Žemės ūkio naujienos: 2023-01-13

Taip pat jau pradėtos leidimų gavimo procedūros dėl kiaušinių produktų eksporto į Pietų Korėją.

Lietuva gavo oficialų patvirtinimą ir iš Taivano atsakingų institucijų. Pranešta, kad mūsų šalis nuo š. m. sausio 16 d. gali eksportuoti jautieną ir jos produktus. Nuo praėjusių metų pabaigos į Taivaną galima eksportuoti lietuviškus kiaušinius, pieno ir žuvies produktus. Tokius leidimus Taivanas Lietuvai suteikė greičiau nei per metus.

„Labai džiaugiamės ir vertiname intensyvėjantį bendradarbiavimą bei draugiškus dvišalius santykius su šiomis Pietryčių Azijos regiono šalimis. Matome didelį potencialą glaudesniam Lietuvos ir Pietų Korėjos bei Taivano verslo ryšių plėtojimui.

Tikimės, kad suderinti nauji eksporto leidimai prisidės prie prekybos apimčių augimo ir atvers dar daugiau galimybių mūsų maisto pramonės verslams. Džiaugiuosi, kad praėjusiais metais organizuoti aukšto lygio vizitai į Taivaną ir Pietų Korėją paspartino leidimų gavimo procedūrų užbaigimą,“ – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Pietų Korėjos ir Taivano rinkų atidarymas pareikalavo intensyvaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų darbo pildant detalius klausimynus, organizuojant auditus, derinant veterinarijos eksporto sertifikatus ir eksportui patvirtintų įmonių sąrašus. Džiaugiamės ir politiniu palaikymu, kuris leido pasiekti šių rezultatų,“– teigia VMVT direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas Audronė Mikalauskienė.

2021 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Pietų Korėją sudarė 13,3 mln. EUR (8,9 proc. daugiau nei 2020 m.). Daugiausia į Pietų Korėją eksportuota lietuviškos kilmės sūrių ir varškės, žuvies gaminių bei gyvūnų pašarų.

2022 m. I-III ketv. Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Taivaną sudarė 2 684 tūkst. EUR, o tai yra 98,1 proc. daugiau nei 2021 m. I-III ketv. (1 354,6 tūkst. EUR). Daugiausia eksportuota šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, produktų, naudojamų gyvūnų pašarams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-12

Augalų apsaugos produkto perpakavimo metu kokybinė ir kiekybinė sudėtis gali keistis, gali būti perpakuojami neaiškios kilmės ar sudėties netapatūs augalų apsaugos produktai. Todėl siūloma drausti perpakuoti, įvežti, vežti, saugoti, tiekti rinkai, naudoti perpakuotus augalų apsaugos produktus, tapačius Lietuvoje registruotiems augalų apsaugos produktams.

Projektas „Dėl Leidimų prekiauti augalų apsaugos produktais, tapačiais Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams, išdavimo ir panaikinimo taisyklių ir Leidimų naudoti asmeninėms reikmėms augalų apsaugos produktus, tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams, išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10 darbo dienų bus skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo informacinės sistemos projektų registravimo posistemyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-12

Kas gali kreiptis dėl kompensacijų
 
Pagal priemonės veiklos sritį remiama gyvulininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su ūkinių gyvūnų draudimu nuo ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Remiami sektoriai: galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, arklininkystė, kiaulininkystė ir paukštininkystė.
 
Paramos gali kreiptis žemės ūkio subjektas, kuris:

laiko ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti jo vardu Ūkinių gyvūnų registre;
yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Paraiškų teikimo tvarka
 
Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas. Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas. Paraiška ir papildomi dokumentai turi būti pateikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar elektroniniu paštu.
 
Paramos dydis ir intensyvumas
 
Didžiausia kompensuotina draudimo įmokos suma pagal draudimo sutartį – 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai.
 
Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžiama LR viešųjų pirkimų įstatyme:

kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina;
kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 000 Eur, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus turi organizuoti vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
 
Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visos pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Šaltinis: nma.lt, 2023-01-12

Tiesioginė parama mėsinių galvijų augintojams Atsižvelgiant į sektoriaus svarbą, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginiame plane) numatyta susietosios paramos išmokoms skirti 3,1 proc. viso tiesioginių išmokų voko (94 mln. Eur), o ja pasinaudoti turėtų apie 14,5 tūkst. mėsinių galvijų ūkių.

Didesnė parama skiriama grynaveisliams mėsiniams galvijams (įskaitant mėsinių veislių mišrūnus) bei pieninių ir mėsinių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis ne mažesnis kaip 51 proc. Už tokį galviją bus galima gauti 154 Eur. Už galviją, kurio mėsinės veislės kraujo laipsnis bus mažesnis – 82 Eur. Be to, bus mokama papildoma išmoka (6 Eur) už kiekvieną ne jaunesnį kaip 12 mėn. amžiaus mėsinį galviją, kuriam einamaisiais metais bus atlikti produktyvumo tyrimai. Šia papildoma priemone siekiama pagerinti galvijų selekcijos procesus, racionalų ir pelningą jų veisimą, bandų sudėties kokybės gerėjimą bei produktyvumo rodiklių augimą. Susietoji parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytus bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotus ir suženklintus ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus.

Tiesioginė parama avių ir ožkų augintojams

Siekiant palaikyti avių ir ožkų augintojų pajamas bei užtikrinti jų finansinį stabilumą ir toliau bus tęsiama susietoji parama avių bei ožkų augintojams. Tam planuojama skirti 14,1 mln. Eur. Prognozuojama paremti 194,1 tūkst. avių. Parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytas bent 30 dienų iki paskutinės laikymo dienos įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus pieninių, mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes avis. Ožkų augintojams susietoji išmoka bus mokama už pieninės ar mėsinės veislės ožką/ožį ir vidutiniškai sieks apie 26,5 Eur. Planuojama, kad už 11,8 tūkst. šių galvijų iš viso bus išmokėta 1,6 mln. Eur. Siekiant gauti susietąją paramą Mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojams būtina laikytis Geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų.

Parama dalyvaujantiems ekoschemose

Susietoji parama nėra vienintelė aktuali tiesioginės paramos rūšis. Mėsinės galvijininkystės ūkiai ir avių bei ožkų augintojai taip pat galės savo noru dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekoschemose). Ekoschemos „Gyvūnų gerovė“ numatoma remti veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“, kuria siekiama skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Tam numatyta skirti 22 Eur už sąlyginį gyvūną (SG) išmoką, ganant mėsinius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse arba ganyklose. Parama gali būti skiriama, kai paramos dydis, apskaičiuotas pagal laikomus SG, kuriems bus taikomi geresni gyvūnų gerovės standartai ir (arba) sveikatingumo didinimo priemonės, viršija 100 Eur.

Mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojai taip pat galės dalyvauti su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriomis siekiama skatinti ūkininkus išlaikyti ir prižiūrėti pievas ir šlapynes, saugoti jose esančias buveines ir saugomas rūšis. Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius kasmet numatyta mokėti po 192 Eur/ha. O už 1 ha ekstensyviai tvarkomų šlapynių planuojama skirti 242 Eur. Už EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymą numatytos 297 Eur/ha (už pievų tvarkymą) ir 330 Eur/ha (už šlapynių tvarkymą) išmokos (padidinta išmoka jau mokama nuo 2022 m.).

Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos − ne mažesnis kaip 1 ha daugiamečių pievų. Taip pat reikia turėti bent 0,3 SG/ha pievų (ganyklų). Pareiškėjai metams įsipareigos nearti pievų, nenaudoti jose augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo. Taip pat laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti 0,3 SG/ha-1 SG/ha intensyvumu tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą, šienauti nuo birželio 20 d., o nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d. Gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas.

Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams gyvulininkystės ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, išmokos už daugiametes žoles naujuoju laikotarpiu didėja iki 206 Eur/ha (pereinamojo laikotarpio) ir 198 Eur/ha (ekologinio ūkininkavimo). Siekiant gauti paramą mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojai turės išpildyti atitinkamus pagal ekoschemas numatytus reikalavimus bei prisiimti papildomus įsipareigojimus (nenaudoti mineralinių ir organinių trąšų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, neskleisti nuotekų dumblo ir kt.)

Kaimo plėtros paramos priemonės

Gyvulininkystės ūkių plėtra toliau bus remiama per kaimo plėtros intervencines priemones. Galvijų augintojai, priklausomai nuo jų ūkių dydžio, galės rinktis gauti paramą pagal investicines priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pagal pastarąją priemonę parama ir toliau bus teikiama ne tik dotacijų, tačiau ir lengvatinių paskolų forma. Taip pat bus skatinamas ūkių (tarp jų ir galvijų augintojų) bendradarbiavimas ir trumpų tiekimo grandinių kūrimas pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“.

Besisteigiantys jaunųjų ūkininkų galvijininkystės ūkiai bus remiami per priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ypač didelis dėmesys naujajame Strateginiame plane yra skiriamas tvarumui. Todėl Strateginiame plane yra sukurta nauja į gyvulininkystę orientuota intervencinė priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, pagal kurią planuojama skirti 51,2 mln. eurų dotacijų ir 5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Į šią paramą galės pretenduoti gyvulininkystės ūkiai, kurie susiduria su mėšlo tvarkymo ir panaudojimo, tvaresnio ūkinių gyvūnų laikymo, gyvūnų gerovės užtikrinimo iššūkiais, reikalaujančiais reikšmingų investicijų.

Rizikos valdymas ir jos mažinimas

Naujuoju programiniu laikotarpiu taip pat itin daug dėmesio skiriama efektyvesniam ūkių rizikos valdymui. Galvijų augintojai galės kreiptis paramos pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Be to, pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, galvijus auginantys ūkininkai bus skatinami investuoti į prevencines biologinės saugos priemones, skirtas sumažinti pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką.

Galvijininkystės sektoriaus atstovai taip pat bus skatinami drausti gyvulius nuo ligų bei apsidrausti ūkius nuo kitų rizikų. Bus galima kreiptis paramos pagal priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ bei „Savitarpio pagalbos fondai“. Be to, 2023-2027 m. gyvulius auginantys ūkininkai ir toliau galės dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Taip pat bus skiriama parama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą.

Šaltinis: 15min.lt, 2023-01-04

Šešis milijonus eurų į statybas investuoti ketinantis verslininkas teigia besirūpinantis ekologija, o žaliosiomis idėjomis sudominęs ir Panevėžio rajono vadovą, kuris į bioreaktoriaus statybas pažvelgęs palankiai. Visgi rajono meras teigia tik dabar iš „Sekundės“ išgirdęs apie planuojamą biodujų gamybą šalia Velželio ir suabejojo, ar toks statinys bei jame planuojama veikla pradžiugins vietos žmones. Tai būtų jau antroji Panevėžio pašonėje planuojama statyti jėgainė. Dar viena iškils netoli Šilagalio.

Vietoje fermų – jėgainė

Viešai skelbiamas suplanuotų biodujų gamybos statinių adresas – Senasis Vilniaus kelias, Nr. 8, Liūdynės kaimas, Velžio seniūnija. Tačiau iš tikrųjų ši vieta yra daug arčiau Velželio kaimo nei Liūdynės gyvenvietės. Kitados toje vietoje veikė Sodininkystės tarybinio ūkio karvių fermos. Biodujų jėgainę ketinama statyti keturių hektarų sklype. Šiuo metu jame stūkso sandėliai, ūkinis pastatas, svėrimo patalpa bei siloso tranšėjos.

Šiuos statinius nugriovus arba perstačius, jų vietoje iškiltų nauji šiuolaikiški pastatai, tarp jų – bioreaktorius, kurio skersmuo 35 metrai, aukštis – 12 metrų, o talpa 4808 kubiniai metrai. Taip pat būtų statomos sunkiasvorio transporto svarstyklės, filtrato rezervuaras, skirtas srutoms, silosinė, digestato – t. y. rauginto mėšlo stoginė, saulės jėgainė bei kiti gamybai reikalingi pastatai. Rastųsi ir nauji privažiavimo keliai, vandentiekio, nuotekų šalinimo linijos.

Dešimtys tūkstančių tonų mėšlo

Biojėgainė būtų pasiekiama važiuojant per Velželį Fermų gatve, link jos veda ir kitas kelias nuo senojo Vilniaus kelio. Abu kelius planuojama asfaltuoti. Tokia biodujų jėgainė per metus pagamintų daugiau nei 63 milijonus kubinių metrų biodujų ir kone 20 tūkstančių tonų rauginto mėšlo – digestato. Gamybos žaliavomis taptų kietas bei skystas mėšlas, srutos, šiaudai, silosas ir tokios medžiagos kaip grūdų nuovalos. Gamybai reikalingi šiaudai būtų sandėliuojamai, prieš patekdami į gamybos procesą smulkinami bei drėkinami. Mėšlo sandėliuoti neplanuojama, atvežtas jis patektų tiesiai į gamybos procesą. Atgabentas skystas mėšlas būtų perpumpuojamas į uždarą rezervuarą ir biodujų gamyba vyktų bioreaktoriuje.

Nupirko fermas

„Suprantu panevėžiečius, kuriuos vien žodžiai „biodujų jėgainė“ gąsdina. Žinau, kad žmonės nepalankiai sutiko žinią apie tokią Šilagalyje planuotą statyti jėgainę. Tačiau tarp Šilagalio ir mūsiškės yra esminis skirtumas, nes anoji planavo dujas išgauti iš maistinių atliekų, mūsų pagrindinė žaliava – šiaudai“, – tikino biojėgainės šalia Velželio potencialus statytojas, kaunietis verslininkas Donatas Jurkonis. Viešai prieinami duomenys skelbia, kad biodujų jėgainę planuoja statyti prieš tris mėnesius ir 22 dienas įkurta žemės ūkio bendrovė „Ekoternum“, turintį vieną darbuotoją – tą patį D. Jurkonį.

Verslininkas neslėpė šalia Velželio įsigijęs dalį jau nebeveikiančių fermų bei aplink jas esančios žemės, kur ir planuojamos statybos. Jis tikino, kad tokia jėgainė, kurioje pagrindinė žaliava – smulkinti šiaudai, Baltijos šalyse būtų pati pirmoji. „Tai ekologiška, nemalonių kvapų neskleidžianti gamyba. Štai ūkininkų laukuose palikti pūti šiaudai aplinką tikrai teršia, o mūsiškėje gamyboje jokios taršos nebus“, – tikino D. Jurkonis. Dokumentai skelbia, kad prie Velželio planuojama statyti biodujų katilinė per metus turėtų sunaudoti 4000 tonų mėšlo, 5300 tonų siloso, o smulkintų šiaudų – 14 000 tonų.

Laukia ekskursijų

D. Jurkonis teigė, jog mėšlas biodujų gamybai reikalingas kaip medžiaga, skatinanti biodujų išsiskyrimą, pasak jo, mėšlas šiam gamybiniam procesui – nelyg maistas skrandžiams, o ir visai virškinimo sistemai. Tad jėgainė pagamins dujas, šildysiančias Panevėžį, bei trąšas ūkininkų laukams. „Į Velželį turėtų važiuoti ekskursijos pasižiūrėti ekologinio biodujų išgavimo proceso“, – kalbėjo D. Jurkonis. Verslininkas teigė šiemet ketinantis pastatyti visą požeminę jėgainės dalį, kitais metais statybas tęsti ir baigti iki 2025-ųjų. Šių dienų kainomis statybų vertė siektų daugiau nei šešis milijonus eurų, iš jų 35 proc. ketinama gauti iš ES finansinių fondų.

Valdžia džiaugsmu netrykšta

D. Jurkonis tikino su Velželyje planuojamomis statybomis supažindinęs Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį bei miesto Savivaldybės ekologę Rūtą Taučikienę ir sulaukęs abiejų palankaus požiūrio. Visgi „Sekundės“ kalbintas P. Žagunis pokalbio su D. Jurkoniu neprisiminė ir teigė apie statybas šalia Velželio tikrai negirdėjęs. „Gal kas ir tarstelėjo ką apie tą jėgainę, bet tai nebūta rimto pokalbio ir tikrai aš nepasakiau jokio pritariamojo žodžio“, – užtikrino rajono meras. Jis teigė abejojantis, ar rajono žmonės, o gal ir panevėžiečiai, biodujų jėgainės statybas sutiks palankiai.

Rajono Savivaldybė jau turi patirties ir žino, kiek kovota dėl Šilagalio biodujų jėgainės, kaip nenorima neva modernios srutų duobės šalia Daukniūnų. Miesto ekologė R. Taučikienė irgi neprisiminė, kad ją būtų pradžiuginusi žinia apie rajone planuojamą dar vieną biodujų jėgainę. Specialistė pripažino, kad statybose išties būtų naudojamos pačios naujausios technologijos, tačiau ji suabejojo, ar iš jėgainės ateityje tikrai nesklistų ne visai malonūs kvapai.

Naujiena net seniūnui

Kad jo vadovaujamoje seniūnijoje, o tuo labiau – visai šalia Velžio planuojama statyti biodujų jėgainę, naujiena buvo ir Velžio seniūnui Andriui Viržaičiui. Jis taip pat neatmeta, jog gali kilti gyventojų protestai prieš tokį naują statinį. O ūkininkas Vaidotas Skumbinas, šalia kurio galvijų ūkio suplanuotos biojėgainės statybos, pabrėžė, jog tai tikrai naujoviškas, reikalingas, daug naudos atnešiantis statinys. „Jėgainė perdirbs šiaudus ir mėšlą, gamins dujas, turėsim trąšų“, – privalumus vardijo ūkininkas.

Šaltinis: delfi.lt, Daiva Baronienė, „Sekundė“, 2023-01-06