Žemės ūkio naujienos: 2023-01-25

Apie įsipareigojimus nepagalvota

Idėja įkurti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinį parką pirmą kartą buvo pristatyta dar 2008 m. Tuomet šio regiono gyventojai taip pat tam priešinosi, todėl planų buvo atsisakyta. Praėjus 15 metų vėl buvo prisimintas stalčiuje dūlėjęs dokumentas ir būtent pagal jį pradėtos dėlioti naujosios nacionalinio parko gairės. Pagal dabartinius planus, Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas turėtų užimti maždaug 35 tūkst. hektarų ir driektis Šakių, Vilkaviškio bei Kalvarijos savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į jį patektų daugiau nei 14 tūkst. privačių sklypų.

Projektą įgyvendinti sumąsčiusių Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, nacionalinis parkas turėtų padėti išsaugoti unikalias Suvalkijos lygumas bei kalvas, šio regiono simbolį – Šešupės upyną, gamtines ekosistemas. Praėjusią savaitę Vištytyje viešėjęs ministras S.Gentvilas išsakė dar vieną parko steigimo priežastį. Anot jo, Suvalkija iki šiol dar neturėjo nacionalinio parko, tad „šią spragą reikėtų ištaisyti“.

Vietos gyventojai pasitiko ministrą S. Gentvilą

Įdomu tai, kad Vyriausybė Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimo pradžiai ir planavimo tikslams pritarė dar gruodžio pradžioje, nors su vietos gyventojais apie tai iki tol nebuvo kalbėta. Tampa akivaizdu, kad Suvalkijos regiono žmonės buvo pastatyti prieš faktą ir atsiklausti jų nuomonės suskubta tik šiems pradėjus reikšti nepasitenkinimą. Labiausiai galimiems pokyčiams priešinasi vietos ūkininkai.

„Nepažįstu nė vieno, kuris norėtų šio parko. Mes norime dirbti žemę be jokių draudimų ar apribojimų! Juk ūkininkai turi paėmę paskolas, investavę į žemes, techniką, ūkinius pastatus. Galų gale, yra įsipareigojimai ne tik bankams, bet ir Europos Sąjungai. Mes turime didinti našumus, tačiau kaip tai reikėtų padaryti, jei staiga mūsų žemės taptų nacionalinio parko teritorijomis? Juk čia draudimai veja vieni kitus. Nieko negalima laisvai daryti“, – pasipiktinimo neslėpė Vilkaviškio rajone žemę dirbantis Andrius Mickevičius.

Jei nacionalinis parkas visgi būtų įsteigtas, į jį patektų maždaug trečdalis vyro šeimos valdomų plotų – 80–90 ha.

„Mes ir taip saugome!“

Apie nacionalinio parko steigimą Suvalkijos krašto žemdirbiai nenori galvoti ir dėl dar vienos priežasties. Nemaža dalis aplinkinių teritorijų jau dabar yra įtraukta į Vištyčio regioninio parko valdas, o su šios įstaigos direkcija vietiniai gyventojai teigia sunkiai randantys bendrą kalbą. Anot jų, parko atstovai rūpinasi tik draudimais, o ne pagalba.

„Mums ribojimų ir taip jau pakanka. Akivaizdu, kad nacionaliniame parke jų būtų tik dar daugiau. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad įsteigus nacionalinį parką po dvejų metų dešimtadaliu padaugėtų griežto saugojimo teritorijų. Net nepastebėsi, kai vieną dieną jau nebegalėsi šeimininkauti savo teritorijoje!“, – pasipiktinimo neslėpė Vištyčio krašto ūkininkė Onutė Kartavičienė.

Jei Suvalkijos (Sūduvos) parkas būtų įkurtas, į jo teritoriją patektų maždaug 100 ha jos šeimos ūkio valdų. Moteris teigė, kad tiek ji, tiek kiti ūkininkai ir taip saugo gamtą, tad valdžiai visai nereikia kišti čia savo trigrašio.

„Jei randame perinčios pempės lizdą, mes jį tikrai išsaugome. Mums aiškina, kad čia negalima sėti rapsų. Bet jų Vištyčio krašte ir taip niekas nesėja, nes čia žemės – visai nederlingos. Įsteigus parką būtų draudžiama ir melioracija, tad visas kraštas labai greitai užpelkėtų. Aplink mano namus yra net 12 pelkių! Netvarkant žemių, jos labai greitai išplistų“, – teigė O.Kartavičienė.

Privalumai ir draudimai

Vištytyje vykusiame susitikime su Suvalkijos žemdirbiais dalyvavusi Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė papasakojo apie pagrindinius nacionalinio parko principus. Jos teigimu, Lietuvoje yra apie 18 proc. saugomų teritorijų. Jose norima išsaugoti jautriausias gamtines, kultūrines vertybes nuo žalingo intensyvaus naudojimo.

Ji taip pat akcentavo, kad saugomose teritorijose lengviau pritraukti investicijas iš ES ir valstybės biudžeto, yra daugiau galimybių gauti kompensacijas už ūkininkavimo apribojimą bei kitas veiklas. Visgi ši informacija susirinkusiųjų neįtikino ir žmonės vienu metu net ėmė garsiai skanduoti: „Parkui ne!“.

Kalbinti ūkininkai teigė nuogąstaujantys, kad nacionaliniame parke apribojimai galios ne tik jiems, bet ir paprastiems gyventojams. Juk saugomose teritorijose galioja griežti reikalavimai sodybų struktūrai, architektūriniams elementams, medžioklės plotams.

„Kiek esu susipažinęs su reikalavimais nacionaliniame parke, ūkininkai žolę pjauti čia gali tik nuo birželio 15 d., kai ši jau nelabai tinkama pašarui. Taip pat ribojamas gyvulių ganymo laikas, jų kiekis tam tikrame plote. Visa tai ne vieną gyvulius auginantį žemdirbį gali priversti trauktis iš šio sektoriaus“, – prognozavo Kalvarijos savivaldybėje ūkininkaujantis Valentinas Zubavičius.

Jam antrino ir O.Kartavičienė, taip pat pastebėjusi daug nelogiškų ribojimų. Ji pateikė pavyzdį, kad nacionalinio parko teritorijoje leidžiama gyvuliams statyti pavėsines, tačiau baigus ganyti jas būtina nugriauti.

„Susitikime su ministru tikėjomės, kad mums bus konkrečiais faktais įvardyti nacionalinio parko privalumai, tačiau to nesulaukėme. Į daugelį mūsų klausimų taip ir nebuvo atsakyta. Nors vėliau ministerija išplatino pranešimą, kad bent laikinai stabdys parko steigimo procedūras, tačiau nenoriu būti bloga pranaše, bet manau, kad visa tai – tik akių dūmimas“, – kalbėjo O.Kartavičienė.

Sieks įtikinti

Susitikime su įsiaudrinusiais Suvalkijos krašto žemdirbiais dalyvavęs Aplinkos ministras S.Gentvilas dar bandė glaistyti situaciją, išsakydamas komplimentų šio regiono ūkininkams, tačiau pastarieji nelabai į tai reagavo. Ministras pabrėžė, kad nežada imtis skubotų darbų, o nacionalinio parko steigimo klausimas bus sprendžiamas palaipsniui, radus bendrų sąlyčio taškų su vietos gyventojais.

„Valstybė nieko nekeis be gyventojų sutikimo. Kaip dirbote žemę, taip dirbsite, kaip turėjote nuosavybę, taip ir turėsite. Vyriausybė davė leidimą steigti nacionalinį parką, tačiau šis teisinis procesas dar nepradėtas, kol neįvyko diskusija su gyventojais. Visa tai turėtų užtrukti apie pusantrų metų“, – teigė S.Gentvilas.

Po susitikimo su vietos gyventojais ministras teigė, kad bendruomenė nepalaiko nacionalinio parko idėjos, nes nesusiklostę santykiai su Vištyčio regioninio parko administracija. Anot jo, tai dar viena priežastis, kodėl kol kas parko steigimas nėra galimas.

Aplinkos ministras užtikrino, kad derlingiausios Suvalkijos krašto žemės, kuriose intensyviai ūkininkaujama, nebus įtrauktos į nacionalinio parko sudėtį. Jis taip pat pažymėjo, kad ūkininkavimo veiklai didelių pasikeitimų nebus. Taip žada ministras S.Gentvilas, kuris po poros metų, po naujų rinkimų, gali ir netekti šio posto. O ką tokie pažadai reikštų naujai atėjusiam ministrui, kuris bus niekam nieko nežadėjęs?

Atsižvelgus į savivaldybių siūlymus, Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinio parko teritoriją planuojama papildyti etnokultūriniu požiūriu svarbiais objektais. Kiek valstybei kainuos parko steigimas, kol kas neskelbiama.

P.S. Aplinkos ministerija, nors ir žadėjo pateikti savo atsakymus į VL klausimus, taip ir neatsakė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-24

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis video sveikinime padėkojo už Juodosios jūros grūdų iniciatyvą bei paragino šalis prisijungti prie humanitarinės pagalbos iniciatyvos „Grain from Ukraine“. „Pasaulis turėtų parodyti daugiau ryžto, siekiant sustabdyti tuos, kurie drįsta blokuoti maisto tiekimą“, – sakė V. Zelenskis.

Būtinybę ir toliau remti Ukrainą, užtikrinti jos infrastruktūros funkcionavimą ir žemės ūkio produktų eksportą pabrėžė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie galimybes kurti klimatui draugiškas maisto sistemas.

„Ukrainos ūkininkai yra mūsų herojai, padedantys užtikrinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą. Tačiau taip pat turime dorotis su klimato ir biologinės įvairovės krizių problema ir paspartinti perėjimą prie tvaresnio žemės ūkio, kad būtų užtikrintas ilgalaikis aprūpinimas maistu ir maisto sistemų atsparumas“, – teigė ministras.

Ministrai diskutavo apie tai, kaip žemės ūkio sektorius gali sukaupti daugiau anglies dioksido ir efektyviau naudoti energiją. Jie taip pat dalijosi įžvalgomis, kaip sukurti ir įdiegti klimatui pažangias gyvulininkystės bei augalininkystės sistemas, sumažinti maisto nuostolius ir švaistymą bei skatinti sveiką mitybą vystant tvarias maisto sistemas.

Anot ministro K. Navicko, svarbu užtikrinti ūkininkams tinkamas sąlygas dalyvauti naujuose anglies kaupimo ūkininkavimo verslo modeliuose.

„Bearimis ūkininkavimas, augalų kaita, tarpinių kultūrų auginimas, ariamų durpynų pavertimas pievomis – visa tai jau remiame naujajame BŽŪP, kad padidintume anglies kaupimąsi dirvožemyje. Skaitmeninės technologijos, naudojamos gamybos efektyvumui didinti, kartu sumažinant poveikį aplinkai, yra dar viena vertinga priemonė. Labai svarbus ir vartotojo vaidmuo pereinant prie klimatui palankių maisto sistemų“, – sakė ministras.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas lietuvis per metus iššvaisto apie 140 kilogramų maisto, didžioji dalis susidaro namų ūkiuose (61 proc.) ir žemės ūkio sektoriuje (21 proc.). Siekdama spręsti pastarąją problemą, Žemės ūkio ministerija teikia paramą labdaros organizacijoms, kad jos surinktų produkcijos perteklių iš ūkininkų. Šis išsaugotas maistas yra apdorojamas ir išdalinamas tiems, kuriems jo reikia.

„Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip maisto praradimo mažinimas gali būti sprendimas siekiant padidinti maisto prieinamumą ir užtikrinti aprūpinimą maistu“, – Lietuvos patirtimi pasidalijo žemės ūkio ministras.

Klimato krizė kelia vis didesnę grėsmę pasauliniam maisto saugumui. Tai ypač paveikia žemės ūkio sektorių, nes gamyba yra neatsiejama nuo aplinkos. Dykumėjimas, vandens trūkumas ir ekstremalių oro reiškinių augimas sukelia didelių nuostolių ir jau šiandien kelia grėsmę milijonų žmonių pragyvenimui. Tuo pačiu metu maisto sistemos taip pat prisideda prie klimato kaitos. Forume pabrėžta, kad pasaulinė maisto sistemų pertvarka turi būti skubesnė nei bet kada anksčiau, kad būtų pasiekti klimato veiksmų tikslai, tai pažymėta ir ministrų patvirtintoje šio forumo deklaracijoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-23

Paskutinės patikros metu, 2022 m. gruodį, agentūroje nustatyta pasikartojančių neatitikimų, kurie pastebėti ir 2021 metais. Paaiškėjo, kad NMA nesilaikoma paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimo terminų, neatsižvelgta į jau pateiktas rekomendacijas ir nurodymus. Paraiškos vertintos nesilaikant galiojančių teisės aktų.

Atliekant patikrą 2021 metais nustatyta, kad vertindama kelių žuvininkystės projektų paraiškas, NMA netinkamai skaičiavo pareiškėjų žvejybos dienas, nesilaikė projektų administravimo taisyklių reikalavimų ir galimai nepagrįstai atmetė paraiškas. Ministerija pernai vasario mėnesį įpareigojo NMA pervertinti kai kurias paraiškas, tačiau į šį pavedimą neatsižvelgta iki šiol.

Patikros metu nustatyta, kad NMA nesilaikė ir nustatytų paramos paraiškos vertinimo terminų. Kai kurių paraiškų vertinimas užtrunka daugiau kaip 8 mėnesius. Pažeidžiami terminai turi įtakos sėkmingam Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo įgyvendinimui.

Problemų NMA yra ir su mokėjimo prašymais, kurie vertinami nesilaikant nustatytų terminų. Tokie vėlavimai mažina žvejų pasitikėjimą valstybės institucijomis ir turi įtakos bendradarbiavimui kitose žuvininkystės srityse.

Klausimų ministerijai kilo ir dėl kai kurių finansavimą gavusių, tačiau nevykdomų projektų. ŽŪM mato riziką, kad gali tekti grąžinti nepanaudotas ES lėšas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-23

Paslaugas žemės ūkiui teikiantiems žemės ūkio veiklos subjektams primename, kad Pažymos apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus teikiamos ŽŪDC iki birželio 1 d. Gavęs šią pažymą, ŽŪDC perskaičiuoja VED reikšmę, įtraukdamas duomenis apie pajamas iš paslaugų žemės ūkiui. Po birželio 1 d. pažymos nepriimamos ir į VED reikšmės neperskaičiuojamos.

Žemės ūkio valdų valdytojai galės pamatyti visus savo VED rodiklius (kam jie yra apskaičiuoti) www.epaslaugos.lt, prisijungę prie paslaugos „Prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir (arba) ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre, išregistruoti juos iš registrų arba atnaujinti jų duomenis pateikimas, įregistruotų registruose paslaugos gavėjo žemės ūkio valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenų peržiūra“, meniu skiltyje „EDV/VED rodikliai“.

Šaltinis: vic.lt, 2023-01-20

„Dėl smarkiai išaugusių trąšų, energetikos išteklių ar pašarų kainų ūkio sektorius tapo itin pažeidžiamas. Tikėtina, kad ūkininkai ir ateityje patirs finansinių sunkumų siekiant išlaikyti likvidumą. Todėl lengvatinės priemonės paskoloms yra būtinos siekiant išsaugoti smulkiuosius ūkininkus ir ekonominį stabilumą regionuose. „SME Bank“ pratęs susitarimą dėl lengvatinių paskolų ūkininkams leis dar labiau padidinti paskolų prieinamumą ir paskolos suteikimo greitį. Šiuo atveju ūkininkams suteikiama galimybė gauti iki 500 tūkst. eurų paskolą su fiksuotomis metinių palūkanų normomis iki maksimaliai 3,03 proc.“ – teigia „SME Bank“ ekspertas Audrius Česnakas.

Eksperto teigimu, nemaža dalis ūkininkų susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, o lėšų veiklai vykdyti stokojantiems ūkio subjektams vis sunkiau gauti ir finansavimą iš tradicinių finansuotojų arba dėl smarkiai išaugusios paskolos kainos smulkieji ūkininkai šių net negali svarstyti. Šiuo atveju lengvatinės paskolos bus teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti su fiksuotomis metinėmis palūkanų normomis, smulkiems verslams iki 2,03 proc., didiesiems – iki maksimaliai 3,03 proc. Šia lengvata pasinaudoti galės žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose veikiantys ūkio subjektai.

Pasak A.Česnako, kylančių kainų akivaizdoje paskolos tampa svarbia sudedamąja dalimi, siekiant amortizuoti apyvartines problemas bei deramai pasiruošti naujam sezonui, o valstybės teikiamos garantijos ar siūlomos lengvatos ūkininkams sulaukia daug dėmesio ir tampa didele paskata.

„Pernai, t.y. nuo 2022 m. spalio, daugiausiai skolinosi smulkieji ūkiai. Būtent „SME Bank“ buvo pasirašytos 64 paskolų sutartys, visų paskolų bendra suma – 5 mln. eurų, o vidutinė paskolos suma siekė 78 tūkst. eurų. Paskolas gavę klientai dirba net 26 807 ha žemės plotą, t.y. tiek, kiek gautume sudėjus Kauno ir Klaipėdos miestų plotus, ir augina daugiau nei 18 tūkst. vnt. galvijų“, – statistiką vardija ekspertas.

ŽŪPGF lengvatine paskola pasinaudoti paprasta. Dėl finansavimo gali kreiptis kiekvienas ūkis, atitinkantis kriterijus, tai reiškia – galintis įrodyti sumažėjusias pajamas, išaugusias išlaidas ar pablogėjusius atsiskaitymus, pavyzdžiui, dėl nutrūkusios tiekimo grandinės, pasikeitusių atsiskaitymo terminų ar smarkiai išaugusių kainų. Kreiptis reikėtų įprastu būdu – pildyti paraišką „SME Bank“ interneto puslapyje. Jei projektas bus pripažintas tinkamu finansuoti, „SME Bank“ specialistai sutvarkys visus dokumentus.

Pagal šią ŽŪPGF priemonę ūkio subjektai, veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, gali gauti iki 500 tūkst. eurų paskolą 72 mėnesių laikotarpiui. Paraiškas ūkininkai gali teikti iki šių metų birželio 30 d. Viso lengvatinėms paskolos valstybė papildomai skiria 30 mln. eurų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-23

„Norėtųsi, kad tai būtų buvę praėjusiais metais, kai buvo tvirtinamas strateginis planas, teiktas Europos Komisijai. Bet ne viskas prarasta – per prioritetus, per kitus dalykus surasime tuos sprendimus, juolab, kad ta linkme ir judame“, – trumpoje spaudos konferencijoje teigė ministras.

Pasak jo, žemės įsigijimo ribojimas „yra besitęsianti problema“, nes, pasak jo, susijusiems asmenims ribojimus įsigyti žemės numatantis įstatymas neveikia. „Neveikia per susietumą juridinių asmenų. Manau, kad prie šios diskusijos turime grįžti ir nuspręsti, kad veiktų, kaip ir turėtų veikti“, – teigė ministras.

Šeimos ūkininkai prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą. Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

K. Navickas pripažino, kad šeimos ūkių kooperacijos trūksta, bet, jo manymu, ūkininkai čia turėtų rodyti daugiau iniciatyvų: „Patys ūkininkai tų priemonių nesiima, tai irgi, matyt, reikėtų apie tai pagalvoti“.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pirmadienį pabrėžė, kad įsigiję daug žemės ir todėl gebantys išgyventi be paramos stambieji ūkininkai vistiek yra remiami ES lėšomis, todėl jis siūlo tokiems žemdirbiams apkarpyti tiesiogines išmokas.

„Mūsų rezoliucijos tikslas yra, kad žemių įsigijimui taikomi ribojimai veiktų visiems, kad nebūtų gudravimų. O antras klausimas yra, kad būtų uždėtos lubos ir labai stambūs ūkininkai, kurie gali dirbti be paramos, kad būtų neberemiami, kurie gauna daugiau 60 tūkst. eurų bazinės išmokos, kad tas rėmimas būtų sustabdytas“, – Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovų spaudos konferencijoje teigė ūkininkas.

Pasak V. Buivydo, reikia ieškoti išeičių, nes dabar 80 proc. dirbamos žemės Lietuvoje priklauso 10 proc. susijusių asmenų. „10 proc. susietų fizinių ir su jais susijusių juridinių asmenų Lietuvoje valdo 80 proc. žemės“, – pareiškė V. Buivydas. Jo teigimu, tokius duomenis yra pateikusi Žemės naudotojų asociacija.

„Šie skaičiai įspūdingi ir tai kelia nacionalinio saugumo, kartų atsinaujinimo klausimui. Šiai dienai jaunieji ūkininkai, norintys įsigyti žemės, neturi galimybės, nes pirmenybę turi besiribojančios žemės savininkai. Tai absurdiška situacija“, – tvirtino V. Buivydas. Pasak jo, ūkių stambėjimas yra akivaizdus – ūkiai auga „hektarine išraiška“, tuo metu smulkūs ir vidutiniai, šeimos ir jaunųjų ūkininkų ūkiai traukiasi, nes neatlaiko konkurencijos. „Apsukrūs investuotojai sugeba susitvarkyti taip, kad žemės įsigijimas įvyksta ir kad ribojimų nepaisoma“, – tvirtino jis.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad 3 proc. didelių ūkininkų pasiima apie 50 proc. europinės paramos, skirtos Lietuvai. Pasak jo, apie 30 asmenų valdo beveik 0,5 mln. ha žemės. A. Svitojaus teigimu, šeimos ūkininkų, kurių buvo virš 200 tūkst., per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus. „Gali būti, kad jų beliks mažiau nei 100 tūkst. Tai reiškia, kad mažėja kaime dirbančių žmonių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-01-23

Taip pat nustatyta 17 priemonių nesiėmimo, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, atvejų; 2 derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimo atvejai; 1 privalomų dirvožemio apsaugos priemonių nevykdymo atvejis. Iš viso už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus skirta 44 367 eurai baudų, skelbia NŽT.

Tarnybos vadovo teigimu, žemės naudojimo valstybine kontrole siekiama užtikrinti tinkamą valstybės ir kitų asmenų teisėtų interesų įgyvendinimą, o ne skirti kuo daugiau baudų. „Įvairiomis prevencinėmis priemonėmis raginame asmenis patiems susitvarkyti, pašalinti galimus pažeidimus nelaukiant mūsų darbuotojų atvykimo. Džiugu, kad pastaraisiais metais pastebime daugiau teigiamo žmonių mąstymo, požiūrio ir elgesio pokyčių. Visų pirma, dingsta ilgus metus buvusi gaji nuostata, kad valstybinė žemė yra „niekieno“ žemė ir joje galima daryti ką nori.

Taip pat žmonės jau daug atsakingiau žiūri ir į savo žemės tvarkymą – abejodami dėl kokių nors savo planuojamų veiksmų daug dažniau konsultuojasi su mūsų specialistais, kad ateityje nepridarytų sau bereikalingų problemų, nes už pažeidimą galima gauti administracinę nuobaudą, tačiau pažeidimą juk vis tiek teks pašalinti. Taigi sąmoningai daryti pažeidimų tiesiog neapsimoka“, – atkreipia dėmesį Saulius Mocevičius. S. Mocevičius palankiai vertina nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, suteikiančias NŽT teisę tam tikrais atvejais nepradėti administracinių nusižengimų teisenos procedūrų, o vietoj jų asmenims skirti žodinę pastabą.

„Vis dėlto, nepaisant to, kad asmenims yra skirta žodinė pastaba, nustatytus pažeidimus privaloma pašalinti. Aptikę, kad pažeidimai nepašalinti, antrą kartą žodinės pastabos skirti negalime ir privalome pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Dauguma asmenų įspėti, paraginti pašalina pažeidimus, tačiau yra ir piktybiškai nesitvarkančių, tad jų atžvilgiu, deja, privalome imtis kraštutinių priemonių“, – pažymi NŽT vadovas.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-01-19