Žemės ūkio naujienos: 2023-04-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Atidėtas terminas pildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą
Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai, apdorojantys per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų, šių produktų naudojimo apskaitos žurnalą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje turės pildyti ne nuo 2023 m. balandžio 5 d., o nuo rugpjūčio 1 d. Visi augintojai iki šiol galėjo pildyti šį žurnalą popieriuje, elektroninėje formoje arba Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).
Pernai Žemės ūkio ministerija pakeitė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles ir nustatė pereinamąsias nuostatas dėl AAP naudojimo žurnalų pildymo PPIS. Tokiu būdu buvo siekiama sudaryti galimybę palaipsniui, per ketverius metus, pereiti prie šio žurnalo pildymo vien tik PPIS.
Apdorojantieji žemės ūkio naudmenų ar kitus plotus nuo 1 ha, šį žurnalą turės pildyti nuo 2026 m. balandžio 5 d.
Apdorojantieji didesnius nei 150 ha plotus, šį žurnalą turės pildyti nuo 2024 m. balandžio 5 d., o per 100 ha – nuo 2025 m. balandžio 5 d.
Šiemet Žemės ūkio ministerija atidėjo terminą profesionaliems naudotojams, apdorojantiems per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų. Jie žurnalą PPIS turėjo pildyti jau nuo 2023 m. balandžio 5 d., tačiau šis terminas nukeltas iki vasaros.
„Žemės ūkyje prasideda naujas 2023-2027 metų finansinis laikotarpis, yra daug pasikeitimų, o augalų apsaugos produktų purškimai sutampa su pasėlių deklaravimu. Kadangi dalis ūkininkų ir pasėlius, ir purškimus deklaruoja padedami seniūnijų žemės ūkio specialistų, suprasdami jų darbų krūvio padidėjimą pavasarį, informacijos suvedimą į PPIS atidėjome iki pasėlių deklaravimo pabaigos. Tuos, kurie norės pildyti AAP žurnalą savarankiškai, kviečiame naudotis šiuo tikrai puikiai veikiančiu ir labai patogiu įrankiu“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-04
Navickas tikisi, kad EK vis tik skirs paramą pieno gamintojams: „Tikimės palankaus sprendimo“
Europos Komisijai (EK) atsisakius skirti paramą dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio ministras tikisi, kad parama vis tik bus skirta. Kęstutis Navickas sako, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete, kuris yra ruošiamas.
„Tikiuosi, kad šį kartą Komisija į mūsų prašymus atsižvelgs. Toliau dirbame diplomatiniais kanalais ir tikimės palankaus sprendimo“, – Seime parlamentarams antradienį teigė K. Navickas.
K. Navickas teigė, kad šįkart derybose dėl paramos pieno sektoriui Lietuva kooperuojasi su Latvija.
Pasak jo, latviai į Lietuvą dabar atveža trečdalį savo žaliavinio pieno, nes ten, skirtingai negu Lietuvoje, nėra „tokios apimties pieno perdirbimo pajėgumų“.
Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva netrukus pajus Estijoje statomos naujos pieno perdirbimo įmonės, kurios dalininkė bus ir Latvija, padarinius.
„Tas trečdalis pieno, kuris dabar keliauja į Lietuvą, sukels iššūkį pieno perdirbėjams, mes juos įspėjame, bet jie patys puikiai žino, ką su tuo reikia daryti“, – kalbėjo ministras.
K. Navickas taip pat sakė, kad kooperavęsi ūkininkai už pieną gauna mažiau negu tie, kurie nepriklauso kooperatyvams.
„Taip, mes matome, kad kooperavęsi ūkininkai gauna mažesnę kainą, negu kooperatyvams nepriklausantys tą patį kiekį tiekiantys ūkininkai. Tai yra labai blogas dalykas. Mūsų darbuotojai, kurie turi institucinę atmintį, sako, kad buvo su pieno gamintojais nerašytas susitarimas, kad tokio ignoravimo nebus – kaip tik kooperatyvams bus pridedamas simbolinis, bet to neįvyko“, – teigė ministras.
„Darbiečio“ Viktorio Fiodorovo klausiamas apie žemdirbių bendruomenės menką pasitikėjimą juo, K. Navickas tikino, kad dialogas vyksta: „Kai aš pradėjau darbą, to pasitikėjimo buvo mažiau. (…) Dabar tas dialogas yra kitame kokybiniame lygyje“.
Opozicija Seime yra pradėjusi rinkti parašus po interpeliacija K. Navickui. Jos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti.
I. Šimonytės komandą palieka patarėjas žemės ūkio klausimais I. Jankauskas
Iš pareigų traukiasi premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas. Apie tai jis paskelbė antradienį, savo „Facebook“ paskyroje. „Priėmiau ir įgyvendinau vieną sudėtingiausių sprendimų per paskutinius 35 metus. Baigiau karjerą LR vyriausybėje. Daugybė už, bet vienu daugiau prieš. Prisipažinsiu, važiuoti iš Vilniaus jau nebeturint valstybės tarnautojo pažymėjimo, su kuriuo galėjau patekti į Vyriausybės posėdžių salę, buvo labai emocionalu. Tačiau emocijos liks tik man“, – socialiniame tinkle rašo I. Jankauskas.
„Esame didžiausioje žemės ūkio politikos krizėje, kokia tik buvo nepriklausomos Lietuvos istorijoje, tad darbo turime labai daug“, – pažymėjo jis.
I. Jankauskas Vyriausybėje dirbo nuo 2021 m. lapkričio pabaigos, I. Šimonytei patarinėjo žemės ūkio klausimais. Jis yra dirbęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, o iki darbo premjerės komandoje ėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo pareigas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-04-04
Inicijuotas ūkininkų ūkių, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per praėjusius kalendorinius metus, išregistravimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 817 ,,Dėl Ūkininkų ūkių registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ūkininkų ūkių registro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) reikalavimais ūkininkai privalo kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkininko ūkio (toliau – ūkis) duomenis Ūkininkų ūkių registre. Kasmet kovo 31 d. inicijuojamas ūkių, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per praėjusius kalendorinius metus, išregistravimas.
Informuojame, kad 2023 m. kovo 31 d. 7 122 ūkiams inicijuotas išregistravimas.
Jeigu iki 2024 m. kovo 31 d. ūkininkai neatnaujins ūkių duomenų, ūkiai, kuriems inicijuotas išregistravimas, 2024 m. kovo 31 d. bus išregistruoti.
Atnaujinti ūkio duomenis ūkininkai gali:
– seniūnijoje ar savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio adresas;
– savarankiškai www.epaslaugos.lt, prisijungę prie paslaugos „Prašymo įregistruoti, išregistruoti žemės ūkio valdą ir (arba) ūkininko ūkį, atnaujinti jų duomenis pateikimas, duomenų peržiūra“.
Šaltinis: vic.lt, 2023-04-03
NUOMONĖ – Išeitis iš pieno krizės – sekti Estijos pavyzdžiu
Pieno krizės Lietuvoje kyla kas kelerius metus, neišvengiamai jos kartosis ir ateityje. Nebent valdžia pagaliau ryšis priimti sudėtingą, bet būtiną sprendimą – skatinti pieno ūkių verslumą, stambėjimą ir kooperaciją. Tokiu keliu nuėjo Estija bei kitos pažangiausios Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos. Lietuvoje, nepaisant beveik milijardą eurų siekiančių ES ir nacionalinių lėšų investicijų į pieno ūkius, per pastarąjį dešimtmetį kokybinis proveržis neįvyko. Mūsų šalies pieno ūkių konkurencingumas išlieka vienas žemiausių Bendrijoje.
ES statistikoje Lietuvos pieno ūkių našumo ir veiklos efektyvumo rodikliai yra tarp atsiliekančių šalių. Pagal vidutinį pieno ūkių dydį, jų našumą ir grynąją pridėtinę vertę Lietuva rikiuojasi ES šalių sąrašo pabaigoje. Pieno primilžiu iš karvės gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl dėsninga, kad Lietuvoje pieno supirkimo kainų vidurkis istoriškai visada, išskyrus 2022-uosius, buvo vienas mažiausių ES.
ES žemės ūkio ministrų susitikime kovo 20 dieną išskirtinės finansinės paramos savo pieno ūkiams Europos Komisijos oficialiai paprašė tik dvi ES šalys – Lietuvos ir Latvijos delegacijos. Jų pateiktą pareiškimo dokumentą palaikė vienintelė Bulgarija.
Kodėl su pieno kainų krize susiduria vos pora ES narių, priežasčių reikėtų ieškoti pačiose valstybėse – apie tai netiesiogiai užsimenama Briuselio institucijų koridoriuose. Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis, reaguodamas į Lietuvos prašymą skirti paramą, dar iki ES ministrų susitikimo pareiškė tokio poreikio nematantis. Jis argumentavo, kad dvejus metus augusios pieno supirkimo kainos ES, o taip pat ir Lietuvoje, pernai buvo pakilusios iki rekordinio lygio, todėl dabartiniuose kainų pokyčiuose „rimtas rinkos disbalansas“ neįžvelgiamas.
Iš tiesų apie pieno krizę garsiai kalbama tik Lietuvoje ir Latvijoje. Kitose ES šalyse pieno rinkos padėtis, nors ir vertinama kaip sudėtinga ar neapibrėžta, tačiau kritine neįvardinama. Per šių metų pirmuosius du mėnesius žaliavinio pieno kaina ES mastu mažėjo, bet pokytis nebuvo ryškus. Kainos vidurkis Bendrijoje šį vasarį siekė beveik 55 centus už kilogramą, kai pernai gruodį – 58 centus. Tuo metu Lietuvoje kaina atitinkamai smuko nuo 51 cento iki 37 centų už kilogramą. Kritimas drastiškas, bet pieno sektoriui ne mirtinas, įvertinus tai, kad iki 2022 metų pastarųjų penkių metų vidutinė žalio pieno kaina Lietuvoje siekė 30 centų, o ES – 35 centus už kilogramą.
Nors teigiama, kad staigius žaliavinio pieno kainų svyravimus Lietuvoje lemia itin didelis pieno produktų eksportas, tačiau šis teiginys teisingas tik iš dalies. Lietuva eksportuoja beveik 70 proc. pieno produktų, perskaičiavus į žaliavinio pieno ekvivalentą. Tačiau dar didesnę priklausomybę nuo eksporto rinkų turi Danija ir Nyderlandai, kurių pieno produktų eksporto dalys atitinkamai siekia 75 ir 87 proc. Daug eksportuoja ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Austrija – po 60 proc. Visose išvardintose šalyse žaliavinio pieno kaina vasarį siekė ES vidurkį arba buvo aukščiau jo.
Tarp kitų ES šalių Lietuva ryškiai išsiskiria mažų, iki kelių karvių laikančių, pieno ūkių gausa. Mūsų šalyje vidutinis pieno ūkio dydis – 17 karvių viename ūkyje, kai daugumos ES šalių vidutinės bandos siekia po 100-150 karvių ūkyje. Remiantis Žemės ūkio duomenų centru, šį sausį pieną Lietuvoje pardavė 12 tūkst. ūkių, melžusių 202 tūkst. karvių.
Vieną pažangiausių pieno ūkio struktūrų Bendrijoje turinti Estija, jų efektyvumu nusileidžia tik Danijai. Estijos žemės ūkio gyvūnų našumo kontrolės 2023 metų sausio duomenimis, šalyje buvo 371 pieno ūkis, kuriuose melžta 81 tūkst. karvių. Vidutinis bandos dydis viename ūkyje siekė 218 karvių. Palyginti su Lietuva, Estijoje pieno ūkių skaičius yra 30 kartų mažesnis. Tačiau estai pagamina apie 60 proc. pieno kiekio, palyginti su visų prekinių pieno ūkių gamyba Lietuvoje.
Jeigu norime lygiuotis į ES, o ūkiai gauti stabilią europinį vidurkį siekiančią kainą, būtinos struktūrinės permainos pagal ES pasiektus pieno ūkių standartinius vidurkius. Remiantis jais, Lietuvos pieno ūkių struktūra turėtų atrodyti taip: vidutinis karvių bandos dydis viename ūkyje – 100 karvių, bendras karvių skaičius 250 tūkst., pieno ūkių skaičius – 2,5 tūkst. Metinis gaminamas pieno kiekis nuo 2 iki 2,5 mln. tonų.
Deja, bet iki šiol mūsų šalies politikai į pieno sektorių žiūri ne kaip į verslą, bet rinkimuose dalyvaujantį elektoratą, vengiant prarasti rinkėjų simpatijas. Tokį požiūrį valdžia bando pateisinti socialine regionine politika, esą taip stabdomas kaimo vietovių tuštėjimas. Tačiau rinka ir konkurencija įrodė, kad kelių karvių ūkiai perspektyvų neturi – žvelgiant iš ekonominės pusės jie anksčiau ar vėliau išnyks.
Pieno sektorius valstybei yra strategiškai svarbus. Tačiau politikai turi atskirti, kas yra pieno gamybos verslas prekiniuose ūkiuose, o kas yra socialiai remtina ūkinė veikla. Smulkieji ūkininkai turi būti remiami, tačiau vertėtų tai daryti iš specialiųjų socialinių programų, o ne žemės ūkio verslo plėtrai skirtų nacionalinių ir ES investicinių lėšų.
Šaltinis: Šarūnas Frolenko, 2023-04-04
Kur kreiptis ir ką pateikti, interaktyviajame žemėlapyje pastebėjus pagal GAAB ir VR atvaizduojamų erdvinių duomenų netikslumą
Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) parengtame interaktyviajame žemėlapyje galima peržiūrėti preliminarias erdvinių duomenų sluoksnių, pagal kuriuos bus tikrinama ūkininkų atitiktis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams (GAAB) ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimams (VR), ribas
Norėdami peržiūrėti šių sluoksnių teritorijų ribas, turite priartinti reikalingą vietą žemėlapyje arba paieškos lauke įvesti kontrolinio žemės sklypo numerį ar vietovės pavadinimą.
Deklaruojant žemėlapyje išskirtuose plotuose, privaloma laikytis konkrečiame GAAB standarte (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90362e90b44011ed8df094f359a60216) ar VR reikalavime (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/db36b0a0b66511ed8df094f359a60216) plotui nurodytų ūkinės veiklos reikalavimų ir apribojimų.
Interaktyviajame žemėlapyje peržiūrėję pagal 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“ išskirtus šlapynių plotus, taip pat ir pagal 3 VR „Laukinių paukščių apsauga“ išskirtus paukščių apsaugos plotus bei pagal 4 VR „Natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga“ išskirtus buveinių apsaugos plotus ir šiuose erdvinių duomenų sluoksniuose pastebėję netikslumų, neatitikimų ar kilus klausimų dėl plotų šiuose erdvinių duomenų sluoksniuose išskyrimo, prašome kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, tel. (8 5) 272 3284, el. pašto adresas vstt@vstt.lt.
Jeigu peržiūrėjote pagal 2 GAAB standartą „Šlapynių ir durpynų apsauga“ išskirtus durpžemių plotus, pagal 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ – palaukes (3 m) palei melioracijos griovius, pagal 5 GAAB standartą „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ – erozijai jautrias teritorijas arba pagal 8 GAAB standartą „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“ – saugomų kraštovaizdžio elementų sluoksnį ir sudarytuose erdvinių duomenų sluoksniuose matote netikslumų, dėl šių duomenų tikslinimo prašome kreiptis į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą tel. (8 5) 266 0620 arba el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.
Pastebėję palaukių (3 m) palei melioracijos griovius ar saugomų kraštovaizdžio elementų sluoksnių duomenų neatitikimų, apie juos galite pranešti prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) adresu https://paseliai.vic.lt. Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymo modulio skiltyje „Kontroliniai žemės sklypai“ paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“, plote, kuriame įvykęs pasikeitimas, reikia padėti tašką arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką (ji turi būti JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus taip pat galima aprašyti ir savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.
Išankstinių kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymo modulio skiltyje „Kontroliniai žemės sklypai“ galite aprašyti naujus kraštovaizdžio elementus. Be to, skiltyje „Kontroliniai žemės sklypai“ galite pažymėti, kad plote kraštovaizdžio elemento nebėra.
Jeigu nustatėte netikslumų erozijai jautrių teritorijų sluoksnyje, turite kreiptis į ŽŪDC ir pateikti prašymą patikslinti erozijai jautrių teritorijų sluoksnio duomenis bei geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turinčio asmens tikslinamajame plote išmatuotus paviršiaus aukščio taškus pagal perimetrą, reljefo lūžio ir būdingose vietose. Aukščių taškai erozijai jautrių teritorijų sluoksniui tikslinti turi būti matuojami kas 5 m, sudarant aukščio taškų tinklą. Išmatuoti aukščio taškų duomenys turi būti pateikti SHP formatu.
Jeigu, interaktyviajame žemėlapyje peržiūrėdami išskirtą durpžemių sluoksnį, plotuose pastebėjote neatitikimų, galite kreiptis į ŽŪDC ir pateikti prašymą patikslinti durpžemių sluoksnį. Tuo atveju, jeigu visame plote durpžemio nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), su prašymu privalote pateikti: ne mažiau kaip 2 buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis (Meters arba Decimal Degrees formatu) ir dirvožemio prakasos kokybišką nuotrauką su koordinatėmis (Meters arba Decimal Degrees formatu). Prakasa iškasama buvusio durpžemio plote ne mažesnio kaip 50 cm gylio, vertikaliai pakabinama centimetrinė matuoklė. Jeigu durpžemio plotas lauke sumažėjęs arba padidėjęs, arba pakitusi jo vieta, su prašymu privalote atsiųsti durpžemio ploto kontūrą skaitmeniniu DWG ar SHP formatu. Prašymuose pateiktų faktų patikra vietovėje bus atliekama atsitiktine tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad interaktyviajame žemėlapyje pagal 4 GAAB standartą „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ 2023 m. deklaravimui vaizduojamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sudarytos paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ribos. Šie duomenys yra istoriniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinio SŽNS_DR10LT duomenys. Rinkinyje SŽNS_DR10LT pateikiami 2018 m. sausio 1 d. duomenys, t. y. dalis duomenų gali būti nebeaktualūs arba netikslūs.
Nuo 2024 m. reikalavimams pagal 4 GAAB standartą tikrinti bus naudojamas Aplinkos apsaugos agentūros sudarytas Lietuvos Respublikos teritorijos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapis M 1:10000. Žemėlapį sudaro erdvinių duomenų rinkinys, kuriame pateikta paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribų geometrija. Naują paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų žemėlapį galite peržiūrėti adresu www.geoportal.lt.
Interaktyviajame žemėlapyje pateikiami erdvinių duomenų sluoksniai yra preliminarūs ir dar tikslinami kitų atsakingų institucijų. Atnaujinti (galutiniai) erdvinių duomenų sluoksniai bus integruoti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą nuo paraiškų priėmimo pradžios – balandžio 17 dienos.
