Žemės ūkio naujienos: 2023-04-04

Augina javus ir mėsinius galvijus

Šakių rajono bendrovė „Agrolina“ žemės ūkio veikla – augalininkyste ir mėsine galvijininkyste – užsiima daugiau kaip 30 metų. Dirbamos žemės plotas siekia 1 200 ha, dalis kurių – apie 200 ha, yra kultūrinės ir natūralios pievos. Tad nuo 2006 metų buvo pradėta vystyti mėsinę galvijininkystę – auginami mėsiniai aubrakų veislės galvijai. Jų bandoje yra apie 200. Už aubrakų veislės populiarinimą šalyje bendrovė ne kartą veislinių galvijų parodose yra pelniusi aukštus valstybinius įvertinimus. Bet dabar tenka labai gerai apsvarstyti, ar iš tikrųjų ši veikla yra naudinga.

„Lietuvoje labai išaugo šios veislės galvijų skaičius, taip pat žymiai padaugėjo ir kitų mėsinių veislių galvijų, todėl veislinės medžiagos paklausa itin sumažėjo. Beliko orientuotis į geresnius priesvorius, siekti aukštesnių skerdenos kategorijų. Tačiau skerdenos supirkimo kainos nėra stabilios ar įkvepiančios plėtoti šią ūkio šaką. Tad buvo priimtas ekonominis sprendimas – mažinti galvijininkystės apimtis“, – pripažino R.Jakelaitienė.

Pasak jos, bendrovėje mėsinės galvijininkystės veiklos pajamos bendroje pajamų struktūroje nesudarė 5 proc., bet jau reikalavo nemenkų investicijų į naujų fermų statybas, šienavimo technikos atnaujinimą. Taip pat jau reikėjo pasėlių struktūroje didinti žalienų plotus ar imtis pašarui tinkamų kultūrų auginimo. Tą daryti nei bendrovės vadovai, nei akcininkai nematė jokių galimybių. Anot R.Jakelaitienės, svarstant investicijas, didelių ginčų, kuriai ūkio šakai skirti prioritetą, nebuvo, tad ir nutarta visą dėmesį skirti augalininkystei, pasiliekant tik labai nedidelę gyvulių bandą, kad būtų panaudojamos pievos, kurios nėra tinkamos augalininkystės veiklai.

Mažindama dėmesį gyvulininkystei, ši bendrovė šiemet dar daugiau jėgų skirs augalininkystei – bus auginami žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai ir pupos. Taip pat dėl žalinimo bei kitų reikalavimų auginami ir tarpiniai augalai. „Mūsų bendrovės kolektyvo nuotaikos – darbinės. Laukiam tinkamų sąlygų pasėlių tręšimui. Pavasaris susivėlino, todėl darbai laukuose prasidės tik gerokai įsibėgėjus balandžiui“, – VL sakė R.Jakelaitienė.

Liūdina požiūris

Zanavykijos krašto žemdirbiai stebi dabar Lietuvos žemės ūkyje vykstančius procesus ir svarsto, kokią įtaką jie gali turėti Lietuvos žemės ūkio ateičiai? R.Jakelaitienės teigimu, svarbus yra ir visuomenės palaikymas šiam sektoriui, nes pagrindinė veikla vykdoma kaimiškose vietovėse, todėl šių vietovių gyvybingumas, patrauklumo užtikrinimas per viešąsias paslaugas mokyklose, vaikų darželiuose, sveikatos paslaugų prieinamumas ir kita yra labai svarbūs. Todėl tiek nacionalinė, tiek ir savivaldos politika turėtų atliepti gyventojų pagrindinius poreikius.

„Žaviuosi Nyderlandų žemės ūkio pažanga, ne veltui jau daugelį metų Wageningeno universitetas ir tyrimų centras yra pripažįstamas kaip pažangiausias visame pasaulyje žemės ūkio lyderis. Beje, bendrosios ES žemės ūkio politikos idėja taip pat neatsitiktinai gimė Nyderlanduose. Gaila, kad Lietuvoje apie tai mažai kas kalba, diskutuoja, juk galimas ir, manau, būtinas bendradarbiavimas aukščiausiu lygiu su šio universiteto bendruomene“, – VL pakalbinta tikino R. Jakelaitienė, kuri nuo 2009 metų Kriūkuose tęsia savo senelio, bendrovės įkūrėjo, buvusio kolūkio pirmininko, šviesaus atminimo Juozo Basčio darbus.

Dirba gimtinėje

„Agrolinos“ vadovė nesigaili ant savo moteriškų pečių nešanti nemenką atsakomybės naštą. Kaip pati sakė, jos nuomone, čia daugiau požiūrio ir vyraujančių stereotipų klausimas. „Žemės ūkio sritis yra labai įdomi, inovatyvi ir padedanti man visapusiškai augti. Atsakomybės niekada nevengiau, priimami sprendimai nėra spontaniški ar vienasmeniški. Dėl ūkio investicijų tariamės ne tik su akcininkais, bet svarbi ir darbuotojų nuomonė. Esu komandos žmogus, todėl svarbu, jog čia gerai jaustųsi ir galėtų save realizuoti kiekvienas iš mūsų“, – aiškino pašnekovė.

Nors neneigė jaunystėje svajojusi gyventi didmiestyje, bet jos gyvenimo kelias parvedė į gimtinę. „Kriūkai – tai mano gimtasis kraštas, vaikystės ir jaunystės takai, džiaugsmai ir svajonės apie gyvenimą didmiestyje. Čia gyvenau iki 15 metų, lankiau Kriūkų vidurinę mokyklą“, – pasakojo Raminta.

Vėliau ji išvyko tęsti mokslų į sostinę – baigė Vilniaus Antakalnio 18-tą vidurinę mokyklą. M.Romerio universitete baigė teisės ir valdymo bakalauro bei viešojo administravimo magistro studijas. Jos darbinė veikla susiklostė taip, jog dar studijų metais pradėjo dirbti viešųjų ryšių agentūroje. Tai buvusi labai įdomi ir vertinga patirtis.

Vėliau sulaukė savo tėčio ir dėdės (dabartinių „Agrolinos“ akcininkų) prašymo grįžti į Kriūkus vadovauti žemės ūkio bendrovei. „Man tada tebuvo 25-eri. Pradžia buvo tikrai sunki, daug nemiegotų naktų, aplankyti, ko gero, visi kaimynai – pažangūs ūkiai, žemės ūkio bendrovės, kuriems esu labai dėkinga už suteiktas žinias ir pamokas. Įkvėpė tai, jog iš aplinkinių sulaukiau besąlyginio palaikymo ir pagalbos. Po kelerių metų pavyko prikalbinti grįžti į Kriūkus ir brolį, kuris sėkmingai vadovauja visai „Agrolinos“ gamybai“, – savo istoriją pasakojo R.Jakelaitienė.

Jaunoji vadovė mato šviesią „Agrolinos“ ateitį, nes tiki tuo, ką su visa komanda daro. Pasak R.Jakelaitienės, visa jų bendrovės komanda nuolat ieško pažangos, domisi naujausiais atradimais ir į tai investuoja. „Pažangus žemės ūkio mokslas kalba apie tai, jog būtina investuoti į tausojamojo ūkininkavimo principų taikymą, todėl ir mes rūpinamės gera agrarine žemės ūkio naudmenų būkle, investuojame į pažangias agrotechnologijas, grįstas moksliniais tyrimais. Beveik visa dirbama žemė yra tręšiama organinėmis trąšomis, atliekami žemės tyrimai, taikoma beariminė technologija, laikomasi sėjomainos principų, ūkyje diegiamos saulės baterijos ir t.t. Žinoma, visada yra kur pasitempti, su mažiau resursų padaryti geriau, tvariau, tą ir darome“, – pavasario darbymečio išvakarėse mintimis pasidalino Šakių rajono UAB „Agrolina“ pirmininkė.

Anksčiau bendrovė kūrė planus, kad iš gamintojo rankų per savo mėsos perdirbimo cechą geros kokybės jautiena patektų pas vartotoją. Iš dalies šią svajonę pavyko įgyvendinti. „Pačią idėją įgyvendino mano kolegos Martinas Eimutis ir Žydrūnas Naujokaitis. Šakių rajone vaikinai įkūrė modernų cechą su brandinimo kameromis. Mes taip pat naudojamės šio cecho paslaugomis. Labai patogu“, – sakė R.Jakelaitienė.

Tendencijos kelia nerimą

Šiemet situacija mėsinių galvijų ūkiuose blogėja. Iš dalies tai lėmė politinis požiūris į mėsinių galvijų auginimą – nuo šiemet neliko paramos veisliniams gyvuliams įsigyti. Be to, parduodama UAB „Panevėžio veislininkystė“ Algirdiškių parodų bazė, panašus likimas laukia ir UAB „Šilutės veislininkystė“, kur buvo kontroliuojami mėsiniai buliukai. Tad ateitis nėra džiuginanti – kyla egzistencinis klausimas: kaip toliau gyvensime? Ypač dabar, kai visoje Europoje mažėja galvijų supirkimo kainos, nes, kritus žaliavinio pieno kainoms, parduodama daug pieninių galvijų, ir mėsos perdirbimo įmonės yra užverstos būtent jais.

Tad jau šie metai yra nedėkingi. O perspektyva yra nelabai kokia. 2023–2027 metų strateginiame plane už mėsinius galvijus numatyta tik 22 eurų išmoka, o už pieninius – 48 eurai, tai irgi yra nelygybė, nes gyvuliai – tie patys, tik spalvos skiriasi. Tai politinis sprendimas ir į mūsų nuomonę nėra atsižvelgta. Bet jei išnaikinsime pieninius galvijus, kas jau vyksta, išnaikinsime ir mėsinius, tai kaip mes vykdysime įsipareigojimus Europos Sąjungai išlaikyti daugiamečių pievų plotus. Juk daugiamečių pievų plotai ir išsaugomi daugiausia dėka mėsinių galvijų augintojų.

Negana to, nelygybė egzistuoja ir apskaičiuojant ekonominio dydžio vienetus, kas yra aktualu dalyvaujant paramos projektuose – pieninė karvė yra 5 kartus vertingesnė nei mėsinės veislės karvė. Susidaro įspūdis, kad į mėsinių galvijų auginimą nežiūrima kaip į svarbią žemės ūkio šaką, nors ji ištisus metus darbu aprūpina kitą sritį – mėsos perdirbimo įmones.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-03

Pažymima, kad iki praėjusio mėnesio pabaigos į krizes išgyvenančias šalis buvo eksportuota beveik 2 mln. tonų ukrainietiškų kviečių. Ministerija nurodo, kad kovą per Bosforo sąsiaurį kasdien vidutiniškai praplaukdavo po 2,8 laivo. Nuo 2023 m. pradžios dienos vidurkis svyruoja žemiau 3 laivų ribos, nepaisant to, kad teoriškai įmanomas dvigubai didesnis laivų tranzitas. Ministerijos tvirtinimu, lėčiausias tranzitas fiksuotas šių metų sausį, kai Bosforą kasdien kirsdavo vidutiniškai po 2,5 laivo.

„Ukrinform“ primena, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Ukraina, Jungtinės Tautos (JT), Turkija ir Rusija susitarė pratęsti ukrainietiškų grūdų eksporto iniciatyvą dar 120 dienų. Ši liepą suderėta iniciatyva oficialiai startavo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai iš Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas su Ukrainos žemės ūkio produktais. 2023 m. kovo 18 d. buvo susitarta dėl pakartotinio iniciatyvos pratęsimo.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-04-03

Palyginti su 2022 m. vasario mėn., pieno supirkimas sumažėjo 3,6 proc., arba 3,42 tūkst. t. Per 2023 m. vasario mėn. buvo supirkta 91,70 tūkst. t pieno arba 11,1 proc. mažiau nei 2023 m. sausio mėn.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. vasario mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2022 m. vasario mėn., sumažėjo 19,0 proc. ir sudarė 286,34 Eur/t. Faktinė bazinių rodiklių kaina 2023 m. vasario mėnesį, palyginti su 2023 m. sausio mėn., sumažėjo 16,8 proc.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. vasario mėnesį vidutinė natūralaus (4,33 proc. riebumo ir 3,46 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su 2023 m. sausio mėn., sumažėjo 16,9 proc. ir siekė 368,57 Eur, o, palyginti su 2022 m. vasario mėn., ji buvo 19,7 proc. didesnė.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. vasario mėnesį už natūralų pieną (4,33 proc. riebumo ir 3,55 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 403,31 Eur už t. Palyginus su 2023 m. sausio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 15,43 proc. (2022 m. vasario mėn. ji buvo 499,13 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. vasario mėn., palyginti su 2023 m. sausio mėn., sumažėjo 15,39 proc. ir buvo 307,40 Eur/t Eur už t (2022 m. vasario mėn. – 379,46 Eur už t).

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2023 m. vasario mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 547,80 Eur/t ir, palyginti su 2022 m. vasario mėn., buvo 122,80 Eur/t arba 28,9 proc. didesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 373,70 Eur/t, Lenkijoje – 464,00 Eur/t, Estijoje – 500,0 Eur/t, ir, palyginus su 2022 m. vasario mėn., Latvijoje kaina sumažėjo 53,0 Eur/t arba 12,4 proc., Lenkijoje kaina padidėjo 57,8 Eur/t arba 14,2 proc., Estijoje kaina padidėjo 97,0 Eur/t arba 24,1 proc.

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. sausio ─ vasario mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 167,42 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 85,9 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas sumažėjo 0,65 tūkst. t arba 0,4 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 27,47 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2022 m. sausio ─ vasario mėn., sumažėjo 6,04 tūkst. t arba 18,0 proc.

Šaltinis: vic.lt, 2023-04-03

„Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal. Ypač trečią, ketvirtą ketvirtį yra daug prielaidų, kad maisto kainų metinė infliacija gerokai sumažės“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Anot jo, vasarį maisto kainų mėnesio infliacija buvo arti nulio, o kovą turėtų siekti iki 1 procento.

„Kovą maistas šiek tiek brango, bet mėnesio infliacija bus iki 1 proc., kas nebėra tiek daug, kaip anksčiau. Pernai augimas siekdavo ir du, ir tris, ir keturis procentus“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, didžiausia kainų kritimo tikimybė yra ten, kur didžiausia žaliavos dedamoji ir kai produkto kaina keičiasi eksporto rinkose.

„Pieno produktų rinka yra pirma sąraše, kuri gali koreguotis. Jau praėjusių metų pabaigoje pradėjo kristi pieno produktų didmeninė kaina, tai pamatėme sausį-kovą. Pieno produktų kainų nebuvo ženklaus kritimo, bet mėnesiniai pokyčiai buvo neigimi. Galima sakyti, pieno produktai yra pingantys“, – sakė T. Povilauskas.

„Kiaulienos kainos, jei eksporto rinkose jos nemažėja, tai kodėl Lietuvoje jos turi mažėti, todėl ir matome, kad Lietuvoje vasarį ir kovą ji pabrango“, – pridūrė jis.

T. Povilauskas mano, kad antrąjį-trečiąjį ketvirtį turėtų kristi ir grūdinių produktų kainos, kadangi bus išparduoti produktai, pagaminti už brangesnę savikainą.

Prekybininkai ir perdirbėjai neturi stimulo mažinti kainų

Tuo metu maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia, kad nepaisant žaliavų savikainos mažėjimo, prekybininkai, perdirbėjai kol kas „neturi stimulo“ mažinti kainų.

„Taip, dauguma gamintojų ir perkančiųjų tos žaliavų savikainos mažėjo, bet niekas nenori mažinti, nes tiek turėjo nuostolių praėjusiais metais kai kurie dėl elektros ir panašiai, o vartotojas toliau perka. Pardavimai tikrai mažėja, mažmeninė prekyba traukiasi, tai kiekiai krenta, bet kadangi infliacija didelė, grynųjų pinigų srautas mažmeninėje prekyboje vis tiek auga“, – BNS sakė P. Čepkauskas.

„Tas laikysis tol, kol pas juos piniginė pradės mažėti. Tada sustiprės konkurencija“, – pridūrė jis.

Pasak P. Čepkausko, tikėtina, jog panaši situacija tęsis iki vasaros, tačiau esama prielaidų, jog kainos galėtų kiek mažėti po Velykų.

„Velykos bus nelabai geros, prielaidų yra, nes pernai vasarį-kovą pas juos buvo pardavimų šoktelėjimas, prasidėjo karas Ukrainoje, buvo panikinio pirkimo, po to buvo labdarinio pirkimo į Ukrainą, ir visa tai sėdo prekybininkų sąskaitose. Ir praėjusių metų Velykos buvo pirmos Velykos be apribojimų, žmonės daugiau leido, daugiau suvartojo. To nebus šiemet. Reiškia, šita atkarpa pas prekybininkus bus prastesnė ir atitinkamai tie, kurie pamatys, kad jau sėda jų pardavimai ir pinigai stipriai, jie pradės daužyti kainas ir traukti vartotoją“, – sakė P. Čepkauskas.

„Verslininkas kainas nuleidžia tik tada, kai mato mažėjančius pardavimus“, – teigė jis.

P. Čepkauskas sako pastebintis, jog maisto produktų kainos per akcijas parduotuvėse mažinamos labiau nei anksčiau.

„Akcijų kiekis yra tas pats, truputį didėja gylis. Pieno produktams, pavyzdžiui, nematydavom, kad sviestui yra 50 proc. akcija. Pelno sluoksnis yra didelis ir pas perdirbėjus, ir prekybininkus, tai gali jie akcijų daryti, bet bendrai kainų lygio mažinti jie nenori, nes tada praras pardavimus. Žmogus, jei sviestui akcija, gali jo užsipirkti atsargoms, bet negers dviejų pieno pakelių, jeigu per savaitę geria vieną“, – sakė P. Čepkauskas.

„Kasdienio vartojimo produktų gamintojai, duonos, pieno, jie susiduria su ta dilema, nes jie gali mažinti kainą, bet jei jie tą darys, pas juos stipriai sumažės pinigų. (…) Saldainių už gerą kainą gali nusipirkti ir tris pakelius, bet jei pamatai batoną už pusę kainos, tai nepirksi trijų batonų“, – kalbėjo jis.

Anot T. Povilausko, sumažėjus energetikos produktų kainoms, daug kas tikisi ir staigaus maisto kainų kritimo, tačiau poveikis pasimato po kurio laiko.

„Mažėjant energetikos kainoms tris mėnesius, visi nori, kad kainos taip greitai koreguotųsi, (…) bet reikia laiko ir reikia žiūrėti į atskiras kategorijas, nes pokyčiai labiausiai persimeta ten, kur yra didesnė žaliavos kainos dalis“, – sakė ekonomistas.

„Yra ženklų, kad pigesnė energetika duos savo įtaką, visi norime čia ir dabar, bet niekas greit nevyksta“, – BNS kalbėjo jis.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-01

Taip pat leidžiama naudoti ES tręšiamuosius produktus, kurie įrašyti į Reglamento (ES) Nr. 2019/1009 I priedą (toliau – Reglamentas) ir pažymėtus CE žymeniu. Ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tas trąšas ir dirvožemio gerinimo priemones, kurios patvirtintos kaip leistinos naudoti ekologiniuose ūkiuose ir paskelbtos Augalininkystės tarnybos internetiniame tinklalapyje.

Svarbu nepertręšti

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) įtvirtintos nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ir daugiau hektarų. Jų privalo paisyti ir tręšimui naudojantys gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenus nuo 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų turintys ūkiai.

Siekiant, kad augalai gautų pakankamai augti reikalingų maisto medžiagų ir būtų nepertręšiami, TP perteklius nepatektų į gruntinius ir paviršinius vandenis, o augalinis maistas būtų saugus sveikatai, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias TP normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Ūkininkai, naudojantys mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, kurį galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, o duomenys turi būti surašomi du kartus per metus: pirmą kartą – iki liepos 1 d., antrą – iki gruodžio 31 d. Žurnalas saugomas veiklą vykdančio žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje. Kaip jis pildomas parodyti gali paprašyti TP priežiūrą atliekantys Augalininkystės tarnybos specialistai patikrinimo metu.

Ūkininkai, naudojantys gyvūninės kilmės pelenus (toliau – pelenai), turi laikytis pelenų naudojimo plano, kuris turi būti pateiktas susipažinti Augalininkystės tarnybai, likus ne mažiau kaip 2 mėn. iki tada, kai planuojama pelenus naudoti. Dirvos paviršiuje paskleisti pelenai turi būti iš karto įterpti į žemę užariant, todėl draudžiama juos skleisti ant įšalusios ar įmirkusios žemės. Taip pat draudžiama naudoti pelenus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, dirbamuose laukuose, jeigu pavojingų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje didesnis nei 70 proc. nustatytos ribos.

Trąšų laikymas ir tuščios pakuotės

Tręšiamieji produktai privalo būti laikomi sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo. Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje turi būti laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N>28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

Pabrėžiame, kad tuščios TP pakuotės ir jų likučiai, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriami atliekoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis TP etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ar atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Ne mažiau svarbu tinkamai tvarkyti ir organines trąšas bei laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. D1-755/3D-844 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1D-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Ūkininkai ar kiti asmenys privačios nuosavybės teise valdomoje ar nuomojamoje žemėje, TP turi naudoti taip, kad nebūtų pažeistos gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei gyventojų teisės.

Ką vertina specialistai?

Augalininkystės tarnybos specialistai, vykdantys TP naudojimo priežiūrą, patikrinimų metu įvertina, ar TP naudojami atsižvelgiant į gamintojų nurodytas rekomendacijas, ar sudarytą tręšimo planą, ar saugomi pagal nustatytus reikalavimus, ar naudojami tik į Identifikavimo sąrašą įrašyti TP arba ES tręšiamieji produktai, tikrina įsigijimo dokumentus, kurie turi būti saugomi dvejus metus nuo TP įsigijimo datos. Tarnybos specialistai taip pat ima TP mėginius, kad įvertintų produkto sudėties atitiktį įstatyme, Identifikavimo sąraše ir Reglamente nustatytiems kokybės ir saugos reikalavimams.

Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme reglamentuota, kad naudotojas privalo naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą ir (arba) ES tręšiamuosius produktus, pažymėtus CE žymeniu. Už minėtų reikalavimų nesilaikymą numatyta nuo 300 iki 1 000 eurų bauda.

Dėl išsamesnių konsultacijų TP naudojimo klausimais nedvejodami kreipkitės į Augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus ar regioninių skyrių specialistus, kurių kontaktus rasite čia: http://www.vatzum.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/, el. paštu info@vatzum.lt arba skambinkite bendruoju Augalininkystės tarnybos tel. +370 (5) 2 37 5610.

Visuomenę raginame nebūti abejinga ir pranešti apie pastebėtus galimus TP naudojimo, pateikimo ir (arba) tiekimo rinkai, platinimo pažeidimus, ypač – apie galimai nelegalios TP prekybos ir naudojimo atvejus, el. paštu info@vatzum.lt arba Pasitikėjimo linijos tel. (8 5) 270 80 80.

Išsamiau http://www.vatzum.lt/lt/teises-aktai/teises-aktai/trasos-ir-tresiamieji-produktai/.

Šaltinis: www.vatzum.lt, 2023-03-22

Naujai patvirtintose viešinimo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kurių turi laikytis iš EŽŪFKP lėšų projektus įgyvendinantys paramos gavėjai, viešindami gautą paramą. Žinotina, kad atskirų intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse gali būti nustatyti papildomi reikalavimai dėl gautos paramos viešinimo.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-04