžiams pritaria ir VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedrai vadovaujantis profesorius E. Šarauskis. Pasak jo, naujasis robotas ne tik žino, kur sėti, bet vėliau geba augalą, nepažeisdamas jo, tinkamai prižiūrėti.

Profesorius įsitikinęs, kad per dešimtmetį tokie robotai mūsų šalyje pakeis įprastus traktorius, o VDU jau turi paruošusi ir naujas studijų programas.

„Mes irgi taikomės prie rinkos ir žinome, kokių specialistų reikia dabar ir reikės ateityje. Turime sukūrę ir parengę naują programą sumaniosios inžinerijos ir tvariosios inžinerijos pagrindu. Būtų labai smagu, kad kuo daugiau studentų stotų į tas specialybes, nes per artimiausią dešimtmetį mes galime ženkliai padidinti tokių traktorių-robotų kiekį, tačiau jei trūks specialistų, tai ir tas kiekis bus, aišku, mažesnis“, – tikina VDU Žemės ūkio akademijos profesorius E. Šarauskis.

Šaltinis: lrt.lt, Arvydas Urba, LRT RADIJO laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt, 2022-10-14